- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-143-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20512-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- T. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. V. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas, kuria skundas atmestas ir nustatė :
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
Skolininkas T. V. pateikė skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, kuriuo prašė panaikinti patvarkymą dėl skolos/baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0011/13/06334. Nurodė, jog sutinka su visais įsiskolinimais ir vykdomosiomis išlaidomis, tačiau vykdomųjų bylų vykdymui yra nustatyti terminai CPK 607 str., vykdomosios bylos Nr. 001/13/06334 dėl 57,92 EUR vykdymas yra neteisėtas, kadangi dėl išieškojimo suėjęs senaties terminas.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolė Irena Beliačic 2015 m. birželio 10 d. patvarkymu Nr. 0011/13/06334 atmetė skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2013 m. rugpjūčio 12 d. priverstiniam vykdymui pateikė 2013 m. gegužės 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2-1039-298/2013 dėl 57,92 EUR skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Antstolė nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad suėjęs vykdymo senaties terminas, nurodydama, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko pareigų tinkamą vykdymą – domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes, informavimą apie savo buvimo vietos pasikeitimą ir pan.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, jog antstolės veiksmai vykdomojoje byloje atitinka CPK 634 str. nuostatas ir yra teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti skundo.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Vyriausias policijos komisariatas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.2.-1039-298/2013 buvo perduotas nepažeidžiant ATPK 308 str. 1 d. nustatyto termino. Su skundu pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo. Kad pareiškėjas domėjosi vykdymo proceso eiga, siekė išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir kt. Suinteresuoto asmens vertinimu, antstolės veiksmai vykdymo proceso metu buvo teisėti ir išieškojimo vykdymo senaties terminai nesuėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjo T. V. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų atmetė. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju ATPK 308 str. 1 d. nustatytas 3 mėn. senaties terminas vykdomojo dokumento perdavimo terminas praleistas nebuvo, todėl antstolė pagrįstai priėmė jį vykdyti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs antstolės vykdymo procese atliktus veiksmus, bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas yra kreipęsis į antstolę, domėjęsis vykdomosios bylos eiga, kad skola būtų sumokėta gera valia, sprendė, jog vykdymo procesas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą ir nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės aplaidumo per 2 metų laikotarpį nebuvo atlikta jokių veiksmų, išieškant baudą. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad baudos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs, todėl pagrindo nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 str. 1 d. 4 p. pagrindu nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog antstolė nepagrįstai pradėjo išieškojimą nuo lėšų arešto. Nurodė, jog vadovaujantis CPK 661 str. šioje byloje raginimas neturėjo būti priimamas. Antstolė išsiuntė siūlymą pareiškėjui sumokėti baudą vieninteliu žinomu pareiškėjo adresu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog dokumentų neįteikimo rizika tenka skolininkui, kadangi jam pagal įstatymą tenka pareiga pranešti antstolei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas T. V. nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi, prašė ją panaikinti ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0011/13/06334 bei panaikinti vykdymo išlaidas. Nurodė, kad antstolė 2013 m. rugpjūčio 21 d. areštuodama pareiškėjo banko sąskaitas veikė neteisėtai, kadangi pareiškėjui nebuvo žinoma apie pradėtą išieškojimą. Antstolė priėmus bet kokį patvarkymą tai paverčia vykdymo išlaidomis. Apeliantas nurodo, kad negali bendrauti su antstole nežinodamas, kad yra vykdomas priverstinis išieškojimas. Pirmosios instancijos teismas gina antstolės interesus, o ne vadovaujasi LVAT išaiškinimu dėl senaties termino taikymo. Apeliantas taip pat nurodo, kad antstolė per du metus ne tik kad neišieškojo skolos, bet ją dar ir padidino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirajį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsamiai išnagrinėjo vykdymo eigą vykdomojoje byloje dėl pareiškėjo skunde dėstomų motyvų. Priimant nutartį vadovavosi kasacinio teismo formuojama praktika, CPK normomis, pateikė svarius argumentus ir išvadas. Apeliantas atskirajame skunde neišdėstė jokių naujų motyvų dėl antstolės veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo išieškojimą iš skolininko T. V. išieškotojo – valstybės naudai, pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. A2.2-1039-298/2013 dėl 59,92 EUR baudos išieškojimo.
