- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-668-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05894-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.5.2.5Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. patikslintu ieškiniu kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 20-21). Ieškovas nurodė, kad 2016-10-20 Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate (toliau – Alytaus apskrities VPK) pagal ieškovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49525-16, kuriame 2016-10-26 V. V. buvo pripažintas civiliniu ieškovu. 2018-02-28 Kauno apygardos teismas pripažino, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas teisėtai, nes buvo konstatuota, jog susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Ieškovo teigimu, neteisėti Kauno apygardos prokuratūros veiksmai pasireiškė tuo, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, vietoj to, kad iš karto nutraukti, 2017-04-14 ir 2017-09-20 prokuratūra pratęsė ikiteisminį tyrimą. Neteisėti Alytaus apskrities VPK veiksmai pasireiškė tuo, kad Kauno apygardos prokurorui J. V. leidus, Alytaus apskrities VPK tyrėja R. B. 2017-01-11 grąžino UAB „Garvilė“ visus dokumentų originalus, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nepalikdama net kopijų. Dėl tokių prokurorų ir tyrėjų veiksmų ieškovui padaryta moralinė žala, kurią turi atlyginti valstybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnį.
Atsiliepimas
2. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b. l. 51-52). Pažymėjo, jog ministerija nėra tinkamas atstovas byloje, kadangi ieškinyje prašoma priteisti žala nėra kildinama iš neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų
3. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujantis Alytaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b. l. 40-42). Nurodė, kad ieškovo 2016-10-12 pareiškimo pagrindu Alytaus apskrities VPK 2016-10-19 buvo pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49525-16 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje (patikėto turto pasisavinimas) ir 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Šis ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2014-10-19 nutarimu buvo nutrauktas. Atkreipė dėmesį, kad nei Generalinės prokuratūros prokuroro 2017-12-04 nutarimu, nei Alytaus apylinkės teismo 2018-01-24 nutartimi, nei Kauno apygardos teismo 2018-02-28 nutartimi ieškovo skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo neteisėtumo ir nepagrįstumo nebuvo tenkinti, atmesti ir juose išdėstyti argumentai bei motyvai, susiję su ikiteisminio tyrimo bei prokurorų veiksmų neteisėtumu. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti, ikiteisminio tyrimo metu gali būti tiek paimti, tiek ir išreikalauti iš fizinių ar juridinių asmenų. Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 147 straipsnis numato, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras gali daryti poėmį, jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmes nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi. Daiktų ir dokumentų poėmis gali būti padarytas ir kratos metu (BPK 145 straipsnis). BPK 97 straipsnis numato ikiteisminio tyrimo pareigūno teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. BPK 98 straipsnyje numatyta, kad bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tačiau sprendimą, ar dokumentai turi reikšmės ikiteisminiam tyrimui, visais atvejais priima ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Jis taip pat nėra saistomas pareigos prie ikiteisminio tyrimo bylos pridėti ir joje iki baudžiamojo proceso pabaigos laikyti visus asmenų pateiktus, išreikalautus ar kitu būdu paimtus bei gautus dokumentus. Atkreipė dėmesį į tai, jog, atsižvelgiant į BPK 108 straipsnį, proceso metu paimtus daiktus savininkui jo prašymu gali grąžinti ne tik teismas, bet ir prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui, bet tik po to, kai šie daiktai yra pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti.
4. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti (b. l. 45-49). Teigė, kad gavus ieškovo 2016-10-11 pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad UAB „Garvilė” direktorius R. R. pasisavino bendrovės UAB „Bavare” 4630 kg 4 861,50 Eur vertės voveraičių krovinį, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta visa eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų: ne kartą apklausti liudytojai, atliktos liudytojų akistatos, parodymų patikrinimai vietoje, kratos UAB „Bavare”, UAB „Garvilė”, UAB „Rokoda”, UAB „Dzūkijos grybai” patalpose, UAB „Bavare” pripažinta civiliniu ieškovu, paimti dokumentai, apžiūrėti daiktai ir kt. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo pagrindo manyti, kad nėra padaryta nusikalstama veika ir proceso dalyvių santykiai kvalifikuotini kaip civiliniai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, reaguodami į susiklosčiusią situaciją, analizavo turimus duomenis, rinko naujus, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais atliko procesinius veiksmus bei ėmėsi atitinkamų procesinių priemonių tam, kad pasiektų BPK numatytus baudžiamojo proceso tikslus. Baudžiamojo proceso tikslai būtų nepasiekti, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro pareigos būtų nevykdomos jeigu, esant tokiai situacijai, kokia buvo susiklosčiusi minėtame ikiteisminiame tyrime nebūtų pradėti. Tokiu atveju būtų pažeistas ir viešasis interesas, o pareigūnai elgtųsi neapdairiai ir nerūpestingai. Be to, ir paties ieškovo veiksmai prisidėjo prie to, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas bei tęsiamas. Tik pradėję ir tęsdami tyrimą bei atlikdami atitinkamus proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai galėjo nustatyti, kad tarp proceso šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Nurodė, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad iš UAB „Garvilė” kratos metu buvo paimti dokumentai susiję su galimai padaryta nusikalstama veika, o atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus su iš UAB „Garvilė” paimtais dokumentais ir neradus duomenų apie UAB „Bavare” grybus, šie dokumentai 2017-01-20 buvo grąžinti UAB „Garvilė”.
5. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais ir motyvais.
Atsiliepimas
6. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, palaikydamas atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus bei motyvus.
7. Alytaus apskrities VPK atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu ir palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus bei motyvus.
8. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, palaikydama atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus bei motyvus.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-25 sprendimu ieškovo V. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo atmetė; priteisė iš ieškovo V. V. valstybės naudai 19,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (b. l. 91-97).
10. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
10.1. Tik pradėję ir tęsdami tyrimą bei atlikdami atitinkamus proceso veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai galėjo nustatyti, kad tarp proceso šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovo argumentai, kad prokuroro veiksmai 2017-04-14 ir 2017-09-20 pratęsiant ikiteisminio tyrimo atlikimo terminus, buvo neteisėti, atmestini kaip nepagrįsti;
10.2. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-49525-16 esančio 2017-01-20 pakvitavimo (b. l. 5-6), matyti, kad UAB „Garvilė” atstovas T. R. atsiimdamas daiktus (dokumentus) įsipareigojo juos saugoti iki byla bus baigta nagrinėti teisme. Prieš tai, 2016-11-28 buvo atlikta minėtų dokumentų apžiūra (baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 86-88), kuri buvo įforminta apžiūros protokolu. Aukščiau nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo metu perdavus dokumentus UAB „Garvilė” ir įpareigojus įmonę dokumentus saugoti iki bylos išnagrinėjimo teisme, buvo padaryti teisės aktų ir/ar ieškovo teisių pažeidimai baudžiamajame procese.
10.3. Ieškovas neįrodė būtinosios sąlygos atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnį kilti – prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ar bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pradedant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49525-16 bei jį atliekant, nesilaikymo; taip pat neįrodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras padarė klaidą, kuri galėjo turėti lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese;
Šalies argumentai
10.4. Ieškovas, deklaratyviai nurodydamas, jog jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, jokių objektyvių, įstatymo leistinų įrodymų apie tai, kad šie išgyvenimai jam sukėlė bet kokius neigiamus padarinius bei kad jie yra tiesioginė neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų pasekmė, teismui nepateikė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovui buvo sukeltos kokios nors neigiamos pasekmės, o deklaratyvaus pobūdžio argumentai, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti;
10.5. Nesant nustatytų prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos fakto, negali būti ir priežastinio ryšio tarp jų, todėl konstatuotina, kad ieškovas neįrodė ir trečiosios būtinosios sąlygos atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnį kilti – priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Ieškovas V. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą (b. l. 106-107).
3. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
12.1. 2017-09-20 Kauno apygardos prokuratūra pratęsė ikiteisminį tyrimą jau tuo metu matydama, kad susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kadangi nuo 2017-09-20 prokuratūra neatliko jokio veiksmo, o 2017-10-19 konstatavo esant civilinius teisinius santykius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ikiteisminis tyrimas 2017-09-20 pratęstas neteisėtai;
12.2. Dokumentai buvo grąžinti neteisėtai, nes byloje nepalikta jokių duomenų, kadangi prokuroras leido grąžinti kopijas, o tyrėja – originalus. Tyrėja nevykdė prokuroro nurodymo ir neteisėtai perdavė originalus;
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai nepasisakė, kodėl nebuvo laikomasi Lietuvos generalinio prokuroro 2013-03-20 įsakymu Nr. 1-76 patvirtintų rekomendacijų dėl ikiteisminių dokumentų sudėjimo į bylą, kadangi jokie dokumentai, net ir neturintys reikšmės bylos nagrinėjimui, negali būti išimami, todėl nei ieškovas, nei teismas negalėjo remtis išimtais dokumentais;
12.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepasisakė dėl ieškovo pateiktų rašytinių paaiškinimų teismui.
