Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-623-618/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-07-28
Bylos Nr.: e2-623-618/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00632-2025-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Larisa Šimanskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Auditavimo centras“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „LTG Kompetencijų centras“
Išvadą teikia: Viešųjų pirkimų tarnyba

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-623-618/2025Proceso Nr. 2-55-3-00632-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.2.6.1; 3.4.1.9 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auditavimo centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LTG Kompetencijų centras“ dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Qualitas primum“, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio ir atsiliepimo į jį esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Auditavimo centras“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo: (i) pripažinti, kad UAB „LTG Kompetencijų centras“ 2025 m. gegužės 15 d. sprendimas viešojo pirkimo „29017 Valymo paslaugų kokybės audito paslaugos“, CVP IS 969244, laimėtoju yra pripažinta mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Qualitas primum“ yra neteisėtas; (ii) pripažinti, kad viešojo pirkimo „29017 Valymo paslaugų kokybės audito paslaugos“, CVP IS 969244, Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio sąlyga yra neteisėta; (iii) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti sudaryti viešojo pirkimo „29017 Valymo paslaugų kokybės audito paslaugos“, CVP IS 969244, sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą; (iv) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Perkančioji organizacija Pirkimo dalyvių pasiūlymus vertino pažeisdama viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, nes ieškovės ir laimėtojo pasiūlymus vertino pagal skirtingus kriterijus. Esminis nesutarimas yra kilęs dėl Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje nustatytų reikalavimų aiškinimo ir taikymo. Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje nustatyta, kad paslaugos turi būti atliekamos nepriklausomo tiekėjo nuo užsakovo, nuo Užsakovo, VP (valymo paslaugų teikėjo) ir kitų valymo paslaugų įmonių ar valymo ir priežiūros paslaugų teikėjų. Tiekėjas ir tiekėjo darbuotojai turi būti nepriklausomi nuo Užsakovo ir / ar VP ir / ar valymo ir priežiūros paslaugų sektoriaus įmonių, neteikti valymo paslaugų, neturėti jokių valymo įmonių akcijų ir nebūti Užsakovo, VP ar kitų valymo ir priežiūros paslaugų įmonių savininkais ir / ar darbuotojais. Nepriklausomumo turinys, t. y., ką perkančioji organizacija laikė nepriklausomu tiekėju, kitose Pirkimo sąlygose nedetalizuotas. Atsižvelgiant į tai, šio reikalavimo turinys turi būti nustatomas pagal taip, kaip jis yra suformuluotas Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje – tiekėjas ir tiekėjo darbuotojai: (i) neteiktų valymo paslaugų; (ii) neturėti jokių valymo įmonių akcijų; (ii) nebūti užsakovo, VP (valymo paslaugų teikėjo) ar kitų valymo ir priežiūros paslaugų įmonių savininkais ir / ar darbuotojais. 2025 m. gegužės 23 d. atsakyme į Pretenziją atsakovė pripažino, kad Pirkimo dokumentuose pažodžiui nėra pateikta „nepriklausomumo“ sąvoka. Tačiau pateikė subjektyvų šių Pirkimo sąlygų aiškinimą. Tik iš šio 2025 m. gegužės 23 d. atsakymo į Pretenziją paaiškėjo, kad Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio nuostatą atsakovė supranta ne tik taip kaip nustatyta Pirkimo sąlygose, tačiau ženkliai plačiau. Anot subjektyvaus, Pirkimo sąlygose nenurodyto ir nenustatyto interpretavimo, nepriklausomas pasižymi dviem aspektais: objektyviuoju aspektu (valymo paslaugų teikimas, valymo įmonių akcijų turėjimas, buvimas užsakovo, VP ar kitų valymo bei priežiūros paslaugų įmonių savininku ir / ar darbuotoju); subjektyviuoju aspektu (buvimas nepriklausomu). Subjektyvųjį nepriklausomumo aspektą atsakovė vertina kaip savarankiškumą, laisvę ir nešališkumą, reiškiantį objektyvumą t. y. paslaugos turi būt teikiamos tiekėjo, kuriam nedaro įtakos jo asmeniniai interesai, išankstiniai nusistatymai, asmeniniai jausmai. Esminis nepriklausomumo reikalavimų taikymo matas – poveikio profesiniam sprendimui turėjimas. Atitinkamai nepriklausomumo sąvoka aiškintina per poveikio (interesų konflikto, finansinę priklausomybę, kt. įtakos buvimą), šališkumo turėjimo prizmę. Esami ir buvę ryšiai aktualūs, tik jei dėl jų gali kilti interesų konfliktas, įtakos darymas. Ši atsakovės Pirkimo sąlygų interpretacija, kuri niekaip negalima aiškinant Pirkimo sąlygas, ir buvo pritaikyta ieškovės atžvilgiu, tačiau nebuvo taikoma laimėtojui. Atsakovė 2025 m. gegužės 7 d., atmesdama ieškovės pasiūlymą, nurodė, kad tiekėjo pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio reikalavimų, nes tiekėjas, tiekėjo vadovas nėra nepriklausomi nuo valymo paslaugų sektoriaus įmonių ir valymo paslaugų teikėjo, teikiančio valymo ir priežiūros paslaugas akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ objektuose: tiekėjo vadovas turi registruotą prokūrą UAB „Hirexo“, o ši bendrovė teikia valymo paslaugas Lietuvos parodų ir konferencijų centre „Litexpo“. Be to, UAB „Hirexo“ akcijos priklauso valymo paslaugas teikiančiai įmonei UAB „Vairidas“. UAB „Hirexo“ vykdo valymo paslaugas teikiančių Corpus A grupės įmonių darbuotojų paieškas ir rūpinasi jų įdarbinimu; tiekėjo pasiūlymą rengė asmenys, susiję su AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiančia įmone. Taigi, atsakovė ieškovės pasiūlymą vertino ne objektyviuoju kriterijumi, tačiau subjektyviuoju, Pirkimo sąlygose neišviešintu kriterijumi, nes nebuvo nustatyta, kad ieškovė, jos vadovas būtų valymo paslaugas teikiančios įmonės vadovu, darbuotoju ar akcininku, kadangi, viena vertus, prokūra pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.176 straipsnio 1 dalis yra įgaliojimas, ir nėra bei negali būti suprantama kaip buvimas akcininku, valdymo organų nariu ar darbuotoju, o kita vertus, atsakovė nenustatė, kad perkamas auditavimo paslaugas ieškovė ketino teikti pasitelkdamas valymo paslaugų įmonių darbuotojus, kadangi pasiūlymą rengusių asmenų ryšiai nebuvo nustatomi, be to, pasiūlymo parengimas ir auditavimo paslaugų teikimas yra skirtingos veiklos. Toks nepriklausomumo subjektyvus ir plečiamas aiškinimas ir taikymas, ieškovę nustebino, tačiau ieškovė, vengdama konflikto su perkančiąja organizacija bei tikėdamasi, kad tokie patys kriterijai bus taikomi ir kitiems Pirkimo dalyviams, šio sprendimo neskundė. Laimėtojo MB „Qualitas primum“ atžvilgiu atsakovė taikė iš esmės skirtingus reikalavimus, visiškai nevertindama laimėtojo ir jo vadovo ryšių su valymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Laimėtojo vadovas – E. B. turi ryšių su valymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, nes šio asmens socialinio tinklo LinkedIn paskyroje yra matyti, kad E. B. nuo 2013 iki 2016 metų buvo valymo paslaugų įmonės projektų vadovas. Viešai žinoma, kad E. B. 2015 m. buvo valymo paslaugas teikiančios bendrovės – UAB „Vitaresta“ – kokybės vadovas. Laimėtojo auditoriai, kurie šiuo metu yra įdarbinti, prieš kelerius metus yra buvę valymo paslaugų įmonių darbuotojai, įskaitant ir atsakovės nurodytos valymo paslaugas teikiančios Corpus A grupės. Laimėtojo vadovo valdoma kita bendrovė UAB „Qualitas LT“ teikia konsultacijas valymo paslaugas teikiančioms įmonėms, moko valymo specialistus, kelia jų kvalifikaciją. Pirkimo laimėtojas neatitinka šio subjektyvaus nepriklausomumo kriterijaus – būti nepriklausomam ne tik nuo valymo paslaugų įmonių, tačiau ir nuo valymo paslaugų užsakovo, patvirtina ir tas faktas, kad Pirkimo laimėtojas yra sudaręs ne vieną konsultacinę sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“. Viešai skelbiama, kad 2024 m. balandžio 15 d. buvo sudaryta viešojo valymo paslaugų pirkimo dokumentų korekcijų paslaugų sutartis. Taigi, laimėtojas ne tik turi tiesioginį ryšį su užsakovu (AB „Lietuvos geležinkeliai“), tačiau ir neabejotiną interesų konfliktą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Remiantis atsakovės pateiktu Pirkimo sąlygų aiškinimu, Pirkimo sąlygose neapibrėžto nepriklausomumo kriterijaus neatitinka ne tik ieškovė, tačiau ir Pirkimo laimėtojas, todėl ir šio dalyvio pasiūlymas privalėjo būti atmestas. Atsakovės sprendimas dėl laimėtojo yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis buvo priimtas skirtingai taikant Pirkimo sąlygų nustatytus reikalavimus ieškovei bei Laimėtojui, taip pažeidžiant ne tik pasiūlymų vertinimo reikalavimus (VPĮ 45 straipsnio 1 dalis), tačiau ir skaidrumo ir lygiateisiškumo principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

