Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-25 · Civilinė byla Nr. 2-11145-807/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
2-11145-807/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05894-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jankienė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-11145-807/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05894-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; (S) 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Raimondai Vičienei, dalyvaujant ieškovui V. V., atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai, Lietuvos Respubliką atstovaujančio Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui Edvinui Venckui ir atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei Violetai Šulčytei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 20-21), kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad 2016-10-20 Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate (toliau – Alytaus apskrities VPK) pagal jo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49525-16. 2016-10-26 V. V. buvo pripažintas civiliniu ieškovu. 2018-02-28 Kauno apygardos teismas pripažino, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas teisėtai, konstatavus, jog tai civiliniai teisiniai santykiai. Ieškovas teigė, kad neteisėti Kauno apygardos prokuratūros veiksmai pasireiškė tuo, kad esant civiliniams santykiams, vietoj to, kad iš karto nutraukti, 2017-04-14 ir 2017-09-20 prokuratūra pratęsė ikiteisminį tyrimą, o neteisėti Alytaus apskrities VPK veiksmai pasireiškė tuo, kad Kauno apygardos prokurorui Jaunučiui Vailioniui leidus, Alytaus apskrities VPK tyrėja Roberta Bernatavičiūtė 2017-01-11 grąžino UAB „Garvilė“ visus dokumentų originalus, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nepalikdama net kopijų. Dėl tokių prokurorų ir tyrėjų veiksmų ieškovui padaryta moralinė žala, kurią turi atlyginti valstybė pagal CK 6.272 str.

Atsiliepimas

Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateiktu atsiliepimu (b.l. 51-52) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jos nuomone, ministerija nėra tinkamas atstovas byloje, kadangi ieškinyje prašoma priteisti žala nėra kildinama iš neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų.

Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujantis Alytaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pateiktu atsiliepimu (b.l. 40-42) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo 2016-10-12 pareiškimo pagrindu Alytaus apskrities VPK 2016-10-19 buvo pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49525-16 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje (patikėto turto pasisavinimas) ir 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Šis ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2014-10-19 nutarimu buvo nutrauktas. Atkreipė dėmesį, kad nei Generalinės prokuratūros prokuroro 2017-12-04 nutarimu, nei Alytaus apylinkės teismo 2018-01-24 nutartimi, nei Kauno apygardos teismo 2018-02-28 nutartimi ieškovo skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo neteisėtumo ir nepagrįstumo nebuvo tenkinti, atmesti ir juose išdėstyti argumentai bei motyvai, susiję su ikiteisminio tyrimo bei prokurorų veiksmų neteisėtumu. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti, ikiteisminio tyrimo metu gali būti tiek paimti, tiek ir išreikalauti iš fizinių ar juridinių asmenų. BPK 147 straipsnis numato, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras gali daryti poėmį, jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmes nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi. Daiktų ir dokumentų poėmis gali būti padarytas ir kratos metu (BPK 145 straipsnis). BPK 97 straipsnis numato ikiteisminio tyrimo pareigūno teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. BPK 98 straipsnyje numatyta, kad bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tačiau sprendimą, ar dokumentai turi reikšmės ikiteisminiam tyrimui, visais atvejais priima ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Jis taip pat nėra saistomas pareigos prie ikiteisminio tyrimo bylos pridėti ir joje iki baudžiamojo proceso pabaigos laikyti visus asmenų pateiktus, išreikalautus ar kitu būdu paimtus bei gautus dokumentus. Atkreipė dėmesį į tai, jog, atsižvelgiant į BPK 108 straipsnį, proceso metu paimtus daiktus savininkui jo prašymu gali grąžinti ne tik teismas, bet ir prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui, bet tik po to, kai šie daiktai yra pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti.

Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateiktame atsiliepime (b.l. 45-49) nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti. Teigė, kad gavus ieškovo 2016-10-11 pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 12-13 d. UAB “Garvilė” direktorius R. R pasisavino bendrovės UAB “Bavare” 4630 kg , 4861,50 Eur vertės, voveraičių krovinį, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta visa eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų: ne kartą apklausti liudytojai, atliktos liudytojų akistatos, parodymų patikrinimai vietoje, kratos UAB “Bavare”, UAB “Garvilė”, UAB “Rokoda”, UAB “Dzūkijos grybai” patalpose, UAB “Bavare” pripažinta civiliniu ieškovu, paimti dokumentai, apžiūrėti daiktai ir kt. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo pagrindo manyti, kad nėra padaryta nusikalstama veika ir proceso dalyvių santykiai kvalifikuotini kaip civiliniai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, reaguodami į susiklosčiusią situaciją, analizavo turimus duomenis, rinko naujus, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais atliko procesinius veiksmus bei ėmėsi atitinkamų procesinių priemonių tam, kad pasiektų BPK numatytus baudžiamojo proceso tikslus. Baudžiamojo proceso tikslai būtų nepasiekti, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro pareigos būtų nevykdomos jeigu, esant tokiai situacijai, kokia buvo susiklosčiusi minėtame ikiteisminiame tyrime nebūtų pradėti. Tokiu atveju būtų pažeistas ir viešasis interesas, o pareigūnai elgtųsi neapdairiai ir nerūpestingai. Be to, ir paties ieškovo veiksmai prisidėjo prie to, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas bei tęsiamas. Tik pradėję ir tęsdami tyrimą ir atlikdami atitinkamus proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai galėjo nustatyti, kad tarp proceso šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Nurodė, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad iš UAB “Garvilė” kratos metu buvo paimti dokumentai susiję su galimai padaryta nusikalstama veika, o atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus su iš UAB “Garvilė” paimtais dokumentais ir neradus duomenų apie UAB “Bavare” grybus šie dokumentai 2017-01-20 buvo grąžinti UAB “Garvilė”.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais ir motyvais.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, palaikydamas atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus bei motyvus.

Alytaus apskrities VPK atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu ir palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus bei motyvus.

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, palaikydama atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus bei motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

1. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

Byloje nustatyta, kad pagal 2016-10-12 UAB „Bavarė“ direktoriaus V. V. pareiškimą dėl vagystės, Alytaus apskrities VPK 2016-10-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49525-16 pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. (b. l. 3; baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 1) dėl UAB „Bavarė“ priklausančio voveraičių krovinio vagystės, vėliau buvo tęsiamas pagal BK 183 str. 1 d. dėl patikėto turto pasisavinimo. 2016-10-26 ieškovas šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu (b.l. 8; baudžiamosios bylos 1 t., b.l. 63). 2016-11-16 kratos UAB „Garvilė“ metu buvo paimti buhalteriniai dokumentai (baudžiamosios bylos t. 2., b.l. 62-75). 2016-11-28 buvo atlikta paimtų dokumentų apžiūra (baudžiamosios bylos 2 t., b.l. 86-88). 2017-01-11 Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jaunutis Vailionis patenkino UAB „Garvilė“ atstovo prašymą grąžinti UAB „Garvilė“ buhalterinę dokumentaciją ir 2017-01-20 pagal atskirą pakvitavimą tyrėja Roberta Bernatavičiūtė juos grąžino įmonei (b.l. 5-6; baudžiamosios bylos 5 t., b.l. 58-61). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo terminas buvo pratęstas du kartus - 2017-04-19 (dėl būtinybės tyrėjui įvykdyti rašytinius nurodymus ir apklausti liudytoju Baltarusijos pilietį) bei 2017-09-20 (dėl būtinybės papildomai apklausti liudytojus) (b.l. 7, 9). 2017-10-19 Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jaunutis Valionis priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49525-16, nepadarius nusikalstamos veikos (baudžiamosios bylos 7 t., b.l. 134-148), vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p. 2017-12-04 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu buvo atmestas UAB „Bavarė“ direktoriaus V. V. skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos 7 t., b. l. 204-208). 2018-01-24 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, kuri palikta galioti 2018-02-28 Kauno apygardos teismo nutartimi, UAB „Bavarė“ vadovo V. V. skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atmesti (baudžiamosios bylos 8 t., b.l. 45-49).

Ieškovas V. V. prašo priteisti jam iš valstybės neturtinę žalą dėl neteisėtų prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Neteisėti Kauno apygardos prokuratūros veiksmai, anot ieškovo, pasireiškė tuo, kad esant civiliniams santykiams, ikiteisminis tyrimas nebuvo iš karto nutrauktas, o 2017-04-14 ir 2017-09-20 buvo pratęstas ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas. O neteisėti Alytaus apskrities VPK veiksmai, anot ieškovo, pasireiškė tuo, kad Kauno apygardos prokurorui Jaunučiui Vailioniui leidus, Alytaus apskrities VPK tyrėja Roberta Bernatavičiūtė 2017-01-11 grąžino UAB „Garvilė“ visus dokumentų originalus, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nepaliekant jų kopijų.

2. Dėl civilinės deliktinės atsakomybės CK 6.272 str. pagrindu

Kasacinio teismo praktikoje, nuosekliai formuojamoje aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnį, išaiškinta, kad ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-311-421/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

2.1. Dėl veiksmų, susijusių su ikiteisminio tyrimo pratęsimu

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga ( BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-347-687/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-414/2012; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-487-915/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-167-684/2017).

