Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta.

G. K. pagal laidavimą perduotas laiduotojos – sutuoktinės L. K. žiniai, 2 (dvejų) metų terminui be užstato.

G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje –uždraudimas naudotis specialia teise ir G. K. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo – 2020 m. gruodžio 16 d.

G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas ir, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas G. K..

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Prokuroro nutarimu G. K. skirtą ir pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, apribojant nuosavybės teisę į automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl šios transporto priemonės konfiskavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato atleistas už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. jis 2020 m. gruodžio 9 d., apie 18.55 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai 18.58 val. alkoholio matavimo prietaisu ,,Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2,76 promilių girtumas.

2.5. Skundo autorius pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas turto konfiskavimo, kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri, visų pirma, lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Tuo tarpu jam inkriminuotas nusikaltimas yra padarytas ne savanaudiškais tikslais, todėl prašoma nekonfiskuoti jo šeimos vienintelio važiuojančio automobilio. Kitas turimas automobilis yra labai senas ir turi rimtą gedimą, kurį taisyti finansiškai nenaudinga, šis automobilis yra ruošiamas utilizavimui. Kadangi jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jis nėra nuteistas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuteisimo atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais turto konfiskavimas yra privalomas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių (įskaitant ir turto konfiskavimą) taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

2.8. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad gauna minimalias pajamas, kartu su žmona moka už vaiko mokslus, todėl 3130 Eur vertės transporto priemonės konfiskavimas sužlugdytų jį finansiškai ir morališkai. Dabartinė situacija stumia jį į neviltį, emocinę depresiją, bejėgiškumą, jis prarado pasitikėjimą savimi ir teisingumu. Jeigu teismas manys, kad jam, kaip atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, turėtų būti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, tuomet prašo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, skirti jam įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (5 MGL), išdėstant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.

4. Apeliaciniame skunde keliamas tik baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. K. pagal laidavimą be užstato atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą kelių transporto priemonės – automobilio ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant apsvaigus nuo alkoholio, kai mažiausia etilo alkoholio koncentracija kraujyje nustatyta 2,76 promilių. Minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, todėl apylinkės teismas nusprendė jį konfiskuoti BK 72 straipsnio pagrindu. Šiam sprendimui teisėjų kolegija pritaria dėl toliau šioje nutartyje aptariamų motyvų.

6. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

7. Baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Šiuo aspektu teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto konfiskavimo ar dėl jo vertės išieškojimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

8. Spręsdamas, ar nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam G. K. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir pažeidimų prevencijos užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertina tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nors G. K. anksčiau nėra teistas ir neturi kriminalinės praeities (b. l. 61), tačiau į šią aplinkybę jau buvo atsižvelgta atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus (informacija patikrinta Administracinių nusižengimų registre) patvirtina, kad G. K. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą dėl greičio viršijimo (b. l. 63). Taigi, nors nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, tačiau itin pavyzdingu vairuotoju jo taip pat pripažinti negalima.

10. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. K. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklausė pačiam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Nagrinėjamu atveju G. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, panaudojo konkrečią transporto priemonę – jam priklausantį automobilį ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamai veikai padaryti, t. y. jį vairavo ir tokiais veiksmais padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Taigi, automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, todėl šį tyčinį nusikaltimą darant panaudotas turtas privalo būti konfiskuojamas. Šios išvados nepaneigia nei paties G. K., nei jo šeimos narių patiriami buitiniai nepatogumai, taip pat aplinkybė, kad jo padarytas nusikaltimas nesukėlė itin skaudžių pasekmių – nesužaloti žmonės, neapgadintos kitos transporto priemonės ir pan. Jei minėti padariniai būtų sukelti, G. K. turėtų atsakyti pagal sunkesnį baudžiamojo įstatymo straipsnį, dėl ko jam grėstų ir reali laisvės atėmimo bausmė. Šiuo atveju tiek prokuroras, tiek apylinkės teismas kaltininkui parodė pasitikėjimą ir nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleido perduodant laiduotojos – sutuoktinės L. K. atsakomybėn. Tuo pačiu pažymėtina, kad G. K. šeimos turtinė padėtis, konfiskavus automobilį, iš esmės nepablogės, nes transporto priemonė ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra penkiolikos metų senumo, (duomenys neskelbtini) laidos, todėl jos materialinė vertė nėra didelė. Be to, iš transporto priemonės aprašo (b. l. 35) matyti, kad ji buvo apgadinta (nurodyti įlenkimai ant bagažinės dangčio, dešinės pusės galinio sparno, taip pat įlenktas valstybinio numerio ženklas, apgadintas priekinis bamperis).