1.2. Atsakovės parengtos Pirkimo sąlygos neaiškios, netikslios, todėl vien tik šiuo pagrindu Pirkimo laimėtojas negali būti nustatomas, o Pirkimas turi būti nutrauktas. Atsakovė nurodė, kad šioje dalyje Pretenziją palieka nenagrinėtą, kadangi ieškovė tariamai praleido terminą Pirkimo sąlygų reikalavimams ginčyti. Viena vertus, susipažinus su Pirkimo sąlygomis, jų formuluotėmis, ieškovei nekilo abejonių dėl Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio turinio. Techninės specifikacijos 3.2 papunktis yra skirtas ne pasiūlymų vertinimui, tačiau Pirkimo sutarties vykdymui. Be to, šioje sąlygoje nieko nėra nurodyta apie kokius nors subjektyviuosius nepriklausomumo kriterijus, o yra nustatyta, kad tiekėjas ir jo darbuotojai, kurie teiks auditavimo paslaugas, negali būti valymo paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai, valdymo organų nariai, akcininkai bei neteikti valymo paslaugų. Susipažinus su atsakovės sprendimais dėl ieškovės ir laimėtojo pasiūlymų vertinimo, tapo akivaizdu, kad šių sąlygų turinys yra visiškai skirtingas ir yra suprantamas kitaip, nei jos yra parašytos, išviešintos ir paskelbtos visiems suinteresuotiems dalyviams. Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje nustatyta sąlyga negali būti laikoma tiekėjo atrankos sąlyga, o yra Pirkimo sutarties vykdymo reikalavimas. Techninė specifikacija yra reikalavimai pirkimo objektui. Šie reikalavimai apibrėžia gaires, kurių pirkimo laimėtojas privalo laikytis teikdamas paslaugas, o ne kuriais vadovaujantis atsakovė vertina pateiktus pasiūlymus bei vykdo tiekėjų atranką. Situacija, kai pasiūlymų atrankai ir laimėtojo nustatymui yra taikomi kriterijai, numatyti sutarties vykdymui (Techninės specifikacijos 3.2 papunktis) ir paslaugų teikimo tvarkai, iš esmės yra siurprizinė ir tai, kad pasiūlymų atrankai bus taikomi reikalavimai, nustatyti paslaugų teikimo tvarkai, iš anksto nebuvo žinoma bei paskelbta pirkimu suinteresuotiems dalyviams. Jeigu pirkimo vykdymo metu paaiškėja, kad nustatyti vertinimo kriterijai ir tvarka neleidžia pasiekti pirkimo tikslo (sudaryti sutartį, leidžiančią įsigyti pirkimo vykdytojui reikalingų prekių paslaugų ar darbų) ir būtina pakeisti vertinimo kriterijus ir vertinimo tvarką, toks pirkimas privalo būti nutrauktas, o ne taikomi kriterijai, kurie nėra iš anksto paskelbti. Šiuo atveju reikalavimas paslaugų teikimui atsakovei vertinant ieškovės pasiūlymą, buvo aiškinamas ne kaip sutarties vykdymo sąlyga, tačiau kaip atrankos kriterijus. Šis aspektas yra ypatingai ryškus analizuojant atsakovės sprendimus bei atsakyme į Pretenziją nurodytus argumentus, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad prie jo rengimo prisidėjo kitų bendrovių darbuotojai. Ieškovė mano, kad atsakovė visiškai nesigilino ir nevertino koks ieškovės teisinis santykis su šiais asmenimis (paslaugų, pagalbos ar pan.), netyrė, ar šie asmenys teiks paslaugas. Atsakovė, iš anksto to nenurodžiusi Pirkimo sąlygose, pasiūlymo vertinimui taikė kriterijų, taikytiną paslaugų teikimo tvarkai, tačiau dar ir taikė jį savo nuožiūra, subjektyviai ir laikantis iš anksto nepaskelbtų ir pirkimo dalyviams nežinomų taisyklių. Susipažinus su atsakovės pateiktu atsakymu į Pretenziją paaiškėjo, jog buvo taikomas niekaip Pirkimo sąlygose neapibrėžtas subjektyvusis nepriklausomumo kriterijus. Atsakovė visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nenagrinėjo ieškovės Pretenzijos dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Ieškovė tik sužinojusi apie Pirkimo laimėtoją bei susipažinusi su perkančiosios organizacijos sprendimo motyvais objektyviai galėjo suprasti Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio turinį, todėl jokiu būdu nepraleido termino ginčyti šią sąlygą ir jos taikymą. Tiekėjas ne tik nepraleido termino ginčyti Pirkimo sąlygas, tačiau perkančioji organizacija visiškai nepagrįstai į tiekėjo Pretenzijos argumentus neatsižvelgė ir jų nevertino. Net jei teismas spręstų, kad ieškovė praleido terminą ginčyti Pirkimo sąlygų teisėtumą, įstatymas įpareigoja teismą ex oficio (pagal pareigas) vertinti šios Pirkimo sąlygos turinį.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „LTG Kompetencijų centras“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Ieškovė ieškinyje nepagrįstai teigia, kad atsakovė Pirkime pažeidė viešųjų pirkimų principus ir netinkamai įvertino laimėtojo pasiūlymą dėl atitikties Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje nustatytam reikalavimui. Iš Techninės specifikacijos 3.2 ir 3.3. papunkčių reikalavimų matyti, jog paslaugoms keliami reikalavimai, kad jas teiktų tiekėjas, kuris: nepriklausomas nei nuo užsakovo, nei nuo VP, nei nuo kitų valymo paslaugų įmonių, nei kitų valymo ir priežiūros paslaugų teikėjų; neteikia valymo paslaugų; neturi jokių valymo įmonių akcijų; nėra užsakovo, VP ar kitų valymo ir priežiūros paslaugų įmonių savininkas ir / ar darbuotojas. Šiuo atveju, akivaizdu, kad Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio nuostatos turinys negali būti aiškinamas taip, kaip nurodo ieškovė ieškinio 19 punkte, nes toks aiškinimas yra siaurinantis patį reikalavimą, eliminuojant reikalavimą būti nepriklausomu. Aiškinant Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio nuostatą lingvistiškai, matyti, kad reikalavimai „būti nepriklausomu“, „neteikti valymo paslaugų“, „neturėti valymo įmonių akcijų“, „nebūti valymo įmonių ir pan., savininkais ir / ar darbuotojais“ yra atskirti kableliais, todėl laikytini atskirais, savarankiškais reikalavimais. Nepriklausomumas yra kaip atskiras reikalavimas, bet nėra paaiškinamas tik per požymius „neteikti valymo paslaugų“, „neturėti valymo įmonių akcijų“ ar „nebūti valymo įmonių savininkais“ ir pan., kaip nepagrįstai bando teigti ieškovė. Minėtos nuostatos nei paskelbus apie Pirkimą, nei vėliau ieškovė neginčijo, taigi preziumuotina, kad ją suprato; aiškinant Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio nuostatą sistemiškai (pvz., su Techninės specifikacijos 3.3 papunkčiu), akivaizdu, kad minėto reikalavimo tikslas įsigyti audito paslaugas, kurias teiktų nepriklausomi, nešališki tiekėjai, kurie galėtų objektyviai įvertinti gaunamų valymo paslaugų kokybę, t. y., kad šio reikalavimo tikslas yra ne tik įsigyti audito paslaugas iš tiekėjo, kuris neteikia pats valymo paslaugų (akivaizdus suinteresuotumus dėl konkurencinių aspektų), tačiau ir yra visais kitais požymiais nepriklausomas bei nešališkas; aiškinant Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio nuostatą per bonus pater familias (apdairaus ir atidaus žmogaus) principą, t. y. rūpestingo, protingo subjekto atžvilgiu, taip pat aišku, kas laikytina nepriklausomumu bei nešališkumu. Šie reikalavimai paslaugoms pasižymi dviem aspektais, t. y. objektyviuoju aspektu (valymo paslaugų teikimas, valymo įmonių akcijų turėjimas, buvimas užsakovo, VP ar kitų valymo bei priežiūros paslaugų įmonių savininku ir / ar darbuotoju) ir subjektyviuoju aspektu (buvimas nepriklausomu). Nepaisant to, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo pažodžiui pateikta „nepriklausomumo” sąvoka, tačiau ją aiškinant sistemiškai su Techninės specifikacijos 3.3 papunkčiu, taip pat aiškinant pagal visuotinai pripažintą sampratą, yra akivaizdu kad „nepriklausomumo“ sąvoka reiškia savarankiškumą, nepriklausomumą, yra glaudžiai susijusi su nešališkumu, reiškiančiu objektyvumą, t. y. paslaugos turi būt teikiamos tiekėjo, kuriam nedaro įtakos jo asmeniniai interesai, išankstiniai nusistatymai. Atitinkamai nepriklausomumo sąvoka aiškintina per poveikio (interesų konflikto, finansinę priklausomybę, kt. įtakos buvimą), šališkumo turėjimo prizmę. Esami ir buvę ryšiai aktualūs, jei dėl jų gali kilti interesų konfliktas, įtakos darymas. Tokie reikalavimai tiekėjams ir paslaugų teikimui yra keliami tam, kad būtų užtikrintas nepriklausomas bei nešališkas išorinis valymo paslaugų kokybės auditas, kurį atliktų nepriklausomas tiekėjas – nepriklausomai, tinkamai ir nešališkai įvertintų VP teikiamų valymo paslaugų rezultatus. Teikdama 2025 m. gegužės 15 d. pretenziją ieškovė pati nurodė, kad nepriklausomumas turėtų būti suprantamas, kaip reikalavimas, kad dalyvis: (i) neteiktų valymo paslaugų; (ii) neturėtų jokių valymo įmonių akcijų; (iii) nebūtų užsakovo (atsakovės), VP (t. y. valymo paslaugas atsakovei teikiančios įmonės) ar kitų valymo ir priežiūros paslaugų įmonių savininkai ir / ar darbuotojai. Taip pat minėtoje pretenzijoje ieškovė teigė, kad gavusi atsakovės sprendimą dėl jo pasiūlymo atmetimo, iš esmės neginčija atsakovės nepriklausomumo kriterijų. Taigi ieškovė sutiko (neginčijo), kad nepriklausomumas vertintinas ne tik kaip akcijų turėjimas ar valymo paslaugų teikimas, tačiau ir ryšių su valymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis turėjimas. Iš esmės pretenzija buvo grįsta tik tuo, kad tuo pačiu aspektu, t. y. nepriklausomumo, turėtų būti vertinamas ir trečiasis asmuo. Tačiau ieškinyje ieškovė iš esmės keičia poziciją teigia, kad „ją nustebino“ atsakovės sprendimas atmesti jos pasiūlymą dėl nepriklausomumo neturėjimo. Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio formuluotė yra aiški, buvo išviešinta dar Pirkimo paskelbimo metu, klausimų dėl jos nebuvo ir taikyta ji visiems tiekėjams vienodai.

2.2. Atsakovė 2025 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, kaip neatitinkantį Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio reikalavimų dėl tiekėjo ir jo darbuotojų nepriklausomumo. Ieškovė šio sprendimo neskundė, neva vengdama konflikto su perkančiąja organizacija bei tikėdamasi, kad tokie patys kriterijai bus taikomi ir kitiems Pirkimo dalyviams. Atsakovė tai laiko niekuo nepagrįstu ieškovės teiginiu, gynybine reakcija, siekiant sau palankaus sprendimo. Ieškovė iki 2025 m. gegužės 14 d. turėjo visas galimybes apskųsti atsakovės 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Vadinasi ieškovė sutiko su atsakovės 2025 m. gegužės 7 d. sprendimu ir nuo 2025 m. gegužės 15 d. ieškovė buvo galutinai pašalinta iš Pirkimo procedūros. Atsakovė 2025 m. gegužės 7 d. sprendime, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas, nurodė priežastis bei nustatytas sąsajas ne tik su valymo paslaugų įmonėmis, bet ir su AB „Lietuvos geležinkeliai“ valymo paslaugas teikiančiu tiekėju (VP): 2017 m. kovo 31 d. Juridinių asmenų registre įregistruota ir galiojanti UAB „Auditavimo centras“ įmonės direktoriaus A. Z. prokūra įmonėje UAB „Hirexo“ (buvusi UAB „Mažoji investicija“); UAB „Hirexo“ įmonės interneto puslapyje nurodyta, kad UAB „Hirexo“ vykdo Corpus A grupės, kuriai priklauso ir UAB „Socialinė integracija“, įmonių darbuotojų paieškas ir rūpinasi jų įdarbinimu valymo paslaugų įmonėse; valymo paslaugas teikianti įmonė yra UAB „Socialinė integracija“; UAB „Auditavimo centras“ galutinį pasiūlymą rengė asmenys, susiję su valymo paslaugas AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiančia įmone. Pasiūlymo formą 1 priedas_(galutinis).xlsx“ parengė L. S., UAB „Socialinė integracija“ valdybos narė, o „Galutinis pasiūlymas.pdf” - J. G., kuri yra valymo paslaugų įmonės UAB „Corpus A“ pirkimų vadovė, viešųjų pirkimų specialistė, kuri pirkimus vykdo taip pat ir UAB „Socialinė integracija“ ir yra nurodyta, kaip atsakingas asmuo už dalyvavimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ pirkime „25660 Patalpų, lauko teritorijos ir riedmenų vidaus valymo ir priežiūros paslaugos”. Atsakovė yra įsitikinusi, kad nepaisant to, jog ieškovė, pasiūlymo vertinimo metu, ir neturėjo akcijų kitose valymo įmonėse, taip pat neteikė valymo paslaugų, (t. y. nebuvo nustatyta jokių reikalavimo objektyviuoju aspektu neatitikimų), tačiau iš nustatytų ryšių su valymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, ieškovė negalėjo atitikti nepriklausomumo reikalavimo, nustatyto Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas todėl, kad iš aplinkybių visumos, kurios ieškovė nepaneigė, nustatyta, kad ieškovė neatitiko nepriklausomumo reikalavimo. Su šiuo Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio taikymu jos atžvilgiu ieškovė sutiko, sprendimo atmesti jos pasiūlymą neginčijo. Trečiasis asmuo pateikė paaiškinimus dėl atitikties Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje nurodytam reikalavimui, ko pasėkoje nekilo abejonių dėl pastarojo galimo nepriklausomumo ar nešališkumo.

2.3. Ieškovė ieškinio 33 punkte teigdama, jog trečiasis asmuo ne tik turi tiesioginį ryšį su užsakovu (AB „Lietuvos geležinkeliai“), tačiau ir neabejotiną interesų konfliktą, kaip jis apibrėžtas VPĮ 27 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje, kadangi yra sudariusi ne vieną konsultacinę sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“, suformulavo naujus, pretenzijoje nekeltus argumentus, kurie nėra nei teisingi, nei įrodantys atsakovės priimtų sprendimų nepagrįstumą. Šioje byloje ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kurio pagrindu buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo. Ieškovė, būdama atidi bei protinga, turėjo visas galimybes bei teisę nuo 2025 m. gegužės 15 d., kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, savo 2025 m. gegužės 15 d. pretenzijoje pateikti aukščiau nurodytus argumentus, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Ieškovė tik ieškinyje pateikė argumentus dėl trečiojo asmens neva tai turimų tiesioginių ryšių su AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir neabejotino interesų konflikto. Ieškiniu ieškovė suformulavo naujus, pretenzijose nekeltus argumentus ir tokiu būdu nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad ieškinys pateiktas tinkamai pasinaudojus privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo procedūra, su kuo atsakovė nesutinka, ieškovės ieškinys laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad Pirkimo laimėtojas yra sudaręs ne vieną konsultacinę sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau nepateikia jokių įrodymų. Ieškovės nurodoma tik viena žodinė (mažos vertės) Viešojo valymo paslaugų dokumentų korekcijų ir valymo paslaugų standarto atnaujinimo paslaugų sutartis buvo sudaryta 2024 m. vasario 26 d., truko vieną dieną, t. y. buvo trumpalaikė, ir yra įvykdyta daugiau nei prieš metus. Šia sutartimi buvo siekiama atnaujinti valymo paslaugų standartą ir atitinkamai patikslinti viešojo valymo paslaugų pirkimo dokumentus, kurių vienas iš priedų yra šis standartas. Taip pat, nepaisant to, kad ieškovė trečiojo asmens vadovo buvusius ryšius su valymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, laiko kaip neatitiktimi subjektyviam nepriklausomumo kriterijui, tačiau atsakovė pažymi, kad vien aplinkybė, jog trečiojo asmens vadovas nuo 2013 iki 2016 metų (daugiau nei prieš 10 metų) buvo valymo paslaugų įmonės projektų vadovas, yra vertintina kaip darbo patirties turėjimu, teikiant valymo paslaugas, o ne darbuotojo priklausomumu ir šališkumu vykdant Pirkimo sutartį. Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su ieškove, jog trečiasis asmuo turi tiesioginius ryšius su AB „Lietuvos geležinkeliai“ arba, kad šie ryšiai turi ar turės įtakos trečiajam asmeniui vertinant ir audituojant valymo įmonės, su kuria susijusi ieškovė, teikiamas valymo paslaugas.

