Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovės individualios įmonės ,,MVK3“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-933-567/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei ,,MVK3“ dėl atsiskaitymo už elektros energiją, tretieji asmenys V. G. ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Elgama-Elektronika“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina pagal ieškovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ bei atsakovės IĮ ,,MVK3“ apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Ieškovė ir atsakovė 2007 m. gruodžio 12 d. sudarė Elektros energijos pardavimo–pirkimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo aprūpinti atsakovės kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), kokybiška elektros energija, o atsakovė už ją tinkamai atsiskaityti (t. 1, b. l. 9-13). Šalys 2013 m. sausio 1 d. sudarė Elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti elektros energijos persiuntimo paslaugas, atsakovė – užpildyti ieškovės numatytą pažymą apie apskaitos prietaisų rodmenis, sumokėti už suteiktas paslaugas (t. 1, b. l. 29-36). Atsakovė 2013 m. balandžio 24 d. su UAB ,,Elektrum Lietuva“ sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 136-138). Ieškovės darbuotojas 2013 m. birželio 3 d. surašė Atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, sutrikus apskaitos prietaiso darbui, aktą Nr. G1351672 bei pakeitė elektros skaitiklį įtarus, kad kertasi jo skaičiavimo mechanizmas (t. 1, b. l. 37-38). Trečiasis asmuo UAB ,,Elgama-Elektronika“ 2013 m. rugsėjo 6 d. pateikė raštą Dėl elektros skaitiklio patikrinimo, kuriame nurodyta skaitiklio gedimo priežastis – užstrigęs skaičiavimo mechanizmas; skaičiavimo mechanizme užfiksuoti duomenys – 217 338,2 kWh, mikroprocesoriaus vidinėje atmintyje specialia įranga nuskaičius mikroprocesoriaus atmintį nustatyta, kad faktiškai buvo suvartota 718 411,452 kWh elektros energijos (t. 1, b. l. 51-53). Ieškovė, vadovaudamasi Taisyklių 124.11 punktu atliko suvartotos elektros energijos perskaičiavimą nuo datos, kuomet žymiai sumažėjo elektros energijos suvartojimas – 2008 m. spalio 1 d. iki elektros skaitiklio patikrinimo / keitimo dienos – 2013 m. birželio 3 d. ir išrašė 2013 m. spalio 28 d., 2013 m. spalio 31 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. 085818, 648832, kuriose nurodyta mokėtina suma 65 897,30 Eur (227 530,20 Lt) (t. 1, b. l. 42, 45-46, 63-64). Kaip minėta, skundžiamu teismo sprendimu priteista dalis ieškovės minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos kaip ieškovės patirtos žalos atlyginimas. Tiek ieškovė, tiek atsakovė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, abi proceso šalys mano, kad teismas neteisingai kvalifikavo šalių santykius, taip pat teigia, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių nuostatas, neįvertino visų bylai svarbių faktinių aplinkybių.

Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo

Šalys savo apeliaciniuose skunduose laikosi vieningos pozicijos, kad teismas netinkamai kvalifikavimo jas siejusius teisinius santykius, nepagrįstai sprendė, jog reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, nėra aišku, ar atsakovės civilinė atsakomybė kildinama iš sutarties ar delikto. Teigia, kad šiuo atveju reikalavimas susijęs su skolos už sunaudotą elektros energiją priteisimu.Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės užmokestį už skaitiklio gedimo metu neapskaitytą elektros energiją. Šį savo reikalavimą ieškovė kildina iš šalių 2007 m. lapkričio 1 d. sudarytos Elektros energijos pirkimo–pardavimo bei 2013 m. sausio 1 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugų sutarties nuostatų, susijusių su atsiskaitymo už suteiktą elektros energiją, pažeidimu. Kaip faktinis ieškinio pagrindas nurodyta aplinkybė, kad tikslus atsakovės suvartotos elektros energijos kiekis dėl skaitiklio gedimo nebuvo apskaitytas. Taigi, ginčas tarp šalių kilo dėl faktiškai sunaudoto elektros energijos kiekio, bet ne dėl jos (elektros energijos) neteisėto vartojimo. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad reikalavimas yra pareikštas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, tačiau sprendžiant dėl nagrinėjamu atveju taikytinos civilinės atsakomybės rūšies pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje atsakovei atsakomybė turėtų kilti pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Tokia išvada darytina iš pirmiau nurodytų CK 6.245 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-520/2012; 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2015). Šiuo atveju nustačius, kad šalis siejo sutartiniai (energijos pirkimo–pardavimo) teisiniai santykiai; ieškovės įvardijamas civilinės teisės pažeidimas pasireiškė sutarties pažeidimu, kuris neperžengė sutarties ribų (ieškovė savo nuostolių atsiradimą kildino iš netinkamo sutarties vykdymo, vartotojai nepranešus apie esmingai sumažėjusį elektros energijos suvartojimą bei jos nevisiško įvykdymo, vartotojui neapmokėjus realaus suvartoto energijos kiekio), byloje nenustatyta įstatymo sąlygų deliktinės atsakomybės taikymui, todėl sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, taikytinos ne deliktinę, o sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Atitinkamai, sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos bus analizuojamos toliau nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus.

