- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- 1A-152-366/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16791-2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- P. D.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Danutės Švitinienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-30 nuosprendžio, kuriuo jis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. P. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, P. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020-05-05.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „SEAT CARDOBA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. P. D. nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2020 m. gegužės 1 d. Panevėžio rajone vairavo motorinę transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „SEAT CARDOBA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki kol 2020 m. gegužės 1 d. apie 16.04 val. (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas policijos pareigūnų bei alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 6810 Nr. ARFM-0424, metrologinės patikros Nr. 1218688, 16.04 val. nustatytas 1,95 promilių girtumas, o 16.19 val. nustatytas 1,58 promilių girtumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. D. prašo nuosprendį pakeisti dalyje, kurioje spręsti laidavimo ir baudžiamojo poveikio priemonės klausimai. Prašo trumpinti laidavimo terminą iki vienerių metų, taip pat prašo trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki vienerių metų. Nurodo, kad yra dirbantis, tiek darbe, tiek gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas labai gerai. Nusikaltimą padarė pirmą kartą, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, KET pažeidimas padarytas pirmą kartą per 27 – erių metų vairavimo stažą.
3. Laiduotoja L. P. yra gyvenimo draugė, su kuria kartu gyvena 15 metų. Ji dirba mokytoja (duomenys neskelbtini) progimnazijoje ir yra (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje NSB revizorė. Laiduotoja charakterizuojama išimtinai teigiamai ir yra tikro pilietiškumo pavyzdys, nes ji teisėsaugos institucijai informavo apie jo (P. D.) daromą nusikaltimą. Mano, kad vienerių metų laidavimo terminas būtų pakankamas, toks terminas atitiktų formuojamą teismų praktiką. (Panevėžio apylinkės teismo 2020-07-16 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-725-928/2020, kuriame laidavimo terminas nustatytas 1 metai 3 mėnesiai, esant nuteistojo nustatytam 2,60 promilių girtumui; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-83-576/2020, kurioje laidavimo terminas nustatytas 1 metams, esant nuteistojo nustatytam 2,23 promilių girtumui ir kitos).
4. Apeliantas prašo trumpinti iki vienerių metų audžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes toks terminas atitiktų teismų praktiką šio pobūdžio bylose (2020-07-16 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-725-928/2020). Pirmą kartą suklupusiam žmogui turėtų būti suteikta proga pasitaisyti skiriant minimalias sankcijas už padarytą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
6. Teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės P. D. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Apeliantas mano, jog jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, buvo per griežtai vertintos aplinkybės lėmusios neteisingą laidavimo taikymo terminą bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones terminą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
8. BK 40 straipsnyje numatyta asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas nustatė dviejų metų laidavimo terminą, kuris, apelianto manymu, yra per ilgas ir prašo trumpinti iki vienerių metų.
9. Vadovaujantis įstatymu, laidavimo terminą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, kadangi baudžiamasis įstatymas nenustato tam jokių sąlygų ar kriterijų. Tačiau, kaip jau minėta, laidavimo terminas negali būti skiriamas trumpesniam nei vienerių ir ilgesniam nei trejų metų terminui. Nagrinėjamoje byloje paskirtas dvejų metų laidavimo terminas, teismui padarius išvadą, kad būtent tokio dydžio terminas yra pakankamas prevencinių tikslų pasiekimui. Laiduotoju be užstato paskirta teismo pasitikėjimo verta L. P., su kuria atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės P. D. gyvena 15 metų ir kuri pranešė policijai apie P. D. daromą nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis P. D. charakterizuojamas išimtinai teigiamai, laikosi Kelių eismo taisyklių (toliau KET), tačiau įvertinus jo padarytos veikos pavojingumą tiek eismo saugumui, tiek eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, dviejų metų laidavimo trukmė negali būti laikoma per ilga. Asmeniui, kuris laikosi įstatymų, laidavimas nevaržo jo teisių ir nesukelia jokių nepatogumų kasdieniniame gyvenime, juolab kad laiduotoju paskirtas asmuo, su kuriuo P. D. gyvena penkiolika metų kartu ir kuris pagal asmenines savybes bei vidines nuostatas gali užkirsti kelią spontaniškiems ir neapgalvotiems atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens veiksmams, daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. Taigi, šiuo atveju laidavimas P. D. yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą minimaliai varžant jo teises. Apelianto nuomonė, jog paskirtas trumpesnis laidavimo terminas bus teisingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, paveiks jį teigiamai, nėra teismui imperatyvas ir pagrindas skundžiamą teismo nuosprendį šioje dalyje keisti.
10. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino pagrįstumo. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK šeštame skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010). Kadangi P. D. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio ir taip šiurkščiai pažeisdamas KET, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jam tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. P. D. ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta dvejų metų terminui, t. y mažesniam nei įstatymu nustatyto termino trukmės vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą, motyvavo tuo, kad P. D., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Teismas taip pat atsižvelgė į nustatytą neblaivumo laipsnį, į tai, kad eismo įvykis sukeltas nebuvo. Vis tik, aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės P. D. charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes, mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti pilnai pasiekta ir trumpesniu specialiosios teisės atėmimo terminu. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad P. D. iki aptariamo įvykio buvo drausmingas kelių eismo dalyvis, laikėsi KET ir jų nepažeidinėjo. Jo padarytas pažeidimas šiurkštus, tačiau padarytas pirmą kartą per dvidešimt septynis vairavimo metus ir tai rodo, kad kaltininkas nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, o padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. P. D. nėra teistas ar baustas administracine tvarka, apibūdinamas išskirtinai tik teigiamai. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka P. D. savo prašymą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą grindė nepatogumais darbe. Jis nurodė, kad eina vyresniojo specialisto pareigas Valstybinėje energetikos reguliavimo tarnyboje ir teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiesiogiai atliekant pavestas funkcijas, į kurias įeina šilumos, dujų energetikos įrenginių kontrolė Kėdainių, Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio, Biržų, Pasvalio rajonuose. Neturėdamas specialiosios teisės ir dėl to negalėdamas vairuoti įmonės tarnybinį automobilį, šiuo metu samdo vairuotoją, kuris vežioja į objektus kituose miestuose. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad minimalus – vienerių metų trukmės specialiosios teisės atėmimo terminas šiuo atveju yra teisingas ir proporcingas pirmą ir vienintelį kartą už KET pažeidimą baudžiamam asmeniui, kurio apsisprendimui ateityje nekartoti analogiškų veiksmų turi įtakos ne tik skirtos baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimas ir automobilio konfiskavimas), bet ir patirti nemalonūs išgyvenimai dėl jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo proceso, dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos (b. l. 153), patiriamų kitų nepatogumų darbe ir kasdieniniame gyvenime. Toks sprendimas atitinka ir Konstitucinio Teismo doktriną, deklaruojančią, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
11. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas trumpinant baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutarė:
atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės P. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-30 nuosprendį pakeisti.
P. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų, skaičiuojant nuo 2020-05-05.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.