- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-94-365/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31976-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Gediminas Milevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. (R.) Ž., jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. Ž., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą R. R., laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla R. Ž. atžvilgiu nutraukta.
R. Ž. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – jam 1 (vieneriems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 28 d.
R. Ž. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas R. Ž. priklausantis automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Romualdo Latvelio 2019 m. liepos 29 d. nutarimu paskirtas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. Ž. priklausančiam turtui – transporto priemonei (automobiliui) VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant jam disponuoti šiuo turtu, paliktas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nurodyta panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. R. Ž. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl to, kad jis 2019 m. liepos 28 d., apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, jog R. Ž. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta. Apylinkės teismas sprendė, kad R. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė. Taip pat teismas sprendė, jog yra pagrindas skirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – 1 (vieneriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismas nustatęs, kad automobilis VW Golf, kurį vairavo kaltinamasis, priklauso jam, nusprendė paskirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu R. Ž. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į R. Ž. neįgalumą, specialiuosius poreikius bei amžių, netaikyti vairuotojo teisių atėmimo ir nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio. Tuo atveju, jei kolegija vertins, jog konfiskacija būtina, prašo skirti tik dalinę konfiskaciją, suteikiant galimybę susimokėti konfiskuotinos automobilio dalies vertę. Skundą grindžia tuo, kad:
3.1. R. Ž. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai nuo pat pirmos apklausos momento ir dėl padaryto labai gailiuosi. Pasižada daugiau nenusikalsti. Be baudžiamojo įstatymo pažeidimo jokia žala niekam nebuvo padaryta. Ši nusikalstama veika yra visiškas atsitiktinumas apelianto gyvenime dėl keistai ir lemtingai susidėjusių aplinkybių bei tam tikrų sveikatos sutrikimų (podagra, diabetas ir kt. susirgimai dėl kurių jam teko palikti Tarnybą vidaus reikalų sistemoje). R. Ž. nustatytas 70 % neįgalumas.
3.2. Nusikaltimą apeliantas padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas ar trauktas administracinėn atsakomybėn (pabrėžia, jog 2 greičio viršijimai (duomenys neskelbtini) padaryti ne jo, o tik jo vardu registruotu automobiliu, kuriuo tuo metu naudojosi apelianto šeimos nariai bei artimieji), juo labiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Akcentuoja, jis yra solidaus amžiaus, turi nuolatinį darbą (nors yra tik dalinai – 30 % darbingas), yra charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Pasak apelianto, šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas teismui manyti, kad daugiau jokių nusikalstamų veikų apeliantas tikrai nepadarys.
3.3. Paskirdamas baudžiamojo poveikio priemones, apylinkės teismas pažeidė protingumo ir proporcingumo principus. Visiškai neatsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tiesioginės tyčios nebuvimą – sėsdamas už vairo apeliantas buvo įsitikinęs, kad jo girtumas (per visą dieną išgėrė tik 2 butelius „Gintarinio“ alaus, kuris yra tik 4,6 % stiprumo, paskutinę pusę stiklinės – maždaug pusvalandį prieš važiuojant) nesieks 0,4 promilių ir neužtrauks net administracinės atsakomybės. Apvažiavęs porą kvartalų apeliantas pastatė automobilį nakčiai, po ko ir įvyko konfliktas su A. J. G., kuris, pamatęs R. Ž. einantį be lazdelės ir pagalvojęs, kad apeliantas sunkiai eina ir svyruoja dėl girtumo, iškvietė policijos pareigūnus. Pažymi, jog girtumas buvo nustatytas tik alkotesterio pagalba, dėl sulaikymo jis neturėjo galimybės atlikti atitinkamo kraujo tyrimo.
3.4. Apeliantas cituodamas BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismų praktiką dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pažymi, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra privalomas. Pasak apelianto, teismas visiškai neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, į tai, kad jam: nustatytas neįgalumas (darbingumo lygis tik 30 % ), į 2019-03-21 nustatytą darbingumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini), į 2019-03-21 išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), į specialiųjų poreikių buvimą, kadangi apeliantas labai sunkiai vaikšto (2019-03-25 jam buvo išduota Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė).
3.5. Vairuotojo teisių atėmimas apeliantui bus nepakeliama našta, kadangi dėl riboto darbingumo jis dirba tik puse etato. Praradus teises, jis praranda ir darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairavimo mokykloje „(duomenys neskelbtini)“, kur charakterizuojamas teigiamai ir kuri yra suinteresuota apelianto tolimesniu darbu, dėl ko prarandama dalis pragyvenimo lėšų. Prarasdamas darbą apeliantas gali prarasti ir gyvenamąjį būstą, kadangi dar 2015-06-01 šis banke paėmė kreditą buto remontui.
