- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- 1-2483-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31976-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Gediminas Milevičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Ž. (R. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent:
jis 2019 m. liepos 28 d., apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad tada susiginčijo su žmona, susipyko dėl smulkmenos ir jis išvažiavo iš kaimo namo – į (duomeny neskelbtini), namie išgėrė butelį alaus, nes daugiau jam negalima gerti dėl sveikatos būklės, išgėrė po didelės pertraukos dėl emocijų, pykčio. Pasidarė negera, prigulė, po to vėl išgėrė, norėjo parūkyti, tačiau neturėjo cigarečių, nuspendė nuvažiuoti nusipirkti cigarečių ir grįžus atgal į namo kiemą, atėjo vaikinas ir pasakė, kad jis važiuoja girtas, po to atvažiavo policija. Nurodė, kad iš viso išgėrė du butelius alaus po pusę litro, gėrė apie pusvalandį prieš išvažiuojant iš namų. Dirbo (duomenys neskelbtini) – įsidarbino (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., kai pradėjo veikti (duomenys neskelbtini) mokyklos, be darbo (duomenys neskelbtini) ėmė mokyti (duomenys neskelbtini) – užsiėmė kaip pedagogine veikla. (Duomenys neskelbtini) dirbo iki (duomenys neskelbtini) metų. Paaiškino, kad jautėsi gerai, buvo įsitikinęs, kad nebūtų pripūtęs daugiau nei 0,5 promilės. Taip pat nurodė, kad moka paskolą po 150 eurų. Dėl savo veiksmų labai gailisi, teisė vairuoti jam labai reikalinga.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja siekianti būti R. R. parodė, kad yra R. Ž. dukra, yra sukūrusi savo šeimą, ir šiuo metu, kol vykdomi remontai jų namuose, gyvena su tėvais. Nurodė, kad su tėvais bendrauja artimai, švenčia kartu šventes, tėtis jai autoritetas, dirbo (duomenys neskelbtini), užėmė pareigas, buvo apdovanotas, antraeilėse pareigose dirbo kaip (duomenys neskelbtini) – visi jos draugai pas jį mokėsi (duomenys neskelbtini), nes jis kantrus, išklauso, toks yra ir šeimoje. Paaiškino, kad apie įvykį sužinojo kitą dieną, kai tėtis paskambino ir pasakė, kad sulaikė girtą, ir vėliau kalbėjo apie įvykį, aplinkybes, mato, kad jis iki šiol patiria stresą, daugiau jokio alkoholio nebevartoja, nors ir anksčiau ne per daugiausiai išgerdavo, per šventes. Mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką, nes su juo yra artimi, ji dirba vadovaujamą darbą, gali ir jam padėti, motyvuoti, valdyti stresą, bendraujant – vakarienių metų, pasidalijant dienos įspūdžiais, leidžiant laiką gamtoje ir pan. Ir suremontavus namą, jie gyventų netoliese – 7 km atstumu. Tėvai turi sodybą, daug laiko joje praleidžia, be to, tenka daug laiko leisti ligoninėje, reabilitacijoje, turi finansinių įsipareigojimų, todėl teisė vairuoti jam reikalinga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. parodė, kad 2019 m. liepos 27 d. vakare, tikslai laiko jis jau nepamena, buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo išgėręs du butelius alaus 4,6 stiprumo (gintarinis). Prieš tai įvyko šeimyninis konfliktas, kurio metu labai susinervino ir nusprendė parūkyti. Pamatęs, kad neturi cigarečių, nusprendė jų nuvažiuoti nusipirkti į stoties rajoną. Nesijautė girtas, todėl nusprendė važiuoti su savo automobiliu VW Golf v/n (duomenys neskelbtini). Važiavo, kadangi pačiam labai skauda (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo, nusipirko cigarečių ir grįžo atgal iki savo namų. Išlipus iš mašinos, prie jo prišoko nepažįstamas vaikinas, kuris pradėjo sakyti, kad jis girtas vairuoja automobilį. Jis su juo susiginčijo, kadangi nesijautė girtas. Tada privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai pareikalavo papūsti į alkotesterį. Kiek pripūtė pirmą kartą nepamena, po to po 20 minučių - 1,56 promilės. Automobilį pareigūnai uždarė į saugojimo aikštelę, o jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. R. Ž. turi (duomenys neskelbtini) ir yra darbingas (duomenys neskelbtini), turi lengvatinę parkavimo kortelę automobilio statymui, kadangi dėl (duomenys neskelbtini). Daugiau kaip 25 metus dirba (duomenys neskelbtini), tai yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Dėl padarytos veikos labai gailisi. Žino, kad negalima išgėrus vairuoti, tačiau nuo alaus išgėrimo laiko praėjo nemažas laiko tarpas, o dėl streso nesijautė girtas ir buvo įsitikinęs, kad tikrai nesieks 0,4 promilės alkoholio. Greičiausiai girtumui įtakos turėjo (duomenys neskelbtini), kuriuo jis serga, (duomenys neskelbtini) problemos, susijusios su namuose patirtu stresu. Ankščiau jokių kelių eismo pažeidimų nėra padaręs ir visus mokė griežtai laikytis eismo taisyklių reikalavimų. Labai gailisi ir ateityje tokių pažeidimų nepasitaikys. Per (duomenys neskelbtini) metus vairavimo nebuvo padaręs jokių pažeidimų (b.l. 41-43).
Liudytojas A. J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 27 d. vakare, jis buvo restorane „Keulė rūke“, adr. Pylimo g. 66, Vilnius. Apie 23:50 val., stovėdamas prie minėto restorano durų, lauke, pamatė važiuojantį „VW Golf“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis užvažiavo dviem ratais ant šaligatvio šalia minėto restorano. Automobiliui sustojus, pamatė, kad viduje, vairuotojo sėdynėje, sėdi maždaug (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vyras, kurio išvaizdą gerai matė, jį atpažinti galėtų, tačiau apibūdinti jo veido bruožų, ar aprangos jam būtų sunku, to padaryti negali. Vyras automobilyje buvo vienas, rūkė. Vyriškio judesiai jam pasirodė nekoordinuoti, kilo įtarimų, kad vyriškis galimai gali būti girtas. Atsisėdęs į savo automobilį, ėmė jį stebėti. Vyriškiui, automobiliu pajudėjus (duomenys neskelbtini) gatvės link, nusekė jam iš paskos. Matė, kad vyriškiui sunkiai sekasi įvažiuoti į įkalne, automobilis vis riedėjo atgal. Tai patvirtino įtarimus, kad vyriškis galimai girtas. Vyriškis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur sustojo viename iš gyvenamųjų namų kieme, namo numerio šiuo metu neprisimena. Jam besistengiant priparkuoti automobilį, jis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie jo. Vyriškiui sustojus, atidarius duris, jis jo pasiteiravo, ar jis yra išgėręs. Vyriškis atsakė, kad ne. Išjungęs variklį, išlipo iš automobilio. Matėsi, kad jam sunkiai sekėsi išlipti, išlipus, ėmė svirduliuoti. Jis nedelsdamas paskambino 112 ir informavo, apie galimai girtą vairuotoją. Vyriškis tuo tarpu ėmė eiti prie vieno iš namų laiptinės. Jis sekė paskui vyriškį, ėmė su juo grumtis, nenorėdamas jam leisti užeiti į namo laiptinę. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie vyriškį sulaikė, jo automobilis buvo nutemptas tralo. Visiškai tikras, kad matė, kaip jo minėtas vyriškis vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko apie įvykį pasakyti negali. (b.l. 18-23).
Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad liepos 28 d. apie 00:09 val. patruliuojant kartu su vyriausiojų patrulių A. Š. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, pranešėjas važiuoja iš paskos automobilio VW Golf valst Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtariamai yra neblaivus, nuo Vilniaus Stoties rajono link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiuojant į įvykio vietą, jie gavo papildomą pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo, kieme, tarp pranešėjo ir VW Golf vairuotojo jau vyksta konfliktas, pranešėjas prašo paskubėti. Atvykus į vietą paaiškėjo, kad pranešėjas A. J. G., adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme sulaikė minėtą VW Golf vairuotoją, kuris įtariamai yra neblaivus, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. Ž.. Vėliau jiems paklausus, ar R. Ž. šiandien vartojo alkoholį ir būdamas neblaivus vairavo automobilį, jis atsakė teigiamai, prisipažino, kad vairavo neblaivus ir atvažiavus į minėto adreso (duomenys neskelbtini) kiemą, parkavimo metu prie jo priėjo pranešėjas A. J. G., su kurio jis sukonfliktavo. Pirmu alkoholio matuoklio parodymu R. Ž. nustatytas 1,73 prom., antru pūtimu po 25 min. nustatytas 1.56 prom. girtumas. Dėl girtumo parodymų R. Ž. sutiko. Automobilis VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į saugomą aikštelę esančią Minsko pl.21, Vilnius (b.l. 24-27).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. Ž. (b. l. 6). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio vertė Lietuvoje be PVM – 2363 eurų, su PVM – 2860 eurų (b. l. 12, 13).
Iš 2019 m. liepos 28 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0145 patikrinus R. Ž. neblaivumą 2019 m. liepos 28 d., 00.31 val. buvo nustatytas 1,73 promilės girtumas, o patikrinus 00.56 val. – 1,56 promilių neblaivumas, alkotesteris tikrinimo metu buvo tinkamas naudoti (b. l. 28-31).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad R. Ž. 2019 m. liepos 28 d., apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio - jo iškvėptame ore nustatyta 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, kurie, pažymėtina, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje iš esmės nuoseklūs ir atitinka vieni kitus, o būtent, jis pripažino, kad vairavo automobilį, kai prieš tai buvo išgėręs du butelius po 0,5 litro alaus. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti duomenys – liudytojo A. J. G., betarpiškai mačiusio patį vairavimo faktą bei, sukėlus įtarimų, kad vairuotojas (R. Ž.) galimai neblaivus – pranešusio apie tai policijai bei važiavusio iš paskos iki R. Ž. pastatė automobilį adresu (duomenys neskelbtini), parodymai; taip pat į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno J. P. parodymai dėl aplinkybių, kurias jis matė jau atvykęs į įvykio vietą, be kita ko, ir susijusių su alkoholio kiekio nustatymu alkotesteriu. Konkretų neblaivumo laipsnį patvirtina alkotesterio duomenys bei surašytame neblaivumo nustatymo akte užfiksuota informacija. Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų matyti, kad patikrinus neblaivumą nurodytą dieną 00.31 val., nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, o pakartotinai patikrinus 00.56 val. – 1,56 promilių neblaivumas. Kaltinamasis su alkotesterio parodymais sutiko. Tais atvejais, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, reikšminga veikai kvalifikuoti, yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą, taigi pripažintina, kad R. Ž. vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,56 promilių neblaivumas.
Todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad jam buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas (šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta – 1,56 promilės girtumas, ir net įvertinus galimą paklaidą – 1,543 promilių girtumas), pripažintina, kad R. Ž. kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Spręsdamas klausimą dėl R. Ž. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (b.l. 44), per paskutinius penkerius metus du kartus baustas už KET pažeidimus, nuobaudos negaliojančios (b. l. 46-47), dirbantis (b. l. 47), taip pat pagal pateiktus dokumentus, darbovietės teigiamai charakterizuojamas, jam nustatytas (duomenys neskelbtini), duomenys apie sveikatos būklę.
Teismui pateiktas R. R. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, kad R. Ž. yra jos tėvas, ji dirba tarptautinėje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur yra teigiamai vertinama, niekada nebuvo teista, nepiktnaudžiauju alkoholiu ir neturi žalingų įpročių, yra griežta, teisinga ir atsakinga, yra net savotiškas autoritetas tėvams, ypač tėvui, su kuriuo sieja artimi ryšiai. Nurodoma, kad R. Ž. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, turi nuolatinį darbą, yra teigiamai charakterizuojamas, neturi polinkio nusikalsti, veika yra atsitiktinumas dėl susidėjusių aplinkybių ir sveikatos sutrikimų, mano, kad tai jam buvo didelė pamoka, kuri iš esmės pakeis jo asmenybę, mąstymą ir požiūrį. BK 40 str. nuostatos jai yra suprantamos ir ji prisiima visą atsakomybę pagal laidavimą už savo tėvo R. Ž. tolesnį elgesį. Prašo nustatyti laidavimą be užstato vieneriems metams. Su prašymu pateikti R. R. charakterizuojantys dokumentai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika, kurioje ji apibūdinama teigiamai, santuokos liudijimo kopija, duomenys iš Prevencinių poveikio priemonių taikymo žinybinio registro, Administracinių nusižengimų registro.
Žemesnės instancijos teismas
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Vertinant galimybę atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, šiuo atveju nėra aktuali.
Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimo šiuo atveju, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju R. Ž. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nors per paskutiniuosius penkerius metus kelis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visgi šių nusižengimų nėra pagrindo vertinti kaip itin šiurkščių, be to, nuobaudos negaliojančios, taip pat kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, išreikšta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos (itin neigiamas savo veiksmų vertinimas, prisipažinimas ir gailėjimas), bei duomenys, jį teigiamai charakterizuojantys (jo darbinę veiklą ir pan.) – leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – kad yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Savo ruožtu įvertinus byloje esančius duomenis apie R. R. (neteista, kelis kartus bausta administracine tvarka, tačiau nusižengimai nėra šiurkštūs; duomenys, apibūdinantys jos darbinę veiklą), jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, pateiktą teigiamą charakteristiką iš darbovietės, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamą įtaką savo tėvui R. Ž. – tiek dėl savo pačios požiūrio į aktualią nusikalstamą veiką, tiek ir dėl artimų šeimos santykių su juo, bendravimo ir pan.
Todėl teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir kadangi R. R. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, ji skirtina R. Ž. laiduotoja. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus, taip pat atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo bei jo laiduotoja skirtinos R. R. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė R. Ž.. Taigi R. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
R. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnis numato vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimą naudotis specialia teise (tarp jų – teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,56 (taikant paklaidą – 1,543) promilės neblaivumas. Taigi nors minimali neblaivumo riba, nuo kurios (vairuojant transporto priemones) įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir buvo viršyta ne ženkliai, visgi pats padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas yra itin šiurkštus. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad visgi anksčiau R. Ž. yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (nustatyto greičio viršijimą) (nors nuobaudos ir nebegalioja, tačiau šios aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą), teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamu atveju turi būti paskirta. Sprendžiant klausimą dėl jos termino, teismas visgi įvertina aplinkybes, teigiamai charakterizuojančias kaltinamąjį, tai, kad, kaip minėta, minimali riba, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė, viršyta nežymiai, jis nuo pat pradžios pripažino savo kaltę, gailėjosi – t.y. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to ir iš paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu teismas neturi pagrindo abejoti, jog jis tikrai itin neigiamai vertina savo veiksmus, apgailestauja dėl įvykio. Taigi nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina minimaliam terminui – vieneriems metams, įvertinus, be kita ko, ir jo pateiktus duomenis apie sveikatos būklę bei būtinumą vairuoti transporto priemones dėl to. Visai neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, teismo vertinimu, šiuo atveju pagrindo nėra, kadangi, kaip minėta, padarytas šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemonėmis taisyklių pažeidimas. Nors nurodoma, kad nusikaltimas padarytas neatsargiai – visgi su tokiu kaltės formos traktavimu teismas neturi pagrindo sutikti. Teismo vertinimu, šiuo atveju buvo padaryta tyčinė veika, įvertinus, kad visgi nustatytas vidutinis girtumo laipsnis ir gynybos versija, kad kaltinamasis, nepaisant išgerto alkoholio kiekio bei savo sveikatos būklės, buvo įsitikinęs, kad nebus viršyta riba, nuo kurios nebegalima vairuoti (0,41 promilių) – yra iš esmės neįtikinama.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2019 m. liepos 28 d. nutarimu R. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (b.l. 49). Atsižvelgiant į tai, kad R. Ž. teisę vairuoti transporto priemones faktiškai prarado nuo 2019 m. liepos 28 d., kai jam buvo skirta minėta kardomoji priemonė, kurios turinys iš esmės atitinka paskirtos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, teismas sprendžia, jog R. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 28 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės alkoholio kiekis; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Nustatyta, kad R. Ž. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau 1,5 promilės neblaivumas. Taigi teismas sprendžia, kad net ir atleidus R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į automobilio vertę, net ir vertinant kaltinamojo paaiškinimus, jog jis turi finansinių įsipareigojimų ir pan., visgi nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju minėtos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas būtų neproporcinga ir per griežta priemonė, siekiant tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad nagrinėjama situacija nebūtų vertinama kaip skatinanti nebaudžiamumą. Taigi kadangi automobilis VW Golf, kurį vairavo kaltinamasis, priklauso jam, šio automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2019 m. liepos 29 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. Ž. automobiliui VW Golf, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), terminą nustatant iki 2019 m. spalio 29 d. (b. l. 14). Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas 3 (trims) mėnesiams nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. sausio 29 d., uždraudžiant jam disponuoti šiuo turtu.
Atsižvelgiant į tai, kad R. Ž. priklausantis automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. Ž. (R. Ž.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą R. Ž. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti R. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 28 d.
Paskirti R. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro R. L. 2019 m. liepos 29 d. nutarimu paskirtą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui – transporto priemonei (automobiliui) VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant jam disponuoti šiuo turtu, palikti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti R. Ž., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).
Išaiškinti R. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.