Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-309/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-09-11Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
1A-266-309/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34653-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Advokatai
Mindaugas Klemenis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-309/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34653-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui,atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. D. gynėjui advokatui Mindaugui Klemeniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. D. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Klemenio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, perduodant jį S. D. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, M. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant 2020 m. rugpjūčio 29 d., t. y. nuo specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos;

- turto konfiskavimas, konfiskuojant iš M. D. dalį nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „VW Caddy Life“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų).

Prokurorės 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į dalį M. D. priklausančių piniginių lėšų, t. y. 2 960 Eur, esančių AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant M. D. kas mėnesį disponuoti iki 607 eurų suma, pakeistas, nustatant apribojimą naudotis 1 500 Eur pinigų suma, ir paliktas galioti, kol bus sumokėta arba iš M. D. išieškota 1 500 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. D. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini) mieste, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Volkswagen Caddy Life“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0086 (patikros sertifikato Nr. 1296557), jam buvo nustatytas 1,56 promilės neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. D. ir jo gynėjas advokatas M. Klemenis prašo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, o nusprendus, kad ši poveikio priemonė paskirta pagrįstai, M. D. uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 1 metų. Taip pat prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu M. D. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

2.1. Skunde apeliantai pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Įstatymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat ir proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-64-511/2019).

2.2. M. D. ir jo gynėjo nuomone pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino visas bylos aplinkybes, reikšmingas nustatant baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) taikymą. Be to, teismo motyvai yra deklaratyvūs, nuosprendyje nemotyvuota, dėl kokių priežasčių nustatytas terminas yra didesnis nei minimalus, taip pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje esant tokiam pačiam ar panašiam girtumo laipsniui, paprastai nustatomas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94-365/2020, kai nustačius 1,56 promilių neblaivumą paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones; esant 1,58 promilių neblaivumui terminas sumažintas iki 1 metų (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-152-366/2020) ir kt. Taip pat pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas sutrumpinimas iki 1 metų 6 mėnesių, esant žymiai didesniam girtumui (1,95 promilių) (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-179-744/2020), t. y. iki tokio dydžio, kurį paskyrė pirmosios instancijos teismas šioje byloje.

2.3. Apeliantai skunde akcentuoja, kad M. D. padarytas pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, nežymiai viršyta norma (0,05 promilės), nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, M. D. turi ilgametę darbo patirtį ir apie dvidešimties metų vairavimo stažą, charakterizuojamas tik teigiamai, jo darbo pobūdis lemia tai, kad nuolat tenka važinėti po objektus, gyvena su buvusia žmona ir nepilnamečiu vaiku kaime, be to, byloje nėra jokios informacijos apie tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu. Pasak apeliantų, paminėtos aplinkybės rodo, kad teisė vairuoti transporto priemones M. D. reikalinga šeimos poreikiams tenkinti, nuvykti į darbą, ir laikytinos tokiomis, kurios leidžia neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, juo labiau, kad įstatyme nenustatytas joks sąrašas išskirtinių aplinkybių, kurioms esant ši baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina. Kartu pažymi, kad šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai jau pasiekti: M. D. pripažino savo nederamą, priešingai teisei elgesį, savikritiškai vertina savo veiksmus, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi ir išgyvena, patyrė emocinę traumą. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad šiuo metu M. D. dar dirba, tačiau netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis gali netekti darbo ir pajamų, nepaisant to, jis, nelaukdamas nuosprendžio įsiteisėjimo, įvykdė baudžiamojo poveikio priemonę – 1 500 Eur turto konfiskavimą, pervesdamas šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

2.4. M. D. ir jo gynėjo vertinimu, visuma nurodytų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas M. D. 1 metams 6 mėnesiams, yra neproporcingas pastarojo padarytam nusikaltimui, todėl taps nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nustato didesnį nei minimumas skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės terminą. Be to, vien tik padaryto nusikaltimo pavojingumo nepakanka pagrįsti motyvuotoms išvadoms dėl konkretaus baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, juo labiau, kad minimali riba, nuo kurios asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė, o ne administracinė teisena, viršyta nežymiai, tik 0,05 promilės, o įvertinus paklaidą turėtų būti dar mažesnė. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. D. nustatomas girtumas mažėjo: 2020 m. rugpjūčio 28 d. 23.59 val. nustatyta 1,71 promilių, o 2020 m. rugpjūčio 29 d. 00.24 val. – 1,56 promilių girtumas. Tai, pasak apeliantų, galima paaiškinti tik tuo, kad M. D. prieš maždaug 10 minučių iki jo sustabdymo buvo išgėręs alaus, todėl jo neblaivumas mažėjo.

Šalies argumentai

2.5. Skunde taip pat nurodoma, kad abejonių kelia alkotesterio patikra, nes alkoholio kiekio matavimo prietaiso žurnale nurodyta, jog alkotesterio „Drager alcotest 7510“ Nr. ARKB-0086 metrologinė patikra Nr. 1296557 atlikta 2020 m. gegužės 25 d., galioja iki 2020 m. lapkričio 25 d. (27 b. l), tačiau 2020 m. rugpjūčio 28 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytas patikros sertifikatas Nr. 1296557, bet alkotesterio numeris nebe tas, o „Drager alcotest 7510“, ARFL-0086 (31 b. l). Dėl to, apeliantų manymu, alkotesterio parodymai kelia abejonių ir negali būti laikomi patikimu įrodymu, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

2.6. Apeliantai prašo atsižvelgti ir į tai, kad M. D. įvykdė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir panaikinti 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kurio mastas buvo pakeistas skundžiamu nuosprendžiu.

3. Apygardos teismo posėdyje atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. D. gynėjas advokatas M. Klemenis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras G. Misevičius prašė skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-100-648/2019).

6. Bylos duomenimis M. D. nusikalstamą veiką padarė, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,56 promilių neblaivumas, b. l. 28–29). Taigi pirmosios instancijos teismas, be šios aplinkybės įvertinęs M. D. asmenybę, jo anksčiau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat tai, kad šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama prevencinių tikslų, t. y. užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, pagrįstai paskyrė M. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

7. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu uždraudė M. D. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius. Apeliantai prašo, tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad BK 68 straipsnyje numatyta poveikio priemonė paskirta pagrįstai, M. D. uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 1 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti šį prašymą nėra pagrindo. M. D. transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas, nors, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, nežymiai viršyta norma (0,05 promilės), nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau pažymėtina, kad M. D. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei. Nors šiuo atveju minėtos pasekmės nekilo, tačiau tai M. D. padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumo nemažina. Bylos duomenimis M. D. transporto priemonę vairavo mieste, tamsiu paros metu (23.40 val.), iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad M. D. vairuotas automobilis buvo sustabdytas gavus informacijos apie tai, jog automobilis „Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo dideliu greičiu, sudarydamas avarines situacijas (b. l. 16), pats M. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis už automobilio vairo sėdo maždaug prieš pusę valandos išgėręs 4–5 skardines alaus, į automobilį sėdo būdamas labai susinervinęs dėl įvykusio konflikto tarp jo ir žmonos (b. l. 155), taigi neabejotina, kad vairuodamas neblaivus M. D. kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, kelių transporto eismo saugumui, be to, jis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, kad yra išgėręs alkoholinių gėrimų ir suprasdamas galimas savo veiksmų pasekmes. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. D. nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, kurio trukmė yra mažesnė negu vidutinis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, yra tinkamas ir proporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai bei asmenybei.

8. Nagrinėjamu atveju visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad baudžiamojo įstatymo keliami tikslai užkirsti kelią kaltininkui vėl pažeisti Kelių eismo taisykles ir daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bus pasiekti taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų 6 mėnesių terminui. M. D. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad M. D. charakterizuojamas teigiamai, jam atliekant darbines funkcijas tenka nuolat važinėti po objektus, su žmona ir nepilnamečiu vaiku gyvena kaime, duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu nėra, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis gali netekti darbo ir pajamų, įvykdė baudžiamojo poveikio priemonę – 1 500 Eur turto konfiskavimą, priešingai negu mano apeliantai, nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą neskirti M. D. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise ar trumpinti nustatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Neabejotina, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla ir šeimos padėtimi M. D. buvo žinomos ir prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties M. D. neatsakingo elgesio rezultatas. Taip pat šiuo aspektu pastebėtina, kad liudytojas S. D. teisiamajame posėdyje nurodė, jog buvusi S. D. žmona, su kuria pastarasis kartu gyvena, dirba, turi ir automobilį, ir vairuotojo pažymėjimą (b. l. 155–156), taigi ji turi visas galimybes, esant reikalui, patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apelianto teisinės padėties švelninimas būtų nesuderinamas su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teisių apribojimo ir kartu galimybės padaryti analogišką veiką.

9. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad teismų praktikoje esant tokiam pačiam ar panašiam girtumo laipsniui, paprastai nustatomas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, pažymima, kad kiekvienu atveju už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019). Be to, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-699/2017, 2K-78-693/2018 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima teigti, kad apeliaciniame skunde nurodytuose Vilniaus, Panevėžio ir Šiaulių apygardos teismų sprendimuose bei M. D. baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės yra tapačios ar labai panašios.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. 1,56 promilės neblaivumas buvo nustatytas alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0086, metrologinės patikros Nr. 1296557 (b. l. 27–29), patikros sertifikate Nr. 1296557 taip pat nurodytas alkotesterio tipas „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0086 (b. l. 30), todėl vien ta aplinkybė, kad neblaivumo nustatymo akte nurodytas alkoholio kiekio matuoklio Nr. ARFL-0086 (nesutampa dvi paskutinės raidės), įvertinus tai, kad visi kiti šio matuoklio duomenys ir patikros numeris sutampa (b. l. 32), neblaivumo nustatymo akte nurodyti kiti duomenys yra tokie patys, kaip ir nurodyti alkoholio kiekio matavimo prietaiso žurnale (b. l. 27–29), nesudaro jokio pagrindo abejoti alkotesterio parodymais ir jo patikra, juo labiau, kad pats M. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad su jam nustatytu girtumu sutinka (b. l. 155).

11. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į dalį M. D. priklausančių piniginių lėšų, t. y. 2 960 eurų, esančių AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant M. D. kas mėnesį disponuoti iki 607 eurų suma, esančioje šioje banko sąskaitoje (b. l. 93–94). Teismas skundžiamu nuosprendžiu prokurorės 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimą pakeitė – nustatė M. D. apribojimą naudotis 1 500 Eur pinigų suma ir šį apribojimą paliko galioti, kol bus sumokėta arba iš M. D. išieškota 1 500 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, kad M. D. jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą įvykdė, 2020 m. rugsėjo 25 d. sumokėjo 1 500 Eur (b. l. 176), M. D. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu paskirtas bei Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paliktas galioti, pakeitus jo mastą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas kaip nebereikalingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. D. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Klemenio apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu paskirtą bei Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paliktą galioti, pakeitus jo mastą, laikiną nuosavybės teisės apribojimas į M. D. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasBoleslovas KalainisVidmantas Mylė