Dėl atsakomybės už neapskaitytą elektros energijos dėl skaitiklio gedimo vartojimą

Kaip minėta pirmiau, iš ieškovės ieškinio bei kitų į bylą pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad savo reikalavimą atsakovei ji grindžia aplinkybėmis, jog pastaroji netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir nepranešė apie elektros skaitiklio netinkamą veikimą bei tokiu būdu sumokėjo ne už visą faktiškai suvartotą elektros energiją, o tik už jos dalį. Sutartinės civilinės atsakomybės esmė yra ta, kad ji atsiranda tuomet, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą (nuostolius) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (CK 6.248 straipsnis). Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta. Tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, priklauso elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti taip pat atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, tačiau svarbu akcentuoti ir kreditoriaus elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008). Žala arba nuostoliai gali atsirasti ne tik kaip skolininko veiksmų rezultatas, bet ir dėl kreditoriaus kaltės arba dėl šių asmenų bendros su skolininku kaltės. Kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai vykdė Elektros energijos pardavimo–pirkimo sutarties 5.3 punktą, kuriame numatyta atsakovės, kaip vartotojos, pareiga nedelsiant informuoti pardavėją, jeigu pagal apskaitos prietaisus elektros suvartojimas jo vertinimu nepagrįstai ir ženkliai sumažėjo arba padidėjo, jei pastebėjo klaidų elektros apskaitos prietaisų rodmenų pažymoje ar sąskaitoje (t. 1, b. l. 9). Ši Sutarties nuostata iš esmės atkartoja CK 6.387 straipsnio 1 dalyje numatytas pirkėjo pareigas, susijusias su įrenginių priežiūra. Pažymėtina, kad pareiga prižiūrėti energijos suvartojimą fiksuojančios apskaitos prietaisus teisės aktuose numatyta ne tik vartotojui, bet ir energijos tiekimo įmonei, kuri pagal Taisyklių 40.3 punktą privalo organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti ar atsakovė, kaip vartotoja, elgėsi sąžiningai, tinkamai ir rūpestingai vykdė jai iš sutarčių kylančias minėtas pareigas, t. y. ar ji galėjo suprasti, jog skaitiklis stringa, galimai nefiksuoja visos suvartotos elektros energijos. Kaip minėta, ieškovė laikosi pozicijos, kad gedimas atsirado 2008 m. spalio 1 d., kuomet elektros energijos suvartojimas ženkliai sumažėjo. Iš kartu su ieškiniu ieškovės pateiktų 2007 m. gruodžio 12 d., 24 d., 2008 m. birželio 19 d., 2010 m. gruodžio 14 d., 2012 m. lapkričio 28 d. apskaitos patikrinimo užduočių matyti, kad ieškovės specialistai, atlikę periodinius patikrinimus, jokių skaitiklio gedimų neužfiksavo (t. 1, b. l. 24-28, 208). Tuo tarpu pati ieškovė savo 2015 m. vasario 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose (t. 1, b. l. 206-207) nurodė, kad tik 2011 m. pradžioje AB LESTO buvo naujai suformuotas Elektros apskaitos duomenų ir sąnaudų valdymo skyrius, kuriam tik 2013 m. pradžioje atsirado techninės ir programinės galimybės efektyviai analizuoti transformatorinėse ir elektros linijose atliktus srovių matavimus. Teigia, kad yra akivaizdu, jog anksčiau bendrovės darbuotojams atliekant elektros apskaitos prietaiso patikrinimo užduotis, nebuvo įmanoma pastebėti šios aplinkybės, nes skaitiklis buvo veikiantis, t. y. suvartojamą elektros energiją fiksavo, tačiau stringant būgniniam registrui, suvartojamas kiekis nebuvo tiksliai atvaizduojamas. Ekspertas, atlikęs elektros energijos skaitiklio ekspertizę, atsakydamas į 12 klausimą nurodė, kad apie teisingai veikiantį skaitiklį informuoja šie požymiai: priklausomai nuo apkrovos dydžio dažniau arba rečiau mirksintis optinio impulsinio išvado diodas; priklausomai nuo apkrovos dydžio greičiau arba lėčiau besisukantis būgninis registras; esant apkrovai nuolatos degantys L1, L2, L3 fazių indikatorių diodai; nedegantis skaitiklio gedimo indikatorius (t. 3, b. l. 59). Iš paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovei, kuri yra elektros energijos tiekimo specialiste, turinti pakankamai žinių šioje srityje, be specialių prietaisų ir sistemų negalėjus nustatyti skaitiklio gedimo, toks reikalavimas negali būti taikomas ir atsakovei, kuri šiuo atveju yra paslaugų vartotoja, neturinti nei techninių galimybių, nei specialių žinių, kad galėtų įvertinti eksperto nurodytus požymius ir galimą jų santykį su tinkamu skaitiklio veikimu. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti argumentai, kad atsakovei turėjo sukelti įtarimų aplinkybės, jog jos suvartojamos elektros energijos kiekis 2008 m. spalio mėn. ženkliai sumažėjo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus – Kaimo turizmo sodybos pastato pripažinimo tinkamu naudoti 2007 m. birželio 12 d. aktą, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2008 m. rugsėjo 22 d. Šiluminių įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą–pažymą (t. 1, b. l. 192, 197; t. 2, b. l. 3-4), pripažįsta pagrįstomis atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji pagrįstai tikėjo, jog suvartotos elektros energijos kiekio sumažėjimą lėmė minėtuose įrodymuose užfiksuoti faktai, t. y. kaimo turizmo sodybos statybos bei įrengimo darbų pabaiga bei šildymo būdo iš elektrinio į kietojo kuro pakeitimas, o ne skaitiklio gedimas. Atsakovė tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė ir aplinkybę, kad 2007 m., kuomet vyko kaimo turizmo sodybos statybos darbai, buvo deklaravusi ne visą suvartotos elektros energijos kiekį, siekdama šias išlaidas įtraukti į veiklos sąnaudas, todėl 2008 m. pirmoje pusėje deklaruotas elektros energijos kiekis neatitiko realaus suvartojimo (esą 2008 m. pradžioje buvo deklaruojamas ir apmokamas susidaręs įsiskolinimas). Ieškovės nuomone, šiuos atsakovės argumentus paneigia jos pateikti rašytiniai įrodymai – skaitiklio patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad 2007 m. gruodžio 12 d. skaitiklis rodė 5 286 kWh, 2007 m. gruodžio 24 d. – 14 523 kWh, 2008 m. birželio 19 d. – 83 164 kWh., kas esą patvirtina jos nurodomas aplinkybes dėl ženklaus energijos suvartojimo kiekio sumažėjimo po 2008 m. spalio ir kas, ieškovės nuomone, sudarė pagrindą atsakovei informuoti ją apie esminį suvartojamo kiekio sumažėjimą ir, atitinkamai, patvirtina jos atliktų perskaičiavimų teisingumą. Pasisakydama dėl šių aplinkybių bei įrodymų, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos duomenis, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove buvo sudaryta 2007 m. gruodžio 12 d. ir tą pačią dieną, jeigu tikėti 2007 m. gruodžio 12 d. skaitiklio patikrinimo aktu (t. 1, b.l. 24), buvo įrengtas (pastatytas) skaitiklis, kurio rodmenys užfiksuoti 5 286 kWh. Tačiau elektros tinklo nuosavybės ribų aktas Nr. RA-07-09-0266 buvo pasirašytas anksčiau – 2007 m. gruodžio 5 d. ir jame, be kita ko, pripažįstamas negaliojančiu elektros tinklų nuosavybės ir ribų 2006 m. kovo 15 d. aktas Nr. 05-09-0125 (t. 1, b.l. 11-12). Tai patvirtina atsakovės nurodomą faktinę aplinkybę, kad elektros apskaitos prietaisas buvo įrengtas ir elektros energija buvo pradėta vartoti anksčiau, negu buvo pasirašyta sutartis. Įvertinant taip pat ir tai, kad skaitiklis iki jo pastatymo atsakovės objekte nebuvo naudojamas, o šio prietaiso pradiniai rodmenys po pagaminimo buvo 7,24 kWh (t. 1, b.l. 51), jis niekaip negalėjo būti pastatytas 2007 m. gruodžio 12 d. su rodmenimis 5 286 kWh. Iš to darytina išvada, kad šie rodmenys užfiksuoti neteisingai ir, kadangi pati ieškovė jokių paaiškinimų, išskyrus tai, jog šis aktas yra rašytinis įrodymas, nėra pateikusi, tikėtinais pripažįstami atsakovės paaiškinimai, jog po sutarties pasirašymo, sutinkant AB Lesto darbuotojams, ji deklaravo iki tol nedeklaruotą, nors faktiškai sunaudotą energijos kiekį, kas paaiškina tokį didelį energijos suvartojimą 2008 m. pradžioje. Šią išvadą, nors ir netiesiogiai, taip pat pagrindžia ir ieškovės nurodomuose aktuose fiksuotų duomenų analizė (palyginimas). Štai 2007 m. gruodžio 12 d. akte fiksuoti skaitiklio rodmenys 5 286 kWh, tuo tarpu 2007 m. gruodžio 24 d., t. y. vos po 12 dienų – 14 523 kWh. Taigi, skirtumas neva suvartotas per tas 12 dienų yra 9237 kWh, kai tuo tarpu per visą laikotarpį nuo skaitiklio pastatymo iki sutarties pasirašymo, kai vyko sodybos statybos, įrengimo darbai, kai jau 2007 m. vasarą buvo pradėtas sodybos eksploatavimas, per visą vienerių metų ir devynių mėnesių laikotarpį, tariamai tebuvo sunaudotos 5 286 kWh. Palyginus pastarajame akte fiksuotus duomenis su 2008 m. birželio 19 d. akto duomenis (83 164 kWh), skirtumas yra 68 641 KWh, arba maždaug 11 440 kWh per mėnesį. Taigi, niekaip kitaip kaip atsakovės nurodomu būdu, tokie neatitikimai (neadekvačiai mažai arba neadekvačiai daug suvartojama elektros energijos) negalėjo susidaryti. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė objektyviai negalėjo suvokti, jog elektros energijos suvartojimas sumažėjo dėl skaitiklio gedimo, o ne dėl to, kad deklaravus ir apmokėjus iki sutarties pasirašymo susidariusį įsiskolinimą, deklaruojamas kiekis atitiko realų energijos suvartojimą. Atitinkamai, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 5.3 punktą ir dėl to jai taikytina sutartinė civilinė atsakomybė.

Dėl skirtumo tarp skaitiklio fiksuotų suvartotos energijos duomenų ir apmokėto energijos kiekio bei su tuo susijusių įrodymų tyrimo ir vertinimo

Iš ieškovės ieškinyje bei apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, nuorodų į teisės aktus, darytina išvada, kad sutarties pažeidimas grindžiamas taip pat ir aplinkybe, kad atsakovė yra deklaravusi, o taip pat ir apmokėjusi žymiai mažesnį kiekį elektros energijos, negu buvo realiai suvartojusi iki skaitiklio pakeitimo (t. y. praktiškai per visą skaitiklio veikimo laikotarpį). Šio argumento pagrįstumas susijęs su tuo, ar ieškovė įrodė didesnio kiekio suvartojimo faktą ir patį nuostolių dydį, t.y. skirtumą tarp realaus ir apmokėto kiekio. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bei teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo našta tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovė aplinkybę, kad atsakovė suvartojo daugiau elektros energijos nei buvo apskaityta, įrodinėja trečiojo asmens UAB ,,Elgama-Elektronika“ 2013 m. rugsėjo 9 d. raštu Dėl elektros skaitiklio patikrinimo, kuriame nurodyta, jog stringa skaičiavimo mechanizmas, skaičiavimo mechanizmo užfiksuoti parodymai – 217 338,2 kWh, specialia įranga nuskaičius mikroprocesoriaus atmintį nustatyta, kad faktiškai suvartota 718 411,452 kWh energijos (t. 1, b. l. 51). Atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje reiškė abejones dėl šio įrodymo patikimumo, nurodydama ieškovės ir skaitiklio gamintojos verslo sąsajas ir atitinkamai galimą šio rašto neobjektyvumą. Šioms abejonėms pašalinti, teismas skyrė byloje ekspertizę, kurios 2015 m. gruodžio 19 d. akte, atsakant į 16 klausimą, eksperto J. M. nurodyta, kad skaitiklio mikroprocesoriaus atmintyje neišliko anksčiau per visą skaitiklio eksploatavimo laikotarpį užfiksuotos suvartotos elektros energijos reikšmės; gedimo bei duomenų dingimo priežastys neaiškios (t. 3, b. l. 60). Tai reiškia, kad UAB ,,Elgama-Elektronika“ 2013 m. rugsėjo 9 d. rašte nurodytų duomenų patikimumo nėra galimybės objektyviai patikrinti. Atsakovė IĮ ,,MVK3“ savo apeliaciniame skunde išreiškė abejones dėl trečiojo asmens rašte užfiksuoto suvartotos elektros energijos kiekio. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad UAB ,,Elgama-Elektronika“ rašte nurodytas patikrinimas atliktas atsakovės atsakovui nedalyvaujant, t. y. patikrinimo metu atsakovė neturėjo galimybės įsitikinti tokių duomenų teisingumu, o šiuo metu juo įsitikinti galimybės nebėra (tiek atsakovei, tiek ir teismui), atsižvelgiant į tai, kad skaitiklis po šio patikrinimo buvo pas ieškovę, o atsakovė jokios įtakos minėtam duomenų išnykimui negalėjo turėti; skaitiklis, kaip nurodoma ekspertizės akte, buvo pateiktas ekspertams nesupakuotas ir neužplombuotas, konstatuoja, kad duomenų, tikėtinai buvusių skaitiklio mikroprocesoriaus atmintyje, neišsaugojimo rizika, ir, atitinkamai, galimybės įrodyti, kad egzistavo skirtumas tarp atsakovės apmokėto (kuris, pažymėtina, atitiko skaitiklio būgniniame mechanizme fiksuotus duomenis) ir realiai suvartoto energijos kiekio, praradimo rizika, tenka pačiai ieškovei. Atsakovei pateikus įrodymus (Kaimo turizmo sodybos pastato pripažinimo tinkamu naudoti 2007 m. birželio 12 d. aktas, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2008 m. rugsėjo 22 d. Šiluminių įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas–pažyma), iš kurių darytina išvada, jog net ir nesant skaitiklio gedimo nuo 2008 m. spalio mėn. faktiškai galėjo būti suvartojama mažiau elektros energijos bei įrodymus, kad po skaitiklio pakeitimo suvartojimas padidėjo dėl ženkliai išaugusios apyvartos (t. 3, b. l. 35-57), be to, ne tokia apimtimi, kokią nurodo atlikusi perskaičiavimą ieškovė, minėtas UAB ,,ELGAMA- ELEKTRONIKA“ raštas negali būti laikomas patikimu ir ieškovės poziciją pagrindžiančiu įrodymu, kad atsakovė suvartojo 504 073,252 kWh elektros energijos, kuri dėl skaitiklio gedimo nebuvo apskaityta (CPK 12, 178 straipsniai).Atitinkamai konstatuojama, kad ieškovė nėra įrodžiusi ir fakto, kad atsakovei taikytina civilinė atsakomybė dėl to, kad ji yra apmokėjusi mažesnį elektros energijos kiekį, negu realiai yra suvartojusi. Priėjusi prie šių išvadų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo) kaip sąlygos taikyti jai sutartinę civilinę atsakomybę ir patirtų nuostolių (tiek jų fakto, tiek dydžio). Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybė negalima, todėl kitų sąlygų egzistavimas šioje nutartyje nėra aptariamas kaip teisiškai nereikšmingas.

Dėl bylos procesinės baigties ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, netinkamai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė atsakinga už ieškovei atsiradusios žalos atlyginimą, todėl atsakovės IĮ ,,MVK3“ apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje panaikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas visiškai; atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas. Priėmus ieškovei nepalankų procesinį sprendimą, taip pat panaikinamos atsakovės turtui Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2-4896-567/2014, taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovės ieškinį atmetus visiška,i jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 3 915,85 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinį pagalbą (už atsiliepimo į ieškinį parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiams, atstovavimą juose) (t. 2, b. l. 58-60, 135-137; t.3, b. l. 9-11, 114-116, 137-140). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) bei į tai, kad atsakovė siekdama paneigti ieškovės teiginius teikė naujus įrodymus, į teismo posėdžių trukmę, šias bylinėjimosi išlaidas priteisia atsakovei iš ieškovės. Taip pat atsakovei iš ieškovės priteistina ir 261,77 Eur išlaidų už ekspertizę, iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina – 4 177,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 33,76). Atmetus ieškovės ieškinį valstybei iš jos priteistina 8 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 3, b. l. 1a).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Kaip minėta, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Tuo tarpu atsakovei, kurios apeliacinis skundas patenkintas, iš ieškovės priteitina 327 Eur žyminio mokesčio (t. 3, b. l. 194), kitų įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, atsakovė nepateikė (98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria patenkintas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atmesti visiškai.

Priteisti atsakovei individualiai įmonei ,,MVK3“ (j. a. k. 300062542) iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) 4 177,62 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus ir šešiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei individualiai įmonei ,,MVK3“ (j. a. k. 300062542) iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) 327 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) 8 Eur (aštuonis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.