- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- 2S-502-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33957-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo (skolininko) M. N. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba, antstolė B. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas M. N. pateikė skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0171/10/00096, pasibaigus išieškojimo senaties terminui. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje pasisakyta dėl vykdymo senaties termino pasibaigimo pasekmių ir vykdymo procesą nutraukti. Minėtą argumentą grindžia aplinkybe, kad jis nuo 2010-02-22 yra įkalinimo įstaigoje, iki skundo nebuvo gavęs jokio antstolės priimto raginimo ar patvarkymo, o byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti mokėjimo. Nurodė, kad antstolė surašė tik vieną patvarkymą, todėl mano, kad 79,67 Eur vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai per didelės. Pareiškėjo teigimu, už nepagrįstai apskaičiuotas vykdymo išlaidas teismas turi teisę antstolei skirti baudą ( b. l. 4).
Antstolė B. P. 2015 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodydama, jog nėra pagrindo nutraukti vykdymo veiksmus. Nurodė, kad priimdama vykdyti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2009-10-07 nutarimą Nr. F512932 nenustatė akivaizdžių kliūčių minėtam nutarimui vykdyti. Antstolė rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotomis taisyklėmis dėl senaties termino ir pažymėjo, kad vykdydama vykdomąjį dokumentą ji atliko aktyvius procesinius veiksmus, siekdama užtikrinti išieškotojo interesus. Nurodė, kad raginimai skolininkui nebuvo siunčiami vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005-10-27 spalio įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimo vykdymo instrukcija), 5 punkto nuostatomis, o siūlymas susimokėti skolininkui buvo siunčiamas registruotu laišku ir laikomas įteiktu pagal CPK 604 straipsnio nustatytas taisykles. Pažymėjo, kad procesinius dokumentus skolininkui siuntė visais žinomais adresais, per visą vykdymo laikotarpį iš skolininko išieškojo 1,00 Eur sumą, reguliariai tikrino skolininko finansinę padėtį kredito bei kitų viešųjų registrų duomenų bazėse tikslu užtikrinti nutarimo įvykdymą. Pažymėjo, kad skolininkas niekada nesikreipė į antstolę dėl baudos sumokėjimo galimybės, jis iki šiol nėra įvykdęs antstolės patvarkymo Nr. 0171/10/00096/TV dėl areštuoto skolininko turto vertinimo atlikimo, taip siekdamas vilkinti ir apsunkinti baudos išieškojimą bei pažeisti teisėtus išieškotojo interesus. Antstolės teigimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų praėjęs dvejų metų laikotarpis, per kurį nebuvo atlikti jokie veiksmai išieškant baudą (b. l. 1-3).
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo M. N. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų tenkino, nutraukdamas vykdomąją bylą Nr. 0171/10100096 suėjus išieškojimo vykdymo senačiai, ir panaikino antstolės 2015-09-10 patvarkymą areštuoti Vilniaus pataisos namuose esančioje sąskaitoje pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas bei 2015-09-10 vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Teismas nustatė, kad nuo 2015-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių bylų proceso kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalies pakeitimas, nustatantis, jog penkerių metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, nagrinėjamu atveju netaikomas dėl įstatymų leidėjo nustatytos galiojančios išieškojimo tvarkos ir sprendė, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, o pareiškėjo skundas sprendžiamas, vadovaujantis suformuota teismų praktika, įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (iki 2013-11-19 įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusias ATPK 308 straipsnio, 312-316 straipsnių nuostatas). Teismas, remdamasis teismų praktika, konstatavo, kad vertinant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą (šiuo atveju baudą) vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nėra praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą ar kitų valdžios institucijų bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo. Vertindamas vykdymo senaties terminą teismų praktikoje nustatytais aspektais teismas nustatė, kad 2009-10-07 Vilniaus VPK Kelių policijos valdybos nutarimas Nr. F512932 dėl 31,85 Eur (110 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko M. N. išieškotojui Vilniaus VPK Kelių policijos valdybai pateiktas vykdyti nepraleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino. Priešingą išvadą apylinkės teismas padarė nustatydamas aplinkybę, ar vykdymo laikotarpiu nėra buvę dviejų metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo neatliko vykdymo veiksmų. Konstatavo, kad vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina antstolės nurodytas aplinkybes apie per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį periodiškai tikrinamą skolininko turtinę padėtį, tačiau nesutiko su antstolės argumentu, jog