- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-02
- Bylos Nr.
- 1-935-927/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06932-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Civilinis ieškovas
- Z. D.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Dovydas Raišutis, Mindaugas Kaziukonis
- Kategorijos
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Z. D., jos atstovui advokatui Mindaugui Kaziukoniui
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:
ji, 2022 m. vasario 28 d., apie 06.41 val., (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo keliu Nr. 106 Naujoji Vilnia – Rudamina – Paneriai nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės link sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve. Būdama neatidi ir neatsargi bei neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, nereguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve sukdama į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Citroen C3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Z. D., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužaloti: automobilio „Citroen C3“ vairuotoja Z. D., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir automobilio „Toyota Corolla“ keleivis V. K. (V. K.), gimęs (duomenys neskelbtini) metais, kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais L. K. pažeidė KET 9, 101 ir 157 punktų reikalavimus,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
L. K. kalta padariusi šią nusikalstamą veiką prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 28 d., apie 06.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu jai priklausančiu automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo iš namų į darbą. Važiavo keliu „Naujoji Vilnia – Rudamina – Paneriai“ nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Buvo prietema. Automobilį vairavo su įjungtomis artimosiomis šviesomis. Kartu su ja važiavo sutuoktinis V. K., sėdėjęs priekinėje keleivio vietoje. Jis buvo prisisegęs saugos diržu. Važiuodama priartėjo prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, kurioje jai reikėjo pasukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jos kelias buvo pagrindinis (duomenys neskelbtini) gatvės atžvilgiu. Eismas ties sankryža buvo intensyvus. Prie sankryžos sustojo ir įjungė kairiojo posūkio signalą. Prieš tai, prieš ją ta pačia kryptimi važiavęs lengvasis automobilis nuvažiavo sankryža tiesiai. Matė, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje prie sankryžos taip pat buvo sustoję du lengvieji automobiliai. Nepastebėjusi kelio priešinga eismo kryptimi važiavusio automobilio, kaip vėliau sužinojo – „Citroen“ markės, ji sankryžoje pasuko į kairę. Tik pradėjus sukti į kairę įvyko susidūrimas. Negali paaiškinti, kodėl ji nepastebėjo priešpriešais važiavusio automobilio. Jai vairuoti niekas netrukdė. Transporto priemonių susidūrimo metu jos automobilyje „iššovė“ visos oro pagalvės. Jos automobilis buvo nublokštas į kairįjį kelkraštį. Įvykio metu sąmonės praradusi nebuvo, pati išlipo iš automobilio. Tuo metu jos sutuoktiniui išlipti iš automobilio padėjo įvykio vietoje buvę vyrai. Taip pat vyrai padėjo iš automobilio „Citroen“ išlipti ir šios transporto priemonės vairuotojai. Pastaroji buvo sužalota, todėl po kiek laiko vyrai ją nunešė į kitą automobilį. Kažkas iškvietė pagalbą. Ji pati tuo metu buvo šoko būsenoje. Atvykę medikai automobilio „Citroen“ vairuotoją išvežė į ligoninę. Kitu greitosios medicinos pagalbos automobiliu į ligoninę buvo išvežtas ir jos vyras. Savo kaltę pripažįsta, nepastebėjo keliu priešinga kryptimi važiavusio automobilio „Citroen“. Dėl eismo įvykio pasekmių gailisi. Po įvykio ji atsiprašė nukentėjusiosios, jos bendravo. Ji nori atlyginti padarytą žalą (1 tomas, b. l. 90-92). Teisme kaltinamoji parodė, kad supranta kuo yra kaltinama. Kalta prisipažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. Važiavo, kaip visada, tuo keliu į darbą bei šiuo keliu ji važiuoja dažnai. Pristabdė, atrodė nėra mašinų ir nematė nukentėjusiosios mašinos. Kai pradėjo važiuoti į kairę ji išgirdo