2.4. Atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymus, laikėsi skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, Pirkimo sąlygos yra aiškios, todėl nėra jokio pagrindo Pirkimo nutraukimui. Visiškai nepagristi ieškinio teiginiai, jog ieškovė ne tik nepraleido termino ginčyti Pirkimo sąlygas, tačiau perkančioji organizacija visiškai nepagrįstai į tiekėjo pretenzijos argumentus neatsižvelgė ir jų nevertino. Pirkimo dokumentų sąlygos dėl pasibaigusio apskundimo termino negali būti ginčijamos – jos nebuvo ginčytos nustatytu terminu paskelbus apie Pirkimą. Atsakovė 2025 m. gegužės 7 d. atmetė ieškovės pasiūlymą. ieškovė šio atsakovės sprendimo neginčijo, todėl darytina išvada, kad su juo ieškovė sutiko. Ieškovė buvo tinkamai informuota apie vykdomą Pirkimą ir jo sąlygas, kuriose buvo nurodoma, jog visiems tiekėjams taikomas VPĮ, kuris reglamentuoja pretenzijų nagrinėjimo terminus. Be to, ir Pirkimo Bendrųjų nuostatų aprašo 126.1 papunktyje nurodyta, jog atsakovė neprivalo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri pateikta praleidus šiame skyriuje nurodytus terminus, todėl ieškovė turėjo žinoti ir žinojo apie terminus pretenzijai pateikti. Ir vien tai, kad ieškovės netenkina atsakovės priimtas sprendimas, nereiškia, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, selektyviai taikė Pirkimo sąlygas ar kad jos yra neaiškios ar netikslios.

2.5. Nieko nepagrįstas ieškovės vertinimas, jog Pirkimas buvo vykdomas pagal neteisėtas Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio nuostatas, todėl jis turi būti nutrauktas. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė ieškinyje pripažįsta, jog „<...> susipažinus su Pirkimo sąlygomis, jų formuluotėmis <...>“, jai nekilo abejonių dėl Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio turinio. Be to, nors ieškovė teigia, kad minėtoje Techninės specifikacijos normoje „<...> nėra nurodyta apie kokius nors subjektyviuosius nepriklausomumo kriterijus, o yra nustatyta, kad tiekėjas ir jo darbuotojai, kurie teiks auditavimo paslaugas, negali būti valymo paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai, valdymo organų nariai, akcininkai bei neteikti valymo paslaugų“. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikties nepriklausomumo kriterijui, o ne dėl to, kad buvo nustatyta, jog ieškovė teikė valymo paslaugas ar turėjo akcijų. Taigi nepriklausomumo reikalavimas, kaip atskiras reikalavimas, nuo pat pradžių buvo išviešintas Pirkimo dokumentuose ir taikomas tiek ieškovės atžvilgiu, tiek trečiojo asmens atžvilgiu.

2.6. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad Techninės specifikacijos 3.2 papunktis negali būti laikomas tiekėjo atrankos sąlyga, o yra Pirkimo sutarties vykdymo reikalavimas. Kaip jau aukščiau akcentuota, ieškovė šių Pirkimo sąlygų neskundė, su jomis sutiko ir teikė pasiūlymą, kuris vėliau, remiantis Techninės specifikacijos 3.2 papunkčiu, buvo atmestas (šis sprendimas neginčytas). Atsakovė pažymi, kad Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje nustatytas ne kvalifikacijos reikalavimas (kaip vadina ieškovė – tiekėjo atrankos sąlyga) (t. y. ne patirtis ir gebėjimas teikti audito paslaugas), o reikalavimas Pirkimo objektui (susijęs su Pirkimo objektu). Pirkimo sąlygose Techninės specifikacijos nuostatų aiškiai neapibrėžus pirmiau nurodytu būdu ar kitaip jų nesusiejus išimtinai su viešojo pirkimo sutarties vykdymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Techninės specifikacijos nuostatos yra sutartinio pobūdžio, todėl tiekėjo pasiūlymo atitiktis jam turėjo būti įvertinta dar Pirkimo procedūrų metu.

2.7. Perkančioji organizacija, atlikdama Pirkimo procedūras, laikėsi visų viešųjų pirkimų principų, įskaitant lygiateisiškumo ir skaidrumo. Tiek gavusi trečiojo asmens pretenziją dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo, tiek gavus ieškovės pretenziją dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo, Perkančioji organizacija ėmėsi aktyvių veiksmų – teikė prašymus paaiškinti pasiūlymą, pateikti argumentus, paneigiančius galimą suinteresuotumą (priklausomumą) atliekant audito paslaugas. Abu tiekėjai teikė paaiškinimus, kuriuos perkančioji organizacija vertino. Atsakovės įsitikinimu, nesusiklostė aplinkybės, dėl kurių būtų galima svarstyti Pirkimo nutraukimą – ultima ratio (kraštutinės priemonės) taikymą. Priešingai, susiklosčiusių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė pagrįstai bei teisėtai laimėjusiu pasiūlymu pripažino tiekėjo MB „Qualitas primum“ pateiktą galutinį pasiūlymą ir vertindama tiekėjų pasiūlymus, laikėsi skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, todėl nėra jokio pagrindo Pirkimo nutraukimui.

2.8. Šiuo atveju net ir palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju nebūtų apgintos ieškovės subjektinės teisės, kadangi ieškovė, nebūdama nepriklausoma nuo šiuo metu valymo paslaugas atsakovei teikiančios įmonės, negalėtų pagrįstai varžytis dėl valymo paslaugų kokybės audito paslaugų sutarties sudarymo.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo AB „LTG Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje kartu su atsakove turi vienodą procesinį interesą, todėl, visiškai palaiko visus atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius ir laiko juos pagrįstais bei teisėtais.

4. Trečiasis asmuo MB „Qualitas primum“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, dėl ieškovės reikalavimų, kurie pareikšti nesilaikius privalomos ikiteisminės tvarkos, bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Trečiojo asmens pasiūlymas atitiko visus Pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl buvo pagrįstai ir teisėtai išrinktas laimėjusiu Pirkimą. Ieškovė visiškai iškreipia Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio turinį ir reikalavimą ženkliai susiaurina, nurodydama, jog „šio reikalavimo turinys turi būti nustatomas pagal taip, kaip jis yra suformuluotas Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje – tiekėjas ir tiekėjo darbuotojai: (i) neteiktų valymo paslaugų; (ii) neturėti jokių valymo įmonių akcijų; (ii) nebūti užsakovo, VP (valymo paslaugų teikėjo) ar kitų valymo ir priežiūros paslaugų įmonių savininkais ir / ar darbuotojais“. Tokiu būdu ieškovė „nutyli“ esminį Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio reikalavimo aspektą, kurio ieškovė neatitinka – nepriklausomumą nuo užsakovo ir / ar VP ir / ar valymo ir priežiūros paslaugų sektoriaus įmonių. Be to, Techninės specifikacijos 3.3 papunktyje yra nurodyta, jog tiekėjas turi nepriklausomai, tinkamai ir nešališkai įvertinti VP teikiamas valymo paslaugas, siekiant sumažinti galimas rizikas: nehigienišką aplinką, darbų saugos ir sveikatos pažeidimus, suteikiamų nepriimtino kokybės lygio gaunamų paslaugų ir nukrypimų nuo reikalavimų, prasto viešojo įvaizdžio riziką, valomų ir prižiūrimų patalpų, paviršių nepriežiūrą. Sistemiškai vertinant nurodytus reikalavimus yra akivaizdu, jog tokie reikalavimai tiekėjui yra keliami tam, kad būtų užtikrintas nepriklausomas išorinis valymo paslaugų kokybės auditas, kurį atliktų nepriklausomas tiekėjas – nepriklausomai, tinkamai ir nešališkai įvertintų VP teikiamų valymo paslaugų rezultatus. Trečiasis asmuo visiškai atitinka nurodytus reikalavimus – yra nepriklausomas tiekėjas, užtikrinsiantis nepriklausomą išorinį valymo paslaugų kokybės auditą. Trečiasis asmuo pažymi, jog jis vykdo veiklą ir specializuojasi būtent nepriklausomų valymo paslaugų kokybės auditų srityje nuo 2018 m., nepriklausomus auditus kompetentingai atlieka viešojo ir verslo sektoriaus klientams. Nei vienas iš ieškovės nurodytų aspektų jokia apimtimi negali paneigti trečiojo asmens nepriklausomumo egzistavimo. Trečiasis asmuo visiškai atitinka nepriklausomumo reikalavimą ir tai įrodo toliau aptariami argumentai: Pirkimo laimėtojas turi du mažosios bendrijos narius: E. B. ir V. B.. E. B. yra MB „Qualitas primum“ vadovas; Pirkimo laimėtojo vadovas prieš 9 metus (iki 2016 m. spalio mėn.) yra dirbęs keliose valymo įmonėse, tarp jų daugiausia Jungtinės Karalystės įmonėse, bet nuo 2017 m. neturi jokių ryšių su valymo įmonėmis, neturi valymo įmonių akcijų ir nėra perkančiosios organizacijos, VP ar kitų valymo ir priežiūros paslaugų įmonių savininku ir/ar darbuotoju; Pirkimo laimėtojo bendrijos narė V. B. taip pat nuo 2017 m. neturi jokių ryšių su valymo įmonėmis, nėra perkančiosios organizacijos, VP ar kitų valymo ir priežiūros paslaugų įmonių savininke ir/ar darbuotoja ir neturi jokių valymo įmonių akcijų; Pirkimo laimėtojas taip pat turi dar tris darbuotojus: R. L., K. B. ir J. D.. R. L. ir K. B. neturi jokių valymo įmonių akcijų, nėra valymo ir priežiūros paslaugų įmonių savininkės ir / ar darbuotojos. Pirkimo laimėtojo darbuotoja J. D. yra anksčiau dirbusi valymo įmonėse iki to laiko, kol įsidarbino pas trečiąjį asmenį, t. y. dirbo valymo paslaugas teikiančiose įstaigose iki 2025 m. vasario 6 d. Nuo 2025 m. vasario 6 d. J. D. neturi jokių ryšių su valymo įmonėmis, neturi jokių valymo įmonių akcijų, nėra valymo ir priežiūros paslaugų įmonių savininkė ir/ar darbuotoja. Esminis skirtumas tarp ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymo yra tai, jog trečiasis asmuo, priešingai nei ieškovė, pasiūlymo pateikimo metu neturėjo absoliučiai jokių ryšių su valymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, todėl buvo ir yra akivaizdžiai nepriklausomas. Šio fakto nekeičia ieškovės nurodoma situacija, egzistavusi prieš daugybę metų – tai, kad trečiojo asmens vadovas prieš dešimt ir daugiau metų dirbo valymo paslaugas teikiančiose įmonėse, jokia apimti nelemia trečiojo asmens priklausomumo praėjus dešimčiai metų. Tuo tarpu ieškovės atveju ryšiai su valymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis egzistavo ne (tik) prieš dešimt metų, o dabar – pasiūlymo Pirkime pateikimo metu. Ieškovės pasiūlymo pateikimo metu egzistavo aplinkybės, įrodančios ieškovės sąsajas su valymo paslaugų įmonėmis ir užsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ valymo paslaugas teikiančiu tiekėju: Juridinių asmenų registre 2017 m. kovo 31 d. įregistruota ieškovės (UAB „Auditavimo centras“) įmonės direktoriaus A. Z. prokūra įmonėje UAB „Hirexo“ (buvusi UAB „Mažoji investicija“); iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad UAB „Hirexo“ teikia ir valymo paslaugas (sutartis sudarytas su UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ dėl valymo paslaugų vykstant renginiams). Bet to, UAB „Hirexo“ akcijos priklauso taip pat valymo paslaugas teikiančiai įmonei UAB „Vairidas“, o UAB „Vairidas“ taip pat teikia valymo paslaugas. Taip pat iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad UAB „Hirexo“ ir UAB „Vairidas“ yra registruotos tuo pačiu adresu; ieškovė (UAB „Auditavimo centras“) bei UAB „Hirexo“ Juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išraše užregistruotas tas pats mobilusis telefono numeris; UAB „Hirexo“ įmonės interneto puslapyje nurodyta, kad UAB „Hirexo“ vykdo Corpus A grupės, kuriai priklauso ir UAB „Socialinė integracija“, įmonių darbuotojų paieškas ir rūpinasi jų įdarbinimu valymo paslaugų įmonėse; valymo paslaugas Užsakovui, AB „Lietuvos geležinkeliai“, teikianti įmonė – UAB „Socialinė integracija“; ieškovės (UAB „Auditavimo centras“) galutinį pasiūlymą rengė asmenys, susiję su valymo paslaugas Užsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiančia įmone. Pasiūlymo formą 1 priedas_(galutinis).xlsx“ parengė L. S., UAB „Socialinė integracija“ valdybos narė, o „Galutinis pasiūlymas.pdf“ – J. G., kuri yra valymo paslaugų įmonės UAB „Corpus A“ pirkimų vadovė, viešųjų pirkimų specialistė, kuri pirkimus vykdo taip pat ir UAB „Socialinė integracija“ ir yra nurodyta kaip atsakingas asmuo už dalyvavimą Užsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pirkime „25660 Patalpų, lauko teritorijos ir riedmenų vidaus valymo ir priežiūros paslaugos“. Atsakovė pagrįstai nustatė, jog ieškovės vadovas, atitinkamai ir ieškovė, pasiūlymą parengti pasitelkęs specialistą, susijusį su valymo paslaugas AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiančia įmone, turi sąsajų su valymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, įskaitant su valymo paslaugas AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiančia įmone. Todėl ieškovė, ieškovės įmonės vadovas nėra nepriklausomi nuo valymo paslaugų sektoriaus įmonių ir valymo paslaugų teikėjo, teikiančio valymo ir priežiūros paslaugas AB „Lietuvos geležinkeliai“ objektuose, kaip reikalaujama Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje. Trečiasis asmuo pažymi, jog ieškovė bando „nuslėpti“ didžiąją dalį nurodytų sąsajų, atskleidžiančių ieškovės priklausomumą, ir nurodo vos dvi sąsajas. Vis dėlto, atsakovės sprendime dėl pasiūlymo atmetimo nustatė daug daugiau sąsajų, o ieškovė, kaip minėta, sprendimo dėl pasiūlymo atmetimo neskundė. Tai reiškia, kad ieškovė jau pripažino nurodytų sąsajų egzistavimą ir nepriklausomumo nebuvimą. Ieškinyje nurodydama naujus nepagrįstus teiginius (kurių nebuvo pretenzijoje), susijusius su trečiojo asmens ir užsakovo konsultacine sutartimi ir su įmonės UAB „Qualitas LT“ veikla, išeina už pretenzija nustatytų ribų. Ieškovė teigia, jog Pirkimo laimėtojas tariamai yra sudaręs ne vieną konsultacinę sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau ieškinyje referuoja vos į vieną sutartį. Patikrinus viešai prieinamą informaciją yra matyti, jog trečiasis asmuo 2024 m. vasario 26 d. buvo sudariusi žodinę mažos vertės Viešojo valymo paslaugų dokumentų korekcijų ir valymo paslaugų standarto atnaujinimo paslaugų sutartį, kuri truko vieną dieną ir buvo įvykdyta daugiau nei prieš metus. Šia sutartimi buvo siekiama atnaujinti valymo paslaugų standartą ir atitinkamai patikslinti viešojo valymo paslaugų pirkimo dokumentus, kurių vienas iš priedų yra šis standartas. Taigi, minėtos sutarties, kuri buvo baigti vykdyti likus iš esmės metams iki Pirkimo paskelbimo, sudarymas jokia apimtimi negali paneigti trečiojo asmens nepriklausomumo.