pareiškėjas pats savo veiksmais (neveikimu) – nesikreipdamas į antstolės kontorą dėl baudos sumokėjimo, nenurodydamas savo gyvenamosios vietos, nepateikdamas areštuotos transporto priemonės – siekė išvengti baudos mokėjimo ir nurodyti veiksmai (neveikimas) sustabdo baudos vykdymo senaties eigą. Teismas įvertino esančius įrodymus ir sprendė, kad antstolės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti nutarimo vykdymo vengimą, dėl kurio sustotų išieškojimo senaties termino eiga, kadangi pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-02-22 (kai antstolė 2015-01-15 pradėjo vykdyti 2009-10-07 nutarimą Nr. F512932) iki šios dienos praktiškai visą vykdymo veiksmų atlikimo laikotarpį buvo įkalinimo įstaigose, jis antstolės siųstų procesinių dokumentų nėra gavęs, o byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėją pasiekė informacija apie antstolės atliekamus vykdymo veiksmus. Konstatavo, kad procesinių dokumentų įteikimas pagal CPK 604 straipsnio nuostatas nagrinėjamu atveju nelaikytinas tinkamu informavimu apie antstolio reikalavimų vykdymą, kadangi minėta teisės norma nei per se, nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste nelaikytina kaip įtvirtinanti vienintelį leistiną ir teisėtą procesinių dokumentų įteikimo būdą registruotu laišku, laikant tinkamai įteiktais. Teismas vertino, kad duomenys apie asmens vykdomą laisvės atėmimo bausmę nėra nevieši bei neprieinami antstolei, antstolė turi galimybes tiek pasinaudoti prieiga prie Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro, tiek kreiptis raštu į Informatikos ir ryšių departamentą dėl duomenų apie atitinkamą asmenį gavimo, todėl pareiškėjo nepranešimas apie jo sulaikymą ir laisvės atėmimo bausmės atlikimą, negali būti vertinamas kaip CPK 644 straipsnio 2 punkto pažeidimas ir vengimas vykdyti nutarimą. Teismas nustatė, kad antstolė informaciją apie pareiškėjo atliekamą laisvės atėmimo bausmę nustatė tik 2015-09-10 atlikusi įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų patikrą ir sprendė, kad antstolė galėjo ir turėjo anksčiau surinkti duomenis apie pareiškėją bei, esant lėšoms, nukreipti išieškojimus pagal nutarimą į jam priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismas nustatė, kad dėl nurodytų aplinkybių antstolė turi nutraukti vykdomąją bylą, o nutarimą su atitinkama antstolės žyma grąžinti jį išdavusiai institucijai. Kadangi konstatavo, jog antstolė priėmė 2015-09-10 patvarkymą areštuoti pareiškėjo lėšas bei 2015-09-10 vykdymo išlaidų paskaičiavimą suėjus vykdymo senaties terminui, minėtus antstolės patvarkymus panaikino kaip neteisėtus. Pareiškėjo prašymo įvertinti antstolės vykdymo išlaidų pagrįstumą nevertino, nustatydamas, kad konstatavus administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties termino suėjimą minėto klausimo sprendimas nėra aktualus (b. l. 22-26).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė (suinteresuotas asmuo) antstolė B. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad nuo vykdomosios bylos Nr. 0171/10/00096 užvedimo buvo periodiškai tikrinama skolininko turtinė padėtis, kas patvirtina antstolės aktyvumo bei siekio išieškoti skolą valstybės naudai aplinkybes. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog skolininkas praktiškai visą vykdymo veiksmų atlikimo laikotarpį buvo izoliuotas įkalinimo įstaigoje, kadangi skolininkas laikotarpiu nuo 2010-01-13 iki 2010-02-22 laisvės atėmimo bausmės neatliko, jis į laisvės atėmimo įstaigą pateko tik 2010-02-22. Mano, kad turėdamas 5 sąskaitas kredito įstaigose naudojosi kredito įstaigų paslaugomis ir, vadovaujantis vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartu, apie atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus turėjo žinoti dar iki patekdamas į laisvės atėmimo įstaigą ir aktyviai domėtis vykdymo eiga bei informuoti antstolę apie pasikeitusią faktinę gyvenamąją vietą. Antstolės teigimu, aplinkybė, jog skolininkas negavo siųstų procesinių dokumentų, nepaneigia antstolės atliktų veiksmų teisėtumo, o baudos išieškojimas užsitęsė dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Mano, kad skolininkas su skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo tinkamą pareigų vykdymą. Pagrįsdama tinkamą procesinių dokumentų įteikimą skolininkui antstolė remiasi Vilniaus apygardos teismo 2015-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-433-577/2015 išnagrinėta analogiška situacija. Nurodo, kad pagal teismų formuojamą naujausią praktiką išieškojimo senatis nesibaigia tuo atveju, jeigu administracinė bauda per dviejų metų laikotarpį nebuvo išieškota dėl to, kad jos objektyviai nebuvo galima išieškoti, o ne dėl to, kad antstolis nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo bylos užvedimo skolininkas neįgijo jokio registruoto turto, iš kurio būtų galima išieškoti baudą, o areštuotose bankų sąskaitose nėra lėšų, mano, jog baudos neišieškojo dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo vertinti, jog antstolė nieko neatliko siekiant išieškoti baudą (b. l. 31-33).