garsą ir nesuprato pati kas atsitiko. Buvo avarija. Stažą vairavimo turi nuo (duomenys neskelbtini) metų, nežino kaip nepastebėjo, sustabdė, posūkį parodė, kažkas gal ją suklaidino. Pati nesupranta, kaip taip galėjo atsitikti, nes kelias gerai žinomas, kiekvieną dieną važiuoja tuo keliu į darbą. Suko į kairę ir nepraleido, o turėjo praleisti nukentėjusiosios automobilį. Jos mašina dar važiavo kai nusuko. Bandė stabdyti, atidarė dureles, bet ji sustojo pati. Išlipo, jai pasirodė, kad jos vyras be sąmonės. Prašė gatvėje žmonių pagalbos, jį ištraukė iš automobilio ir jis jau po to buvo sąmoningas. Po to iškart jie nubėgo pas ją (teismo pastaba – Z. D.), ten vienas vyras paėmė ją ant rankų ir ji buvo sąmoninga. Tas vyras pasodino ją ant žemės, bet ji sakė, kad jai šalta, tada tas vyras pasodino ją savo automobilyje. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Ji atsisakė šoko būsenoje pagalbos, nors nuo iššovusios saugos pagalvės jai skaudėjo krūtinės sritį. Nukentėjusioji ir jos (kaltinamosios) vyras buvo išvežti į ligoninę. Jos sutuoktinis sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Abu buvo prisisegę saugos diržais. Gailisi dėl nusikaltimo ir pripažįsta savo kaltę. 7620 eurų neturtinės žalos ir 500 eurų advokato išlaidas prašo priteisti nukentėjusioji, tačiau su ieškiniu nesutinka, nes neturi tokių pinigų. Kiekvieną savaitę skambino nukentėjusiajai, klausė kuo gali padėti dėl vaistų ar dar kažką, sakė jokios pagalbos nereikia, bendrovė jai išmokės tą sumą. Po mėnesio gal, kai grįžo iš sanatorijos, nukentėjusioji pasakė, kad jau nori iš jos pinigų. Sakė, jog nori iš jos 30 000 eurų, vėliau viso 12 000 eurų, tada ji nukentėjusiajai sakė, kad neturi tokių pinigų. Net jei sutiktų mokėti, tai dalimis po 100 eurų ar po 50 eurų. Tada ji pasakė, kad nesutinka su tokia suma. Sakė, jog jai reikia visos sumos iškarto. O ji atsakė, jog neturi tokios sumos, tegul tuomet teismas priteisia ir ji mokės. Laiduotojas būtų jos sūnus, jam (duomenys neskelbtini) metai, gyvena kartu. Jis labai geras, jie artimai bendrauja. Jis vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) metų, tai yra apie 3 metus, dirba pagal individualią veiklą – taksi vairuotoju, detales pardavinėja. Dėl laiduotojo (teismo pastaba – A. K.) gali pasakyti, jog daug bendrauja kasdien, jis jai padeda. Ji gal geriau išmano kelių eismo taisykles nei jos sūnus, bet jis ją galėtų labiau palaikyti. Jai buvo labai sunku po avarijos sėsti prie vairo. Jis ją veždavo, parveždavo. Sutuoktinis neturi jai pretenzijų. Su nukentėjusiąja nepavyko susitarti atlyginti žalą, nes ji nesutiko mažomis dalimis gauti 12 000 eurų, o visos sumos iškart ji neturi. Dėl sūnaus kaip autoriteto gali pasakyti, kad sūnus jai kaip lygus su lygiu. Jis jos klauso kaip mamos, bet ir ji į jo pastabas atsižvelgia. Negali atsakyti ar sūnus gali padaryti jai teigiamą įtaką. Ji nesakė, kad nieko neturi ir nieko neduos. Mano, civilinis ieškinys yra per didelis, todėl su juo nesutinka. Ji siūlė po truputėlį atlyginti. Ji norėjo sumokėti jai mažesnę sumą, o ne 12 000 eurų. Vyro pajamos labai mažos, apie 400 eurų kas mėnesį. Jis duoda nepilnamečio vaiko išlaikymui apie 150 eurų kas mėnesį. Taip, ji turi nepilnametį vaiką. Prie jo (teismo pastaba – A. K.) išlaikymo jau nereikia prisidėti (2 tomas, b. l. 95-101). Ji dar kartą atsiprašo nukentėjusiosios dėl to, kas nutiko (2 tomas, b. l. 122-128).
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
- nukentėjusiosios Z. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. vasario 28 d., apie 06.41 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu jai priklausančiu automobiliu „Citroen C3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keliu Nr. 106 važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią darbovietę. Buvo prietema, be kritulių. Automobiliu važiavo viena, buvo prisisegusi saugos diržu. Keliu važiavo apie 60-65 kilometrų per valandą greičiu, buvo įjungusi artimąsias šviesas. Asfaltuota kelio danga buvo sausa. Kelią sudarė dvi eismo juostos, po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Jos