Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2021 m. sausio 1 d. 18.05 val., Viršuliškių g., Vilniuje, ties pastatu pažymėtu 73 numeriu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,05 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu V. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tą dieną buvo pas draugus, pasėdėjo, išgėrė vieną butelį šampano ir du alaus, jautėsi normaliai ir bijodama palikti automobilį, nes prieš tai buvo apgadinę automobilį tame kieme, pagalvojo, kad kadangi išeiginė, bus mažai automobilių kelyje, jaučiasi normaliai, todėl nusprendė nuvaryti automobilį į savo kiemą. Nuvariusi automobilį į kiemą, pastatė automobilį prie namų kieme, užrakino ir ėjo link namų. Tuomet privažiavo pareigūnai ir paklausė, ar automobilis yra jos, ji pasakė, kad taip, ir jie liepė praeiti su jais prie jų tarnybinio automobilio ir liepė pūsti. Vertina savo poelgį negiamai, tai netinkamas, neapgalvotas poelgis, nes jautėsi gerai ir manė, kad gali vairuoti transporto priemonę. Jos pajamos per mėnesį, kol yra prastovose, 500 eurų. Gyvena su močiute, kurią prižiūri, vežiodavo ją visur, yra atsakinga už ją, nes ji vyresnio amžiaus ir vienintelis žmogus, kurį turi ir kuriuo rūpinasi. Tėvų neturi. Turi brolį, bet jis jau 10 metų gyvena užsienyje. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Labai gailisi dėl padaryto poelgio, kritiškai vertina savo elgesį, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, dagiau tai nepasikartos, vykdys įstatymus ir grįš prie pradinės veiklos, klausys draugės, kuri yra jai autoritetas. Prašo teismo nekonfiskuoti automobilio, nes jis buvo pirktas močiutės lėtomis, bet registruotas jos vardu, nes močiutė neturi vairuotojo pažymėjimo, taip pat prašo teismo skirti minimalų 1 metų terminą specialiosios teisės atėmimui, tai bus jai rimta pamoka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. V. A. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji V. A. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. sausio 1 d., apie 13.00 val. būdama pas draugus, ji vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent putojančio vyno maždaug 0.7 litro ir du butelius alaus 0.5 litro talpos. Alkoholį išgėrė maždaug per 4-5 valandas. Būdama pas draugus ji nusprendė vykti namo, kadangi jautėsi gerai, manė, kad gali vairuoti, bei vairavo, todėl, kad nenorėjo palikti savo automobilio svetimame kieme. Iš draugų kiemo sėdusi už ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairo ji išvažiavo namo iš (duomenys neskelbtini) kiemų, esančių netoli parduotuvės ,,MAXIMA“ link savo namų nurodytų pažymoje. Atvažiavus į namo kiemą, ties (duomenys neskelbtini), tvarkingai pastatė automobilį, iš jo išlipo, jį užrakino ir pradėjo eiti link namų, kai tuo metu prie jos privažiavo policijos pareigūnai ir jos paklausė ar jai priklauso automobilis ,,BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į ką ji jiems atsakė, kad tai jos automobilis. Tada jai jie pasakė, kad yra liudytojas, kuris matė, kaip ji vairavo galimai neblaivi automobilį. Policijos pareigūnai patikrino jos blaivumą ir ją sulaikė. Dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo prisipažįsta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 86-89).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. (M. V.) parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos III-ojo būrio vyriausiuoju patruliu, 2021 m. sausio 1 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą maršrutą kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos III būrio vyr. patruliu Š. Ž., borto Nr. V1910. 2020 m. sausio 1 d., apie 18.05 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Pilaitės pr. link miesto važiuoja automobilis „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo informaciją, kad minėto automobilio savininkė V. A., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dėl to nuvažiavo link jos namų, kur ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo minėtą automobilį, taip pat pastebėjo nuo automobilio einančią ir nutolusią apie penkis metrus nuo automobilio moterį. Priėjus prie moters ir paprašius moters pateikti jos asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, moteris nieko nepateikė, tačiau prisistatė žodžiu, sutikrino moters pateiktus asmens duomenis su policijoje naudojamu policijos registru POLIS II, tai buvo minėto automobilio savininkė V. A. Tuo pat metu prie jų pribėgo pranešėjas A. K., kuris žodžiu nurodė, kad būtent ši moteris vairavo automobilį ir paliudijo vairavimo faktą. Iš vairuotojos burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, dėl to pasiūlė moteriai pasitikrinti jos neblaivumą alkotesteriu, ko eigoje, pirmu pūtimu 18.18 val. moteriai nustatytas 2.05 promilės neblaivumas, antru pūtimu 18.38 val. moteriai nustatytas 2.25 promilės neblaivumas (b. l. 58-61).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad 2021 m. sausio 1 d. apytiksliai 18.00 val. važiuodamas Vilniuje, Zujūnų g. link Pilaitės pr. Vilniuje, pastebėjo tamsios spalvos automobilį ,,BMW X3“, valst. Nr. šiuo metu nurodyti negali, neprisimena, kurio vairuotojas sukėlė jam įtarimą galimai neblaivus, kadangi automobilio vairuotojas išsukdamas iš sankirtos Pajautos g./Zujūnų g. užvažiavo ant šaligatvio. Jam važiuojant paskui minėtą automobilį, automobilio vairuotojas visą kelią vingiavo, kelis kartus buvo išvažiavęs į priešpriešą eismo juostą, dėl ko jis nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112 ir pranešė apie įvykį, pranešęs, važiavo paskui, automobilio vairuotojas ir toliau vairavo pavojingai, pakartotinai buvo užvažiavęs ant šaligatvio. Po ko minėto automobilio vairuotojas sustojo (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo moteris, jai apytiksliai 35 m., liekno kūno sudėjimo, šviesių plaukų, moters, matėsi, kad moteris yra neblaivi, jos judesiai buvo nekoordinuoti, išlipus iš automobilio, vos jį užrakino. Iškart atvyko policijos pareigūnai, kurie minėtą moterį sulaikė, matė, kad policijos pareigūnai sulaikė būtent tą moterį, kuri vairavo automobilį. Minėtame automobilyje kitų asmenų nebuvo. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 64-67).