Atsiliepimas
Pareiškėjas M. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo antstolės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad pastaruosius mėnesius iki laisvės atėmimo neturėjo darbo, todėl neturėjo pagrindo tikrinti kredito įstaigose esančias sąskaitas. Pareiškėjo teigimu, jis apie vykdomą išieškojimą nežinojo, todėl negalėjo domėtis vykdymo eiga bei pranešti antstolei apie savo gyvenamąją vietą. Mano, jog antstolė, matydama, jog skolininkas ilgą laiką neįgijo jokio turto, turėjo patikrinti Įkalintųjų, suimtųjų ir nuteistųjų registrą (b. l. 69).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vykdomosios bylos Nr. 0171/10/00096 duomenimis nustatyta, kad Vilniaus VPK Kelių policijos valdyba 2010-01-04 išsiuntė antstolei B. P. vykdyti 2009-10-07 nutarimą Nr. F512932 dėl 100 Lt (31,85 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko M. N. (vykd. b. l. 1-3), kuris priimtas vykdyti antstolės 2010-01-15 patvarkymu (vykd. b. l. 14). Antstolės priimti procesiniai dokumentai, t. y. 2010-01-15 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. l. 14), 2010-01-15 siūlymas sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas (vykd. b. l. 13) buvo siųsti skolininkui M. N. VPK Kelių policijos valdybos nutarime Nr. F512932 nurodytu adresu Paupio 29A-33, Vilnius, neįteikti (vykd. b. l. 12). Tęsdama vykdymo veiksmus antstolė 2010-01-25 priėmė patvarkymą Nr. 0171/10/00096/TV dėl areštuoto skolininko turto vertinimo atlikimo (vykd. b. l. 18) bei 2010-01-25 patvarkymą areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas bei jų detalizaciją (vykd. b. l. 21-26), kuriuos išsiuntė skolininko deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (Parko g. 12-4, Telšiai), tačiau ir šiuo adresu dokumentai skolininkui nebuvo įteikti (vykd. b. l. 17). Antstolė 2015-09-10 tikrindama įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis nustatė, kad skolininkas M. N. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose (Rasų g. 8, Vilnius) ir išsiuntė procesinius dokumentus – 2015-09-10 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą (vykd. b. l. 64-65). Per visą 2009-10-07 nutarimo Nr. F512932 vykdymo laikotarpį iš skolininko buvo išieškota 1,00 Eur suma (vykd. b. l. 27-29).
Pareiškėjui kreipusis į antstolę su skundu dėl vykdomosios bylos nutraukimo suėjus administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminui, antstolė pareiškėjo skundo netenkino, tačiau pirmosios instancijos teismas, nenustatęs skolininko vengimo vykdyti nutarimą požymių konstatavo vykdymo senaties termino pasibaigimą. Apeliantė ginčija tokius pirmosios instancijos argumentus, nurodydama, jog pareiškėjo procesinis elgesys vykdymo metu turėjo būti vertinamas kaip vengimas mokėti baudą.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdymo proceso administracinio teisės pažeidimo byloje senaties termino pasibaigimui svarbu nustatyti, ar baudos vykdymo senaties termino eiga dėl asmens veiksmų – vengimo sumokėti ar trukdymo išieškoti jam skirtą baudą nebuvo sustojusi.