judėjimo kryptimi kiti automobiliai nevažiavo. Artėdama prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, vedančia į (duomenys neskelbtini) kaimą, ji iš tolo matė priešingos krypties eismo juostoje buvusio automobilio žibintų šviesas. Atrodė, kad tuo metu automobilis judėjo. Taip pat matė (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš sankryžą stovinčius automobilius. Kadangi sankryžoje jos kelias buvo pagrindinis, be to, jos eismo juosta buvo laisva, ji drąsiai važiavo per sankryžą. Staiga, sankryžoje, jos eismo juostoje prieš jos vairuojamą automobilį atsirado kitas automobilis. Netrukus automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis. Po susidūrimo jos automobilis dar pavažiavo į priekį, o kitą automobilį apsuko. Įvykio metu jos automobilyje suveikė oro pagalvės. Kadangi eismo įvykio metu buvo sužalota, ji atvykusių medikų buvo išvežta į ligoninę. Jai buvo nustatyti 2-jo stuburo slankstelio ir kairės kojos 4-jo piršto lūžiai. Taip pat jai lūžo dantų apatinė plokštelė. Jai išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į įvykio kaltininko draudimo bendrovę (1 tomas, b. l. 66-68, 69). Teisme nukentėjusioji parodė, kad išmokas iš draudimo gavo, pretenzijų neturi. Ji už gautą draudimo išmoką neįsigijo automobilio, nes negali sėdėti, negali vairuoti. Kalbant apie pasekmes po įvykio, nori pasakyti, jog vakar pasidarė rentgeną ir yra išrašas, prašo dokumentus pridėti prie bylos, ten yra nurodytos pasekmės. Ji perskaitė, kas parašyta ir suprato. Ji iki tos avarijos nesiskundė tokiomis sveikatos problemomis, jos atsirado po avarijos. Ji neturi vyro ir jai labai sunku. Vaikai gyvena savo gyvenimą ir nelabai gali jai padėti. Ji patyrė fizines kančias, išgyvenimus, ją reikėjo vežioti. Ji negali vairuoti, nes bijo, todėl autobusais važinėja. Kai reikėjo ją vežti buvo labai sudėtinga. Yra nustatytas stuburo slankstelio L2 lūžis. Dar apie pasekmes gali pasakyti, kad jai buvo labai sunku išgyventi skambučius tyrėjos, kaltinamosios, jie labai paveikė. Kai buvo sanatorijoje kalbėjo apie pasekmes po sužalojimo, ją labai išgąsdino. Ją psichologiškai labai šita situacija paveikė. Ji be darbo 6 mėnesius, labai sunku be to. Dabar vaistus nuolat geria ir kenčia didelius skausmus. Iki įvykio nieko panašaus nebuvo. Prašoma suma, kurios dabar pateiktu ieškiniu prašo yra už tai, kad galėtų nuvažiuoti 3 kartus į reabilitaciją. Buvo visa skausmuose, visa sudaužyta, net rankos pirštas buvo sulaužytas, bet gydytojai neatkreipė dėmesio ir be rentgeno neįrašė. Jos nedarbingumas galioja iki 2022 m. rugpjūčio 22 dienos. Ji buvo sanatorijoje, pas psichiatrus. Ji psichologiškai negali vairuoti. Ji negali dar ir sėdėti 6 mėnesius, kadangi yra su įtvaru. Ji nusiima įtvarą, pabūna namuose ir jai pradeda skaudėti, sunku tiek būti su įtvaru, tiek be jo. Po 6 mėnesių pagal medikus jau galės sėdėti. Po įvykio įsigijo automobilį, bet ją juo vežioja dukra, kur reikia. Ar planuoja vairuoti nežino, sunku spręsti, vaistus geria. Ar pratęs nedarbingumą - ji dar nežino. Gydytojas sakė, kad jis dar nemato tos naujos išvados. Šeimos gydytojas sakė, jog gal jau uždarys nedarbingumą. Ji vartoja vaistus depresinei būklei gydyti. Jai nedraudžiama dėl vaistų vairuoti. Ji vartoja vaistus įveikti toms baimėms vairuoti automobilį. Ji niekur nekeliauja, jau pusę metų niekur. Kai reikia pas gydytojus, čia į teismą jau pradėjo važiuoti autobusu. Kai reikėjo anksčiau, tai kas galėjo, tas pavežė. Ją labai psichiškai šitie dalykai paveikė. Ji anksčiau buvo nepriklausoma. Sanatorijoje ji dar negalėjo normaliai mąstyti ir tiesiog šnekėjo su moterimis kitomis, jos jai patarė reikalauti 30 000 eurų, kai papasakojo savo situaciją. Ji dabar jau viso prašo pati paskaičiavusi savo žalą 12 000 eurų, atskaičiavus tą sumą, kurią jau išmokėjo draudimas, t.y. pateiktu civiliniu ieškiniu papildomai reikalauja 7000 eurų. Tiesiog ji paskaičiavo, kiek jai kainuotų kokybiškas sanatorinis gydymas. Nors ji prašo neturtinės žalos, nes tokia yra dėl įvykio, tačiau gautus pinigus ji panaudotų fizinės būklės gerinimui (2 tomas, b. l. 122-128).
