- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-528-908/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40829-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Nukentėjusysis
- T. S.
- Civilinis atsakovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Civilinis ieškovas
- T. S.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas K. L. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą, baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus ir šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteista 1 840 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės T. S. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 11.46 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Naugarduko g. antrąja eismo juosta nuo Žemaitės g. link Gerosios Vilties g. pasirinktu greičiu, neatsižvelgęs į eismo intensyvumą ir į priekyje ta pačia eismo juosta bei kryptimi važiavusio automobilio „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. S., greitį, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio, kuriam ties Naugarduko g. pastatu Nr. 90 pradėjus stabdyti ir sukti į kairę, esant kliūčiai, kurią galėjo pastebėti, nesulėtino automobilio greičio ir nesustojo, o apvažiuodamas iš kairės pusės ir įvažiuodamas į priešingos krypties eismo pusę susidūrė su automobiliu „Seat Toledo“. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Seat Toledo“ vairuotojos T. S. sveikata. Taip M. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 126, 127 ir 128 punktus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nuosprendį ir panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad būdamas blaivus jis pirmą kartą padarė neatsargų nesunkų nusikaltimą, prisipažino jį padaręs ir nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Praeityje padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio iš jo buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, buvo vienkartinis atvejis. Jis vykdo individualią vadybininko veiklą, pagal pareigybės nuostatus jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai atsilieptų jo gyvenimo kokybei ir galimybei dirbti. Atsižvelgiant į jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, uždraudimas naudotis specialia teise yra neproporcingas jo padarytam nusikaltimui. Prie apeliacinio skundo pridėti nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma ir vadybininko pareiginiai nuostatai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą, pareiškimų dėl nušalinimo negauta. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusioji – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Iš apeliacinio skundo matyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, be to, kad uždraudimas naudotis specialia teise yra neproporcingas.
7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
8. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
9. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, – taip pat atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-401/2014). Skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę svarbu įvertinti prevencinį jos tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 30 punktas). Vienintelė būtina šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Kita vertus, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas: teismas privalo apsvarstyti ir motyvuotai nuspręsti, ar ją taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013).
10. Vertinant, ar yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, būtina atsižvelgti tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemones, tiek į byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, 4.1 papunktis). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018, 10 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
11. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisinės valstybės, teisingumo principais, už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarimas, 12.5 papunktis).
12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, skyrimo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. klausimą, pagrįstai nustatė jos taikymo sąlygą, t. y., kad nusikaltimą jis padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes, M. G. neatsargią kaltės formą ir padarytus Kelių eismo taisyklių 126, 127 ir 128 punktų pažeidimus. Teisėjų kolegija tam pritaria ir šių aplinkybių nekartoja. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad M. G. transporto priemonę vairavo būdamas blaivus, pažymėtina tai, jog BK 68 straipsnio 1 dalyje uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis nėra siejamas su asmens, kuris naudodamasis šiomis teisėmis padarė nusikalstamą veiką, blaivumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, 4.1 papunktis), todėl nurodyta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo M. G. neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir M. G. administracinius baustumus už ankstesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, pagrįstai įžvelgdamas sistemiškumą. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų (1 t., b. l. 49-50) matyti, kad, nors nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. iš M. G. buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, jis 2018-2020 m. laikotarpiu net penkis kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, iš kurių tris kartus – už nustatyto greičio viršijimą, taip pat ir 52 km/val., taip būdamas dar pradedančiuoju vairuotoju šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Akcentuotina tai, kad nagrinėjamą nusikaltimą M. G. padarė taip pat viršydamas leistiną važiavimo greitį. Be jo prisipažinimo (1 t., b. l. 29, 37, 46, 175-176) tai akivaizdžiai atsispindi vaizdo įraše (1 t., b. l. 37; kompaktinis diskas saugomas prie bylos 1 tomo viršelio), kuriame užfiksuota, kaip jo vairuojamas automobilis dideliu greičiu aplenkia kitą važiuojantį automobilį ir po akimirkos sukelia eismo įvykį. Visa tai rodo M. G. atsainų požiūrį į kelių transporto eismo saugumo reikalavimus ir sudaro pagrindą išvadai, kad praeityje už nustatyto greičio viršijimą M. G. ne kartą paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas trumpesniam – vienerių metų terminui (1 t., b. l. 49-50), jam teigiamos įtakos nepadarė. Tai apklausiamas teisme pripažino ir pats M. G. (1 t., b. l. 175-176). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės – tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaip ir kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos jo asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybės, neatsveria nagrinėjamo nusikaltimo kontekste esminę reikšmę turinčių M. G. administracinių baustumų už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, kurie jo asmenybę apibūdina neigiamai. Tuo tarpu apelianto minima neatsargi nusikaltimo forma (pastebėtina tai, kad pagal BK 11 straipsnio 2 dalį į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius skirstomi tik tyčiniai nusikaltimai) neturi reikšmės vertinant, ar yra pagrindas jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.
13. Apeliaciniame skunde nurodyta tai, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones yra susijusi su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. darbu, todėl uždraudimas naudotis šia specialia teise neigiamai atsilieptų jo gyvenimo kokybei ir galimybei dirbti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakė dėl analogiškų M. G. gynėjo argumentų. Apeliantas nenurodo konkrečių nesutikimo su minėta pirmosios instancijos teismo išvada argumentų, o tik prašo kitaip įvertinti šias aplinkybes. Teisėjų kolegija nemato tam pagrindo. Vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ar trumpinti jos maksimalų terminą, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą. Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 31 punktas; 2016 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-139/2016, 5.4 papunktis). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti įrodymai, apibūdinantys padarytą nusikaltimą ir M. G. asmenybę, pagrindžia būtinumą jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. M. G. teisė pasirinkti darbą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu, yra neapribota. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 31 punktas).
14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų ir šešių mėnesių terminui, kuris yra artimas minimaliam (BK 68 straipsnio 2 dalis), atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra tinkamai individualizuota, adekvati padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei, teisinga ir būtina, siekiant jos prevencinio tikslo – užkirsti M. G. kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą atmesti.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo
15. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo M. G. valstybės naudai prašoma išieškoti 135 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
16. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
17. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal šio straipsnio 3 dalį nuteistojo M. G. gynėjas buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. G. apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.