- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-83-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35868-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- M. Ž.
- Advokatai
- Janas Kučynskis
- Kategorijos
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Lauretos Ulbienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, kai M. Ž. buvo sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d., 19.28 val., iki 2019 m. rugpjūčio 22 d., 16.00 val., prilyginus 2 MGL dydžio baudai ir galutinė bausmė nustatyta 58 MGL (2900 Eur). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuotas automobilis „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. Ž. buvo nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde M. Ž. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 1 metų.
2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pasak apelianto, iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dėl ligos (nuo 2019 m. spalio 2 d. iki šiol yra nedarbingas) negalėjo tinkamai pasiruošti ir laiku surasti laiduotoją bei paruošti atitinkamus dokumentus. Skunde nurodyta, kad šaukimas į teismą jam buvo išsiųstas el. paštu, tačiau jis jį perskaitė tik 2019 m. spalio 16 d., kai tą pačią dieną įvyko teismo posėdis, nes kompiuteris buvo techniškai netvarkingas. Jis tikėjosi, kad šaukimas bus išsiųstas paprastu paštu. Nuvykęs į teismo posėdį, dėl nesusipratimo, ligos, skubėjimo, teisinio neišprusimo, nebuvo pasiruošęs pateikti teismui prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo brolis G. Ž. sutinka būti laiduotoju.
2.2. Apeliantas, be kita ko, prašo sumažinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 1 metų. Pasak apelianto, jis anksčiau nebuvo baustas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, dirba, yra teigiamai charakterizuojamas. Be vairuotojo pažymėjimo, jis negali padėti ligotai motinai, mažamečiam vaikui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu M. Ž. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir teisės vairuoti atėmimo terminą sumažinti iki 1 metų. Jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant jo motinos V. Ž. atsakomybėn, bei sumažinti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tuo tarpu prokuroras sutiko su laidavimu, tačiau nesutiko su skundo dalimi dėl specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo termino trumpinimo ir prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų.
6. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tačiau yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
7. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra numatyta sąlygų visuma, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o būtent: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
8. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019).
9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad M. Ž. atitinka formalias laidavimo sąlygas, t. y. jis padarė nesunkų nusikaltimą; jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi ją padaręs; nusikalstama veika žalos nepadarė. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgia į tai, kad M. Ž. administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, o būtent: iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, kad M. Ž. administracine tvarka yra baustas: 1) už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į priekyje pristabdžiusi automobilį ir abu automobilius sugadino (paskirta 10 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra). Teismo posėdžio metu M. Ž. pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad bauda buvo sumokėta 2019 m. rugsėjo 30 d.; 2) už tai, kad 2018 m. spalio 22 d. viršijo leistiną greitį magistraliniame kelyje (galioja, paskirta 30 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra). Teismo posėdžio metu M. Ž. pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad bauda buvo sumokėta 2019 m. spalio 24 d., t. y. nepraleidžiant siūlomo baudai sumokėti termino (2019 m. spalio 27 d.); 3) už tai, kad 2017 m. gruodžio 30 d. Vilniuje viršijo leistiną greitį (negalioja, paskirta 30 Eur bauda, bauda sumokėta), 4) už tai, kad 2017 m. gruodžio 27 d. įvažiavo į „Įvažiuoti draudžiama“ galiojimo zoną (galioja, paskirta 15 Eur bauda, bauda sumokėta) (t. 1, b. l. 65-66). Visgi pažymėtina, kad M. Ž. teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs visas jam paskirtas baudas, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, be to, jis nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad jis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina, kad ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 6 d. charakteristikos apie M. Ž. matyti, kad darbovietėje jis yra charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 96).