4.2. Ieškovė neturi teisės šiame etape ginčyti Pirkimo sąlygų. Be to, neegzistuoja pagrindas teismui ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl tariamo Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Teismas neturi nagrinėti su tuo susijusių ieškovės nepagrįstų teiginių ir šioje dalyje byla turi būti nutraukta. Pirkimo sąlygos yra aiškios ir teisėtos, o ieškovė šiame etape jas ėmė ginčyti siekdamas nesąžiningai nutraukti Pirkimą, kad Pirkimo sutartis nebūtų sudaryta su pagrįstai Pirkimo laimėtoju išrinktu trečiuoju asmeniu. Tačiau vien tai, kad ieškovė nelaimėjo Pirkimo, nesudaro jokio pagrindo ieškovei pavėluotai ir dirbtinai ginčyti Pirkimo sąlygas bei nesąžiningai siekti nutraukti Pirkimą. Atsakovė pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo pretenzijos dalies dėl tariamo Pirkimo sąlygų neteisėtumo – ieškovė praleido terminą Pirkimo sąlygoms ginčyti ir nebeturi teisės tai daryti pavėluotai. Ieškovė per nurodytą imperatyvų terminą privalomos pretenzijos nepateikė, tačiau dalyvavo Pirkimo procedūrose ir pateikė pasiūlymą Pirkime (tokiu būdu taip pat pripažino, jog Pirkimo sąlygos yra aiškios), taip pat neginčijo atsakovės sprendimo dėl pasiūlymo atmetimo (taigi, ieškovė pripažino, kad pasiūlymo atmetimas pagal esamas Pirkimo sąlygas yra teisėtas, todėl ir pačios Pirkimo sąlygos yra teisėtos) todėl dabar neturi teisės ginčyti Pirkimo sąlygų tariamo neaiškumo (neteisėtumo). Be to, nurodytos aplinkybės lemia ir tai, kad ieškovė šioje dalyje neturi teisinio suinteresuotumo, kadangi praleido terminą pretenzijai dėl aptariamo aspekto pateikti. Ieškovė nepagrįstai įrodinėja, jog Pirkimo sąlygų tariamas neaiškumas paaiškėjo ieškovei susipažinus su atsakovės sprendimais dėl ieškovės ir Pirkimo laimėtojo pasiūlymų vertinimo. Ieškovei iš sprendimo dėl Pirkimo laimėtojo negalėjo paaiškėti jokios naujos informacijos dėl ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos taikymo, kadangi visa su tuo susijusi informacija buvo akivaizdi sprendime dėl pasiūlymo atmetimo. Kitaip tariant, ieškovė iš sprendimo dėl pasiūlymo atmetimo niekaip negalėjo nesuprasti, kokiu būdu yra taikoma ieškovės ginčijama Pirkimo sąlyga. Tai, kad ieškovė neginčijo atsakovės sprendimo dėl pasiūlymo atmetimo ir tuo metu nebandė skųsti Pirkimo sąlygų (nors tam vis tiek būtų buvęs praleistas terminas), dar kartą patvirtina, jog ieškovė pripažino, kad pasiūlymo atmetimas pagal esamas Pirkimo sąlygas yra teisėtas, todėl ir pačios Pirkimo sąlygos yra teisėtos. Trečiasis asmuo pabrėžia, jog Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje nuo pat Pirkimo paskelbimo buvo įtvirtintas nepriklausomumo reikalavimas, kuris buvo taikomas visiems Pirkimo dalyviams. Nepriklausomumo reikalavimas buvo nedviprasmiškai akcentuojamas ir kituose Pirkimo sąlygų reikalavimuose. Šiuo atveju neegzistuoja pagrindas teismui ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos tariamo neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju nėra jokio, o tuo labiau akivaizdaus atsakovės kaip perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo – Pirkimo sąlygos yra aiškios, nedviprasmiškos, teisėtos – pagal jas ieškovė pateikė pasiūlymą, taip pat net neskundė savo pasiūlymo atmetimo, todėl nėra pagrindo teismui ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl tariamo Pirkimo sąlygų neaiškumo ar neteisėtumo.

4.3. Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo. Nagrinėjamu atveju net ir nutraukus Pirkimą (nors tam šiuo atveju nėra absoliučiai jokio pagrindo), naujo pirkimo sąlygose neabejotinai bus nepriklausomumo reikalavimas. Tuo tarpu sprendime dėl pasiūlymo atmetimo jau buvo konstatuota, kad ieškovė nepriklausomumo reikalavimo neatitinka, todėl net ir paskelbus naują analogišką pirkimą ieškovė negalėtų varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo – ieškovė vis tiek nebūtų nepriklausoma nuo šiuo metu valymo paslaugas užsakovui teikiančios įmonės. Šiuo atveju net ir palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju nebūtų apgintos ieškovės subjektinės teisės, kadangi ieškovė, nebūdama nepriklausoma, negalėtų pagrįstai varžytis dėl valymo paslaugų kokybės audito paslaugų sutarties sudarymo.

II. Teismui pateiktų paruošiamųjų dokumentų esmė

2. Ieškovė pateikė teismui dubliką. Be kita ko, nurodo šiuos pagrindinius argumentus: tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo netinkamai aiškina tiekėjo teisinio suinteresuotumo reikalavimus. Ieškovė siekia, kad būtų panaikintas atsakovės sprendimas dėl Pirkimo laimėtojo nustatymo. Vien tik pripažinus, kad šis atsakovės sprendimas yra neteisėtas, Pirkimas bus laikomas pasibaigusiu, nes daugiau pasiūlymų Pirkime nebuvo gauta. To pasėkoje, atsakovė turės skelbti kitą viešąjį pirkimą, kuriame galės varžytis ir ieškovė. Ieškovė turi išsaugojusi suinteresuotumą dalyvauti valymo paslaugų kokybės vertinimo paslaugų pirkime, nes tai yra pagrindinė ieškovės veikla, būtent tokiai veiklai ieškovė buvo įsteigta. Ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ieškovės teisinis suinteresuotumas ginčyti Pirkimo rezultatus yra pripažįstamas, o teisminiame procese jau ne, laikytinas tik niekuo nepagrįsta ir deklaratyvia atsakovės gynybine pozicija. Atsakovė tiesiogiai nurodė, kad ieškovė nėra priimtina kaip tiekėja. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį 78 punkte nurodė, kad net ir nutraukus Pirkimą ieškovė negalės varžytis dėl kitos viešojo Pirkimo sutarties sudarymo, nes nėra nepriklausoma tiekėja. Atsakovės sprendimai Pirkime, kuomet galimai trečiojo asmens parengtos Pirkimo sąlygos, ir jose visiškai neaiškus bei „subjektyvus” nepriklausomumo reikalavimas buvo taikomas tokiu būdu, kad ieškovė šio reikalavimo neatitinka, tuo tarpu, Pirkimo laimėtojas, nors ir turi ryšių su valymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, pagal tuos pačius kriterijus nėra vertinamas ir pripažįstamas Pirkimo laimėtoju. Šalių argumentai, kuomet tiek ieškovė, tiek ir atsakovė bei trečiasis asmuo skirtingai supranta tiek Techninės specifikacijos paskirtį, tiek ir jos turinį, akivaizdžiai patvirtina faktą, jog ši Pirkimo sąlyga yra ydinga ir neteisėta iš esmės.

Atsiliepimas

3. Atsakovė triplike, be kita ko, nurodo šiuos pagrindinius argumentus: pateiktas visiškai nepagrįstas vertinimas, kur ieškovė teigia, kad visi civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys, įskaitant ir atsakovę bei trečiąjį asmenį Techninės specifikacijos 3.2. papunkčio reikalavimą supranta skirtingai. Atsakovė ir trečiasis asmuo pažymi, kad Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje nustatytas ne kvalifikacijos reikalavimas (kaip vadina ieškovė – tiekėjo atrankos sąlyga) (t. y. ne patirtis ir gebėjimas teikti audito paslaugas), o reikalavimas Pirkimo objektui (susijęs su Pirkimo objektu). Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio sąlygos kvalifikavimas neturi jokios įtakos ir teisinės reikšmės dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams vertinimo. Ieškovė, pasisakydama dėl šio reikalavimo, sąmoningai jį iškraipo, taip pat iškraipo formuluotes dėl nepriklausomumo, akcentuoja tik dalį Techninės specifikacijos reikalavimo, klaidingai teigdama, kad nepriklausomumo reikalavimo taikymas ieškovei buvo siurprizinė sąlyga ir kad jos taikymo turinys, neaiškumas, netikslumas paaiškėjo tik susipažinus su trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo rezultatu. Viešojo valymo paslaugų pirkimas, kuriam rengiantis 2024 m. vasario mėn. (daugiau nei prieš metus) buvo įsigytos dokumentų korekcijų paslaugos. Šių paslaugų rezultatas – viešojo valymo paslaugų pirkimo Techninė specifikacija buvo paskelbta viešai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Buvo teikiama pagalba VPĮ 27 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies kontekste dėl kito pirkimo – viešojo valymo paslaugų. Ginčo Pirkimo nėra pateikta jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo būtų laikomas dalyvavęs pasirengimo Pirkimo etape, konsultavo rengiant Pirkimo Techninę specifikaciją. Perkančioji organizacija savarankiškai, įvertinusi savo pajėgumus vykdant viešojo valymo paslaugų pirkimo sutarties kontrolę nusprendė kitu pirkimu įsigyti Valymo paslaugų nepriklausomų auditų paslaugas, savarankiškai suplanavo, parengė Pirkimo dokumentus ir paskelbė ginčo Pirkimą. Pirkimas suplanuotas ir paskelbtas 2025 m. Pirkimo dokumentų sąlygos dėl pasibaigusio apskundimo termino negali būti ginčijamos – jos nebuvo ginčytos nustatytu terminu paskelbus apie Pirkimą. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikties nepriklausomumo kriterijui, o ne dėl to, kad buvo nustatyta, jog ieškovė teikė valymo paslaugas ar turėjo akcijų. Priešingai nei teigia ieškovė, nepriklausomumo reikalavimas, kaip atskiras reikalavimas, nuo pat pradžių buvo išviešintas Pirkimo dokumentuose ir taikomas tiek ieškovės atžvilgiu, tiek trečiojo asmens atžvilgiu.