Ieškovo vertinimu, paaiškėjus, kad tarp proceso šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, prokurorai turėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49525-16 nutraukti, o 2017-04-14 ir 2017-09-20 tęsdami ikiteisminį tyrimą, prokurorai atliko neteisėtus veiksmus.

Šiame kontekste pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas – tai proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką ir ją galimai padariusį asmenį gali būti daromos tik preliminarios išvados, formuluojamos kaip prognozės apie galimybę, kad toks asmuo teismo gali būti pripažintas kaltu. Siekiant sudaryti optimalias sąlygas teisminiam bylos nagrinėjimui bei surinkti kuo daugiau duomenų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti yra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Konkrečios bylos tyrimo taktiką ir strategiją pasirenka bylą tiriantis prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis turi teisę nuspręsti kokius ir kokios apimties konkrečius baudžiamojo proceso kodekse numatytus tyrimo veiksmus atlikti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie gedimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Todėl pagal BPK 2 straipsnį, 171 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-374/2006, Nr. 3K-3-56/2007). Bet kokia informacija, leidžianti suformuoti bent menkiausias abejones dėl atitinkamų veiksmų teisėtumo baudžiamosios teisės prasme turi būti tikrinama ir tiriama BPK ir kituose įstatymuose numatytomis priemonėmis.

Kaip jau buvo minėta, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49525 buvo pradėtas 2016-10-20, gavus paties ieškovo 2016-10-11 pareiškimą dėl grybų krovinio vagystės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str., vėliau ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas dėl patikėto turto pasisavinimo pagal BK 183 str. bei apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 222 str. 1 d. Tyrimas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu buvo nutrauktas Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro 2017-10-19 nutarimu, nesurinkus duomenų, kad padaryta kokia nors nusikalstama veika. Generalinės prokuratūros prokurorė, išnagrinėjusi ieškovo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, 2017-12-04 nutarimu skundą atmetė ir konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, teisinio pagrindo naikinti Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro 2017-10-19 nutarimą nėra. Generalinės prokuratūros prokurorės priimto nutarimo pagrįstumas buvo įvertintas Alytaus apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo. Kauno apygardos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, prokurorų nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei ieškovo skundo argumentus 2018-02-28 nutartyje konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, aplinkybių, dėl kurių turėtų būti naikinami šie procesiniai sprendimai nustatyta nebuvo.

Teismas pažymi, kad gavus ieškovo 2016-10-11 pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 12-13 d. UAB “Garvilė” direktorius R. R pasisavino bendrovės UAB “Bavare” 4630 kg , 4861,50 Eur vertės, voveraičių krovinį, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas bei vykdomas teisėtai ir pagrįstai. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49525-16 medžiaga, nustatyta, kad jo metu buvo atlikta visa eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų: ne kartą apklausti liudytojai V. V., R. R, J. K, N. K, E. K, R. P, A. M ir kiti, atliktos liudytojų akistatos, parodymų patikrinimai vietoje, kratos UAB “Bavare”, UAB “Garvilė”, UAB “Rokoda”, UAB “Dzūkijos grybai” patalpose, UAB “Bavare” pripažinta civiliniu ieškovu, paimti dokumentai, apžiūrėti daiktai ir kt. Todėl akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje pagrindo manyti, kad nėra padaryta nusikalstama veika ir proceso dalyvių santykiai kvalifikuotini kaip civiliniai, nebuvo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, reaguodami į susiklosčiusią situaciją, analizavo turimus duomenis, rinko naujus įrodymus, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais atliko procesinius veiksmus bei ėmėsi atitinkamų procesinių priemonių tam, kad pasiektų BPK numatytus baudžiamojo proceso tikslus. Tam, kad atlikti visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo objektyvi būtinybė tęsti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminą. Be to, sutiktina su Alytaus apskrities VPK ir Generalinės prokuratūros atstovų argumentu, kad paties ieškovo veiksmai prisidėjo prie to, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas bei tęsiamas – ieškovas aktyviai naudojosi įstatymo jam suteiktomis teisėmis ir skundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų veiksmus. Teismo vertinimu, tik pradėję ir tęsdami tyrimą bei atlikdami atitinkamus proceso veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai galėjo nustatyti, kad tarp proceso šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovo argumentai, kad prokuroro veiksmai 2017-04-14 ir 2017-09-20 pratęsiant ikiteisminio tyrimo atlikimo terminus, buvo neteisėti, atmestini kaip nepagrįsti.