Žemesnės instancijos teismas
10. Be kita ko, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
11. Teisėjų kolegija byloje atliko dalinį įrodymų tyrimą, apklausdama G. Ž. ir V. Ž., bei vertino G. Ž. (G. Ž.) ir V. Ž. charakterizuojančius duomenis, siekdama nustatyti jų tinkamumą laiduoti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Byloje yra pateiktas G. Ž. prašymas pripažinti jį laiduotoju ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą M. Ž. 1 metams be užstato. Prašyme nurodyta, kad jis yra M. Ž. brolis, jie yra gerai pažįstami, nuolat bendrauja, dažnai susitinka pas motiną, mano, kad jo bendravimas su broliu padarys jam teigiamą įtaką, jis nuolat primins jam (M. Ž.) apie būtinybę laikytis įstatymų ir nedaryti teisės pažeidimų (t. 1, b. l. 104). Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ grupės dalies 2019 m. lapkričio 11 d. rašto matyti, kad G. Ž. dirba Operatyvinio valdymo departamento Traukinių valdymo skyriaus Eksploatacijos grupės vyriausiuoju specialistu ir darbe yra charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 106). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio 2 d. rašto matyti, kad dirbdamas apsaugos darbuotoju yra vertinamas teigiamai (t. 1, b. l. 125). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2019 m. spalio 14 d. duomenimis G. Ž. neteistas ir jo atžvilgiu nepradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 107). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. Ž. per paskutinius 5 metus baustas 5 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už leistino greičio viršijimą (3 nusižengimai) ir mobiliojo telefono naudojimą vairuojant (2 nusižengimai) ir turi 5 galiojančias nuobaudas (t. 1, b. l. 119-121).
13. G. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad prašymą palaiko. Brolis M. Ž. dažnai alkoholio nevartoja. Pasak jo, jis būtų tinkamas laiduotojas, nes brolį mato beveik kasdien, jie nuolat bendrauja telefonu ir jį galėtų kontroliuoti. Pasisakydamas dėl jam pačiam paskirtų ir galiojančių administracinių nuobaudų jis pažymėjo, kad dalis pažeidimų padaryta vykdant darbines funkcijas, kadangi jis yra apsaugos darbuotojas, dirba greito reagavimo ekipaže ir vykdavo į iškvietimus, pažymėjo, kad, gavęs nuobaudas dėl naudojimosi telefonu vairuojant, įsigijo laisvų rankų įrangą. Tuo pačiu nurodė, kad pavyzdys broliui dėl vairavimo gal ir nėra tinkamas, tačiau tikrai yra autoritetas kaip vyresnis brolis.
14. Byloje yra pateiktas V. Ž. prašymas pripažinti ją laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą M. Ž. 1 metams be užstato. Prašyme nurodyta, kad M. Ž. yra jos sūnus, jie gyvena kartu, santykiai šilti ir geri, todėl, jos vertinimu, ji galės daryti teigiamą įtaką. V. Ž., Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2020 m. sausio 7 d. duomenimis, neteista, Administracinių nusižengimų registro 2020 m. sausio 6 d. duomenimis, nebausta administracine tvarka per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos parengtos charakteristikos matyti, kad informacijos dėl viešosios tvarkos pažeidimo iš policijos nebuvo gauta, nusiskundimų iš gyventojų ir kaimynų taip pat negauta, neigiamos informacijos nėra, t. y. ji charakterizuojama teigiamai.
15. V. Ž. teismo posėdžio metu prašė pripažinti ją laiduotoja ir parodė, kad M. Ž. alkoholį vartoja tik per šventes, jis gyvena su ja. Tai pat parodė, kad M. Ž. jos klauso, todėl tikrai neleis jam važiuoti išgėrusiam. Be to, pasak V. Ž., M. Ž. išvadas padarė ir gailisi dėl savo poelgio. Ji prašė taikyti laidavimą be užstato, kadangi yra pensininkė ir jos pensijos dydis yra 220 eurų.
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad M. Ž. padarė šiurkštų KET pažeidimą, o G. Ž. nors ir yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau turi 5 galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus, kurias yra sumokėjęs, ir sprendžia, kad G. Ž. negali būti laikomas teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką M. Ž., padariusiam KET pažeidimą, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tuo tarpu teisėjų kolegija neturi pagrindo nepasitikėti V. Ž. ir laiko ja verta teismo pasitikėjimo, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus ją tik teigiamai charakterizuojančius duomenis bei į tai, kad ji yra M. Ž. motina, su kuria pastarasis kartu gyvena, kas neabejotinai leis daryti teigiamą įtaką M. Ž..