Apeliantė pareiškėjo vengimą vykdyti nutarimą, grindžia aplinkybe, jog pareiškėjas nevykdė proceso įstatyme numatytos pareigos domėtis vykdymo eiga ir informuoti antstolę apie pasikeitusią faktinę gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos vengimui vykdyti nutarimą konstatuoti, kadangi tokie pareiškėjo veiksmai, jeigu jie ir pasitvirtintų, negalėtų būti prilyginti trukdymui išieškoti baudą. Byloje nepateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, jog pareiškėjas siekė nuslėpti (ar nuslėpė) jam priklausantį turtą bei tai, kad disponavo grynaisiais pinigais ir, turėdamas galimybę mokėti baudą, to nepadarė (CPK 178, 185 straipsniai). Nors proceso įstatymas numato skolininko pareigą tiek aktyviai domėtis vykdymo eiga, tiek informuoti vykdymo veiksmus atliekantį antstolį apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CPK 644 straipsnio 2 ir 4 punktai), tačiau vertintina, jog pareiškėjas tokių savo pareigų negalėjo vykdyti dėl valstybės taikomo laisvės apribojimo (nuo 2010-02-22). Be to, tam, kad antstoliui būtų pateikiama atitinkama informacija, skolininkas turi žinoti apie pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali pritarti antstolės argumentui, jog skolininkas žinojo apie pradėtą vykdymo procesą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, labiau tikėtina aplinkybė, jog pareiškėjas galėjo ir nežinoti apie 2009-10-07 nutarimo Nr. F512932 dėl 100 Lt (31,85 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko M. N. pagrindu atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 185 straipsnis). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės siunčiami priimti vykdymo procese dokumentai pareiškėjui nebuvo įteikti (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, jog antstolė priimtais patvarkymais areštavo skolininko sąskaitas bankuose, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo sužinojimo fakto apie vykdymo procesą, kadangi asmuo apie sąskaitoms taikomus areštus gali nesužinoti dėl objektyvių aplinkybių, pvz. negaunant pajamų, kurios pervedamos į banko sąskaitas ar banko sąskaitose nesant piniginių lėšų. Juolab kad, kaip matyti bylos duomenimis, skolininkas vykdymo laikotarpiu labai trumpai (apie mėnesį) nebuvo atitinkamose įkalinimo įstaigose (b. l. 10-16). Pažymėtina, kad tokia aplinkybe remiasi ir pareiškėjas, nurodydamas, kad net laikotarpiu nuo 2010-01-13 iki 2010-02-22 neatlikdamas bausmės laisvės atėmimo įstaigose nesinaudojo bankuose esančiomis sąskaitomis. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu skolininkas būtų žinojęs apie pradėtus vykdymo veiksmus, minėta aplinkybė neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje situacijoje, kadangi vykdymo senaties termino sustabdymui reikšmę turi skolininko vengimas vykdyti nutarimą, o ne žinojimo ar nežinojimo apie priverstinius vykdymo veiksmus faktas.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentui, jog duomenys apie asmens vykdomą laisvės atėmimo bausmę nėra nevieši bei neprieinami antstoliui, jog antstolis turi prieigą prie Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro ir dėl nurodytos aplinkybės pareiškėjo nepranešimas apie jo sulaikymą ir laisvės atėmimo bausmės atlikimą negali būti kvalifikuotas Civilinio proceso kodekso 644 straipsnio 2 punkto pažeidimu ir vengimu vykdyti nutarimus. Taigi minėtos antstolės nurodytos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo vengimo vykdyti nutarimą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog sustojo vykdymo senaties termino eiga.
Nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties ir antstolės nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis, kadangi nagrinėjamoje byloje vertinamas ne tik skolininkui siunčiamo dokumento pagal CPK 604 straipsnio nustatytas taisykles laikymas tinkamai įteiktu, bet ir kitos civilinės bylos faktinės aplinkybės, tarp jų ir kitos galimybės sužinoti apie atliekamus vykdymo veiksmus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbus ne tik CPK 604 straipsnyje numatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas, o aplinkybių, patvirtinančių, jog skolininkas savo veiksmais (neveikimu) vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, visuma.
Atskirajame skunde antstolė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismų formuojama praktika, pagal kurią išieškojimo senatis nesibaigia tuo atveju, jeigu administracinį bauda per dviejų metų laiko tarpą nebuvo išieškota dėl negalėjimo jos išieškoti esant objektyvioms aplinkybėms, nurodydama, jog nagrinėjamu atveju baudos neišieškojo dėl to, kas skolininkas neturėjo turto. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtas argumentas taip pat neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadoms, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog skolininkas neturėjo piniginių lėšų įkalinimo įstaigoje esančioje skolininkui priklausančioje sąskaitoje (CPK 178, 185 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės (antstolės) atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas, nurodydamas, kad nenustatyti vengimo vykdyti nutarimą požymiai ir nėra pagrindo konstatuoti, jog sustojo išieškojimo pagal nutarimą senaties terminų eiga, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą.