Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus m. VPK VP EPT.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis I. G. su skundu nesutiko, paaiškino, kad 2009-01-09 buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0008/09/00047, 2009-01-09 skolininkui baudos paskyrimo metu jo nurodytu adresu buvo išsiųstas siūlymas sumokėti baudą bei vykdymo išlaidas, skolininkui, nesumokėjus baudos bei vykdymo išlaidų vykdymo procese, buvo imtasi tolimesnių veiksmų - atliekamos užklausos VSDFV, LR bankams, priimti patvarkymai areštuoti AB SEB bankas ir AB Swedbank skolininko banko sąskaitose esančias lėšas. Antstolio teigimu, bylos vykdymo laikotarpiu buvo reguliariai atliekami priverstinio skolos išieškojimo veiksmai. 2014-04-03 įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis nustatyta, kad skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. 2014-04-03 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir patvarkymas dėl turtinių teisių arešto, šie patvarkymai skolininkui buvo įteikti per įkalinimo įstaigą 2014-04-09.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009-01-09 buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0008/09/00047. 2009-01-09 skolininkui baudos paskyrimo metu jo nurodytu adresu buvo išsiųstas siūlymas sumokėti baudą bei vykdymo išlaidas. Skolininkui nesumokėjus baudos bei vykdymo išlaidų vykdymo procese buvo imtasi tolimesnių veiksmų - atliekamos užklausos VSDFV, LR bankams, priimti patvarkymai areštuoti AB SEB bankas ir AB Swedbank skolininko banko sąskaitose esančias lėšas. Taigi, bylos vykdymo laikotarpiu buvo atliekami priverstinio skolos išieškojimo veiksmai. 2014-04-03 įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis, antstolis nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. 2014-04-03 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir patvarkymas dėl turtinių teisių arešto, šie patvarkymai skolininkui buvo įteikti per įkalinimo įstaigą 2014-04-09. Pareiškėjas J. G. pateikė teismui skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti patvarkymą dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 008/09/00047, kadangi 2008 metais pradėtai vykdomajai bylai yra suėjęs išieškojimo senaties terminas (CPK 607 str.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą ir skundo argumentus, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą bei konstatavo, jog pareiškėjo skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti. Pareiškėjas su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, tvirtina, kad buvo pažeisti terminai išieškojimo vykdymui, todėl prašo panaikinti vykdomąją bylą Nr. 0008/09/00047 bei nutarimą, kuriuo jam buvo skirta bauda, nutraukti skolos išieškojimą ir vykdomąsias išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0008/09/00047.

Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Taigi jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.

Nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš nagrinėjamos civilinės bylos ir prie jos pridėtos vykdomosios bylos duomenų matyti, jog nutarimas skirti apeliantui baudą buvo pateiktas antstoliui vykdyti nepažeidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų, 2009-01-09 skolininkui baudos paskyrimo metu jo nurodytu adresu buvo išsiųstas siūlymas sumokėti baudą bei vykdymo išlaidas. Skolininkui nesumokėjus baudos bei vykdymo išlaidų vykdymo procese buvo imtasi tolimesnių veiksmų - atliekamos užklausos VSDFV, LR bankams (2009-01-13, 2009-06-15, 2009-11-24, 2010-05-12, 2010-09-09, 2011-01-10, 2011-01-11, 2011-06-13, 2011-08-12, 2011-11-30, 2012-06-12, 2012-08-14, 2012-08-22, 2013-05-08), be to, buvo priimti patvarkymai areštuoti AB SEB bankas ir AB Swedbank skolininko banko sąskaitose esančias lėšas. Taigi akivaizdu, jog bylos vykdymo laikotarpiu reguliariai ir sistemingai buvo atliekami priverstinio skolos išieškojimo veiksmai, kol 2014-04-03 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis buvo nustatyta, kad apeliantas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Nustačius skolininko buvimo vietą, iškart 2014-04-03 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir patvarkymas dėl turtinių teisių arešto, šie patvarkymai skolininkui buvo įteikti per įkalinimo įstaigą 2014-04-09. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti, jog vykdymo proceso metu antstolio veiksmai buvo teisėti.

Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pagal CPK 604 str. dokumentų išsiuntimas skolininko nurodytu adresu registruota siunta yra laikomas tinkamu šalies informavimu, todėl ta aplinkybė, kad skolininkas jo nurodytu adresu dokumentų nepriėmė, laikytina teisiškai nereikšminga. Be to, pastebėtina, kad su skundu apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t.y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes, informavimą apie savo buvimo vietos pasikeitimą ir t.t. Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 ir kt.) Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl apelianto vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, t. y. apeliantas, žinodamas apie jam paskirtą baudą, jos nesumokėjo, nesidomėjo jos išieškojimu.

Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kuriais apeliuojama į administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties termino praleidimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.