- liudytojo A. K. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad galėtų praleisti su mama daugiau laiko, prižiūrėti ją dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, prižiūrėti mamą, patarti. Buvo baustas kai gavo teises, tai yra už greičio viršijimą ir vėliau buvo baustas, jog neturėjo draudimo. Avarijų nėra turėjęs, kad jis būtų kaltas. Byloje esantys duomenys apie avariją yra teisingi, buvo toks atvejis. Ten tiesiog kitas automobilis išvažiavo prieš jį ir vengdamas avarijos jis neturėjo kito pasirinkimo kaip tik nuvažiuoti nuo kelio. Jis rašė pareiškimą policijoje, bet jam sakė pačiam susirasti tą žmogų, kuris sukėlė avarinę situaciją. Jis buvo be draudimo vairavęs automobilį, turi daugiau nuobaudų. Jie kartu pakalbėtų apie taisykles, skirtų laiko, vienas kitą palaikytų, abiem tai būtų naudinga. Jie vienas kito klauso, mama jam yra autoritetas ir jis mano, kad irgi jai yra autoritetas. Skirtingais klausimais. Jis visais klausimais padeda motinai, labiau kas susiję su automobiliais, ką jis labiau supranta. Kaip vairuoti automobilį neklausia. Kartu su motina gyvena. Kai motina turi finansinių sunkumų, tai jis jai padeda. Jis nėra priklausomas nuo mamos finansiškai. Mama jam irgi padeda finansiškai, kai reikia. Išėjęs iš namų galėtų savarankiškai gyventi. Pavežėjo veiklą vykdo, grafikas nėra nustatytas. Išvažiuoja ryte, grįžta vakare namo. Stengiasi kasdien, dirba tokį darbą nuo teisių gavimo. Anksčiau dirbo kurjeriu. Kaip vairuotojas jaučiasi puikiai, nes daug kilometrų kasdien nuvažiuoja, nors metais žiūrint vairavimo stažas nėra didelis. Patarimų dėl vairavimo mamai neduoda. Jo išsilavinimas vidurinis (2 tomas, b. l. 95-101);
- civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovės S. P. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ginčo nebuvo, kaltinamoji savo atsakomybės neneigia, jie yra apskaičiavę tas išmokas, kurios mano atitinka teisės aktų reikalavimus, tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės. Nori atkreipti dėmesį, jog ieškinyje nurodyta, kad jie yra išmokėję tik 87,14 eurus už vaistus ir už automobilį atlygino. Realiai iš viso nukentėjusiajai Z. D. yra atlyginta ir išmokėta, kas susiję su gydymu, 4319,50 eurų ir už automobilį, kuris po avarijos neremontuotinas išmokėta 2563,00 eurai. Kalbant apie neturtinę žalą, dėl ko ir kilo ginčas, yra išmokėję 4380 eurų, mano, jog ši suma yra adekvati šiuo atveju. Yra išmokėję maksimalią sumą, kiek leidžia eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus visas diagnozes, tai, jog nedarbingumas Z. D. yra skirtas iki 6 mėnesių, išmokėjo maksimalią sumą, kiek tokiu atveju galima, tai yra 6 MMA buvę tuo metu. Jei nedarbingumas bus pratęstas daugiau nei 6 mėnesiams, tada, atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, būtų galima 2 MMA priemoka. Prašoma suma 13 000 eurų neturtinei žalai, kai patirtas nesunkus sveikatos sutrikdymas, viršija įprastai teismų praktikoje priteisiamas sumas, nes įprastai priteisiama iki 3500 eurų. Todėl jų nuomone, ieškinyje nėra pateikta argumentų, kodėl šiuo atveju teismas turėtų nukrypti nuo formuojamos praktikos. Jiems nekyla abejonių dėl eismo įvykio, dėl sužalojimų, nedarbingumo, vis dar tęsiamo gydymo tiek dėl fizinės, tiek dėl emocinės būklės atstatymo nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, bet jie mano, jog ta suma, kurią jau išmokėjo, yra adekvati, tinkama ir pakankama. Dėl to, jog nukentėjusioji jaučiasi izoliuota šiuo metu, nes eismo įvykio metu neteko automobilio ir kiekvieną kartą turi prašyti, kad kažkas ją nuvežtų iki miesto, nori dar kartą pabrėžti, jog už automobilį turtinė žala yra išmokėta, dėl jos ginčų nėra. Mano, kad nukentėjusioji už iš draudimo išmokos pinigus gali ir galėjo įsigyti kitą automobilį tam, kad ta neturtinė žala, tie nepatogumai, kuriuos ji patiria, būtų mažesni. Mano, jog išmokėtos išmokos jau atlygino civilinės ieškovės žalą, todėl ieškinys dėl papildomų reikalavimų turėtų būti atmestas pilna apimtimi. Dėl advokato išlaidų pažymi, jog tai ne draudimo kompetencija ir kitomis proceso nuostatomis turėtų būti sprendžiama. Mano, jog jau išmokėta išmoka 4 380 eurų suma yra tinkama, pakankama, adekvati ir teisinga šiuo atveju, bei atitinka teismų praktiką, todėl pagrindo priteisti didesnę išmoką nėra. Atsižvelgiant į tai ką šiandien pasakojo nukentėjusioji, tikėtina, kad nedarbingumas nebus pratęstas. Psichologinė pažyma, kurią teismas įvardino, tai ten psichologas pasisako, kad nukentėjusiąją vertina kaip adekvačiai suvokiančią situaciją, gebančią savimi pasirūpinti ir sveikstančią. Advokatas sako, jog niekas nepasisakė dėl nerimo streso ir panašiai, tai ji pasisakė ir atsiliepime, ir šiandien teismo posėdžio metu, jog tos aplinkybės buvo įvertintos apskaičiuojant neturtinę žalą, būtent dėl to buvo išmokėta maksimali, kiek galima pagal rekomendacijas, suma. Į teismų praktiką reikia atsižvelgti, joje paaiškinta kaip tokiais atvejais tą neturtinę žalą supranta. Išmokėta suma kaip ir prokurorė sakė yra netgi didesnė nei įprastai priteisiama. Mano, jog tenkinti ieškinį ir dar papildomai priteisti didesnę sumą nėra pagrindo, nes iš bylos duomenų nemato išskirtinių aplinkybių, dėl ko šiuo atveju nukentėjusioji, patyrusi nesunkų sveikatos sutrikdymą, galėtų būti vertinama kitaip, negu kiti nukentėjusieji patyrę nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu. Mano, jog išmokėta suma atlygina tą neturtinę žalą ir prašo ieškinį atmesti (2 tomas, b. l. 122-128).
- nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 28 d., apie 06.41 val., (duomenys neskelbtini), sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, važiavo žmonos L. K. vairuojamu automobiliu „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jie važiavo į darbą. Jis buvo prisisegęs saugos diržu. Tuo metu jau buvo prašvitę, kritulių nebuvo. Asfaltuota kelio danga buvo sausa. Jie važiavo su įjungtomis artimosiomis šviesomis. Važiavo keliu nuo (duomenys neskelbtini) plento ir tuo pačiu (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini). Kelias buvo dviejų eismo juostų, po vieną eismo juostą kiekviena važiavimo kryptimi. Sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve jiems reikėjo pasukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Prie minėtos sankryžos žmona sustabdė automobilį. Matė, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje prie sankryžos taip pat buvo sustoję lengvieji automobiliai. Žmonai sankryžoje pradėjus sukti į kairę iškart įvyko susidūrimas su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu. Prieš tai jis priešpriešais važiavusio automobilio nematė, nesuprato iš kur šis atsirado. Automobilis trenkėsi į jų automobilio priekinę dalį. Nuo smūgio jų automobilis buvo nublokštas link (duomenys neskelbtini) gatvės, link kelkraščio. Įvykio metu sutrenkus veidą, jam buvo praskeltas smakras. Po įvykio dėl sužalojimo buvo pristatytas į „Žalgirio“ ligoninę, kur jam žaizdą susiuvo. Žmona įvykio metu taip pat nukentėjo, tačiau jai kaulų lūžių nustatyta nebuvo (1 tomas, b. l. 59-61, 62);
- 2022 m. vasario 28 d. į eismo įvykio vietą atvykusio Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio V. Kozlovskij tarnybiniu pranešimu, kuriame nustatyta, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo priemonę (alkotesterį), buvo nustatyta, kad L. K. blaivi (1 tomas, b. l. 7);
- ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto Jono Mindaugo Paliulio išvada, kurioje nustatyta, kad eismo įvykio metu Z. D. patyrė stuburo juosmens 2-o slankstelio ir kairės pėdos 4-o piršto pamatinio pirštakaulio lūžius, daugybines poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, pilve, nugaroje ir kairės pėdos pirštuose, taip pat 32-o, 33-io, 34-o ir 43-io dantų panirimą. Sužalojimai padaryti eismo įvykio metu kūno dalis paveikus kietais bukais daiktais, kuriais galėjo būti automobilio salono vidaus dalys. Sužalojimai visumoje dėl stuburo slankstelio ir pirštakaulio lūžių atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 tomas, b. l. 47-50);
- ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto Jono Mindaugo Paliulio išvada, kurioje nustatyta, kad eismo įvykio metu V. K. patyrė apatinės lūpos ir smakro kiauryminę žaizdą. Sužalojimas galėjo būti padarytas eismo įvykio metu paveikus kietu buku ar bukabriauniu daiktu. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (duomenų, kad dėl sužalojimo sveikata būtų buvusi sutrikdyta ilgam, nėra) (1 tomas, b. l. 39-40);
- liudytojo V. (V.) F. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. vasario 28 d., apie 06.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės pusės privažiavo sankryžą su keliu Nr. 106. Sustabdė automobilį prieš sankryžą ir laukė momento, kada galės sankryžoje pasukti į kairę. Prieš sankryžą jis stovėjo pirmas. Nors dar buvo tamsu, tačiau jau švito. Eismas tuo metu buvo intensyvus visomis kryptimis. Matė, kaip keliu Nr. 106 nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavęs tamsios spalvos automobilis „Toyota“, su įjungtu posūkio signalu, prieš sankryžą pristabdė ir sankryžoje pradėjo lėtai sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuo metu priešinga kelio Nr. 106 eismo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pusės judėjęs pilkos spalvos automobilis „Citroen“ per sankryžą važiavo tiesiai. Automobilio „Toyota“ vairuotojai nepraleidus automobilio „Citroen“, šios transporto priemonės sankryžoje susidūrė „kaktomuša“. Prieš įvykį abiejuose automobiliuose buvo įjungtos artimosios šviesos. Po susidūrimo abejos transporto priemonės buvo