Pareiškėjas T. V. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nurodydamas, jog antstolė išieškojimą vykdo neteisėtai, kadangi yra suėjęs išieškojimo vykdymo senaties terminas, be to antstolė neturėjo teisės pradėti išieškojimą nuo turto arešto, pareiškėjui nežinant, jog vykdomas priverstinis skolos išieškojimas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, padarydamas išvadą, kad antstolė, vykdydama išieškojimą, teisės aktų nepažeidė, kadangi nutarimai, pagal kuriuos antstolė atlieka išieškojimą iš skolininko, perduoti antstoliui vykdyti nepažeidžiant senaties termino. Taip pat įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatavo, jog vykdymo procesas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą ir nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės aplaidumo per 2 metų laikotarpį nebuvo atlikta jokių veiksmų, išieškant baudą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nenumato termino, per kurį antstoliui neatlikus vykdymo veiksmų, vykdomąją bylą dėl administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo būtų galima nutraukti. Tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas dėl administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Šioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nei CPK, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Kita vertus, buvo pažymėta, kad, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be kita ko, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t.y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Taigi, jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. A2.2-1039298/2013 buvo perduoti vykdymui laikantis ATPK 308 str. 1 d. įtvirtinto 3 mėn. termino. Iš skundžiamos nutarties turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino, kokie šiuo atveju vykdymo veiksmai buvo atliekami, ir pagrįstai sprendė, kad antstolė, vykdydama vykdomąją bylą, buvo aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdymo procesas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą ir nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės aplaidumo per 2 metų laikotarpį nebuvo atlikta jokių veiksmų, išieškant baudą. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
Tuo tarpu, iš atskirojo skundo turinio matyti, kad jame pareiškėjas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, apsiriboja abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jog nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, jog teismas gina valstybę ir antstolę, kad nutartis priimta nukrypstant nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta. Apeliantas skųsdamas teismo nutartį nenurodė kokias materialinės ar proceso teisės normas netinkamai taikė ir aiškino pirmosios instancijos teismas ir kokios aplinkybės būtų pagrindu naikinti skundžiamą nutartį.
Atmestini apelianto argumentai, jog antstolės veiksmai pripažintini neteisėtais, kadangi ji neturi teisės pradėti vykdyti išieškojimą nuo lėšų arešto, nes pareiškėjas nieko nežinojo apie vykdomą priverstinį išieškojimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 661 str. 1 d. numatyta, jog jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju antstolė vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcija išsiuntė skolininkui siūlymą sumokėti skolą (baudą) bei vykdymo išlaidas vieninteliu žinomu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu. Vadovaujantis CPK 604 str. siūlymas laikomas įteiktu, praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. įsiteisėjusiame nutarime, nurodyta, jog pareiškėjas į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Tai reiškia, jog pareiškėjas žinojo apie paskirtą baudą bei laikotarpiu nuo baudos paskyrimo 2013 m. gegužės 31 d. iki nuteisimo 2013 m. gruodžio 3 d., turėjo pakankamai laiko sumokėti baudą gera valia. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio veiksmai areštuojant turtą šioje byloje laikytini teisėtais. Be to, pabrėžtina, kad pareiškėjo skundo pateikimas daugiau nei po dviejų metų nuo pradėtų vykdymo veiksmų, rodo, jog pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą, nevykdė pareigos domėtis tolimesne eiga, neveikė už greitą ir ekonomišką nutarimo įvykdymą, dėl to jo argumentas dėl antstolio neinformavimo apie vykdymo procesą laikytinas formaliu ir nepagrįstu.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo T. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.