Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1476-881/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-12
Bylos Nr.
2S-1476-881/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07868-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
R. V.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1476-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07868-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.9. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-14177-994/2017 pagal pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuria skundas patenkintas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. V. pateikė skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, kuriuo prašė taikyti senatį vykdymo procese. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas yra priimtas prieš šešerius metus ir 10 mėnesių. Pažymėjo, kad antstolis privalėjo pradėti vykdymą per 5 metus nuo vykdomojo dokumento išdavimo. Taip pat nurodė, kad nėra gavęs raginimo geranoriškai įvykdyti vykdomąjį dokumentą.Antstolis D. B. 2017 m. vasario 20 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdo Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. A2.6-1690-213/2010 dėl 1 303,29 Eur baudos išieškojimo iš R. V. išieškotojai valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) norma yra netinkama, kadangi reglamentuoja ne vykdymo senatį, o vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senatį. Vykdymo senatis šioje byloje yra 2 metai, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Nustatant senaties terminą taip pat svarbu, ar vykdomais dokumentas buvo pateiktas vykdyti per 3 mėnesius. Šiuo atveju Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. A2.6-1690-213/20410 pateiktas vykdymui nepraleidus trijų mėnesių senaties termino. Vykdymo procese antstolis nuolat ir nuosekliai teikė užklausas įvairiems registrams dėl duomenų apie skolininką (pareiškėją) gavimo tam, kad būtų užtikrintas nutarimo įvykdymas. Tuo tarpu skolininkas vengė vykdyti paskirtą baudą, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstoliu, todėl vykdymo senaties skaičiavimo terminas – sustojęs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino – nutraukė vykdomąją bylą, suėjus išieškojimo vykdymo senačiai.Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, skunde išdėstęs faktinį jo pagrindą, klaidingai nurodo teisės normas, todėl teismas taiko teisės normas, atitinkančias išdėstytą skundo faktinį pagrindą, t. y. sprendžia klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, vadovaujantis 2 metų senaties terminu, taikytinu nutarimams dėl baudos įvykdymo.Teismas nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. A2.6-1690-213/2010 dėl baudos išieškojimo iš R. V. išieškotojai valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateiktas vykdymui 2011 m. vasario 10 d., nepraleidus pateikimo vykdyti 3 mėnesių senaties termino. Tačiau vertindamas reikšmingą vykdymo senaties pasibaigimo konstatavimui faktinę aplinkybę, ar vykdymo laikotarpiu nėra buvę dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo neatliko vykdymo veiksmų, teismas pažymėjo, kad antstolis, 2011 m. vasario 11 d. priėmęs vykdymui nutarimą, patikrinęs registrų duomenis, 2011 m. kovo 21 d. priėmęs patvarkymus areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas, kitus vykdymo veiksmus – užklausų teikimą ir kt., atliko praėjus daugiau nei 2 metams nuo paskutiniųjų vykdymo veiksmų, t. y. tik 2013 m. birželio 12 d. buvo pateiktos užklausos dėl piniginių lėšų sąskaitų tikrinimo. Todėl antstolio argumentas, kad nuolatos ir nuosekliai buvo atliekami vykdymo veiksmai, anot teismo, neatitinka faktinės situacijos. Remdamasis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. buvo laisvės atėmimo vietose ir tik 2013 m. rugsėjo 10 d. buvo išleistas į laisvę, o 2015 m. spalio 29 d. buvo sugrąžintas į laisvės atėmimo įstaigas. Todėl teismas sprendė, kad antstolis, vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą, net nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. galėjo ir turėjo anksčiau surinkti duomenis, kad pareiškėjas yra laisvės atėmimo vietoje, ir nukreipti išieškojimą pagal nutarimą į jam priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, jeigu, žinoma, tokių lėšų buvo (CPK 634 straipsnio 2 dalis).Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pusę vykdymo veiksmų atlikimo laikotarpio buvo izoliuotas įkalinimo įstaigose. Antstolis atitinkamais patvarkymais vykdomojoje byloje areštavo lėšas, esančias pareiškėjo bankų sąskaitose. Vadinasi, pareiškėjas neturėjo galimybės savaip naudoti šias lėšas ir taip išvengti nutarimo vykdymo. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas disponavo grynaisiais pinigais ir, turėdamas galimybes mokėti baudą, to nedarė bei siekė nuslėpti turimą turtą (lėšas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą). Taigi šiuo atveju negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, ir vykdymo proceso eiga buvo sustojusi dėl pareiškėjo vengimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismų formuojamojoje praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-502-803/2016, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1552-585/2015).