11. Nors apeliantas savo kaltę bylos teisminio nagrinėjimo metu pripažino ir teigė nuoširdžiai besigailintis, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis su pareigūnais nebendradarbiavo, duoti parodymus atsisakė (b. l. 70). Iš policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje esančių vaizdo kamerų apžiūros protokolo matyti, kad G. K. pavyko sustabdyti ne iš pirmo karto. Iš pradžių jį stabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), paskui – (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur galiausiai jis ir buvo sustabdytas. Pasiteiravus, kur pilietis važiuoja prieš eismą, šis atsakė, kad vyksta pasiimti vaiko. Tuomet jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,76 promilės. Paklausus, prieš kiek laiko buvo vartotas alkoholis, G. K. gynėsi, jog svaiginosi vakar ir dar kelias dienas prieš tai, tačiau įvykio dieną tikrai negėrė (b. l. 43–44). Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu G. K. pripažino, kad alkoholį (degtinę) vartojo transporto priemonės vairavimo dieną, savo poelgio priežasčių jis paaiškinti negalėjo, teigė, kad jokios šventės nebuvo, tiesiog jautė kažkokį nerimą, baimę, todėl ir išgėrė. Be to, teisme buvo pateikta nauja versija apie tai, kur įvykio dieną pažeidėjas vyko, t. y. ne pasiimti vaiko, tačiau norėjo iš vakaro palikti mašiną draugui, kad šis ją sutvarkytų. G. K. pažymėjo ir tai, kad alkoholį vartoja labai retai ir mažais kiekiais, kas akivaizdžiai prieštarauja jam įvykio metu nustatytam girtumo laipsniui bei pirminiam paaiškinimui, duotam policijos pareigūnui, kad alkoholį vartojo net kelias dienas iš eilės iki vairavimo momento. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo savo kaltę pripažįsta ir gailisi dėl susidariusios situacijos, tačiau labai nuoširdus viso baudžiamojo proceso metu jis nebuvo.

12. Apeliaciniame skunde G. K. prašo atsižvelgti į tai, kad jis vairavo prisisegęs saugos diržą, su įjungtomis šviesomis, automobilis buvo draustas privalomuoju draudimu, jam atlikta techninė apžiūra. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra baigta nusikalstama veika, nepriklausomai nuo automobilio techninės būklės ar vairuotojo turimų vairavimo įgūdžių. Šiuo atveju policijos pareigūnai nusprendė sustabdyti patikrai įtartinai kelyje manevruojantį automobilį, t. y. G. K., būdamas neblaivus, negebėjo tinkamai valdyti transporto priemonės – netilpo savo eismo juostoje, kurį laiką važiavo prieš eismą, kas neabejotinai rodo, jog kilo itin didelė eismo įvykio grėsmė, juo labiau, kad buvo žiemos metas bei tamsus paros laikas (gruodžio 9 d., apie 18.50 val.). Kadangi nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo savo netinkamo poelgio paaiškinti negalėjo, alkoholio vartojimo aplinkybes menkino, todėl transporto priemonės konfiskavimas yra pagrįstas ir tikslingas.

13. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma neskirti G. K. draudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams arba sumažinti šios poveikio priemonės taikymo trukmę iki vienerių metų. Motyvuodamas šį prašymą, apeliantas pažymi, kad yra neįgalus, nedirba, o teisės vairuoti transporto priemones praradimas tik dar labiau pablogintų jo galimybes integruotis į darbo rinką. Be to, įvairių sveikatos problemų turi ir jo šeimos nariai bei kiti artimieji, kuriems reikalinga jo pagalba, nuvežant pastaruosius į gydymo įstaigas ir pan.

15. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba inkriminuotą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju G. K. Kelių eismo taisykles pažeidė itin šiurkščiai, jam nustatytas neblaivumo laipsnis (2,76 promilių) beveik septynis kartus viršija leistiną ribą (0,40 promilės), be to, alkoholio vartojimo problemą jis neigia, į specialistus nėra kreipęsis. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien deklaratyvus nurodymas (nesiėmus konkrečių, aktyvių veiksmų turimai problemai spręsti), jog nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo yra pasiryžęs daugiau iš viso nevartoti alkoholio, nesudaro objektyvaus pagrindo tikėti šio pažado sąžiningu vykdymu.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad G. K. gyvena ne kaimo vietovėje, o (duomenys neskelbtini) mieste, kur važinėja ir viešasis transportas, be to, atstumą nuo apelianto gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) iki (duomenys neskelbtini) miesto centro galima įveikti ir pėsčiomis. Pažymėtina ir tai, kad Sodros duomenimis G. K. nedirba nuo 2020 m. birželio mėnesio vidurio, t. y. jis nedirbo dar gerokai iki specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo. 2019 m. apeliantui nustatytas terminuotas (iki 2021 m. rugpjūčio 27 d.) 45 proc. darbingumo lygis dėl įvairių sveikatos sutrikimų – tarpslankstelinio disko sutrikimo, klubo sąnario implanto, klubo sąnario artrozės, pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos epizodo ir kt. Vis dėlto, duomenų, kad G. K. sirgtų itin sunkiomis, nepagydomomis ligomis, pateiktoje medžiagoje nėra. Nors draugai, pažįstami (galimai buvusio verslo partneriai) nuo baudžiamosios atsakomybės atleistą asmenį apibūdina išskirtinai teigiamai (b. l. 116–119), tačiau į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta priimant sprendimą ne nuteisti jį, o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kadangi G. K. nedirba jau kiek daugiau nei pusantrų metų, todėl jo pateikti pažymėjimai apie kvalifikacijos kėlimą (b. l. 120–121, 123–124) nėra aktualūs, juo labiau, kad šie dokumentai yra daugiau nei dešimtmečio senumo (išduoti 2005 – 2006 m. laikotarpiu).

17. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo trukmę, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę teismui skirti minėtą poveikio priemonę, jos terminą nustatant nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata galioja nuo 2019 m. balandžio 1 d. (BK 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu 2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1929), iki minėtos datos BK 68 straipsnio 2 dalis numatė specialiosios teisės atėmimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Todėl dalis G. K. apeliaciniame skunde nurodytos teismų praktikos (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-197-851/2018, 1A-413-626/2018), kurioje kaltininkui uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paskirtas vienerių metų terminui, nėra aktuali. Kita dalis nurodytos praktikos (Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-2190-961/2020, 1-2415-978/2020, 1-749-961/2021, Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1264-834/2020) nėra patikrinta aukštesnės instancijos teismų, be to, ir situacija (visų pirma, nustatytas girtumo laipsnis) nėra tapati. Pavyzdžiui, byloje Nr. 1-2190-961/2020 pažeidėjui buvo nustatytas 1,53 promilių neblaivumas, byloje Nr. 1-749-961/2021 nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, byloje Nr. 1-1264-834/2020 – 1,68 promilių neblaivumas. Taigi, vadovautis šia praktika teisinio pagrindo nėra, nes, jau minėta, G. K. nustatytas gerokai didesnis – 2,76 promilių neblaivumas. Įstatymų leidėjui sugriežtinus analizuojamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju tikslinga nustatyti dvejų metų terminą, kuris, be kita ko, ir taip yra mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis (treji metai), todėl dar labiau trumpinti šį terminą nėra įstatyminio pagrindo.

18. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės G. K. yra individualizuotos tinkamai, todėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas nesvarstytinas, skundžiamas apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens – G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.