Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. P., A. B., G. J., O. B., E. B. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo E. P. yra A. B., mirusio (duomenys neskelbtini)d., vaikai. Pagal byloje notarės pateiktus duomenis po A. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui priimti po A. B. mirties.

Dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo A. B. ir suinteresuoto asmens E. P. tėvas, suinteresuotų asmenų A. B. ir G. J. brolis A. B. mirė (duomenys neskelbtini)d. ir apie šį faktą pareiškėjui buvo žinoma. Pareiškėjas ir jo sesuo yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai paveldint pagal įstatymą, tačiau per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, palikimo nieks nepriėmė. Pareiškėjo tėvo palikimas turėjo būti priimtas iki (duomenys neskelbtini)d., taigi pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido 8 metus 5 mėnesius ir 10 dienų.

Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo žinoma apie tėvo mirtį, taip pat jam buvo žinoma, kad įstatyme yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti ir tai, kad dėl to būtina kreiptis į notarą. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, pats nurodo, kad jis šį terminą praleido tik dėl to, jog buvo įsitikinęs, kad nėra jokio paveldimo turto. Iš byloje pateiktų valstybės įmonės Registrų centro dokumentų nustatyta, kad ir šios dienos duomenimis A. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, taigi ir turto, kurį būtų galimybė paveldėti, nėra. Dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad jo tėvas A. B., miręs (duomenys neskelbtini)d. turėjo nuosavybės teisę į žemę nuosavybės teisės atstatymo į žemę pagrindu pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nėra pateikta dokumentų, kurie patvirtintų, kad A. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ar kad jis turi teisę paveldėti turto dalį po pareiškėjo senelio J. B., mirusio (duomenys neskelbtini)d., mirties. Priešingai šiam teiginiui byloje yra pateiktas 2019 m sausio 21 d. notarės liudijimas, patvirtinantis, kad J. B., gimęs (duomenys neskelbtini)d., yra (duomenys neskelbtini)d. mirusio J. B. pirmos eilės įpėdinis priėmęs mirusiojo palikimą.

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų bandęs domėtis mirusiojo turto paveldėjimo procesu, tikrinęs VĮ Registrų centro duomenis, ar skambinęs notarų biurui dėl informacijos gavimo ir panašiai. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad tėvo giminaičiai po tėvo mirties nepasakė, jog 1994 m. rugpjūčio 11 d. miręs senelis turėjo turto, nelaikytina svarbia priežastimi, siekiant termino palikimui priimti atnaujinimo po tėvo mirties, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvių kliūčių pareiškėjui priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą, tačiau pareiškėjas jokių aktyvių veiksmų neatliko, tai yra nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tai, kad pareiškėjas po tėvo mirties nesikreipė dėl palikimo, nes buvo tikras jog tėvas neturi jokio turto, nelaikytina svarbia priežastimi, nes pareiškimą dėl palikimo priėmimo būtina pateikti notarui, o tai pareiškėjui buvo žinoma, ir tik pradėjus paveldėjimo bylą paaiškėja paveldimas turtas ir skolos.

Teismo vertinimu pareiškėjas turėjo galimybę per tris mėnesius nuo tėvo mirties nuvykti pas notarą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimo terminas gali būti atnaujinimas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Nagrinėjamu atveju įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad pareiškėjui apie tėvo mirtį buvo žinoma, kad pareiškėjas pats nurodė, kad jam buvo žinoma įstatymo nuostata, jog palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius, kad pareiškėjas teismui nenurodė nė vienos svarbios bei objektyvios priežasties dėl ko jis praleido įstatymo nustatytą terminą, darytina išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti. Teismo vertinimu, pareiškėjas dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo neįgyvendino savo subjektinių teisių per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti atmestinas, kaip nepagrįstas Vien tai, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl pareiškėjo įsitikinimo, jog tėvas turto neturėjo, taip pat nesudaro pagrindo jį atnaujinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškimą atmetus, iš pareiškėjo priteistinos 17,40 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo A. B. 17,40 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.