Policijos registruojamų įvykių duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. sausio 1 d., 18.05 val. privatus asmuo pranešė, kad įtaria, jog automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuoja neblaivus (b. l. 14).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2021 m. sausio 1 d. V. A. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą V. A. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) – negali; V. A. buvo atliktas tikrinimas alkoholio matavimo prietaisu, pirmasis tikrinimas atliktas 18.18 val., nustatytas 2,05 promilės girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 18.38 val., kurio metu nustatytas 2,25 promilės girtumas (b. l. 75).

Alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARKB0089“ rodmenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad V. A. 2021 m. sausio 1 d. 18.18.25 val. nustatytas 2,05 promilės girtumas; 2021 m. sausio 1 d. 18.38.20 val. nustatytas 2,25 promilės girtumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 76-78).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra V. A. (b. l. 24).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2021 m. sausio mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė automobilio BMW X3 kaina Lietuvoje be PVM – 3753 Eur, su PVM – 4540 Eur (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog V. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jos iškvėptame ore yra mažiausia 2,05 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pati kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jo 2021 m. sausio 1 d., apie 13.00 val. būdama pas draugus vartojo alkoholinius gėrimus, po ko nusprendė vykti namo savo automobiliu, kadangi nenorėjo palikti savo automobilio svetimame kieme. Grįžusi į namo kiemą ir pastačiusi automobilį, pradėjo eiti link namų, kai privažiavo policijos pareigūnai, patikrino jos blaivumą ir ją sulaikė. V. A. kaltę taip pat įrodo bei jos paaiškinimus patvirtina liudytojų M. V. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Neblaivumo nustatymo aktas, policijos registruojamų įvykių duomenys ir alkotesterio rodmenys. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi ji transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promiles viršijantis girtumas.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. A. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 69-70), per pastaruosius penkerius metus 5 kartus baustas administracine tvarka, visus kartus už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visas jai paskirtas baudas yra sumokėjusi (b. l. 71-74), (duomenys neskelbtini) charakterizuojama itin teigiamai (b. l. 140). Viso proceso metu ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvina jos atsakomybę. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jai padarė pakankamą poveikį ir V. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, A. P. yra pateikusi prašymą perduoti V. A. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos duomenų matyti, jog A. P. yra neteista, administracine tvarka bausta pastarąjį kartą 2020 m. gruodžio 11 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. greičio viršijimą (b. l. 135-137), yra itin teigiamai charakterizuojama (b. l. 138). Ji nurodė, kad jos ir V. A. santykiai yra artimi, jos kartu sportuoja, praleidžia laisvalaikį, diskutuoja įvairiomis temomis ir V. A. jos įsiklauso ir mokosi iš klaidų ir patarimų. Teismo įsitikinimu, A. P. charakterizuojantys duomenys, tarp jos ir V. A. susiklostę santykiai bei jų pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra vertas teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamą poveikį V. A. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog A. P. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, V. A. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad laiduotoja šiuo metu užsiima individualia veikla ir jos pajamos yra sumažėjusios, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