4. Trečiasis asmuo pateikė tripliką, kuriame nurodo šiuos pagrindinius argumentus: Pirkimo sąlygos yra aiškios ir teisėtos, o ieškovės teiginys dėl tariamai skirtingai atsakovės ir trečiojo asmens aiškinamo nepriklausomumo kriterijaus ne tik neatitinka tikrovės, bet tokiu teiginiu ieškovė pati sau prieštarauja. Ieškovė, kuri nėra sudariusi ir vykdžiusi nei vienos viešos valymo paslaugų kokybės nepriklausomo audito paslaugų sutarties, išimtinai dirbtinai ginčija Pirkimo sąlygas siekdama nesąžiningai nutraukti Pirkimą, kad Pirkimo sutartis nebūtų sudaryta su pagrįstai Pirkimo laimėtoju išrinktu trečiuoju asmeniu, kuris specializuojasi būtent nepriklausomų valymo paslaugų kokybės auditų srityje nuo 2018 m. ir nepriklausomus auditus kompetentingai atlieka viešojo ir verslo sektoriaus klientams. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo vienodai supranta ir aiškina Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje nustatytą reikalavimą – būtent taip, kaip tai buvo suformuluota Pirkimo sąlygose. Ieškovė akivaizdžiai iškraipo kitų bylos šalių teiginius ir dublike teikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Ieškovė, teigdama, kad „trečiasis asmuo teikė pasirengimo viešajam pirkimui paslaugas – konsultavo atsakovę rengiant Techninę specifikaciją“ bando nepagrįstai sudaryti įspūdį, jog trečiasis asmuo tariamai parengė Techninę specifikaciją šiam Pirkimui. Tai neatitinka realybės ir tokiu teiginiu ieškovė klaidina teismą. Ieškovė klaidingai nurodo, jog viešojo valymo paslaugų pirkimo dokumentų korekcijų paslaugų sutartis buvo sudaryta 2024 m. balandžio 15 d. Trečiasis asmuo būtent 2024 m. vasario 26 d. buvo sudaręs žodinę mažos vertės Viešojo valymo paslaugų dokumentų korekcijų ir valymo paslaugų standarto atnaujinimo paslaugų sutartį, kuri truko vieną dieną ir buvo įvykdyta daugiau nei prieš metus. Esmė tai, jog šia sutartimi buvo įsigytos dokumentų korekcijų paslaugos rengiantis valymo paslaugų pirkimui, o ne šiam Pirkimui (valymo paslaugų kokybės audito paslaugų pirkimui). Trečiasis asmuo, priešingai nei nurodo ieškovė, neprisidėjo prie Techninės specifikacijos rengimo šiam Pirkimui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog trečiasis asmuo būtų kokia nors forma dalyvavęs pasirengimo Pirkimui etape. Dėl kitos įmonės UAB „Qualitas LT“ trečiasis asmuo pažymi, jog ši įmonė neteikia paslaugų valymo įmonėms, jokių pajamų iš valymo įmonių negauna. Ieškovė dėl su tuo susijusių savo teiginių taip pat nepateikė absoliučiai jokių įrodymų. Ieškovė nei ieškinio, nei dubliko procesinių prašymų dalyje nenurodo prašymo nutraukti Pirkimą. Tai reiškia, kad net ir palankus ieškovei teismo sprendimas nesukeltų ieškovei materialiųjų teisinių pasekmių.

5. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą. Nurodė, jog atsakovė nustatė objektyvius duomenis, leidžiančius spręsti apie faktines ieškovės sąsajas su valymo paslaugų teikėjais. Toks ryšių pobūdis ir apimtis leido pagrįstai atsakovei vertinti, kad ieškovė neatitinka esminio reikalavimo dėl nepriklausomumo ir nėra objektyviai atskirtas nuo valymo paslaugų teikėjų, o tai suponuoja tiek realią, tiek potencialią interesų konflikto riziką. Atsižvelgiant į tai, sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų buvo teisėtas, proporcingas ir atitiko Pirkimo tikslą – užtikrinti patikimą, nešališką ir skaidrų valymo paslaugų auditą. Ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl E. B. buvusios profesinės patirties bei jo sąsajų su įmone, teikiančia konsultacijas valymo paslaugų sektoriuje, savaime neleidžia daryti išvados apie trečiojo asmens tiesioginį ar netiesioginį dalyvavimą valymo paslaugų teikime. Vien faktas, kad asmuo anksčiau (prieš 10 ir daugiau metų) yra ėjęs tam tikras pareigas valymo paslaugas teikusiose bendrovėse ar šiuo metu susijęs su konsultacine veikla valymo srityje, nereiškia, jog jis (ar trečiasis asmuo) šiuo metu teikia valymo paslaugas ar yra priklausomas nuo valymo paslaugų teikėjo, kaip tai apibrėžta Pirkimo dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, šios ir kitos ieškovės nurodytos aplinkybės nepaneigia trečiojo asmens atitikties Techninės specifikacijos 3.2. papunkčio reikalavimui, todėl pastarasis pagrįstai pripažintas Pirkimo laimėtoju. Tiekėjams taikomas aiškus ribojimas ginčyti Pirkimo sąlygas vėlesnėse pirkimo stadijose, jei jos nebuvo skųstos nustatytu terminu po paskelbimo. Jeigu tiekėjui dėl Pirkimo sąlygų kyla neaiškumų ar klausimų, tiekėjas privalo dėl jų paaiškinimo kreiptis į perkančiąją organizaciją iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas po pasiūlymo atmetimo paprastai nelaikytinas teisėtu teisių gynimo būdu.

Šalies argumentai

6. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad su Tarnybos išvada nesutinka, atkreipia dėmesį, kad ši išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama visų civilinėje byloje surinktų įrodymų kontekste. Tarnyba neįsigilinusi į konkrečias bylos aplinkybes ir neatlikusi gilesnės analizės, apsiribojo formaliu konstatavimu, esą ieškovės pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų. Tokios Tarnybos padarytos išvados yra nesusijusios su bylos nagrinėjimo dalyku ir neturi teisinės reikšmės šalių ginčui. Tarnyba padarė nepagrįstas išvadas, jog trečiasis asmuo yra nepriklausomas. Trečiasis asmuo negali būti laikomas objektyviu ir nešališku vertintoju – trečiojo asmens vadovo valdoma įmonė organizuoja mokymus valymo paslaugų teikėjui, kurio veiklą trečiasis asmuo vertina. Tokiu atveju trečiojo asmens vadovui tenka spręsti dėl dviejų vienodai probleminių situacijų: arba jo valdoma mokymo įmonė netinkamai atliko mokymus valymo paslaugų įmonės darbuotojams, arba trečiasis asmuo sąmoningai netinkamai vertina valymo paslaugų teikėjo darbą, siekdamas apsaugoti su juo susijusią įmonę, kuri mokė darbuotojus. Pateikta išvada yra grindžiama paviršutinišku, formaliu vertinimu, kuriame nebuvo tinkamai atsižvelgta į konkrečias ir reikšmingas bylos faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reguliavimą.

Atsiliepimas

7. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog palaiko Tarnybos išvadą ir sutinka su joje pateiktu vertinimu bei išvadomis. Nepaisant to, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo pažodžiui pateikta „nepriklausomumo” sąvoka, tačiau ją aiškinant sistemiškai su Techninės specifikacijos 3.3 papunkčiu, taip pat aiškinant pagal visuotinai pripažintą sampratą, yra akivaizdu kad „nepriklausomumo“ sąvoka reiškia savarankiškumą, nepriklausomumą, yra glaudžiai susijusi su nešališkumu, reiškiančiu objektyvumą, t. y. paslaugos turi būt teikiamos tiekėjo, kuriam nedaro įtakos jo asmeniniai interesai, išankstiniai nusistatymai. Atitinkamai nepriklausomumo sąvoka aiškintina per poveikio (interesų konflikto, finansinę priklausomybę, kt. įtakos buvimą), šališkumo turėjimo prizmę. Esami ir buvę ryšiai aktualūs, jei dėl jų gali kilti interesų konfliktas, įtakos darymas. Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose buvo aiškiai įtvirtinusi reikalavimą, kad tiekėjas turi būti nepriklausomas nuo valymo paslaugas AB „Lietuvos geležinkeliai“ objektuose teikiančių subjektų, o taip pat neturėti jokių sąsajų su tokiomis įmonėmis ar jų darbuotojais, akcininkais, vadovais. Toks ryšių pobūdis ir apimtis leido pagrįstai atsakovei vertinti, kad ieškovė neatitinka esminio reikalavimo dėl nepriklausomumo ir nėra objektyviai atskirtas nuo valymo paslaugų teikėjų, o tai suponuoja tiek realią, tiek potencialią interesų konflikto riziką. Šiuo atveju nesusiklostė aplinkybės, dėl kurių būtų galima svarstyti Pirkimo nutraukimą – ultima ratio (kraštutinės priemonės) taikymą. Priešingai, susiklosčiusių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad Perkančioji organizacija pagrįstai bei teisėtai laimėjusiu pasiūlymu pripažino tiekėjo MB „Qualitas primum“ pateiktą galutinį pasiūlymą ir vertindamas tiekėjų pasiūlymus, laikėsi skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, todėl nėra jokio pagrindo Pirkimo nutraukimui.

8. Trečiasis asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriose nurodė, jog sutinka su Tarnybos išvadomis. Pažymėjo, jog išvadoje tinkamai nustatė ginčo esmę, įsigilino į faktines bylos aplinkybes ir jas išsamiai įvertino, todėl darė pagrįstas išvadas. Teismas turėtų vadovautis išvada nagrinėjant bylą iš esmės. Išvadoje pagrįstai spręsta, jog atsakovė nustatė objektyvius duomenis, leidžiančius spręsti apie faktines ieškovės sąsajas su valymo paslaugų teikėjais, o toks ryšių pobūdis ir apimtis leido pagrįstai atsakovei vertinti, kad ieškovė neatitinka esminio reikalavimo dėl nepriklausomumo. Atsižvelgiant į tai, kaip nurodė Tarnyba, atsakovės Sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo buvo teisėtas, proporcingas ir atitiko Pirkimo tikslą – užtikrinti patikimą, nešališką ir skaidrų valymo paslaugų auditą. Nors ieškovės pasiūlymo atmetimo Pirkime pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas tiesiogiai nesudaro nagrinėjimo ginčo esmės, kadangi ieškovė sprendimo dėl pasiūlymo atmetimo neskundė, vis dėlto, tai neabejotinai artimai susiję su ginčo esme. Taip yra todėl, kad ieškovė byloje įrodinėja, jog atsakovė tariamai nevienodai vertino ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymus – ieškovės pasiūlymą atmetė, o trečiojo asmens pasiūlymo tariamai esant tai pačiai situacijai neatmetė. Ieškovė neatitiko esminio reikalavimo dėl nepriklausomumo ir nėra objektyviai atskirta nuo valymo paslaugų teikėjų, o tai suponuoja tiek realią, tiek potencialią interesų konflikto riziką. Pirkimo sąlygos yra aiškios ir teisėtos. Pirkimo sąlygų teisėtumo ginčijimas po pasiūlymo atmetimo nelaikytinas teisėtu teisių gynimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas, bylos dalis nutraukiama.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktą įgaliojimą pirkimams organizuoti, Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (toliau – ir CVP IS) vykdo skelbiamų derybų būdu supaprastintą pirkimą 29017 Valymo paslaugų nepriklausomų auditų paslaugos, CVP IS Nr. 969244 (toliau – ir Pirkimas).

10. Atsakovė 2025 m. kovo 25 d. sprendimu įvertinusi Pirkime pateiktus galutinius pasiūlymus, laimėjusiu pripažino ieškovės UAB „Auditavimo centras“ galutinį pasiūlymą. Trečiasis asmuo MB „Qualitas primum“ liko antras.

11. Trečiasis asmuo MB „Qualitas primum“ 2025 m. kovo 28 d. pateikė prašymą leisti susipažintu su Pirkimo laimėtojos UAB „Auditavimo centras“ pasiūlymu. Atsakovė pateikė nekonfidencialius Pirkimo laimėtojos MB „Qualitas primum“ pasiūlymo duomenimis susipažinti.

12. Trečiasis asmuo MB „Qualitas primum“ 2025 m. balandžio 3 d. pateikė pretenziją, prašydamas panaikinti 2025 m. kovo 25 d. priimtą sprendimą, grįžti į tiekėjų pasiūlymų vertinimo etapą ir atmesti Pirkimo laimėtojo pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimų; sudaryti naują pasiūlymų eilė ir leisti MB „Qualitas primum“ susipažinti su visais Pirkimo laimėtojos UAB „Auditavimo centras“ pasiūlymo duomenimis.

13. Atsakovė 2025 m. balandžio 11 d. iš dalies tenkino trečiojo asmens MB „Qualitas primum“ pretenziją: (i) panaikino 2025 m. kovo 25 d. sprendimą; (ii) grįžo į pasiūlymų vertinimo etapą; (iii) priėmė naujus sprendimus dėl UAB „Auditavimo centras“ atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams; (iv) netenkino trečiojo asmens MB „Qualitas primum“ reikalavimo supažindinti su visais UAB „Auditavimo centras“ pasiūlymo duomenis.

14. Atsakovė 2025 m. balandžio 18 d. Pirkimo dalyvius informavo, kad tenkinus gautą pretenziją iš dalies, Pirkimo komisija priėmė sprendimą grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą.

15. Atsakovė 2025 m. balandžio 25 d. paprašė UAB „Auditavimo centras“ pateikti paaiškinimus dėl pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 3.2., 3.8., 4.1. papunkčiams.

16. Atsakovė 2025 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą atmesti UAB „Auditavimo centras“ pasiūlymą kaip neatitinkantį Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio reikalavimų dėl tiekėjo ir jo darbuotojų nepriklausomumo.

17. Atsakovė 2025m. gegužės 15 d. informavo, kad laimėtoju pripažintas MB „Qualitas primum“ pateiktas galutinis pasiūlymas.

