Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-602-843/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-09-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-30
Bylos Nr.
1A-602-843/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22865-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nida Vigelienė, Aušra Bielskė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Advokatai
Marius Grucė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-602-843/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22865-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Č. S. (Č. S.) ir jo gynėjui advokatui Mariui Grucei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Č. S. gynėjo advokato A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, Č. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir perduotas laiduotojos V. S. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla Č. S. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, Č. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams bei nuspręsta konfiskuoti automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Č. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2021 m. liepos 10 d., apie 2.30 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus gatvėmis iki minėtam automobiliui atsitrenkiant į tvorelę gatvėje ties pastatu, (duomenys neskelbtini) kur policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatytas 2,02 promilių girtumo laipsnis.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Č. S. gynėjas prašo skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį iš dalies panaikinti ir dėl to priimti naują sprendimą, o būtent jo ginamajam paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui ir 1 metus leisti vairuoti transporto priemones įsirengus alkobloką. Šio prašymo netenkinus, alternatyviai gynėjas prašo sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki minimalaus 1 metų termino. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Skunde nurodoma, jog Č. S. yra paskirtas vairuoto automobilio konfiskavimas, tad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metų 6 mėnesių terminui yra per griežta poveikio priemonė.

2.2. Advokato nuomone, teismas pagal Č. S. charakterizuojančius duomenis turėjo paskirti trumpesnį šios poveikio priemonės terminą, tad netinkamai ją pritaikė. Pagal darbingumo lygio pažymą, jo ginamajam nustatytas nedarbingumas siekia 85 procentus, kuris galioja iki 2033 m. sausio 8 d. Dėl to Č. S. gali dirbti tik lengvus darbus. Iki nusikaltimo padarymo jis dirbo pavėžėju, šį faktą patvirtina nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir BOLT įrašas apie jo ginamojo uždirbtas lėšas vairuojant automobilį. Tai vienintelis jo ginamojo pragyvenimo šaltinis paskutiniu laikotarpiu.

2.3. Advokatas nurodo, kad Č. S. sutinka savo lėšomis įsirengti „alkobloką“, jei būtų paskirtas draudimas vairuoti be jo trumpesniam terminui.

2.4. Advokato teigimu, asmens darbas, kuris siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, jo sveikatos būklė, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, nors nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, tačiau išimtinais atvejais lengvatos gali būti taikomos. Prašo jo ginamajam skirti kuo trumpesnį BK 68 straipsnyje nurodytą specialiosios teisės, tai yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

2.5. Atkreipia teismo dėmesį, jog apylinkės teismas, skirdamas Č. S. baudžiamojo poveikio priemonę būtent 1 metams ir 6 mėnesiams, į byloje surinktus įrodymus neatsižvelgė, savo sprendimo nepagrindė, tinkamai neįvertino, kad kaltininkas yra neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, jokios materialinės žalos nepadarė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad Č. S. nedirba ir negali dirbti, kadangi prarado teisę vairuoti, todėl teismo paskirtas draudimas neproporcingai varžo jo ginamojo teises, galimybę dirbti. Advokato nuomone, egzistuoja visos sąlygos sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą iki 1 metų arba 6 mėnesių su galimybe įsirengti „alkobloką“ vieneriems metams. Tokiu būdu bus įgyvendintas Č. S. nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

2.6. Advokatas akcentuoja, kad jo ginamajam vairuotojo pažymėjimo reikia siekiant užsidirbti pajamų pragyvenimui. Netekęs šios teisės, jis neteko ir pajamų šaltinio. Pastebi, kad vien automobilio konfiskavimas ir specialiosios teisės atėmimas vairuoti 6 mėnesiams, vėliau metus naudojant „alkobloką“, būtų tinkama bausmė šiam asmeniui. Mano, kad šie skundo argumentai yra esminiai, nes Č. S. negalės susirasti darbo.

2.7. Advokato manymu, įvertinęs BK 281¹ straipsnyje numatyto nusikaltimo pavojingumą, sukeliamų padarinių mastą bei atsižvelgęs į tai, kad uždraudus vairuoti transporto priemonę užkertamas kelias kaltininkui pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir toliau daryti minėtus nusikaltimus, teismas turėtų tinkamai išnaudoti BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės taikymo galimybes. Teismų praktikoje yra atvejų, kai uždraudimo naudotis specialia teise klausimas net nesvarstomas. Itin retai ši poveikio priemonė skiriama atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju teigiamos praktikos pavyzdžiais laikomi atvejai, kai teismas svarstė galimybę kaltininkui paskirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir išdėstė motyvus, kodėl jos taikymas konkrečiu atveju yra netikslingas (Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-517/2007, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-23-397/2006).

2.8. Advokatas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, nurodo, kad jo ginamojo atžvilgiu teismas priėmė šališką nuosprendį, kuris yra neproporcingas Č. S. asmenybei, todėl iš dalies neteisingas. Ši jo dalis turi būti pakeista.

3. Teismo posėdyje gynėjas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Č. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų (nenurodytų apeliaciniame skunde, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam), patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės (-ių) skyrimas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui nėra privalomas, tačiau leidžiamas. Diskrecija spręsti, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias konkrečiai baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, palikta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas šią jam suteiktą diskreciją teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, jų suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018 ir kt.).

6. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Č. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaudamasis BK 40 straipsnio nuostatomis ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metus 6 mėnesius bei vairuotos transporto priemonės konfiskavimą. Apeliantas ginčija tik vieną iš jų, tai yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimą teismo nustatytam terminui, kartu teigdamas, kad abiejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas yra per griežta priemonė. Apeliantas tvirtina, kad specialiosios teisės atėmimas buvo skirtas neatsižvelgus į tam reikšmingas aplinkybes, jų tinkamai neįvertinus. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

7. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei tvirtina apeliantas, atsižvelgė ir tinkamai įvertino apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes spręsdamas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o tuo pačiu ir parinkdamas baudžiamojo poveikio priemones. Buvo įvertinta tai, kad Č. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra neteistas (teistumas išnykęs), duomenų apie panašaus pobūdžio nusikaltimus ar administracinius nusižengimus nenustatyta. Per 5 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymus, kurie yra susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, paskirtos baudos sumokėtos. Teismas įvertino ir tai, kad Č. S. visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Įvertinti ir paminėti argumentai, o būtent, kad Č. S. vykdo individualią pavėžėjo veiklą, tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, turinti neįgaliojo pažymėjimą (nedarbingumas 85 proc.), gali dirbti tik lengvus darbus. Šių aplinkybių visuma leido teismui Č. S. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą bei skirti mažesnį nei vidutinis specialios teisės atėmimo terminą. Tačiau minėtos aplinkybės šiuo atveju nevertintinos kaip lemiančios būtinybę jam skirti dar trumpesnį minėto draudimo terminą. Paminėtina, kad be minėtų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Č. S. palankių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas vertino ir kitas, taip pat reikšmingas aplinkybes.

8. Č. S. vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (nustatytos 2,02 promilės). Pažymėtina, kad jis pripažino stiprų alkoholinį gėrimą vartojęs prieš porą valandų iki vairavimo, nustatytas jo girtumas ženkliai viršijo baudžiamajame įstatyme numatytą ribą, tad Č. S. suvokė savo neblaivumą, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tai yra sąmoningai elgėsi neatsakingai, taip sukeldamas didelį pavojų ne tik sau, bet ir eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui. Jo veikos pavojingumą apibūdina ir tai, kad Č. S. automobiliu sukėlė eismo įvykį – įvažiavo į medį bei tvorelę. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Kartu paminėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti ypatingai suinteresuotas nedaryti tokių priešingų teisei veikų, kurios galėtų lemti šios specialios teisės netekimą, tačiau tai Č. S. nuo pavojingo ir teisei priešingo elgesio nesulaikė, tad jis turi prisiimti ir tokių veiksmų teisinius padarinius. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas apsunkina jam galimybę rasti darbą, kurį jis galėtų dirbti pagal savo sveikatos būklę, tačiau ne eliminuoja. Ėmęsis aktyvių darbo vietos paieškos, persikvalifikavimo veiksmų, galimybę įsidirbinti ir gauti darbinių pajamų jis tebeturi.

9. Gynėjas, įvardydamas konkrečius teismų praktikos pavyzdžius, nurodė, kad ginčijamas nuosprendis aptariamu aspektu neatitinka teismų praktikos. Tai vertindama teisėjų kolegija pažymi, kad taikytina baudžiamojo poveikio priemonė ar priemonės kiekvienu konkrečiu atveju parenkama įvertinus nustatytas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kuomet atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, net ir besinaudojančiam šia teise darbinėje veikloje ir/ar kai ji svarbi dėl paties asmens ar jam artimų asmenų sveikatos būklės, greta vairuotos transporto priemonės konfiskavimo buvo taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, be kita ko ir ilgesniam terminui (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-528-908/2021, 1A-44-843/2021, 1A-482-1053/2021, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1A-480-383/2020; 1A-447-593/2021, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-266-309/2020 ir kt.). Todėl teiginiai, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja teismų praktikai, yra nepagrįsti.

10. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visumą aptartų aplinkybių, sprendžia, kad Č. S. paskirtas artimas minimaliam, o būtent 1 metų 6 mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra parinktas tinkamai įvertinus reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežtas, atitinkamą esamą teismų praktiką, proporcingumo principui neprieštarauja, atitinka ja siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržo asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tad pagrindo keisti šią baudžiamojo poveikio priemonę nėra. Kartu pažymėtina, kad būtent teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra viena efektyviausių priemonių, suteikianti galimybę atgrasyti asmenis nuo teisės pažeidimų, sietinų su šios teisės naudojimu, darymo. Todėl būtent šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas dažnai pasiekia prevencinius tikslus.

11. Vertinant gynėjo prašymą skirti K. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui ir 1 metus leisti vairuoti transporto priemones įsirengus „alkobloką“ (antialkoholinį variklio užraktą), pažymėtina, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį minimalus draudimo vairuoti transporto priemones terminas yra 1 metai. Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnio 1 dalis). Tokios priemonės BK nenumato. Nagrinėjamu atveju Č. S. padarė nusikaltimą, tai yra pavojingesnę nei administracinis nusižengimas veiką, tad švelnesnės atsakomybės poveikio priemonės jam negali būti taikomos.

12. Įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliacinį skundą ir jį keisti teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BielskėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė