Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas 2016-06-03 skundu prašė pripažinti antstolės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/00520 priimant 2016-05-17 patvarkymą neteisėtais ir 2009-11-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimo (administracinė byla Nr. A2.6.-1292-832/2009, vykdomoji byla Nr. 0005/10/00520) dėl 434,43 Eur baudos paskyrimo M. D. priverstinio vykdymo procesą nutraukti suėjus vykdymo senaties terminui. Nurodė, jog pareiškėjui administracinė bauda paskirta 2009-11-10, t. y. iki 2015-01-01 ATPK 308 straipsnio pakeitimo. Kadangi iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo nenustatyta administracinės baudos priverstinio vykdymo senatis, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją vadovaujamasi LR BK numatytomis taisyklėmis. Vadovaujantis BK 96 str. 1 d. „a“ p. nuostata apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per 2 metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, todėl analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Nurodė, kad jei per 2 metus nuo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje dėl baudos paskyrimo priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei nėra pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas pasibaigus nutarimo vykdymo senaties terminui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.Byloje nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/10/00520 pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-11-10 nutarimą Nr. A2.6.-1292-832 dėl 1500,00 Lt išieškojimo iš skolininko M. D. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. l. 3).Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, pateiktas antstolės kontorai, nepažeidžiant nustatyto 3 mėnesių termino. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-012-17 nutartimi tenkintas pareiškėjo M. D. prašymas ir 2009-11-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.9.-1292-832/2009 paskirtos 1 500 Lt baudos mokėjimas išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui. Teismo nutarimas A2.6-1292-832/2009 (A2.13.-154-169/2009) antstolės B. T. kontoroje pateiktas 2010-02-22 (v. b. l. 1). 2010-03-01 patvarkymu priimtas vykdyti. Atsižvelgiant į tai, ATPK 308 str. numatytas 3 mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas nebuvo praleistas, todėl atskirojo skundo argumentas, jog nutarimas skirti administracinę nuobaudą pateiktas vykdyti praleidus nustatytą terminą, atmestinas. Atskirajame skunde nurodoma, kad vykdymo metu antstolė laikotarpiu nuo 2011-04-11 iki 2013-07-12 neatliko vykdymo veiksmų, todėl esant 2 metų laikotarpiui, per kurį nebuvo atliekami išieškojimo veiksmai, vykdomoji byla turi būti nutraukiama. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo teiginiu. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2011-06-02 antstolė atliko užklausą dėl pareiškėjo turimų transporto priemonių (v. b. l. 36). 2012-07-23 pateikta užklausa Nekilnojamojo turto registrui siekiant nustatyti pareiškėjui galbūt priklausančius nekilnojamojo turto objektus (v. b. l. 39). Nuo 2012-07-23 iki 2013-05-07 antstolė teikė užklausas kredito įstaigoms siekdama nustatyti pareiškėjui galbūt priklausančias banko sąskaitas (v. b. l. 44). 2013-07-01 pateikta užklausa Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nustatyta, kad skolininkas M. D. dirba (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 47). 2013-07-12 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio (v. b. l. 48). Nors laikotarpiu nuo 2011-04-11 iki 2013-07-12 antstolė nepriėmė patvarkymų ar kitų vykdomųjų dokumentų, tačiau atliko kitus vykdymo veiksmus – teikė užklausas įvairioms institucijoms. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentas, jog minėtu laikotarpiu antstolė neatliko vykdymo veiksmų, atmestinas. Atskirajame skunde teigiama, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog M. D. siekė išvengti baudos mokėjimo. Atsakant į atskirojo skundo teiginį pažymėtina, kad pareiškėjas apie jam paskirtą teismo nuobaudą žinojo, nutarimo neįvykdė per jame nurodytą terminą ir nesilakė įsipareigojimo mokėti baudą dalimis, nesidomėjo dėl jo vedamos vykdomosios bylos eiga, nors tokią pareigą turėjo ir turi, tikėtina, jog sąmoningai vengė sumokėti baudą bei vykdymo išlaidas (CPK 185 str., 644 str. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog iš esmės skolų išieškojimas užsitęsė būtent dėl apelianto vengimo įvykdyti nuobaudą, apeliantas nepagrįstai užtęsė baudų išieškojimo procedūras, todėl jo siekis pasinaudoti senaties institutu vertintinas kaip tęstinis vengimas vykdyti nutarimus, o ne sąžiningas elgesys.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų aplinkybių konstatavimas sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (apeliantas) ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Apeliantas, žinodamas apie jam paskirtas baudas bei faktą, kad nėra jų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolesniu baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 str. nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudų sumokėjimo. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartį nepakeistą.