18. Ieškovė UAB „Auditavimo centras“ 2025 m. gegužės 15 d. patiekė pretenziją, prašydama panaikinti 2025m. gegužės 15 d. sprendimą ir nutraukti Pirkimą.

19. Atsakovė 2025 m. gegužės 21 d. kreipėsi į MB „Qualitas primum“ dėl paaiškinimų pateikimo.

20. Trečiasis asmuo MB „Qualitas primum“ 2025 m. gegužės 2 d. patiekė paaiškinimus dėl atitikties Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio nuostatoms.

21. Atsakovė 2025 m. gegužės 23 d. informavo ieškovę UAB „Auditavimo centras“ kad 2025 m. gegužės 15 d. pretenzijos dalis dėl 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo dėl laimėtojo nustatymo atmetama, kita pretenzijos dalis dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, paliekama nenagrinėta.

22. Ieškovė UAB „Auditavimo centras“ ieškiniu prašo pripažinti atsakovės 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą neteisėtu. Ieškovės įsitikinimu atsakovės 2025 m. gegužės 15 d. sprendimas priimtas pažeidžiant pasiūlymų vertinimo reikalavimus, skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad Pirkimas buvo vykdomas pagal neteisėtas Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio nuostatas, ieškovė tvirtina, kad Pirkimas turi būti nutrauktas.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

23. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „LTG Kompetencijų centras“ vykdė konkursą „29017 Valymo paslaugų kokybės paslaugų auditas“. Ieškovės pasiūlymas atmestas 2025 m. gegužės 7 d. sprendimu kaip neatitinkantis Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio reikalavimų dėl tiekėjo ir jo darbuotojų nepriklausomumo. Ieškovė neteikė pretenzijos dėl atsakovės 2025 m. gegužės 7 d. sprendimo. Ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė 2025 m. gegužės 15 d. pretenziją dėl 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo sudaryti pasiūlymo eilę ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo. Perkančioji organizacija 2025 m. gegužės 23 d. ieškovės pretenziją dėl laimėtojo nustatymo atmetė, o kitą pretenzijos dalį, dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, paliko nenagrinėta.

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas; dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra teisiškai suinteresuotas, inter alia (be kita ko), viešojo pirkimo sutarties sudarymu, dalyvavimu naujose viešojo pirkimo procedūrose, teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021).

25. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas. Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

26. Tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, inter alia: 1) kai jis savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje, pavyzdžiui, kai priimamas sprendimas su konkurso laimėtoju sudaryti viešojo pirkimo sutartį; 2) kai teismo proceso metu viešojo pirkimo procedūros įstatymo pagrindu pasibaigia atmetus visų dalyvių pasiūlymus ir kai būtų visiškai aišku, kad naujas viešasis konkursas pagal ginčijamas pirkimo sąlygas ateity nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015); 3) jei konkurencijos sąlygų iškraipymu, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindu, tiekėjas remiasi, siekdamas apginti ne pažeidžiamas savo teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014); 4) viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia tiekėjo subjektinių teisių; 5) kai tiekėjas pateikia pasiūlymą, kuris atitinka ginčijamas sąlygas, t. y. šių taikymu nepažeidžiamos jo, kaip tiekėjo, teisės. Vien ekonominio racionalumo argumentai negali pagrįsti viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, jei iš principo tiekėjai pagal konkurso sąlygas gali teikti pasiūlymus ir veiksmingai konkuruoti tarpusavyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017); 6) kai viešojo pirkimo sąlygos tarpusavyje susijusios taip, kad vienų nustatymas lemia kitų turinį (pvz., pirkimo objektų sujungimo nuostatos ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai), o tiekėjas (ieškovas), ginčydamas bet kurias jų, aiškiai neįrodo, kaip konkrečiai jis neatitinka kurių nors reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018); 7) kai tiekėjas teismo procese siekia nepagrįstai išplėsti ginčo apimtį įrodinėdamas, kad ikiteisminėje ginčo stadijoje kvestionuotos tam tikros viešojo pirkimo sąlygos iš esmės kartu reiškia ir kitų su jomis susijusių, bet savarankiškų (kurių egzistavimas nelemia privalomo kitų nustatymo) reikalavimų ginčijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015); 8) kai tiekėjo interesus galimai pažeidžia pirkimo sąlygų pakeitimas, jei jis pats prisidėjo prie šių perkančiosios organizacijos veiksmų atlikimo (teikė atitinkamą prašymą ar pretenziją). Galimas pirkimo sąlygų pakeitimo, kurį inicijavo ieškovas, pripažinimas neteisėtu lemia tokio tiekėjo piktnaudžiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018).

27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020).

28. Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

29. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad net ir tais atvejais, kai tiekėjas pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūros, jis nepraranda teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo rezultatus (perkančiosios organizacijos sprendimus dėl likusių dalyvių), nes jis potencialiai gali siekti naujos viešojo pirkimo procedūros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020, 44 punktas). Viešojo pirkimo dalyvis, kurio pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis tam tikrų reikalavimų, gali tikėtis, jog jam įrodžius, kad ir kitas tiekėjas neatitiko nurodytų kvalifikacijos reikalavimų, perkančioji organizacija, iš naujo skelbdama viešojo pirkimo konkursą, nustatys tokius kriterijus, kuriuos jis galėtų atitikti ir realiai konkuruoti dėl teisės sudaryti viešojo pirkimo sutartį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

30. Teisiškai nesuinteresuotų subjektų teisės teismine tvarka neginamos, tik neabejotinas suinteresuotumo neturėjimas (ar praradimas) gali lemti tai, kad teismas šalių ginčo nenagrinėtų iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 108 punktas). Tokie atvejai galėtų būti, pavyzdžiui, kai trečią ar žemesnę vietą pasiūlymų eilėje užėmęs tiekėjas ginčija tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 55 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), kai tiekėjas ginčija viešojo pirkimo sąlygas, nors jo pirkimui pateiktas pasiūlymas šias sąlygas atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, 50 punktas) ir pan.

31. Taigi kasacinio teismo praktikoje dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus subjektams (tiek tiekėjams, tiek pasiūlymo pirkime nepateikusiems subjektams) pripažįstama plati teisė savo galimai pažeistus interesus ginti teisme; teismine tvarka neginamos tik neabejotinai suinteresuotumo neturinčių subjektų teisės. Svarbu ir tai, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą) (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 101 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, jog net ir palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju nebūtų apgintos ieškovės subjektinės teisės, kadangi ieškovė, nebūdamas nepriklausoma nuo šiuo metu valymo paslaugas atsakovei teikiančios įmonės, negalėtų pagrįstai varžytis dėl valymo paslaugų kokybės audito paslaugų sutarties sudarymo. Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutinka.

33. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Auditavimo centras“ veiklos sritis yra konsultavimo paslaugos. Ieškovė dalyvavo ginčo Pirkime. Ieškovės pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantį Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio reikalavimų dėl tiekėjo ir jo darbuotojų nepriklausomumo. Šio sprendimo ieškovė neskundė. Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiojo asmens pasiūlymas. Ieškovė pateikė pretenziją dėl sprendimo Pirkimo laimėtoja pripažinti trečiąjį asmenį. Ieškovės pretenzija dėl sprendimo nustatyti Pirkimo laimėtoją atmesta, o pretenzija dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo palikta nenagrinėta. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija sprendimą laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį, prašo pripažinti Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio sąlyga neteisėta. Dar iki ieškiniu ginčijamo sprendimo trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti laimėtoju sudarytoje pasiūlymų eilėje ieškovės pasiūlymas buvo pirmoje vėliau panaikintos eilės vietoje, tad ieškovė turėjo lūkestį ir realias prielaidas sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tik išnagrinėjus sprendimo sudaryti naują pasiūlymų eilę ir nustatyti pirkimo laimėtoją priėmimo aplinkybes, taip pat įvertinus teismų praktiką dėl tokių situacijų kvalifikavimo būtų galima spręsti dėl ieškovės galimybių sudaryti viešojo pirkimo sutartį (ne)buvimo, kaip teismų nurodytos sąlygos, pagrindžiančios ieškovės nesuinteresuotumą. Teismas pažymi, jog aplinkybė, jog tiekėjas, siekiantis perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros, neginčija tarpinių viešojo pirkimo procedūrų metu priimtų sprendimų, pati savaime visais atvejais nepaneigia tokio asmens teisinio suinteresuotumo. Patenkinus ieškinio reikalavimą būtų organizuojamas naujas viešojo pirkimo konkursas, kuriame ieškovė galėtų dalyvauti, teikti pasiūlymą, ginčyti sąlygas ir kitaip realizuoti savo teises. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo sąlyga yra teisinis suinteresuotumas, kuris pripažįstamas tais atvejais, kai tiekėjas ginčija sąlygas siekdamas apginti savo subjektines teises – t. y. kai egzistuoja reali ir pagrįsta galimybė dalyvauti pirkime ir varžytis dėl sutarties sudarymo.

Dėl MB „Qualitas primum“ pateikto galutinio pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu

34. Ieškovė tvirtina, jog perkančioji organizacija Pirkimo dalyvių pasiūlymus vertino pažeisdama viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, nes ieškovės ir laimėtojo pasiūlymus vertino pagal skirtingus kriterijus spręsdama dėl atitikties Techninės specifikacijos 3.2 papunkčiui. Ieškovė teigia, jog nepriklausomumo kriterijaus neatitinka ne tik ieškovė, tačiau ir Pirkimo laimėtoja, todėl trečiojo asmens pasiūlymas privalėjo būti atmestas.

35. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tiekėjo kvalifikacijos patikrinimui ir vertinimui viešuosiuose pirkimuose yra numatytos atskiros procedūros ir stadijos.

36. VPĮ 35 straipsnis reikalauja, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs ir aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirktų tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Perkančioji organizacija privalo tiksliai laikytis savo pačios iš anksto paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimų, įskaitant pačios perkančiosios organizacijos nustatytas lygiavertiškumo įrodinėjimo sąlygas ir tvarką. Tuo atveju, kai reikalaujama pateikti konkrečius duomenis, jų nepateikimas turėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo trūkumas, lemiantis jo atmetimą VPĮ prasme. Nurodytas perkančiajai organizacijai nustatytas pareigas ar išaiškinimus pažeidžiantys veiksmai yra laikytini pamatinių lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimais (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-429-180/2017).

37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso nuostatų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017, 37 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 33 punktas).

38. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisykle nustatančia teisės normą, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ normų laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-150/2010). Taigi, viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis).

39. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (be kita ko) reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (ESTT 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99). Šiame kontekste ESTT taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

40. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-848-381/2018).

41. Nagrinėjamu atveju Techninės specifikacijos 2.1 papunktyje Pirkimo objektas yra valymo paslaugų kokybės auditų paslaugos.

42. Techninės specifikacijos 3.2. papunktis numatyta, jog paslaugos turi būti atliekamos nepriklausomo tiekėjo nuo užsakovo, VP ir kitų valymo paslaugų įmonių ar valymo ir priežiūros paslaugų teikėjų. Tiekėjas ir tiekėjo darbuotojai turi būti nepriklausomi nuo užsakovo ir / ar VP ir / ar valymo ir priežiūros paslaugų sektoriaus įmonių, neteikti valymo paslaugų, neturėti jokių valymo įmonių akcijų ir nebūti užsakovo, VP ar kitų valymo ir priežiūros paslaugų įmonių savininkais ir / ar darbuotojais.

43. Techninės specifikacijos 3.3. papunktyje pateiktas Pirkimo objekto tikslas, siekiamas rezultatas: užsakovo ir VP sutarties vykdymo metu nepriklausomai, tinkamai ir nešališkai įvertinti užsakovo reikalavimų ir reikalaujamų rezultatų atitiktį pirkimo dokumentams, siekiant sumažinti galimas rizikas: nehigienišką aplinką, darbų saugos ir sveikatos pažeidimus, suteikiamų nepriimtino kokybės lygio gaunamų paslaugų ir nukrypimų nuo reikalavimų, prasto viešojo įvaizdžio riziką, valomų ir prižiūrimų patalpų, paviršių nepriežiūrą.

44. Techninės specifikacijos 1 punkte yra paaiškinta, kad „VP - valymo paslaugų teikėjas(-ai) ir jo(-ų) teikiamos valymo ir priežiūros paslaugos užsakovo [AB „Lietuvos geležinkeliai“] objektuose pagal sutartinius įsipareigojimus“.

45. Pagal Techninės specifikacijos 3.2 papunktį tiekėjui yra keliami tokie reikalavimai: (i) tiekėjas turi būti nepriklausomas nuo užsakovo, (ii) tiekėjas turi būti nepriklausomas nuo teikėjų, teikiančių valymo paslaugas užsakovo objektuose, (iii) tiekėjas turi būti nepriklausomas nuo kitų valymo paslaugų įmonių ar valymo ir priežiūros paslaugų teikėjų, (iv) tiekėjas ir tiekėjo darbuotojai turi būti nepriklausomi nuo užsakovo ir / ar VP ir / ar valymo ir priežiūros paslaugų sektoriaus įmonių, neteikti valymo paslaugų, neturėti jokių valymo įmonių akcijų ir nebūti užsakovo, VP ar kitų valymo ir priežiūros paslaugų įmonių savininkais ir/ar darbuotojais.