2.2. Dėl veiksmų, susijusių su dokumentų grąžinimu

Ieškovas taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui UAB „Garvilė” perdavus įmonei priklausančių dokumentų originalus ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje nepalikus jų kopijų, buvo pažeisti BPK bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013-03-20 įsakymu Nr. 1-76 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo dokumentų sudėjimo į bylą tvarkos (toliau - Rekomendacijos) 3 p. reikalavimai bei nebuvo užtikrinta ieškovo teisė remtis šiais dokumentais teikiant prašymus dėl ikiteisminio tyrimo.

Kaip jau buvo minėta, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad UAB “Garvilė” atliktos kratos metu buvo paimti dokumentai susiję su galimai padaryta nusikalstama veika. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus su iš UAB “Garvilė” paimtais dokumentais ir neradus jose duomenų apie UAB “Bavare” grybus, šie dokumentai 2017-01-20 buvo grąžinti UAB “Garvilė”.

Rekomendacijų 5.1. punkte numatyta, kad į bylą nededami daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Šie daiktai saugomi prie bylos arba ikiteisminio tyrimo pareigūno ir (ar) prokuroro nurodytoje vietoje. Pagal BPK 91 straipsnio nuostatas, daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Pagal BPK 96 straipsnio 2 dalį dokumentai ir kiti įrašai laikomi daiktais, jeigu jie turi šio Kodekso 91 straipsnyje nurodytų požymių. Dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra įstaigų, įmonių, organizacijų dokumentai - raštai, pažymos, apskaitos dokumentai, posėdžių protokolai ir kiti oficialūs dokumentai (BPK 92 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į BPK 108 straipsnį, proceso metu paimtus daiktus savininkui jo prašymu gali grąžinti ne tik teismas, bet ir prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui, po to, kai šie daiktai yra pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti, o atsiimdamas šia tvarka grąžinamus daiktus ar vertybes, jų savininkas paprastai turi raštu pasižadėti saugoti juos tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-49525-16 esančio 2017-01-20 pakvitavimo (b.l. 5-6), matyti, kad UAB “Garvilė” atstovas T. R. atsiimdamas daiktus (dokumentus) įsipareigojo juos saugoti iki byla bus baigta nagrinėti teisme. Prieš tai, 2016-11-28 buvo atlikta minėtų dokumentų apžiūra (baudžiamosios bylos 2 t., b.l. 86-88), kuri buvo įforminta apžiūros protokolu. Aukščiau nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo metu perdavus dokumentus UAB “Garvilė” ir įpareigojus įmonę dokumentus saugoti iki bylos išnagrinėjimo teisme, buvo padaryti teisės aktų ir/ar ieškovo teisių pažeidimai baudžiamajame procese.

Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisykles ir CPK 178 str., įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka ieškovui. Tačiau apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus ir atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė būtinosios sąlygos atsakomybei pagal CK 6.272 str. kilti - prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ar bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pradedant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49525-16 bei jį atliekant, nesilaikymo; taip pat neįrodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras padarė klaidą, kuri galėjo turėti lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (CPK 178, 185 str.).

2.3. . Dėl žalos atsiradimo fakto

Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl prašo priteisti jam 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (LAT 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 294/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, o pačius padarinius.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ieškovas, deklaratyviai nurodydamas, jog jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, jokių objektyvių, įstatymo leistinų įrodymų apie tai, kad šie išgyvenimai jam sukėlė bet kokius neigiamus padarinius bei kad jie yra tiesioginė neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų pasekmė, teismui nepateikė. Kaip minėta, neturtine žala atlyginama tik tada, kai nustatoma, kad asmuo iš tikrųjų, realiai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija ar sumažėjo bendravimo galimybės. Kaip minėta, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovui buvo sukeltos tokios neigiamos pasekmės, o deklaratyvaus pobūdžio argumentai, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Taigi, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė ir kitos būtinosios sąlygos atsakomybei pagal CK 6.272 str. kilti – paties žalos padarymo fakto.

2.4. . Dėl priežastinio ryšio

Pažymėtina, kad nesant nustatytų prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos fakto, negali būti ir priežastinio ryšio tarp jų, todėl konstatuotina, kad ieškovas neįrodė ir trečiosios būtinosios sąlygos atsakomybei pagal CK 6.272 str. kilti – priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas neįrodė nei vienos iš įstatyme įtvirtintų deliktinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), žalos (CK 6.249, 6.250 str.) bei priežastinio ryšio (CK 6.247 str.), todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti aptartą deliktinės civilinės atsakomybės institutą, o nenustačius visų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, ieškovo V. V. reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą, atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.272 str.).

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 96 str. 2 d., iš ieškovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 19,32 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo V. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,32 Eur (devyniolika eurų 32 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Jankienė