V. A. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. V. A. prašė skirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui, nurodė, kad teisė vairuoti jai yra gyvybiškai svarbi dėl jos turimos ligos, darbo funkcijų atlikimo ir vykdant pareigą, padėti senyvo amžiaus sunkiai sergančiai močiutei, kuria ji rūpinasi. Jos mama yra mirusi, o su tėvu niekada nebendravo, nes jis ją paliko dar vaikystėje ir niekada nesirūpino. Gyvena tik su močiute dviese ir mėgina kiek išgali viena kitai padėti. Močiutė turi didelių problemų su sveikata. Turi kraujagyslių ir širdies ligų, taip pat problemų su stuburu. Pati V. A. taip pat turi sveikatos problemų, jai yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones ir turėti pačią transporto priemonę. Įvertinus V. A. nurodytus argumentus, tai, kad ji pirmą kartą teisiama už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, visas jai paskirtas baudas už administracinius nusižengimus yra sumokėjusi, neblaivi vairavo mieste 2021 m. sausio 1 d., t. y. ne darbo dieną, kuomet eismas nebuvo labai intensyvus; jokios realios žalos nesukėlė, todėl darytina išvada, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatymo numatytam terminui. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 2 d.

BK 72 straipsnyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

V. A. nurodo, jog vairavo savo vardu registruotą transporto priemonę, tačiau ją pirko iš močiutės sutaupytų pinigų, nes močiutė yra senyvo amžiaus ir šiuos veiksmus paliko atlikti V. A. atsakomybėn, šiuos duomenis patvirtina ir G. M. raštas-prašymas. Kita vertus, automobilis yra registruotas kaltinamosios vardu, todėl jo įsigijimo aplinkybės sprendžiant konfiskavimo klausimą nėra reikšmingos, juolab, G. M. pati automobiliu nesinaudoja. Tačiau, kaip nurodyta aukščiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Todėl, įvertinus kaltinamosios asmenybę, tai, kad yra pagrindas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, teismo įsitikinimu, konfiskavus transporto priemonę, prevencinė priemonė nebus tinkamai individualizuota ir ja siekiami tikslai nebus pasiekti, ypač įvertinus transporto priemonės kainą.

Tačiau atsižvelgus į V. A. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę pinigais. Lietuvoje analogiškos transporto priemonės BMW X3 vidutinė vertė su PVM yra 4540 eurų. Įvertinus teigiamą kaltinamosios asmenybę, jos nuoširdų gailėjimąsi, taip pat tai, kad nustatytas pagrindas ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo manymu, visos automobilio vertės konfiskavimas būtų neproporcingas ir neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties, todėl teismas sprendžia, kad tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek kaltinamosios asmenybę, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo bei teisingumo principus atitiktų konfiskuotino turto vertės dalies konfiskavimas. Teismas pažymi, kad turto vertės konfiskavimo terminas įstatymo nėra numatytas, vykdymo metu, priklausomai nuo turtinės padėties, gali būti mokamas dalimis.

Teismo įsitikinimu, aptartų baudžiamojo poveikio priemonių pakanka motyvuoti kaltinamąją ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių ir jai nėra tikslinga skirti, jos prašyme nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonę netaikytina.

2021 m. sausio 5 d. prokuroro nutarimu V. A. nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. balandžio 5 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paskiriant V. A. (b. l. 44-45). Šis apribojimas taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90-91) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją A. P. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2000 (du tūkstančius) eurų.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. A. į automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

V. A. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. P. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.