17. BK 40 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. V. Ž. prašė taikyti laidavimą be užstato, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į tai, kad ji yra pensininkė, o jos pensija nėra didelė, skiria laidavimą be užstato. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, M. Ž. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. Ž. atsakomybei be užstato ir nustatant minimalų – 1 metų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise
18. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir uždraudimą naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
19. BK 68 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, nuo vienerių iki penkerių metų.
20. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018).
21. Šiuo atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 metams, nors išsamiai nepasisakė dėl tokio termino nustatymo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinai, jį nustatė pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad M. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,33 promilės girtumas, vairavo judrioje gatvėje tuo metu, kai eismas buvo itin intensyvus, kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, tačiau buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Be kita ko, vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino ne tik savo, bet ir kitam asmeniui priklausantį turtą – automobilius, ir už tai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tuo pačiu, jis turi 3 galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus, o tai atitinkamai charakterizuoja M. Ž. kaip nedrausmingą, neatidų eismo dalyvį.
Žemesnės instancijos teismas
22. Šiame kontekste pažymėtina, kad už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, t. y. kai transporto priemones vairuoja neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, padarymą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Taigi už administracinį nusižengimą privalomai yra skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 metų, kai tuo tarpu M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, todėl 1 metų terminas, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių kontekstą, būtų neteisingas ir neproporcingas jo padarytai veikai. Be kita ko, pažymėtina, kad paskirtas 2 metų terminas yra mažesnis už šios baudžiamosios poveikio priemonės termino vidurkį.
23. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio skundo dalis dėl uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams netenkinama.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo
24. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir turto konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
25. Vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Tuo tarpu atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).
26. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdžio metu M. Ž. ar jo gynėjas neprašė panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl nėra pagrindo svarstyti jos skyrimo pagrįstumo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą
27. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu M. Ž. sutiko, o prokuroras prašė, kad būtų paskirta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, svarstytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas.
28. Teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad aukščiau nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nėra nesuderinamos tarpusavyje, bei į tai, kad M. Ž. su tokia baudžiamojo poveikio priemone sutiko, skiria baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis tuo, kad M. Ž. savo nusikalstamais veiksmais nepadarė žalos kitiems asmenims, t. y. nėra nukentėjusiųjų, į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį, kurio vertė 1130 Eur su PVM (t. 1, b. l. 30), skiria minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, nustatant minimalų jos dydį – 5 MGL ir nustatant 6 mėnesių terminą įmokos sumokėjimui.
Dėl kitų klausimų
29. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo jam išsiųsto šaukimo elektroniniu paštu, pažymi, kad iš byloje esančios Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties matyti, kad, atsižvelgiant į tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis sutinka procesinius dokumentus gauti tik elektroniniu paštu, buvo nutarta teismo šaukimą ir pranešimą dėl gynėjo siųsti tik elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 79-80). Iš bylos medžiagos matyti, kad šaukimas M. Ž. buvo išsiųstas 2019 m. rugsėjo 27 d. (t. 1, b. l. 82), tačiau patvirtinimas apie gavimą nebuvo gautas. Iš byloje esančios M. Ž. 2019 m. rugpjūčio 22 d. pažymos apie proceso dalyvio asmens duomenis matyti, kad jis yra nurodęs, jog sutinka procesinius dokumentus gauti tik elektroniniu paštu. Teisiamojo posėdžio metu pastebėjimų dėl minėtų dokumentų siuntimo klausimų nekėlė, tačiau nurodė, kad susipažino ryte, anksčiau susipažinti su jais neturėjo laiko, nes dirbo. Taigi nepagrįstai apeliantas kelia klausimą dėl šaukimo išsiuntimo jam elektroniniu paštu, kadangi jis pats buvo davęs tokį sutikimą, tačiau tai neturi įtakos šio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį dėl M. Ž. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį panaikinti:
M. Ž., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį V. Ž. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti;
M. Ž., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
- uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d.,
- turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį ,,VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),
- 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. Ž. priklausančiam turtui – transporto priemonei ,,VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto (automobilio) konfiskavimo dalyje, dienos, o pradėjus vykdyti– panaikinti.
Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, panaikinti ir minėtą vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei „Regitra“.
Išaiškinti M. Ž., asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir laiduotojai V. Ž., kad:
- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis);
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis);
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.