Atsiliepimas
4. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-25 sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 110-112).
5. Atsiliepime nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas nėra saistomas pareigos prie ikiteisminio tyrimo bylos pridėti ir joje iki baudžiamojo proceso pabaigos laikyti visus asmenų pateiktus, išreikalautus ar kitu būdu paimtus bei gautus dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-28 buvo atlikta minėtų dokumentų apžiūra, įforminta apžiūros protokolu, ir, neradus juose tyrimui reikšmingų duomenų, 2017-01-20 jie buvo grąžinti UAB „Gervilė“. Pažymėjo, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra iš esmės tokie patys, kaip ir nurodyti ieškinyje bei teismo metu duotuose ir raštu bylos nagrinėjimo metu pateiktuose apelianto paaiškinimuose.
6. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-25 sprendimą palikti nepakeistą.
7. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
16.1. Prieš priimdamas 2017-10-19 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, prokuroras turėjo vertinti liudytojų ir kitus parodymus, duomenis gautus atlikus liudytojų akistatas, parodymų patikrinimą vietoje, kratų metu patalpose paimtus dokumentus, apžiūrėtus daiktus, įvertinti kitus duomenis, gautus atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tik teisiškai įvertinęs tyrimo metu surinktus duomenis, prokuroras galėjo konstatuoti, kad nesurinkta duomenų, jog padaryta kokia nors nusikalstama veika, o tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai;
16.2. Apeliantas neįrodė, kad grąžinus dokumentus UAB „Gervilė“, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras atliko neteisėtus veiksmus. Įmonės atstovas, atsiimdamas dokumentus, įsipareigojo juos saugoti iki byla bus baigta nagrinėti teisme ir įsipareigojimą patvirtino parašu;
Šalies argumentai
16.3. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar dėl jų nepasisakė, apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais ir subjektyviais vertinimais.
Atsiliepimas
8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į apelianto skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 120-121). Atsiliepime nurodė, kad apelianto argumentai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nevykdė pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai ar padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, t. y. nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo valstybei atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
10. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo V. V. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
11. Byloje nustatyta, kad 2016-10-19 Alytaus apskrities VPK pagal 2016-10-12 UAB „Bavarė“ direktoriaus V. V. pareiškimą dėl vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49525-16 pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Bavarė“ priklausančio voveraičių krovinio vagystės (b. l. 3; baudžiamosios bylos Nr. 01-1-49525-16 1 t., b. l. 1), vėliau buvo tęsiamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl patikėto turto pasisavinimo. 2016-10-26 ieškovas minėtoje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 8; baudžiamosios bylos Nr. 01-1-49525-16 1 t., b. l. 63). 2016-11-16 kratos UAB „Garvilė“ metu buvo paimti buhalteriniai dokumentai (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-49525-16 t. 2., b. l. 62-75), 2016-11-28 atlikta paimtų dokumentų apžiūra (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-49525-16 2 t., b.l. 86-88). 2017-01-11 Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras J. V. patenkino UAB „Garvilė“ atstovo prašymą grąžinti UAB „Garvilė“ buhalterinę dokumentaciją. 2017-01-20 pagal atskirą pakvitavimą tyrėja R. B. juos grąžino įmonei (b. l. 5-6; baudžiamosios bylos Nr. 01-1-49525-16 5 t., b. l. 58-61). Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo terminas buvo pratęstas du kartus – 2017-04-19 (dėl būtinybės tyrėjui įvykdyti rašytinius nurodymus ir apklausti liudytoju Baltarusijos pilietį) bei 2017-09-20 (dėl būtinybės papildomai apklausti liudytojus) (b. l. 7, 9). 2017-10-19 Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras J. V., vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49525-16 nepadarius nusikalstamos veikos (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-49525-16 7 t., b.l. 134-148). 2017-12-04 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu buvo atmestas UAB „Bavarė“ direktoriaus V. V. skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-49525-16 7 t., b. l. 204-208). 2018-01-24 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, kuri palikta galioti 2018-02-28 Kauno apygardos teismo nutartimi, UAB „Bavarė“ vadovo V. V. skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atmesti (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-49525-16 8 t., b. l. 45-49). Ieškovas V. V. prašė priteisti neturtinę žalą dėl neteisėtų prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kadangi esant civiliniams teisiniams santykiams ikiteisminis tyrimas nebuvo iš karto nutrauktas, taip pat UAB „Garvilė“ nepagrįstai buvo grąžinti visi kratos metu paimtų dokumentų originalai, nepaliekant jų kopijų.
Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019; 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018 ir kt.).
13. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).
14. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).
15. Apeliantas neteisėtus ikiteisminio tyrimo ir prokurorų veiksmus grindė tuo, jog minėti pareigūnai nepagrįstai pratęsdavo ikiteisminį tyrimą, nors žinodami, kad susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, galėjo jį iš karto nutraukti. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, jog jau 2017-09-20 Kauno apygardos prokuratūrai buvo žinoma, kad susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, tačiau ji vis tiek pratęsė ikiteisminį tyrimą. Tokius savo teiginius apeliantas grindžia aplinkybe, jog nuo 2017-09-20 prokuratūra neatliko jokio veiksmo, o 2017-10-19 konstatavo esant civilinius teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, siekiant sudaryti optimalias sąlygas teisminiam bylos nagrinėjimui bei surinkti kuo daugiau duomenų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti yra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Konkrečios bylos tyrimo taktiką ir strategiją pasirenka bylą tiriantis prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis turi teisę nuspręsti kokius ir kokios apimties konkrečius baudžiamojo proceso kodekse numatytus tyrimo veiksmus atlikti. Bet kokia informacija, leidžianti suformuoti bent menkiausias abejones dėl atitinkamų veiksmų teisėtumo baudžiamosios teisės prasme turi būti tikrinama ir tiriama BPK ir kituose įstatymuose numatytomis priemonėmis.
17. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49525 medžiaga nustatyta, jog jo metu buvo ne kartą apklausti liudytojai V. V., R. R., J. K., N. K., E. K., R. P., A. M. ir kiti, atliktos liudytojų akistatos, parodymų patikrinimai vietoje, kratos UAB „Bavare”, UAB „Garvilė”, UAB „Rokoda”, UAB „Dzūkijos grybai” patalpose, UAB „Bavare” pripažinta civiliniu ieškovu, paimti dokumentai, apžiūrėti daiktai ir kt. Atsižvelgiant į išdėstytus duomenis darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, reaguodami į susiklosčiusią situaciją, analizavo turimus duomenis, rinko naujus įrodymus, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais atliko procesinius veiksmus bei ėmėsi atitinkamų procesinių priemonių tam, kad pasiektų BPK numatytus baudžiamojo proceso tikslus.
18. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49525-16 buvo pratęsiamas du kartus: 2017-04-14 ir 2017-09-20. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės ginčija antrąjį ikiteisminio tyrimo pratęsimą 2017-09-20, teigdamas, jog jau 2017-09-20 pareigūnams buvo žinoma, jog nagrinėjamu atveju susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas, o ne nepagrįstai pratęstas iki 2017-10-20. Susipažinus su 2017-09-20 Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prašymu pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą nustatyta, jog tyrimas užsitęsė, nes kai kurie liudytojai buvo užsienio piliečiai ir jų nepavyko apklausti anksčiau (b. l. 7). Kaip pratęsimo priežastys nurodomos aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodymu yra tikslinamos aplinkybės dėl galimo dėžių, kuriose buvo galimai pagrobti grybai, pagrobimo, taip pat, jog nebuvo galimybės papildomai apklausti A. M., UAB „Rikoda“ direktorių, vežusį UAB „Bavarė“ grybų krovinį ir nurodžiusį, jog dėžės priklauso jam, nes jis verslo reikalais buvo išvykęs į Rusijos Federaciją. Minėtos aplinkybės iš esmės paneigia apelianto teiginius, jog ikiteisminis tyrimas buvo pratęsiamas nepagrįstai, nes tam, kad atlikti visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo objektyvi būtinybė tęsti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir apelianto teiginius, jog nuo 2017-09-20 iki 2017-10-19 prokuratūra neatliko jokio veiksmo, todėl laikytina, kad jau 2017-09-20 buvo žinoma apie susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Minėtą apelianto teiginį paneigia baudžiamosios bylos medžiaga, kuria remiantis nustatyta, kad tik 2017-09-21 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo gautas UAB „Terminal LT“ raštas dėl informacijos pateikimo (baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 84), o 2017-09-25 papildomai buvo apklaustas pats ieškovas V. V. (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 89-90), todėl konstatuotina, jog ir po 2017-09-20 buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai.
19. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog įtakos ikiteisminio tyrimo spartumui turėjo ir pačio ieškovo veiksmai – apeliantas skundė daugelį ikiteisminio tyrimo metu atliekamų procesinių veiksmų, todėl ieškovo skundų nagrinėjimas taip pat prailgino ikiteisminio tyrimo trukmę (baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 100, 127, 133-135, 165-170, 6 t., b. l. 2, 13-14, 31-32 ir kt.).
20. Kaip neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmus apeliantas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu iš UAB „Garvilė“ paimti dokumentai buvo nepagrįstai jai grąžinti, nepaliekant byloje jokių duomenų apie juos. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl to, kodėl nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi Lietuvos generalinio prokuroro 2013-03-20 įsakymu Nr. 1-76 patvirtintų rekomendacijų dėl ikiteisminių dokumentų sudėjimo į bylą (toliau – Rekomendacijos). Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
21. Byloje nustatyta, kad UAB „Garvilė” atliktos kratos metu buvo paimti dokumentai, susiję su galimai padaryta nusikalstama veika. Atlikus paimtų dokumentų apžiūrą ir neradus juose duomenų apie galimai pasisavintus UAB „Bavare” grybus, šie dokumentai 2017-01-20 buvo grąžinti UAB „Garvilė” (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-49525-16 2 t., b. l. 62-75, 86-88).
22. Pažymėtina, jog Rekomendacijų 3 punkte įtvirtinta, kad BPK 220 straipsnio 1 dalies, 418 straipsnio 3 dalies, 426 straipsnio 2 dalies normos įpareigoja prokurorą teismui perduoti visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurią sudaro visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai, išskyrus dokumentus ir daiktus, nurodytus Rekomendacijų 5 punkte. Dokumentai, prokuroro manymu, neturintys reikšmės bylos nagrinėjimui, negali būti išimami. Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad į bylą nededami daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Šie daiktai saugomi prie bylos arba ikiteisminio tyrimo pareigūno ir (ar) prokuroro nurodytoje vietoje (Rekomendacijų 5.1. punktas). Vadovaujantis BPK 91 straipsniu, daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Vadovaujantis BPK 96 straipsnio 2 dalimi, daiktais taip pat laikomi dokumentai ir kiti įrašai, jeigu jie turi šio Kodekso 91 straipsnyje nurodytų požymių. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, remiantis apelianto abstrakčiais samprotavimais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog atliktos kratos metu iš UAB „Garvilė” paimti dokumentai buvo galimai susiję su padaryta nusikalstama veikia, kurią įtariant buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl šie daiktai (dokumentai) galėjo būti nededami į bylą.
23. BPK 108 straipsnis numato, jog proceso metu paimtus daiktus savininkui jo prašymu gali grąžinti ne tik teismas, bet ir prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui, po to, kai šie daiktai yra pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti, o atsiimdamas šia tvarka grąžinamus daiktus ar vertybes, jų savininkas paprastai turi raštu pasižadėti saugoti juos tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme. Byloje nustatyta, kad 2016-11-28 buvo atlikta aukščiau nurodytų dokumentų apžiūra, kuri buvo įforminta apžiūros protokolu (baudžiamosios bylos 01-1-49525-16 2 t., b. l. 86-88). 2017-01-20 pakvitavimu, atsiimdamas kratos UAB „Garvilė” metu paimtus daiktus (dokumentus), UAB „Garvilė” atstovas T. R. įsipareigojo juos saugoti iki byla bus baigta nagrinėti teisme (b. l. 6). Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad aukščiau nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo metu perdavus dokumentus UAB „Garvilė” ir įpareigojus įmonę dokumentus saugoti iki bylos išnagrinėjimo teisme, buvo padaryti teisės aktų ir/ar ieškovo teisių pažeidimai baudžiamajame procese.
24. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2012-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).
25. Skunde abstrakčiai nurodydamas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo pateiktų rašytinių paaiškinimų teismui (b. l. 63-64), apeliantas nepagrindė, kokios aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant kilusį ginčą, buvo nurodytos 2019-05-04 ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose ir kaip jos įrodo teismo sprendimo nepagrįstumą (CPK 178 straipsnis).
26. Taigi, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas ne tik analizavo dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos sąlygas, bet ir analizavo ikiteisminio tyrimo medžiagą, vertino byloje esančius rašytinius duomenis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo V. V. ieškinį dėl žalos atlyginimo, tinkamai taikė valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo V. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-25 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.