46. Ieškovė įrodinėja, jog trečiasis asmuo, kuris paskelbtas Pirkimo laimėtoju neatitinka Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio reikalavimo dėl šių aspektų: (i) Pirkimo laimėtojo vadovas nuo 2013 m. iki 2016 m. dirbo „Nviro Ltd“ įmonėje, todėl Pirkimo laimėtojas tariamai turi ryšių su valymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis; (ii) Pirkimo laimėtojo vadovas 2015 m. buvo valymo paslaugas teikiančios bendrovės – UAB „Vitaresta“ – kokybės vadovas; (iii) Pirkimo laimėtojo auditoriai, kurie šiuo metu yra įdarbinti bendrovėje, prieš kelerius metus yra buvę valymo paslaugų įmonių darbuotojai, įskaitant ir Corpus A grupės.

47. Ieškovės teiginiai dėl tariamo trečiojo asmens neatitikimo Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio reikalavimams yra visiškai nepagrįsti. Byloje nenustatyta, jog pasiūlymo pateikimo metu trečiasis asmuo turėtų kokių nors ryšių su valymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, todėl atitinka nepriklausomumo kriterijų. Ieškovės nurodomi faktai, susiję su tuo, kad trečiojo asmens vadovas daugiau nei prieš dešimtmetį dirbo įmonėje „Nviro Ltd“, o 2015 m. ėjo kokybės vadovo pareigas UAB „Vitaresta“, negali būti laikomi reikšmingais vertinant šio asmens ar trečiojo asmens nepriklausomumą nagrinėjamo Pirkimo kontekste. Laiko atžvilgiu nutolę profesiniai santykiai, kurie nutraukti prieš daugelį metų, negali būti vertinami kaip tokie, kurie suponuotų bet kokį šališkumą ar priklausomumą valymo paslaugas teikiančioms įmonėms. Taip pat pabrėžtina, jog tai, kad tam tikri trečiojo asmens darbuotojai anksčiau yra turėję darbo santykių su valymo paslaugų įmonėmis, savaime nereiškia jokio organizacinio ar funkcinio ryšio tarp trečiojo asmens ir tokių įmonių pasiūlymo pateikimo momentu. Priešingai – tokie buvę profesiniai ryšiai, nutrūkę prieš kelerius ar daugiau metų, tik patvirtina darbuotojų patirtį, tačiau jokiu būdu nesuponuoja sisteminio ar faktinio trečiojo asmens priklausomumo. Darytina išvada, kad trečiasis asmuo pasiūlymo pateikimo metu, tiek ginčijamo sprendimo priėmimo metu yra visiškai nepriklausomas nuo valymo paslaugas teikiančių įmonių, o ieškovės pateikti argumentai yra deklaratyvūs ir neturintys faktinio bei teisinio pagrindo.

48. Ieškovė taip pat ieškinyje argumentuoja, jog trečiasis asmuo turi tiesioginių ryšių su AB „Lietuvos geležinkeliai“, nurodo, jog trečiojo asmens vadovo valdoma kita bendrovė UAB „Qualitas LT“ teikia konsultacijas valymo paslaugas teikiančioms įmonėms, moko valymo specialistus, kelia jų kvalifikaciją. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nebuvo nurodomos ieškovės pretenzijoje.

49. CPK 423³ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Taigi, pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, tiek viešųjų pirkimų bylose teikiamo ieškinio dalykas, tiek ir jo pagrindas turi atitikti tiekėjo pretenzijoje, pateiktoje ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nurodytus reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus.

50. Kasacinio teismo praktikoje dėl viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose taikomos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos yra išaiškinta, kad šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka nustatyta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-378/2018, 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022), kadangi viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas pagrindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-7-210-469/2022). Tai reiškia, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022).

51. Pretenzija nebuvo grindžiama teisminio ginčo nagrinėjimo metu nurodomomis aplinkybėmis. Byloje nustatytos aplinkybės bei nurodyta kasacinio teismo praktika, aiškinanti viešųjų pirkimų ginčo ribas, suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovė nebeturi teisinio pagrindo remtis argumentais, kurių ji nebuvo nurodžiusi pretenzijoje. Priešingu atveju būtų nepagrįstai išplėstos viešųjų pirkimų ginčo ribos.

52. Visgi, teismas, vertindamas ieškovės argumentus dėl trečiojo asmens nepriklausomumo, pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė vienintelę 2024 m. vasario 26 d. sudarytą sutartį tarp trečiojo asmens ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri truko vieną dieną ir buvo visiškai įvykdyta daugiau nei prieš metus. Teismo vertinimu, tokia trumpalaikė ir pavienė sutartis, kuri jau seniai pasibaigusi, negali būti vertinama kaip įrodymas, paneigiantis trečiojo asmens nepriklausomumą. Nepriklausomumo vertinimui svarbu nustatyti, ar tarp šalių egzistuoja nuolatiniai, tęstiniai ar reikšmingi sutartiniai ar kitokie ekonominiai ryšiai pasiūlymo vertinimo metu. Vienkartinis vienos dienos bendradarbiavimas savaime nesuponuoja interesų konflikto ar priklausomumo, nenustatyta, kad toks bendradarbiavimas buvo reikšmingas, intensyvus. Nepriklausomumo kriterijus turi būti vertinamas objektyviai, remiantis faktais, o ne prielaidomis. Vienos trumpalaikės sutarties faktas negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti trečiojo asmens šališkumą ar priklausomumą, ypač kai nėra duomenų apie bet kokį bendradarbiavimą pasiūlymo teikimo metu, apie nuolatinį ar tęstinį bendradarbiavimą, finansinę priklausomybę ar kitus ryšius, galinčius sukelti pagrįstų abejonių dėl trečiojo asmens nepriklausomumo. Taigi, ieškovės nurodytas argumentas – vienos dienos trukmės sutartis, pasibaigusi daugiau nei prieš metus – neturi teisinės reikšmės vertinant trečiojo asmens nepriklausomumą, ir tokia aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti trečiojo asmens atitiktimi Techninės specifikacijos 3.2 papunkčiui.

53. Vertindamas ieškovės argumentus dėl UAB „Qualitas LT“, teismas pažymi, jog iš viešai prieinamų duomenų (https://rekvizitai.vz.lt/imone/qualitas_lt/) nustatyta, jog UAB „Qualitas LT“ vadovas E. B., įmonės veiklos sritys auditas, konsultacijų paslaugos, kontrolės tarnybos. Viešai prieinami duomenys patvirtina, jog UAB „Qualitas LT“ pirmoji įmonė Lietuvoje, pradėjusi teikti valymo paslaugų auditus, kaštų optimizavimus valymo paslaugoms, nepriklausomų valymo kokybės auditų bei valymo kokybės vertinimo sistemų paslaugas. Svarbu pažymėti, kad UAB „Qualitas LT“ nėra valymo paslaugas teikianti įmonė ir nepriklauso jokiai valymo paslaugų tiekimo bendrovei. Įmonė deklaruoja, jog yra nepriklausoma organizacija, kurios veiklos modelis grindžiamas objektyvumu, skaidrumu ir nešališkumu, o jos paslaugos orientuotos į klientų interesų apsaugą – siekiant užtikrinti aukštą valymo paslaugų kokybę bei racionalius kaštus. Byloje nepateikta duomenų, jog UAB „Qualitas LT“ ir perkančiąją organizaciją Pirkimo metu sietų kokie nors sutartiniai teisiniai santykiai. Taigi, nėra pagrindo išvadai jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, trečiasis asmuo yra priklausomas nuo valymo paslaugas teikiančių įmonių ar su jomis susijęs taip, kad tai galėtų sukelti interesų konfliktą ar paveikti jo objektyvumą atliekant valymo kokybės auditus, arba kitaip priklausomas nuo užsakovo. Remiantis objektyvia informacija, galima konstatuoti, kad nėra pagrindo abejoti trečiojo asmens nepriklausomumu bei jo atitiktimi Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio reikalavimams. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė nustatytas Pirkimo sąlygas būtų taikiusi netinkamai ar pažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principus ar vertinant tiekėjų pateiktus pasiūlymus būtų neatsižvelgusi į nustatytas pirkimo sąlygas.

54. Teismas pažymi, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas 2025 m. gegužės 7 d. atsakovės sprendimu. Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo ieškovė pretenzijos neteikė, šio sprendimo nustatyta tvarka neskundė. Kaip jau minėta, ieškovė neskundė 2025 m. gegužės 7 d. sprendimo, kuriuo jos pasiūlymas buvo atmestas. Nepaisant to, ieškinyje ieškovė kelia klausimus dėl jos pašalinimo pagrindo pagrįstumo. Tačiau terminas skųsti pasiūlymo atmetimą yra praleistas, o ieškovė faktiškai buvo sutikusi su pašalinimo pagrįstumu. Teismas taip pat pažymi, kad vertinant tiekėjo atitiktį nepriklausomumo reikalavimui, svarbus buvo pasiūlymo pateikimo metu egzistuojantis faktinis tiekėjo statusas, o ne ankstesni ryšiai ar veikla. Nagrinėjamu atveju, 2025 m. gegužės 7 d. sprendimu konstatuota, kad ieškovė neatitinka nepriklausomumo kriterijaus, nes tiekėjo vadovas turi registruotą prokūrą UAB „Hirexo“ – bendrovėje, kuri teikia valymo paslaugas Lietuvos parodų ir konferencijų centrui „Litexpo“. Šios bendrovės akcijos priklauso kitai valymo paslaugas teikiančiai įmonei – UAB „Vairidas“. Be to, UAB „Hirexo“ vykdo darbuotojų paiešką ir įdarbinimą Corpus A grupės įmonėms, kurios taip pat teikia valymo paslaugas. Taip pat nustatyta, kad ieškovės pasiūlymą rengė asmenys, susiję su valymo paslaugas AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiančia įmone. Taigi, visi šie faktai egzistavo ieškovės pasiūlymo vertinimo metu, ieškovė to neginčijo, sutiko su tokiu vertinimu. Teismo įsitikinimu, atsakovė, vertindama tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens pasiūlymus, rėmėsi aktualiais, pasiūlymo teikimo metu egzistavusiais duomenimis, o ne praeityje buvusia veikla. Pirkimo dokumentuose buvo aiškiai nustatyta, kad tiekėjas negali būti susijęs nei su užsakovu, nei su valymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė taikė skirtingus vertinimo kriterijus skirtingiems tiekėjams. Kadangi ieškovės vadovas bei pasiūlymą parengę specialistai pasiūlymo teikimo metu turėjo faktinių sąsajų su valymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, įskaitant paslaugas AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiančią įmonę, ieškovė neatitiko Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje nustatyto nepriklausomumo reikalavimo. Atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką, minėtas reikalavimas yra objektyviai būtinas, siekiant užtikrinti, kad valymo paslaugų kokybės auditas būtų atliekamas nepriklausomo ir nešališko tiekėjo, gebančio objektyviai įvertinant teikiamų paslaugų rezultatus. Minėta, jog ieškovė neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo dėl jos pasiūlymo atmetimo, todėl plačiau nagrinėjamoje byloje 2025 m. gegužės 7 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinamas, taip pat nėra analizuojama, ar sprendimai, priimti 2025 m. gegužės 7 d. ir 2025 m. gegužės 15 d., buvo pagrįsti skirtingu Pirkimo sąlygų taikymu ieškovei ir kitiems tiekėjams. Taip pat nenagrinėjama, ar perkančioji organizacija tinkamai taikė VPĮ principus – lygiateisiškumo, skaidrumo bei tiekėjų nediskriminavimo – priimdama 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą. Akcentuojama, jog anksčiau minėtas perkančiosios organizacijos sprendimas galėjo būti ginčijamas VPĮ nustatyta pretenzijų teikimo tvarka, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, todėl nėra pagrindo šias aplinkybes analizuoti nagrinėjamoje byloje.

Dėl pirkimo sąlygos (ne)teisėtumo

55. Ieškovė nurodo, jog atsakovės parengtos Pirkimo sąlygos neaiškios, netikslios, todėl vien tik šiuo pagrindu Pirkimo laimėtojas negali būti nustatomas, o Pirkimas turi būti nutrauktas. Ieškovė šį prašymą grindė tuo, kad tik iš atsakovės atsakymo į pretenziją suprato, jog atsakovė kitaip nei ieškovė interpretuoja Techninės specifikacijos 3.2. papunktį, ir tik po atsakymo į pretenziją ieškovė suprato Techninės specifikacijos 3.2. papunkčio reikalavimą. Ieškovė taip pat pareiškė prašymą teismui ex officio (pagal pareigas) pripažinti Techninės specifikacijos 3.2. papunktį neteisėtu ir Pirkimo procedūras nutraukti. Atsakovės 2025 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovės 2025 m. gegužės 15 d. pretenzijos dalis dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo palikta nenagrinėta. Atsakovė ir trečiasis asmuo laikosi pozicijos, jog ieškovė praleido terminą Pirkimo sąlygų ginčijimui.

56. VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.

57. VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos.

58. Pagal bendrą taisyklę klausimą dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo tiekėjas privalo iškelti iš karto, kai tik susipažįsta su jomis, o ne vėliau, kai jos tiekėjo atžvilgiu pritaikomos vykdant viešojo pirkimo procedūras. Todėl tiekėjas, susipažinęs su paskelbtomis Pirkimo sąlygomis ir manydamas, kad jos yra neteisėtos, dėl tokių sąlygų teisėtumo privalo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai per VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Kai tiekėjas pretenziją dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo pareiškia pasibaigus VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, perkančioji organizacija tokios pretenzijos neprivalo nagrinėti (VPĮ 103 straipsnio 1 dalis), o kai toks klausimas keliamas teisme, teismas šio klausimo nenagrinėja, nes tiekėjas nesilaikė VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 423² straipsnio 1 dalis).

59. Remiantis VPĮ 35 straipsnio 1 dalimi perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto ir nekeičiamos viešojo pirkimo metu. Perkančioji organizacija, vertindama viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymus, negali ignoruoti paskelbtų pirkimo sąlygų ar taikyti griežtesnes pirkimo sąlygas, nei nustatyta reikalavimų tiekėjų pasiūlymų atžvilgiu. Taigi, potencialūs tiekėjai, susipažinę su pirkimo dokumentais ir manydami, kad pirkimo sąlygos pažeidžia jų teisės ir interesus, tokias pirkimo sąlygas turi teisę ginčyti. Tačiau tokiu atveju tiekėjai pirkimo sąlygas turi ginčyti iš karto, kai apie jas sužino, ir turi laikytis VPĮ ir CPK nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. dėl tokių sąlygų per įstatymo nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo pirkimo dokumentų paskelbimo, pirmiausia pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.

60. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018 38 punktą).

61. Viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, žr. 43, 44, 45 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, žr. 32, 33 punktai).

62. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ VII skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

63. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2025 m. gegužės 15 d. pateikė pretenziją, kuria, be kita ko, nesutiko su Pirkimo sąlygomis, nurodė, jog jos yra ydingos ir siurprizinės. Perkančioji organizacija ieškovės pretenzijos dėl Pirkimo sąlygų nenagrinėjo, sprendė, jog sąlygos ginčijamos praleidus terminą. Pretenzijai dėl pirkimo sąlygų pateikti supaprastintų pirkimų atveju numatytas 5 darbo dienų terminas nuo pirkimo sąlygų paskelbimo dienos. Skelbimas apie pirkimą paskelbtas 2025 m. sausio 29 d. Pretenzija dėl Pirkimo sąlygų galėjo būti pateikta iki 2025 m. vasario 3 d., tačiau ieškovė Pirkimų sąlygų nustatytų laiku ieškovė neginčijo. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Pirkimo sąlygos, tarp jų ir ginčijamas Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio reikalavimas, buvo paskelbtos 2025 m. sausio 29 d., o Pirkimo Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio reikalavimas po Pirkimo sąlygų paskelbimo nebuvo koreguojamas. Taip pat byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė būtų kreipusis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti Pirkimo sąlygas. Taigi, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad ieškovė, ginčydama Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio nuostatas, yra praleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus terminus.

64. CPK 423² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

65. Kasacinis teismas konstatavo, kad viešųjų pirkimų bylose teismai turi teisę savo iniciatyva (ex officio) šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras (inter alia, peržengti skundo ribas), kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos. Toks vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016).

66. Teismui nagrinėjant ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriame pritaikytos pirkimo sąlygos (pavyzdžiui, dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų), teisėtumo, gali paaiškėti akivaizdus perkančiosios organizacijos nukrypimas nuo teisėto elgesio standarto. Teisingas bylos išnagrinėjimas nebūtų įmanomas, jeigu tokiu atveju teismas neturėtų galimybės atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes ir nuspręsti dėl pirkimo dokumentuose ydingai suformuluotų pirkimo sąlygų teisėtumo. Kasacinis teismas laikosi teisės aiškinimo, kad tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimo metu paaiškėja akivaizdus perkančiosios organizacijos veiksmų nustatant pirkimo sąlygų neteisėtumas, teismai perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus privalo identifikuoti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktas).

67. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, jog aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę. Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu. Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 52 punktas).

68. Nagrinėjamu atveju aktualu, jog ieškovė, turėdama visas galimybes, viešojo pirkimo procedūrų metu nekėlė jokių pretenzijų ar klausimų dėl Pirkimo sąlygų aiškumo ar tikslumo. Taigi, būdama profesionalia pirkimų dalyve, turėjo ir galėjo atitinkamas pirkimo sąlygas kvestionuoti teisės aktų nustatytu terminu nuo pat paskelbimo apie Pirkimą, o to nepadariusi - patvirtino Pirkimo sąlygų aiškumą. Priešingai – ieškovė aktyviai dalyvavo Pirkime, pateikė pasiūlymą ir tik po to, kai jos pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikimo Techninės specifikacijos 3.2 papunkčiui, ėmė kvestionuoti Pirkimo dokumentus. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jos pasiūlymą per įstatymu nustatytus terminus. Todėl tokie ieškovės teiginiai vertintini kaip pavėluoti ir laikytini gynybine pozicija, siekiant pavėluotai nuginčyti pasiūlymo atmetimą, o ne kaip iš anksto iškelti realūs teisiniai ar faktiniai Pirkimo sąlygų trūkumai. Todėl ieškovės argumentai dėl tariamo Pirkimo sąlygų neaiškumo atmestini kaip nepagrįsti ir nesavalaikiai. Tai, kad Techninės specifikacijos reikalavimai ieškovės vertinimu galbūt nebuvo aiškiai suformuluoti, savaime nereiškia Pirkimo sąlygų pakeitimo, nes įstatymas suteikia teisę tiekėjams kvestionuoti neaiškias pirkimo sąlygas, o perkančiajai organizacijai – jas paaiškinti arba patikslinti. Kilus nesutarimams, VPĮ nustato privalomą ikiteisminę procedūrą ir teisę ginčyti bet kokius perkančiųjų organizacijų sprendimus, kurie pažeidžia tiekėjo teisėtus interesus (VPĮ 101 straipsnis). Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad visi šiame viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai yra profesionalai, kurie turėjo gebėti savarankiškai įvertinti perkamą objektą, reikalavimus tiekėjui ir turimas galimybes dalyvauti Pirkime. Iš Pirkimo objekto – valymo paslaugų nepriklausomų auditų paslaugų – akivaizdu, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai turėjo teikti valymo paslaugų audito paslaugą. Atitinkamai, protingas, rūpestingas ir atidus tiekėjas pirmiausia visapusiškai įvertintų savo galimybes tokias paslaugas teikti nepriklausomai kaip tai numatė Techninės specifikacijos 3.2 papunktis. Kadangi ieškovė Pirkimo sąlygų neginčijo, o pateikė pasiūlymą, vadinasi pripažino Pirkimo sąlygų tikslumą, aiškumą bei nedviprasmiškumą, todėl pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad Pirkimo sąlygos yra neaiškios, dėl ko tiekėjų pateiktų pasiūlymų negalima palyginti ir dėl to yra pagrindas nutraukti Pirkimo procedūras, nėra. Vadinasi tiekėjų pasiūlymai tokiu atveju yra vertinami atitikties Pirkimo sąlygoms atžvilgiu, o ieškovės argumentas, kad Pirkimo sąlygos yra neaiškios ir netikslios, laikytinas nepagrįstu.

69. Aptartos aplinkybės dėl Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje numatyto reikalavimo Pirkimo objektui nėra akivaizdžiai neteisėtos, todėl teismas nagrinėjamu atveju neturi pareigos minėtos sąlygos neteisėtumą vertinti ex officio (pagal pareigą).

70. CPK 423² straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia.

71. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo teises normas, pagal kurias terminų reglamentavimu siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą, tiekėjo teisę ginčyti pirkimo sąlygas, t. y. elgtis pagal bonus pater familias (apdairaus ir atidaus žmogaus) standartą ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, sprendžia, kad pavėluotas pirkimo sąlygų ginčijimas neatitinka apdairaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus standarto. Kadangi ieškovės nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jos pretenziją, yra nepagrįsti, bylos dalis dėl viešojo pirkimo „29017 Valymo paslaugų kokybės audito paslaugos“, CVP IS 969244, Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio sąlygos pripažinimo neteisėta, nutraukiama.

Dėl bylos baigties

72. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad perkančioji organizacija, priimdama 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą, akivaizdžiai nesilaikė imperatyvaus viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, todėl teismas neturi pagrindo pagal ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomus reikalavimus perkančiosios organizacijos 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, pripažįstama, kad ieškovė neįrodė atsakovės padarytų Pirkimų įstatymo pažeidimų, todėl ieškinys atmestinas, o bylos dalis dėl viešojo pirkimo „29017 Valymo paslaugų kokybės audito paslaugos“, CVP IS 969244, Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio sąlygos pripažinimo neteisėta, nutraukiama.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

73. Ieškinį atmetus laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

75. Ieškovės ieškinį atmetus, dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiama.

76. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė teikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties, sumokėjo 56 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą.

77. Trečiasis asmuo MB „Qualitas primum“ prašo priteisti iš ieškovės 9 438 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė: PVM sąskaitą ir 2025 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymą 9 438 Eur sumai. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo detalizavo, jog 2025 m. birželio 3 d. prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti rengimas – 193,60 Eur; 2025 m. birželio 9 d. atsiliepimo į ieškinį rengimas – 4 114 Eur; 2025 m. birželio 23 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimas – 484 Eur; 2025 m. birželio 23 d. tripliko rengimas – 3 291,20 Eur; 2025 m. liepos 8 d. rašytinių paaiškinimų dėl viešųjų pirkimų tarnybos išvados rengimas – 1 161,6 Eur; 2025 m. liepos 8 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas – 193,60 Eur.

78. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

79. Apskaičiuojant ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, taikytinas 2024 m. ketvirtą ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudaro 2 335,90 Eur.

80. Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatyta, kad už atsiliepimą į ieškinį koeficientas yra 2,5, todėl maksimalios išlaidos atsiliepimą į ieškinį parengimą galėtų būti 5 839,75 Eur (2 335,90 Eur x 2,5). Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį apskaičiuojant maksimalias išlaidas už atsiliepimą į atskirąjį skundą koeficientas yra 0,4, todėl maksimalios išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą galėtų būti 934,36 Eur (2 335,90 Eur x 0,4). Rekomendacijų 8.3 papunktyje numatyta, kad tripliko parengimą koeficientas yra 1,5, todėl maksimalios išlaidos tripliko parengimą 3 503, 85 Eur (2 335,90 Eur x 1,5).

81. Taigi trečiojo asmens prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į atskirąjį skundą ir tripliką neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, įvertinęs trečiojo asmens bylos nagrinėjimo metu pateiktų procesinių dokumentų turinį ir juose dėstomus argumentus ir motyvus, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo sumažinti šių patirtų atstovavimo išlaidų dydžio.

82. Trečiasis asmuo taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas už prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti parengimą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą.

83. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, prašymo atšaukti teismo posėdį ar prašymo įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 64 punktas). Atsižvelgdamas į paminėtą kasacinio teismo praktiką, teismas vertina, jog trečiasis asmuo nepagrįstai prašo priteisti 193,60 Eur už 2025 m. birželio 3 d. prašymo rengimą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, nes poreikis dėl tokio prašymo rengimo buvo nulemtas ir apspręstas išimtinai pačio trečiojo asmens, be to, nurodytas dokumentas iš esmės yra techninio pobūdžio, o jo parengimas iš trečiojo asmens atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių, todėl ieškovei neturi tekti tokio prašymo, kurio parengimo poreikį lėmė išimtinai trečiojo asmens veiksmai, našta. Be to, vien ta aplinkybė, kad atitinkamą prašymą teismas priėmė savaime nesukuria prašymą pateikusiam asmeniui teisės į išlaidų už šio prašymo parengimą atlyginimą bylos išsprendimo to asmens naudai atveju. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra daugiau techninio pobūdžio, jo parengimas iš jo atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių.

84. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį apskaičiuojant maksimalias išlaidas už rašytinių paaiškinimų dėl viešųjų pirkimų tarnybos išvados rengimą koeficientas yra 0,4, todėl maksimalios išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą galėtų būti 934,36 Eur (2 335,90 Eur x 0,4).

85. Nepripažinus būtinomis išlaidomis, susijusiomis su nagrinėjama byla, išlaidų už 2025 m. birželio 3 d. prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti rengimą ir už 2025 m. liepos 8 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimą, taip pat sumažinant išlaidas už 2025 m. liepos 8 d. rašytinių paaiškinimų dėl viešųjų pirkimų tarnybos išvados rengimą, ieškovės trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų suma už teisinę pagalbą mažintina iki 8 823,56 Eur (9 438 Eur – 193,60 Eur – 193,60 Eur – 227,24 Eur (1 161,60 Eur – 934,36 Eur)).

86. Esant išdėstytoms aplinkybėms, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 8 823,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei iš ieškovės priteistini 56 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Bylos dalį dėl viešojo pirkimo „29017 Valymo paslaugų kokybės audito paslaugos“, CVP IS 969244, Techninės specifikacijos 3.2 papunkčio sąlygos pripažinimo neteisėta, nutraukti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auditavimo centras“, juridinio asmens kodas 306353088, 8 823,56 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus ir 56 centus) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui mažajai bendrijai „Qualitas primum“, juridinio asmens kodas 304849993.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auditavimo centras“, juridinio asmens kodas 306353088, 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LTG Kompetencijų centras“, juridinio asmens kodas 307037118.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė