Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. G. savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad važiavo su bendradarbiu, buvo įsiliejęs į eismą, važiavo antra eismo juosta. Pamatęs, kad nukentėjusios automobilis “Seat Toledo” stabdo, nusprendė, jog nespės sustoti ir nutarė apvažiuoti iš kairės pusės, nes dešinėje juostoje buvo kitas automobilis. Tačiau apvažiuoti nepavyko ir jie susidūrė. Automobilis “Audi”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo, priklausė jam, dabar šio automobilio neturi. Kokiu greičiu važiavo, negali tiksliai pasakyti. Eismo įvykis buvo 2020-09-25 apie 11.46 val. Susidūrus automobiliams, jis pirmas nubėgo prie nukentėjusios, norėjo padėti, iškvietė pagalbą. Nukentėjusioji išvažiavo su greitąja. Įvykio metu jo vairavimo stažas buvo 8 ar 9 mėnesiai. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, blogai vertina savo elgesį, nes galėjo išvengti įvykio, laikytis saugesnio atstumo. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, mano, kad nukentėjusios prašoma 5000 Eur neturtinė žala yra per didelė, tokių pinigų jis neturi. Balandžio 20 d. jis padarė 160 Eur perlaidą nukentėjusiai žalai atlyginti. Jeigu per mėnesį laiko gavėjas siuntos neatsiima, tai paštas praneša, kad pasiimtų perlaidą atgal. Žinutės iš pašto dėl siuntos grąžinimo jis negavo. Prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja paskirti jo motiną. Jis mamos klauso, ji daro teigiamą įtaką. Po įvykio jis pasikeitė, nepadarė administracinių nusižengimų, turi vairuotojo pažymėjimą ir stengiasi vairuoti atsargiau, tai buvo didelė pamoka. Anksčiau jam vairavimo teisės buvo atimtos už greičio viršijimą, išvadas jau padarė. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, nes reikia važinėti pas klientus ir į kitus miestus, todėl jeigu teisė vairuoti liks, pasižada pasitaisyti, atsižvelgti į saugų vairavimą. Nukentėjusios nori atsiprašyti už padarytą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusioji T. S. teismo posėdyje paaiškino, kad norėtų, jog būtų iškviestas liudytojas, nes kaltininko automobilio greitis nurodytas netinkamai. Kaltinamasis nurodė, kad važiavo su srautu, tačiau jo automobilio greitis buvo didesnis, nei automobilio, kuris užfiksavo vaizdo įrašą. Taip pat nori patikslinti savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes po eismo įvykio jai su kvėpavimu negerai, todėl, kad palengvintų kvėpavimą, turi vartoti vaistus. Vienas iš variantų yra daryti operaciją, konsultuojasi su specialistais ir darosi tyrimus. Yra tikimybė, kad operaciją reikės kartoti periodiškai, todėl bus nedarbinga, o tai neigiamai atsilieps jos darbo įgūdžiams įmonėje, bus moraliniai išgyvenimai ir sunkumai, kurių dabar negali įvertinti, galėtų patikslinti po operacijos. Be to dėl įvykio ji negalėjo baigti studijų, dalyvauti užsiėmimuose, todėl aukštojo mokslo gavimą nukėlė metams laiko. Mėnesį laiko buvo nedarbinga. Šiai dienai įvertina kokios pasekmės buvo ir kokios atsiras. Patirtą žalą vertina daugiau, nei išmokėjo draudimo bendrovė, todėl prašo priteisti civilinį ieškinį iš kaltinamojo. Sutinka, kad žala būtų priteista iš draudimo bendrovės.

Baudžiamoji byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 291 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (neapklausinėjant liudytojų, specialistų), nes kaltinamasis M. G. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir davė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas. Kadangi įstatymas nereikalauja nukentėjusio sutikimo sprendžiant klausimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, o prokuroras ir gynėjas nukentėjusios prašymui dėl liudytojo iškvietimo prieštaravo, todėl teismas protokoline nutartimi nukentėjusios prašymą atmetė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. G. parodė, kad 2020-09-25, apie 11.40 val., Vilniuje vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Naugarduko g. antra eismo juosta važiavo apie 65 km/h greičiu pietauti į kavinę. Tame gatvės ruože buvo 4 eismo juostos, po dvi eismo juostas priešingomis kryptimis. Eismas buvo intensyvus, abiejose juostose važiavo automobiliai. Jis važiavo vienodu greičiu. Pamatė, kad jo eismo juostoje priekyje važiavęs „Seat Toledo“ automobilis pristabdė ir pradėjo sukti į kairę, kai iki šio automobilio buvo likęs nedidelis atstumas. Supratęs, kad nesuspės sustabdyti automobilio, jo nestabdė, bet, siekdamas išvengti susidūrimo, bandė sukantį automobilį apvažiuoti iš kairės pusės. Tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir jo automobilis atsitrenkė į sukančio „Seat Toledo“ automobilio kairės pusės priekinę dalį. Susidūrimas įvyko priešpriešinio eismo juostoje. Abu automobiliai nuo smūgio buvo nublokšti į kairįjį kelkraštį (žiūrint jų važiavimo kryptimi). „Seat Toledo“ automobilio iš dešinės pusės apvažiuoti negalėjo, nes pirmoje eismo juostoje važiavo kitas automobilis. Eismo įvykio metu nukentėjo „Seat Toledo“ automobilio vairuotoja, kurią GMP medikai išvežė į ligoninę. Jis vėliau susisiekė su nukentėjusiąją, atsiprašė, pasiūlė savo pagalbą ir atlyginti padarytą žalą (b. l. 46).

Rašytiniame paaiškinime 2020-09-25 M. G. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip apklaustas įtariamuoju, teigė, kad jo greitis buvo 70 km/h (b. l. 29).

Nukentėjusioji T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-25, apie 11.46 val., Vilniuje, vairavo automobilį „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Naugarduko g. antra eismo juosta link Tūkstantmečio g. Privažiavusi vietą, kur buvo galima apsisukti, įjungė kairiojo posūkio signalą ir suko į kairę. Jai iš paskos atvažiuojančio automobilio nematė. Kai įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pajuto smūgį į jos vairuojamo automobilio kairės pusės priekinę dalį. Nuo smūgio jos automobilį nubloškė į kairįjį kelkraštį. Eismo įvykio metu buvo giedra, kelio danga - sausas asfaltas. Po susidūrimo iššovė jos automobilio vairuotojo pusės šoninė oro pagalvė. Eismo įvykio metu jai lūžo nosies kaulas ir pertvara, GMP medikai išvežė į ligoninę. Jai buvo nustatytas nesunkus sveiktos sutrikdymas (b. l. 39).

Rašytiniame paaiškinime 2020-10-05 T. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip apklausta liudytoja (nukentėjusia) (b. l. 30, 41).

Iš vyriausiojo patrulio T. M. 2020-09-25 tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad eismo įvykio vietoje buvo nustatyta, kad abu vairuotojai yra blaivūs. Eismo įvykio vieta nefilmuojama, tačiau iš paskos pirmąja eismo juosta važiavo liudininkas su vaizdo registratoriumi, kuris nufilmavo eismo įvykį (b. l. 12).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad M. G. 2020-09-25 11.46 val. pranešė, kad Vilniuje, Naugarduko g. 90 susidūrė du automobiliai, nukentėjusiai nosies trauma. Taip pat kortelėje nurodyta, kad yra liudininkas, kuris turi vaizdo medžiagą. Iš RVUL gautas pranešimas, kad T. S. nustatyta nosies trauma, ji paguldyta stebėjimui (b. l. 4).

Eismo įvykio vietos planas, fotonuotraukos ir papildomi duomenys apie eismo įvykį patvirtina, kad 2020-09-25 eismo įvykio metu Naugarduko g. 90, Vilniuje susidūrė automobiliai „Audi A6“, valstybinis (duomenys neskelbtini) vairuojamas M. G., ir automobilis „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas T. S., eismo įvykio plane nurodyta eismo įvykio situacija vietovės atžvilgiu, papildomuose duomenyse – automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 13-21).

VĮ „Regitra“ išduotas automobilio registracijos liudijimas ir privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita patvirtina, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis (duomenys neskelbtini) registruotas M. G. vardu, transporto priemonės techninė apžiūra atlikta 2020-05-29 ir galioja iki 2022-05-01, transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (b. l. 27, 28).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėti automobiliai „Audi A6“, valstybinis (duomenys neskelbtini) ir „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti jų apgadinimai. Administraciniu sprendimu automobiliui „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apgadinimų uždrausta dalyvauti viešajame eisme ir panaikinta privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas (b. l. 22, 23, 24).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2020-10-13 buvo apžiūrėtas automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti kaip tamsios spalvos automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta didesniu greičiu pravažiuoja pro automobilį, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, priartėja prie antra eismo juosta važiuojančio tamsios spalvos „Seat“ automobilio, kuris stabdo ir kelio atkarpoje, kur vidurio linija pažymėta punktyrine linija, suka į kairę. Matosi, kaip įsijungia automobilio „Audi“ galiniai stabdžių žibintai, automobilis nesustoja, o važiuoja tiesiai, po to suka į kairę, išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkia į kairėn pasukusį „Seat“ automobilį. Abu automobiliai susiduria priešpriešinio eismo juostoje, po smūgio dar šiek tiek pavažiuoja priešpriešinio eismo juosta (b. l. 37, CD prie bylos viršelio).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog M. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020-09-25 apie 11.46 val., Vilniuje, Naugarduko g. 90, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusios T. S. sveikata. Kaltinamasis M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: nukentėjusios T. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir jos rašytinis paaiškinimais, įvykio registracijos kortelės duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, fotonuotraukos, eismo įvykio vietos planas, specialisto išvada dėl nukentėjusiai padarytų sužalojimų bei kiti aukščiau nurodyti rašytiniai duomenys.

M. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis M. G. ir galima laiduotoja K. L. pateikė 2021-05-24 prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 145-148). Prašyme nurodė, kad yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos formalios sąlygos taikyti laidavimo institutą. M. G. anksčiau neteistas, nusikaltimą padarė pirmą kartą, savo kaltę visiškai pripažino ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, išgyvena. Po eismo įvykio susisiekė su nukentėjusiąja, atsiprašė, pasiūlė savo pagalbą ir atlyginti padarytą žalą. Dėl netinkamo jo elgesio pradėtas baudžiamasis procesas buvo didelė pamoka, privertusi iš naujo įvertinti savo elgesio moralumą ir leistinumo ribas. Jis padarė išvadas ir pažada, kad neteisėtas elgesys daugiau nepasikartos, įsipareigoja atlyginti padarytą žalą, ateityje elgtis sąžiningai ir teisėtai. Yra baigęs (duomenys neskelbtini), taip pat baigęs (duomenys neskelbtini). Už aktyvią (duomenys neskelbtini) veiklą, parodytą profesionalumą, uolų bei iniciatyvų pareigų vykdymą bei asmeninį indėlį (duomenys neskelbtini) veikloje yra gavęs padėkas. Prašo laiduotoju paskirti jo motiną K. L., su kuria sieja tamprūs ryšiai, jie kartu gyvena ir ji gali daryti jam teigiamą įtaką, jis įsiklauso į mamos patarimus. Pokalbiai su mama privertė jį iš naujo permąstyti savo elgesį ir padaryti tinkamas išvadas. Mama jam yra autoritetas, ji gerbiama darbe, kaip darbuotoja ir teigiamai charakterizuojama.

K. L. prašyme nurodė, kad sutinka būti M. G. laiduotoja, prašo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės skiriant laidavimą be užstato. Su BK 40 straipsnio sąlygomis yra susipažinusi (b. l. 145-148).

Nukentėjusioji T. S. nesutiko, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą, nes padarė ne vieną KET pažeidimą, po kurių laiduotoja kalbėjo su juo, tačiau nebuvo padarytos tinkamos išvados, kol nebuvo sukelta avarija, kurios metu buvo sutrikdyta jos sveikata. Ji nėra garantuota, kad toks laidavimas bus tinkamas ir ateityje nebus panašios situacijos.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Kaltinamasis M. G. padarė neatsargų nusikaltimą, yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), neturi daug vairavimo patirties, dirba ir tiek buvusio darbdavio (duomenys neskelbtini), tiek dabartinio darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (b. l. 151, 152), dalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje, jam skirtos padėkos (b. l. 156-160), yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvena kartu su savo motina – galima laiduotoja K. L. (b. l. 156A, 173), anksčiau nėra teistas (b. l. 51), nusikalto pirmą kartą, 2018–2020 metų laikotarpiu 5 kartus baustas už KET pažeidimus, iš jų 3 kartus už greičio viršijimą, turi galiojančių nuobaudų, tačiau po 2020-09-25 eismo įvykio daugiau administracinių nusižengimų nėra registruota (b. l. 49-50). M. G. nukentėjusios atsiprašė ir įsipareigojo atlyginti padarytą žalą. Iš Lietuvos pašto pinigų perlaidos matyti, kad jis 2021-04-20 pervedė (iki pareikalavimo) nukentėjusiai T. S. 160 Eur žalai atlyginti (b. l. 149), taip pat turtinę ir neturtinę žalą iš dalies atlygino draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kurioje buvo drausta M. G. civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę ir kuri pagal įstatymą yra atsakinga už transporto priemonės valdytojo veiksmus. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji neatsiėmė iš pašto M. G. siųstos piniginės perlaidos, nereiškia, kad kaltinamasis nesiėmė veiksmų žalai atlyginti. Jis viso proceso metu savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl atsiradusių pasekmių, po sukelto eismo įvykio daugiau teisės pažeidimų nepadarė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad M. G. padarė išvadas dėl neteisėto savo elgesio, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

K. L. yra kaltinamojo motina, jie kartu gyvena, juos sieja artimi giminystės ryšiai, tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, ji išgyvena dėl sūnaus padarytos nusikalstamos veikos, moko jį tinkamai elgtis, stengiasi daryti įtaką sūnui, kad reikia laikytis nustatytų taisyklių, kaltinamasis nurodė, kad įsiklauso į mamos patarimus. K. L. turi pastovų darbą ir darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai, yra neteista, nebausta administracine tvarka, augina nepilnametį vaiką (b. l. 164-173). Todėl, įvertinęs K. L. asmenybę, jos vertybinį požiūrį į M. G. padarytą nusikalstamą veiką, artimus ryšius ir tarpusavio santykius, nepriekaištingą reputaciją, teismas mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra verta teismo pasitikėjimo būti paskirta laiduotoja.

Kaltinamasis M. G. BK 281 straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Tokią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, kaip pats nurodė, važiavo Vilniaus mieste, Naugarduko gatve 65-70 km/h greičiu, todėl buvo neatsargus ir pažeidė KET 126, 127 bei 128 reikalavimus. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad M. G. pažeidžia KET ne pirmą kartą. Pagal Administracinių nusižengimų išrašą 2018-11-07 nutarimu M. G. buvo paskirta 450 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių (nuo 2018-11-27 iki 2019-11-26) už administracinio nusižengimo numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarymą, kai jis, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, Alytaus mieste vairavo automobilį 104 km/h greičiu, nors leistinas greitis 50 km/h (b. l. 49-50). Po šios administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės paskyrimo jis atitinkamų išvadų nepadarė ir 2020-09-25 Vilniaus mieste vėl nepaisė KET reikalavimų, neįvertino vairavimo situacijos, nepasirinko saugaus greičio bei nesilaikė saugaus atstumo, ko pasėkoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 1 metų 6 mėnesių šios poveikio priemonės terminą, skaičiuotiną nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nors kaltinamojo gynėjas prašė netaikyti vairavimo teisės atėmimo, nes tai gali neigiamai paveikti ginamojo darbines funkcijas, jis gali likti be darbo, yra pasiryžęs tobulinti savo žinias ir siekti kitų kategorijų, tačiau teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę (kriminalizuodamas veikas) už kelių eismo taisyklių pažeidimus pabrėžė šių veikų pavojingumą ir galimų neigiamų pasekmių reikšmę visuomenėje, todėl, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą, vadovautis kaltinamojo asmeniniais interesais, teikiant jiems prioritetą bei sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra pagrindo. Be to, kaip matyti, kaltinamasis buvo neseniai išlaikęs vairavimo egzaminą ir gerai žinojo KET taisykles, 2018 metais jau buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą už šiurkštų KET pažeidimą (greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h), tačiau dėl neatsakingo vairavimo nepasimokė. Taip pat jis gerai žinojo savo darbinę padėtį ir, kad darbo funkcijoms atlikti jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, tačiau pasirinko kitą elgesio variantą – sėdo už vairo ir neatsargiai vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį bei sužalojo žmogų, taigi pats prisiėmė riziką dėl atsiradusių padarinių.