3.6. Ikiteisminio tyrimo metu, apeliantui priklausantis automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) buvo įvertintas neadekvačia suma su PVM - 2860 eurų. Nepriklausomas turto vertintojas E. L., atlikęs vertinimo ataskaitą automobilį 2019-11-11 įvertino 880 eurų su PVM. Apeliantui priklausantis automobilis yra šeimos turtas ir R. Ž. darbo įrankis, kuris yra pritaikytas pagal specialius poreikius ir yra naudojamas pagrinde vykimui į darbą ir į gydymo įstaigas.
3.7. Apibendrindamas skundo argumentus apeliantas mano, jog baudžiamojo poveikio priemonės yra paskirtos pažeidžiant protingumo ir proporcingumo principus.
2. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami kaltės, nusikaltimo kvalifikavimo klausimai, todėl jie nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą plačiau neaptariami ir nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Teigiama, jog baudžiamojo poveikio priemonės yra paskirtos pažeidžiant protingumo ir proporcingumo principus.
5. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, proceso dalyvių pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apylinkės teismo priimtas nuosprendis laikomas pagrįstu ir teisėtu.
6. Apeliacinio skundo argumentai, jog R. Ž. taikant dvi baudžiamojo poveikio priemones, jos pažeidžia baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo ir protingumo principų įgyvendinimą, atmestini kaip nepagrįsti. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. Ž. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau 1,5 promilės neblaivumas, esant kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (R. Ž. kraujyje buvo nustatyta 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija). Taigi, šiuo konkrečiu atveju, nors kaip akcentuoja apeliantas, jis jokios žalos nepadarė, tačiau R. Ž. savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Kita vertus, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, buvimą BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų taikyti laidavimą ir vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecija, apylinkės teismas R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleido, neskirdamas jam kriminalinės bausmės, tačiau pripažindamas, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir turto konfiskavimą.
Dėl BK 68 straipsnio taikymo.
8. Pagal teismų praktiką, BK 281¹ straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialiąja teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią Aukščiausiojo Teismo praktiką, ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad asmuo BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
9. Kaip minėta, R. Ž. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet jam nustatytas 1,56 (taikant paklaidą – 1,543) promilės neblaivumas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad sprendimas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą – ir jos taikymo trukmė (minimali) išsamiai motyvuoti. Apylinkės teismas siekdamas sulaikyti R. Ž. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį, kad šis laikytųsi įstatymų, atsižvelgė į tai, kad R. Ž. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantui paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, todėl, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu pagrįstai uždraudė R. Ž. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus. Be to, akcentuotina, kad šiuo atveju, priešingai nei tvirtinama skunde, R. Ž. veikė tiesiogine tyčia, nes būdamas solidaus amžiaus ir kaip pats pažymi – vairavimo mokyklos mokytoju, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nors apeliantas praeityje neteistas, o ankstesni administraciniai nusižengimai nėra susiję su alkoholio vartojimu ir nuobaudos už KET pažeidimus (t.y. už nustatyto greičio viršijimą) negalioja, vis tik tokie duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantas yra išskirtinai teigiama asmenybė. Įvertinus tai, kad nusikaltimą apeliantas padarė, kai nustatytas neblaivumas viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, teigti, kad toks nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek paskiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, teismas teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nustatytas minimalus – vienerių metų – draudimo naudotis specialiąja teise terminas yra proporcingas ir adekvatus kaltininko asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai. Tuo tarpu neskirinat šios baudžiamojo poveikio priemonės, padaryta nusikalstama veika neatitiktų net administracinio nusižengimo pasekmes ir šioje konkrečioje situacijoje nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti apeliantą nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Pasisakant dėl apelianto argumentų, susijusių su darbo pobūdžiu bei teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu darbo funkcijoms atlikti, teisėjų kolegija pažymi, jog kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Skunde nurodomos aplinkybės dėl apelianto šeimos interesų, jo neįgalumo bei sveikatos sutrikimų egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau šios aplinkybės nesulaikė R. Ž. nuo nusikaltimo padarymo.
10. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas anksčiau neteistas, visiškai pripažino savo kaltę nuo pirmos apklausos momento, nuoširdžiai gailisi, savo veiksmais jis niekam nepadarė jokios žalos ir yra itin teigiamai charakterizuojamas darbdavio, taip pat nesudaro pagrindo neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Šie apelianto argumentai buvo pagrindas daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals bei sudarė pagrindą spręsti klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatų taikymas yra galimas tik esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir buvo aktualūs priimant sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
11. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas R. Ž. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui , o apylinkės teismo nustatytas vienerių metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir baudžiamųjų priemonių paskirčiai.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo.
12. Apeliantas prašo nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, nurodo, kad automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) buvo įvertintas neadekvačia suma, nes nepriklausomas turto vertintojas E. L., atlikęs vertinimo ataskaitą automobilį 2019-11-11 įvertino 880 eurų su PVM. Be to, akcentuoja, jog apeliantui priklausantis automobilis yra šeimos turtas ir R. Ž. darbo įrankis, kuris yra pritaikytas pagal specialius poreikius, yra naudojamas pagrinde vykimui į darbą ir į gydymo įstaigas. Taip pat nurodo, jog tuo atveju, kuomet būtų vertinama, kad konfiskacija būtina, prašo skirti tik dalinę konfiskaciją, suteikiant galimybę apeliantui susimokėti konfiskuotinos automobilio dalies vertę, atsižvelgiant į jo neįgalumą, specialiuosius poreikius bei amžių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais negali sutikti.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padaryto KET pažeidimo pavojingumą, R. Ž. asmenybę, ir spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo – paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kaip ir minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad R. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,56, taikant paklaidą – 1,543, promilės neblaivumas) vairavo jam priklausantį automobilį – VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apelianto padarytas nusikaltimas yra pavojingas, kėlė realų pavojų kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei ir nors dėl laimingo atsitiktinumo žala asmenų sveikatai ar gyvybei neteisėtais R. Ž. padaryta nebuvo, tačiau ši aplinkybė niekaip nemažina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Skunde nurodomi teigiamai R. Ž. asmenybę charakterizuojantys duomenys, kaip ir minėta, buvo pagrindas teismui vadovaujantis BK 40 straipsniu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir tai savaime nereiškia, jog tokie duomenys gali nusverti visuomenės interesą, susijusį su tinkamu ir efektyviu saugumo keliuose užtikrinimu. R. Ž. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nors padarė nusikaltimą, kuris yra susijęs su itin šiurkščiu KET pažeidimu, todėl, netaikant BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir nekonfiskavus nusikaltimo padarymo priemonės, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Ši išvada daroma įvertinus ir konfiskuoto automobilio vertę pagal apelianto pateiktą nepriklausomo turto vertintojo E. L. atliktą vertinimo ataskaitą, kurioje 2019-11-11 automobilis įvertintas 880 eurų suma su PVM (b.l. 123). Tokios konfiskuoto automobilio vertės negalima vertinti kaip pažeidžiančios proporcingumo reikalavimą taikomai atsakomybei (uždedamai naštai) už padarytą nusikaltimą. Apelianto argumentai, kad transporto priemonė yra šeimos turtas, jo (R. Ž.) darbo įrankis, kuris yra pritaikytas pagal specialius poreikius ir yra naudojamas pagrinde vykimui į darbą ir į gydymo įstaigas (pastebėtina, jog apklausiamas apeliacinės instancijos teisme R. Ž. nurodė, jog automobilis nėra specialus, kuris būtų pritaikytas neįgaliajam, jis nėra su rankiniu valdymu), dėl ko jis (R. Ž.) bei jo artimieji patirs nepatogumų, neatitinka baudžiamųjų įstatymų prasmės. Kaip ne kartą yra konstatavęs Aukščiausiasis Teismas, asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtinėmis aplinkybėmis, panaikinančiomis BK 72 straipsnio taikymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Be to, baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019).
14. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, ir įvertinus tai, kad byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių (jų nenurodė ir apeliantas), dėl kurių būtų galima nekonfiskuoti apeliantui priklausančio automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog nusikaltimo padarymo priemonė konfiskuota pagrįstai, šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, šios priemonės netaikyti pagrindo nėra. Akcentuotina ir tai, kad kilsiantys tam tikri nepatogumai, apelianto akcentuojamas amžius ir jam nustatytas netektas darbingumas (b.l. 83,84), negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą ir nesuteikia pagrindo netaikyti automobilio konfiskavimo įstatymo leidėjui kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam (kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės), įtvirtinant baudžiamąją atsakomybę už šią veiką BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžiu R. Ž. abi paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra tikslingos apelianto padarytai nusikalstamai veikai, jos neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonės apeliantui būtų paskirtos aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Todėl tenkinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto R. Ž. apeliacinį skundą bei pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. (R.) Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.