nublokštos link dešiniojo kelkraščio, žiūrint automobilio „Citroen“ pirmine važiavimo kryptimi. Jis nedelsdamas nuėjo prie susidūrusių automobilių. Tuo metu automobilis „Toyota“ su atidarytomis vairuotojo durelėmis dar judėjo. Matė, kad už automobilio vairo sėdėjusi moteris buvo prisisegusi saugos diržu. Sustojus automobiliui „Toyota“, jis išjungė jo variklį ir atsegęs diržą padėjo vairuotojai iš automobilio išlipti. Tuo metu automobilio keleiviui išlipti padėjo kiti žmonės. Abiejuose automobiliuose buvo suveikusios oro pagalvės. Iš po automobilio „Citroen“ variklio dangčio rūko dūmai. Be to, šio automobilio vairuotojo durelės buvo užspaustos, jų nebuvo galimybės atidaryti. Jis kartu su kitais įvykio vietoje buvusiais žmonėmis dureles išlaužė. Šio automobilio vairuotoja, taip pat moteris, buvo sąmoninga, tačiau skundėsi skausmais kūno šonuose. Kadangi buvo baiminamasi, kad automobilis gali užsidegti, vairuotoja buvo atsargiai iš jo ištraukta ir pasodinta ant kelio. Moteriai pasiskundus, kad jai sėdėti ant žemės šalta, kažkas atnešė kilimėlį. Vėliau jis su vyrais vairuotoją nunešė ir pasodino į jo automobilį, kur pastaroji buvo iki medikų atvykimo. Medikai nukentėjusiąją išvežė į ligoninę (1 tomas, b. l. 73-75);
- eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatytais duomenimis, kad 2022 m. vasario 28 d. eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančioje kelio Nr. 106 („Naujoji Vilnia – Rudamina – Paneriai“) sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve, kurioje (duomenys neskelbtini) gatvė yra šalutinis kelias. Žiūrint kelio Nr. 106 eismo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės (tai yra nustatyta pirminė L. K. važiavimo kryptis prieš įvykį), kelias su (duomenys neskelbtini) gatve kertasi kairiuoju kraštu. Bendras asfaltuotos kelio Nr. 106 važiuojamosios dalies plotis ties sankryža yra apie 8 metrai, ją sudaro po vieną apie 4 metrų pločio eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Kelio aplinka – miškas, maksimalus leistinas greitis – 70 kilometrų per valandą. Eismo įvykio metu L. K. vairuotas automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Z. D. vairuotas automobilis „Citroen C3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo už kelio Nr. 106 važiuojamosios dalies ribų, žiūrint eismo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės – ties kairiuoju kelkraščiu, prieš pat kelio Nr. 106 ir (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamųjų dalių sankirtą. Ant važiuojamosios dalies dangos, sankirtos ribose, kelio Nr. 106 eismo juostoje, skirtoje važiuoti (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi (t. y. nustatyta pirminė Z. D. važiavimo kryptis prieš įvykį) buvo rasta automobilio (-ių) tepalų ir skysčių dėmė, tikėtina liudijanti transporto priemonių susidūrimo vietą. Automobiliai „Toyota Corolla“ ir „Citroen C3“ buvo apgadinti, pagrindiniai apgadinimai intensyviausiai lokalizavosi jų priekinėse dalyse (1 tomas, b. l. 9-16; 17-20; 23-26).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams bei 157 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, ir lenkiančioms transporto priemonėms.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad L. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo keliu Nr. 106 Naujoji Vilnia – Rudamina – Paneriai nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės link sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve bei būdama neatidi ir neatsargi, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, nereguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve sukdama į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Citroen C3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Z. D. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužaloti: automobilio „Citroen C3“ vairuotoja Z. D., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir automobilio „Toyota Corolla“ keleivis V. K. (V. K.), gimęs (duomenys neskelbtini) metais, kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais L. K. pažeidė KET 9, 101 ir 157 punktų reikalavimus.
Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. L. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojo duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kalta, davė parodymus, paaiškino įvykio aplinkybes. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama L. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes L. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas A. K. prašymas kaltinamąją L. K. dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, jog L. K. pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, gailisi, yra vidutinio amžiaus, vedusi, dirbanti bei darbe charakterizuojama teigiamai, todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo posėdžiu metu liudytoju apklaustas pretenduojantis į laiduotojus A. K. parodė, kad yra L. K. sūnus. Jo ir motinos santykiai geri, jie gyvena kartu vienu adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko labai dažnai matosi, todėl galės daryti teigiamą įtaką. Jis yra dirbantis pagal individualią veiklą pavežėju arba siuntinių išvežiotoju. Jie vienas kito klauso, mama jam yra autoritetas ir jis mano, kad irgi jai yra autoritetas.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes: kaltinamoji L. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ją padariusi, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė neatsargaus elgesio pasekmė ir yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau nebuvo teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad kaltinamosios veikos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti L. K. pasitikėjimą. Nuolatinis kaltinamosios ir jos sūnaus (laiduotojo) bendravimas ir artimų santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra stabilūs ir glaudūs, kad A. K. gebėtų teigiamai įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad A. K. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė sutikimą būti laiduotoju. Jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nors pretenduojantis į laiduotojus A. K. baustas administracine tvarka, tačiau baudos yra sumokėtos, jis yra neteistas, dirbantis, pats išlaiko save ir padeda, kai reikia, kaltinamajai. Iš A. K. bei kaltinamosios parodymų matyti, kad jų santykiai grindžiami pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, jie yra vienas kitam autoritetas, todėl jis turi realią galimybę kaltinamajai daryti teigiamą įtaką bei atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į kilusias pasekmes, L. K. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo A. K. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 2 (dviejų) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė L. K. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį L. K. elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus tai, kad kaltinamoji šiuo metu yra dirbanti, tačiau išlaiko šeimą, turi vieną nepilnametį vaiką, moka vartojimo kreditą po 298,92 eurus į mėnesį, vyras uždirba 400 eurų per mėnesį, o laiduotojas nors ir išsilaiko save pats, tačiau finansinė būklė taip pat yra sunki, todėl atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, L. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojo ir kaltinamosios sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą, nėra būtinas.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
Nukentėjusioji Z. D. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamosios priteisti 7620,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, bei 500 eurų išlaidų už advokato pagalbą. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: lūžo stuburo juosmens antras (L2) slankstelis ir kairės pėdos 4-ojo piršto pamatinis pirštakaulis, nustatytos daugybinės poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, pilve, nugaroje ir kairės pėdos pirštuose. Taip pat nustatyti 32-o, 33-o, 34-o dantų panirimai. Be to eismo įvykio metu padaryti sužalojimai jai sukėlė stiprų ilgalaikį fizinį skausmą. Sulūžus stuburo juosmens slanksteliui, turi nešioti korsetą. Negali daug judėti, faktiškai negali sėdėti. Nukentėjusioji patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Ypatingai didelį sukrėtimą ir išgyvenimus jai sukėlė stuburo juosmens slankstelio lūžis. Pažymi, kad minėtos pasekmės liks visam gyvenimui. Po įvykio nukentėjusioji turėjo prašyti pagalbos, kad ją pavežtų ir ji galėtų sutvarkyti atitinkamus reikalus, kadangi pati negalėjo. Nurodo, kad iki įvykio dirbo, tačiau šiuo metu nežino ar dar kada galės dirbti ir vairuoti automobilį, nes šiuo metu negali sėdėti. Didelį išgyventą stresą ir dvasinius išgyvenimus patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta charakteristika. Iki šiol vartoja vaistus nuo nerimo ir antidepresantus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios normos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nukentėjusiesiems reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir/ar tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri apdraudusi kaltininko civilinę atsakomybę. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamosios – transporto priemonės, kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, ką teisiamojo posėdžio metu nurodė ir kaltinamoji L. K., tai yra, kad jos vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra – nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiosios/civilinės ieškovės patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala neviršija Įstatyme apibrėžtų išmokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtą žalą privalo atlygini eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija – AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – civilinis atsakovas).
Baudžiamosios bylos duomenimis AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai Z. D. apskaičiavo ir išmokėjo už gydymo išlaidas – 87,14 eurus, kompensaciją už automobilį 2563,00 eurus, 4039,67 eurus turtinės žalos bei neturtinės (moralinės) žalos – 4 380 eurus (2 tomas, b. l. 105-109). Nukentėjusioji Z. D. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 12 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad draudimo bendrovei atlyginus dalį – 4 380 eurus padarytos žalos, jai likusi neatlyginta neturtinė žala yra 7 620 eurų (2 tomas, b. l. 69-71).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas bei jų išieškojimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-468/2020).