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Antstolis D. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Skolininko atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje nuolat ir nuosekliai buvo atliekami vykdymo veiksmai, susiję su paskirtos baudos išieškojimu, joks dvejų metų nutarimo vykdymo senaties terminas nebuvo praleistas. Tai, kad skolininkas niekur nedirbo, neturėjo kitų pajamų ar jokio kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolas, dar nesuponuoja išvados, kad vykdomosiose bylose nebuvo visiškai nieko atlikta ir dėl to galima nutraukti vykdomąją bylą dėl suėjusio senaties termino.Vykdymo procese iš skolininko darbo užmokesčio 2013 m. gruodžio 19 d. buvo išieškota 30,03 Lt, 2015 m. kovo 12 d. – 49,37 Eur, todėl apie skolos išieškojimą skolininkas žinojo. Skolininkas pajamų tam tikrą laiką negavo, nedirbo, todėl antstolis neturėjo galimybės išieškoti baudos.Skolininkas apie teismo jam paskirtą nuobaudą žinojo, nutarimo neįvykdė per jame nurodytą terminą, nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, nors tokią pareigą turėjo ir turi, tikėtina, kad sąmoningai vengė sumokėti baudą bei vykdymo išlaidas. Iš esmės skolų išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo įvykdyti nuobaudą, skolininkas nepagrįstai užtęsė baudos išieškojimo procedūras. Skolininko siekis pasinaudoti senaties institutu vertintinas kaip tęstinis vengimas vykdyti nutarimus, o ne sąžiningas elgesys (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1650-513/2016, 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1657-730/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-143-619/2016). Skolininkas neatliko jokių veiksmų, rodančių siekį sumokėti paskirtas baudas. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad skolininkas vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, ir baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl jo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Skolininkas nuo 2011 metų turėjo pakankamai laiko sumokėti baudą gera valia, tačiau to iki šios dienos nepadarė.Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų – vykdomoji byla nutraukta, suėjus išieškojimo senaties terminui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Nagrinėjamu atveju antstolis vykdė Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimą dėl 4 500 Lt baudos, kaip administracinės nuobaudos, pareiškėjui skyrimo.Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) iki 2015 m. liepos 1 d. nereglamentavo baudos priverstinio vykdymo senaties termino. Tokia nuostata (ATPK 308 straipsnio pakeitimas), nustatanti 5 (penkerių) metų baudos priverstinio vykdymo senaties terminą, buvo priimta 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601, kuris (su išimtimi, kuri šiai bylai nėra aktuali) įsigaliojo 2015 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taip pat nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje taikytinas iki 2015 m. liepos 1 d. galiojęs aktualus teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti teismų praktika.Pagal nagrinėjamu klausimu suformuotą teismų praktiką, nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti, nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).Taigi sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs visą vykdomosios bylos medžiagą, nustatė, kad antstolis, vykdydamas nutarimą skirti pareiškėjui baudą, ilgiau kaip dvejus metus (nuo 2011 m. kovo 21 d. iki 2013 m. birželio 12 d.) neatliko jokių vykdymo veiksmų, t. y. vykdymo laikotarpiu yra minėtas dvejų metų neveikimo laikotarpis, kuriam esant vykdomoji byla (nenustačius skolininko vengimo sumokėti baudą) nutraukiama, suėjus išieškojimo senaties terminui. Dėl šios priežasties antstolio argumentai, kad vykdomojoje byloje nuolat buvo atliekami vykdymo veiksmai, ir dėl to joks dvejų metų senaties terminas nebuvo praleistas, atmetami kaip nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad antstolis neįrodė vykdomojoje byloje buvus sustojusią senaties eigą dėl skolininko vengimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolis tik deklaratyviai nurodo, kad skolininkas vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, tačiau jokių konkrečių tai patvirtinančių argumentų ir įrodymų nepateikia (CPK 178 straipsnis). Tai, kad skolininkas, kaip teigia antstolis, žinojo apie teismo jam paskirtą nuobaudą, nutarimo neįvykdė per jame nurodytą terminą, nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad tokiais savo veiksmais (neveikimu) skolininkas minėtu dvejų metų laikotarpiu, kai antstolis neatliko jokių vykdymo veiksmų, trukdė vykdyti iš jo išieškojimą.Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė