Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas žmonos V. B. atsakomybėn pagal laidavimą 1 metams su 1000 eurų dydžio užstatu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta; laiduotoja V. B. įpareigota per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti 1000 eurų dydžio užstatą; į bausmės laiką V. B. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas – viena para; V. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams; šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nuspręsta skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos (2020 m. kovo 14 d.); vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (transporto priemonės) konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą kaltinamojo V. B., ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodant valstybės nuosavybėn; automobilio registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti kartu su konfiskuota transporto priemone valstybės nuosavybėn; prie bylos esantį V. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti teisę vairuoti kelių transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“; 2020 m. kovo 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, apribojant V. B. nuosavybės teisę į jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Atsiliepimų į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertintini. Apeliantas skunde kelia jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir turto (transporto priemonės) konfiskavimo pagrįstumo klausimą, prašydamas panaikinti jam paskirtą uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams arba sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, arba panaikinti jam paskirtą kitą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, tai yra ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Įstatymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat ir proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-64-511/2019).

9. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020). BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

10. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, priimdamas sprendimą apeliantui V. B. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nurodė, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti kaltininką. Teisėjų kolegija, įvertinusi V. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, atsižvelgusi į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, charakterizuojančius duomenis, vadovaudamasi aktualia teismų praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai V. B., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

11. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, jog V. B. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,95 promilių girtumas, kuris ženkliai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią (1,51 promilės) neblaivumo ribą. Šiais veiksmais padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. V. B. padarė tyčinę nusikalstamą veiką (automobilio vairavimas, esant neblaiviam), kuri neabejotinai kėlė grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko gyvybei, sveikatai bei turtui. V. B., būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį, nesuvaldė transporto priemonės ir įvažiavo į griovį. Vien tai, kad niekam, išskyrus patį V. B. ir jam priklausantį turtą, nebuvo sukeltas pavojus ir dėl to neatsirado neigiamų padarinių, šio nusikaltimo mažiau pavojingu nedaro. V. B. nustatytas neblaivumo laipsnis rodo, kad jis negalėjo nesuprasti ir nesuvokti, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Tai, kad jis suprato, jog byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus, tačiau, pamatęs automobilį ir jame esančius raktelius, sėdo važiuoti, patvirtino ir pats V. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Vadinasi, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau, nepaisydamas to, vairavo būdamas neblaivus ir buvo abejingas galimų padarinių atsiradimui. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, jog nėra pagrindo išvis panaikinti V. B. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę –uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. V. B. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą, todėl taikant prevencines priemones ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

12. Parinkdamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo terminą (2 metams), pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būdą, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ir galėjusias kilti pasekmes, įvertino tai, kad V. B. nusikalstamą veiką padarė, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, į alkoholio koncentraciją V. B. kraujyje (1,95 promilių), į tai, kad V. B. veikė tiesiogine tyčia, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, kad V. B. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius duomenis, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino visas bylos aplinkybes, reikšmingas nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino dydį.

13. Nagrinėjamu atveju V. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis vairavo automobilį užmiestyje, keliu, kuriame eismas nėra intensyvus (keliu (duomenys neskelbtini)), sunkių padarinių buvo išvengta (V. B. neblaivus vairuodamas sau priklausantį automobilį įvažiavo į griovį, tačiau sužalojimų nepatyrė, apgadinta tik jam pačiam priklausanti transporto priemonė). Nustatyta viena V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad jis neteistas (1 t., b. l. 98). Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad V. B. per pastaruosius penkerius metus (iki nagrinėjamo įvykio) baustas administracine tvarka tris kartus, paskirtos nuobaudos sumokėtos, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą baustas tik vieną kartą (1 t., b. l. 102-104), duomenų, kad anksčiau būtų baustas už panašius Kelių eismo taisyklių pažeidimus byloje nėra, taigi piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju jo negalima laikyti. V. B. dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliekų priėmėju – kontrolieriumi (duomenys neskelbtini) didelio gabarito ir žaliųjų atliekų priėmimo aikštelėje (1 t., b. l. 105, 156-163), jo tiesioginės darbinės funkcijos nėra susijusios su transporto priemonės vairavimu. V. B. darbovietėje, seniūnijoje ir parapijoje charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 165, 168, 169), yra vedęs (1 t., b. l. 171), gyvena kartu su sutuoktine (1 t., b. l. 130, 154), abu turi rimtų sveikatos problemų (iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad V. B. diagnozuota kita krūtinės anginos forma, jis turi gretutinių susirgimų ir komplikacijų – seną miokardo infarktą, koronarinį angioplastinį implantą ar transplantatą, hipertenzinę širdies ligą be širdies nepakankamumo (stazinio), mišrią hiperlipidemiją ir nutukimą be kalorijų pertekliaus, o jo sutuoktinei V. B. diagnozuotas seropozityvus reumatoidinis artritas, nosiaryklės limfoidinio audinio hiperplazija, lėtinis pansinusitas bei kiti gretutiniai susirgimai – adenoidų hipertrofija, nosies ir prienosinio ančio cista bei mukocelė (2 t., b. l. 9-21)), tiek V. B., tiek jo sutuoktinei V. B. nustatytas tik 30 procentų darbingumas (1 t., b. l. 131, 155). V. B. teigimu, jis slaugo ir savo sergantį tėvą, kuris gyvena kitame kaime (1 t., b. l. 174-178). Apeliaciniame skunde V. B. taip pat nurodo, kad specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones turėjimas yra neatsiejama jo profesinio bei asmeninio gyvenimo dalis, šios teisės atėmimas stipriai pablogintų jo gyvenimo kokybę, apsunkintų socialinį funkcionavimą ir prisitaikymą, itin paveiktų gebėjimą dirbti bei rūpintis tiek savo, tiek jam artimų asmenų gerove. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos poreikiams tenkinti, nuvykti į darbą, lankyti sergantį tėvą, nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis vienareikšmiškai neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tačiau visų aptartų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas V. B. 2 metams, atsižvelgus į anksčiau nurodytas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir šeiminę padėtį, yra neproporcingas V. B. padarytam nusikaltimui, todėl taps nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra bus įgyvendinta, sutrumpinant V. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 1 metų 6 mėnesių. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BK 328 straipsnio 2 punktas).

14. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. taip pat nesutinka su kita jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, ir prašo panaikinti jam priklausančio automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

15. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį, turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir pritaria V. B. apeliaciniame skunde išdėstytai nuomonei, kad, atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas nėra privalomas visais atvejais.

16. Pažymėtina kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, 2K-195-788/2019, 2K-64-511/2019, 2K-86-895/2019, 2K-110-489/2019). Teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

17. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas, įtvirtintas BK 72 straipsnyje, yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat paimti turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias V. B. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą, bei jo asmenybę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. B. vairavo automobilį „VW Golf“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,95 promilių girtumas), įvažiavo į griovį ir apgadino transporto priemonę. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Kadangi nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „VW Golf“ – nuosavybės teise priklauso V. B., pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą konfiskuoti jį iš kaltininko. V. B. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį, pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcinga (adekvati) jo padarytam nusikaltimui. Tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

19. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės – tai, kad V. B. neteistas, pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, nevengė atsakomybės, yra susituokęs, dirba, kad baudžiamasis procesas jau turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį jo atžvilgiu, kad dėl kitos jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pakankamai ilgą laiką V. B. negalės vairuoti automobilio ir tai jo šeimai sukels didelius ilgalaikius netekimus, savaime, nesant jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą automobilio konfiskavimą, nesudaro galimybės V. B. neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės. V. B. vairuotas automobilis turi ekonominę vertę, jį naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti kelią visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, automobilis „VW Golf“ pirmosios instancijos teismo konfiskuotas buvo visiškai pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio) konfiskavimas, yra tinkamai individualizuota, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

20. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė, toks asmuo išvengia teistumo, be to, toks asmuo nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. B. pagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nes atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors jis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise ir turto konfiskavimo, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.