Sprendžiant dėl dydžio pagrįstumo atsižvelgiama ir į teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 eurų iki 3 500 eurų (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-277/2010, Nr. 2K-280/2010, Nr. 2K-17/2011, Nr. 2K-644/2012, Nr. 2K-370/2013, Nr. 2K-258/2014, Nr. 2K-471/2014, Nr. 2K-228-303/2015, Nr. 2K-232-507/2015, Nr. 2K-372-942/2015, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-95-222/2017, Nr. 2K-204-697/2017, Nr. 2K-146-222/2017, Nr. 2K-35-895/2017 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Nukentėjusioji nurodė, kad jai padarytą neturtinę žalą ji vertina 12 000 eurų. Ši suma daugiau negu tris kartus viršija teismų praktikoje susiformavusias maksimalias priteisiamas sumas, todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas iš tiesų pagrindžia gana ženklų nukrypimą nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Bylos duomenimis patvirtintina, jog civilinis atsakovas nukentėjusiajai atlygino 4 380 eurų, kaip kompensaciją neturtinei žalai. Civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ vyresnioji teisininkė atsiliepime išanalizavusi turimą informaciją apie nukentėjusiosios sveikatos būklę ir vadovaudamasi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, 4.2.3 punktu patirtą neturtinę žalą įvertino maksimalia suma, kurios dydis ne tik, kad atitinka kasacinio teismo praktiką priteisiant neturtinę žalą dėl eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdytos sveikatos, minėtų Rekomendacijų nustatytus orientacinius dydžius, tačiau ir viršija tokio pobūdžio bylose priteisiamas vidutines sumas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašydama priteisti papildomus 7 620 eurus nurodo, kad lūžo stuburo juosmens antras (L2) slankstelis ir kairės pėdos 4-ojo piršto pamatinis pirštakaulis, nustatytos daugybinės poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, pilve, nugaroje ir kairės pėdos pirštuose. Taip pat nustatyti 32-o, 33-o, 34-o dantų panirimai. Eismo įvykio metu padaryti sužalojimai jai sukėlė stiprų ilgalaikį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Ypatingai didelį sukrėtimą ir išgyvenimus jai sukėlė stuburo juosmens slankstelio lūžis, šiuo metu nešioja korsetą bei nežino ar dar kada galės dirbti ir vairuoti automobilį, nes kol kas negali sėdėti. Iki šiol vartoja vaistus nuo nerimo ir antidepresantus. Akivaizdu, kad nukentėjusioji Z. D. tam tikrą laiko tarpą ir iki šiol patiria nepatogumus, susijusius dėl gydymo ir gyvenimo kokybės, nukentėjusiajai buvo apribotos judėjimo galimybės, ji buvo priversta keisti įprastinį gyvenimo ritmą, lankytis gydymosi įstaigose, kas neabejotinai neigiamai veikė nukentėjusiosios gyvenimo kokybę. Svarbu pažymėti ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad Z. D. dėl sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis. Kartu akcentuotina, kad jau minėtoje teismų praktikoje nustačius panašaus ar netgi sudėtingesnio pobūdžio sužalojimus, nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala vertinama apie 3 000 eurų suma. Tai reiškia, kad nukentėjusiosios prašoma 12 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, reikšmingai didesnė nei suformuota teismų praktikoje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusioji tokio nukrypimo nepagrindė išskirtine situacija, itin sudėtingu ar sunkiu sužalojimu ar kitomis, neturtinės žalos nustatymui svarbiomis, aplinkybėmis. Pastebima, kad 3 000 eurų siekiantis neturtinės žalos dydis paprastai nustatomas kai nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.
Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji patirs ir papildomų nepatogumų dėl patirtos traumos, t. y. ji iki šiol vaikšto su korsetu, jį nuėmus jaučia skausmus, negali sėdėti, kas padidina jos patirtus dvasinius išgyvenimus. Tačiau teismas pažymi, kad civilinio atsakovo sumokėta suma, nors ir viršijanti teismų praktikoje nusistovėjusį maksimalų priteistinos sumos dydį, yra tinkama satisfakcija patirtiems išgyvenimams atlyginti. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimui be nusikalstamos veikos pasekmių svarbios ir pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Todėl būtina atsižvelgti į tai, kad L. K. nusikalstamą veiką padarė veikdama neatsargia kaltės forma, buvo neapsvaigusi, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, tiesiogiai pasekmių eismo įvykio nesiekė, o tai rodo, kad ši nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas, jo taikyme suformuota teismų praktika sudaro pagrindą pripažinti, kad civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, atitinkanti proporcingumo ir protingumo reikalavimus. Atsižvelgiant į nustatytą, nukentėjusiosios Z. D. civilinis ieškinys atmestinas.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.
Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).
Teismui yra pateikta sąskaita už nukentėjusiajai Z. D. teiktas teisines paslaugas 500 eurų sumai (2 tomas, b. l. 69-71).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, bylos apimtį, konstatuotina, kad nukentėjusiosios Z. D. išlaidos atstovo advokato paslaugoms apmokėti nėra akivaizdžiai per didelės. Nors advokato parengti prašymai yra standartinio pobūdžio ir nėra sudėtingi ar didelės apimties, jame nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo klausimai, tačiau advokatas taip pat dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, teikė konsultacijas, todėl 500 eurų išlaidų priteisimas neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Įvertinus tai, priteistinos nukentėjusiosios Z. D. 500 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš kaltinamosios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,
nusprendė:
L. K. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Perduoti L. K. pagal laidavimą laiduotojo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.
Nukentėjusiosios Z. D. civilinį ieškinį dėl 7620,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš kaltinamosios L. K. nukentėjusiajai Z. D. 500 eurų išlaidų, patirtų atstovo advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.
Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. K. ir laiduotojui A. K., kad:
- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.