- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-1131-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31101-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Šulcas, Liuda Uckienė, Tomas Venckus
- Suinteresuotas asmuo
- R. G., J. G., notarė L
- Pareiškėjas
- A. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), Liudos Uckienės bei Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1970-1102/2020 pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuoti asmenys byloje R. G., J. G. ir notarė L. M.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), yra jo mirusių tėvų sutuoktinių V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektas, kurio nuosavybės dalys yra po ½ kiekvienam iš sutuoktinių. Pareiškimą grindė tuo, kad šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtinas tam, jog galėtų būti užbaigtos palikimo priėmimo po tėvų mirties procedūros. Nurodė, kad tėvų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o butas įgytas 1992 m. (duomenys neskelbtini) m. mirus pareiškėjo tėvui V. G., pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį notarų biurą su prašymu dėl palikimo priėmimo, o kiti du įpėdiniai, t. y. pareikėjo brolis ir motina, pateikė pareiškimus, kad atsisako jiems priklausančios turto dalies. Pareiškėjo motina E. G., pergyvenusi savo sutuoktinį, būdama gyva nepateikė notarei pareiškimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir Buto nuosavybės dalių nustatymo, raštu nurodė nepageidaujanti gauti nuosavybės teisės liudijimo. Todėl pareiškėjui taip pat nebuvo išduotas nuosavybės liudijimas, nes V. G. paveldėjimo byla nebuvo užbaigta. 2019 m. mirus antrajam iš tėvų, t. y. E. G., Vilniaus miesto 34-ojo biuro notarė L. M., tvarkanti V. G. ir E. G. paveldėjimo bylas, nurodė neišduosianti nuosavybės liudijimų į mirusių sutuoktinių Buto dalis, kol teismas nenustatys juridinio fakto dėl sutuoktiniams priklausiusių Buto dalių ir dėl tos priežasties, kad tarp įpėdinių galimai yra kilęs ginčas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys byloje atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškimą tenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė sutuoktiniams V. G. ir E. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. V. G. mirties dieną (duomenys neskelbtini) V. G. priklausė ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat E. G. priklausė ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš pareiškėjo A. G. 4,05 Eur, iš suinteresuoto asmens R. G. 4,05 Eur, iš suinteresuoto asmens J. G. 4,04 Eur į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
3.1. Apylinkės teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, t. y. kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktinių V. G. ir E. G. buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl kiekvienam iš jų tenkanti nuosavybės dalis yra po ½ dalį. Į bylą pateiktas notarės L. M. 2019 m. spalio 23 d. atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, kuriuo atsisakyta išduoti nuosavybės teisės liudijimus į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsisakymas grindžiamas tuo, kad nei V. G., nei E. G. paveldėjimo byloje nėra dokumentų, kurių pagrindu pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnį galėtų būti išduoti nuosavybės teisės liudijimai.
3.2. Pareiškėjas A. G. ir suinteresuotas asmuo R. G. yra mirusių V. G. ir E. G. sūnūs, pirmos eilės įpėdiniai. Byloje yra pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimas Vilniaus miesto 1-ajam notarų biurui dėl V. G. palikimo priėmimo, taip pat (duomenys neskelbtini) pareiškimas Vilniaus miesto 34-ajam notarų biurui dėl E. G. palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo J. G. yra E. G. vaikaitis, testamentinis įpėdinis (CK 5.19 straipsnis). Iš mirusios E. G. 2019 m. rugpjūčio 6 d. testamento paskelbimo protokolo matyti, kad palikėja 2016 m. spalio 24 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. patvirtintu testamentu Butą paliko vaikaičiui J. G.
3.3. Teismo vertinimu, prašomo juridinio fakto nustatymas atitinka visų proceso dalyvių interesus, nes nustačius, kad Butas priklausė sutuoktiniams V. G. ir E. G. lygiomis dalimis po ½ dalį, galės būti tęsiamos paveldėjimo procedūros, išduodami nuosavybės liudijimai į Butą (Buto dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. G. ir E. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto CMS, įrašo Nr. 35. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas E. G. vardu. Ginčo, kad Butas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė tarp bylos dalyvių nėra. Nustatyta, kad šiuo metu jau mirę V. G. ir E. G. buvo santuokoje, kuomet įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek Buto skyrimo metu 1960 m., tiek jo privatizavimo metu 1992 m. konstatuota, kad: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes dėl jo nebuvimo yra sustabdytos paveldėjimo procedūros; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį faktą; 3) pareiškėjas įrodė, kad negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Taigi, yra visos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinio fakto nustatymo.
3.4. Sprendžiant dėl Buto nuosavybės režimo, taikytinos (duomenys neskelbtini) galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso ir 1969 Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) nuostatos. SŠK 21 straipsnyje įtvirtinta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Pažymėta ir tai, kad asmenims 1992 m. įgyjant gyvenamuosius būstus pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu (privatizuojant būstus), buvo taikomas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) Butų privatizavimo įstatymas (toliau – Butų privatizavimo įstatymas). Remiantis aukščiau nurodytomis SŠK ir Butų privatizavimo įstatymo nuostatomis, Butas laikytinas priklausiusiu abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sprendžiant dėl Buto dalių atsižvelgtina tiek į SŠK 23 straipsnį, kuris nustatė, kad padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių dalys laikomos lygiomis, tiek į V. G. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) galiojusio 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas neturi faktinio ir teisinio pagrindo šioje byloje spręsti, kad V. G. ir E. G. dalys bendroje jungtinėje nuosavybėje būtų buvusios nelygios.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Suinteresuotas asmuo R. G. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodė, kad:
4.1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės turto padalinimą, kas įtakojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Įvertinus tai, kad dalijant sutuoktinių turtą turi būti nustatytas visas sutuoktinių turtas, nustatytą turto rinkos vertę ir tai, jog paveldėti galima tik visą mirusiajam priklausantį turtą, o ne jo dalį, vien tik buto padalinimas nesudarys pagrindo užbaigti paveldėjimo bylos, užvestos po V. G. mirties.
4.2. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas turtas: 1) E. G. vardu įregistruota 536/1 071 dalis 10,7341 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Apskrities valdytojo sprendimas Nr. 81-4155; 2) E. G. vardu įregistruotas 51,42 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, Nr. 11-6027; 3) V. G. vardu įregistruotas 0,0908 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Santuokoje įgytas 0,0908 ha žemės sklypas yra sodo žemės sklypas ir jame yra pastatytas namas, kuris neįregistruotas nekilnojamojo turto registre. Sodo su namu rinkos vertė apytiksliai atitinka buto rinkos vertę. Tarp pareiškėjo A. G., suinteresuoto asmens R. G. ir jų tėvų buvo susitarimas, kad po tėvų mirties jų turtas bus padalintas tarp abiejų brolių taip: R. G. – butas, esantis (duomenys neskelbtini), o A. G. – žemės sklypas su sodo pastatu, esantys S. B. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po tėvo mirties 18 metų nesikreipė į teismą dėl mirusio tėvo V. G. dalių nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes faktiškai pradėjo naudotis sodo sklypu su namu.
4.3. Pareiškėjas, prašydamas teismo padalinti tėvų turtą, nenurodė viso dalintino ir paveldimo turto. Teismo posėdyje teismui buvo pranešta apie tai, kad pareiškėjas nenurodė viso tėvų turto, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutarė padalinti tik dalį bendros jungtinės nuosavybės turto – butą, o dėl kito bendros jungtinės nuosavybės turto nepasisakė. Kadangi civilinėje byloje turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su visu V. G. ir E. G. bendros jungtinės nuosavybės turtu, išaiškintos aplinkybės dėl turto įsigijimo, sutuoktinių susitarimas dėl turto naudojimo ir padalinimo, civilinę bylą būtina grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
5. Pareiškėjas A. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė
atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; iš apelianto pareiškėjo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
5.1. Sprendimas priimtas tokia apimtimi, kokia pareiškėjas suformulavo reikalavimus, t. y. pareiškimas tenkintas visiškai, reikalavimų ribos neperžengtos, neišplėstos, nesusiaurintos. Notarė L. M. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą būtent dėl Buto, kadangi nėra nustatytos Buto dalys. Šis atsisakymas sąlygojo pareiškimo pateikimą.
5.2. Skunde nėra teikiami argumentai dėl sprendimo dalyko, o nurodomi su dalyku nesusiję klausimai. Byloje nėra sprendžiami paveldėjimo klausimai. Byloje sprendžiami klausimai dėl sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės dalių, jiems esant gyviems santuokos metu įsigytame Bute.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl įrodymų prijungimo
8. Apeliantas nors apeliaciniame skunde ir nesuformulavo prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo, tačiau kartu su apeliaciniu skundu teikė Nekilnojamojo turto registro išrašus apie kitą minimą mirusiems asmenims priklausantį turtą (e. b. 1 t. 93 b. l.).
9. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
10. Susipažinęs su apelianto teiktais naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teikiami įrodymai yra nedidelės apimties, pateikti kartu su apeliaciniu skundu, jais yra grindžiamos apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, dėl jų sudaryta galimybė pasisakyti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl minėti įrodymai prijungtini prie bylos medžiagos bei vertintini apeliacinės instancijos teisme.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių
11. Iš į bylą teiktų įrodymų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas E. G. vardu; įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11-6027 (e. b. 1 t. 1 t. 8, 69 b. l.). E. G. ir V. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (e. b. 1 t. 4 b. l.). A. G. (duomenys neskelbtini) teikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui V. G. (e. b. 1 t. 9 b. l.). (duomenys neskelbtini) pareiškime E. G. ir R. G. nurodė, kad atsisako priklausančio palikimo (duomenys neskelbtini) mirus tėvui ir sutuoktiniui V. G. (e. b. 1 t. 10 b. l.). Į bylą teiktas palikėjos E. G., mirusios (duomenys neskelbtini), Testamentų paskelbimo protokolas (e. b. 1 t. 23-26 b. l.). Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notarė L. M. 2019 m. spalio 23 d. atsisakyme atlikti notarinį veiksmą nurodė, kad nei V. G. paveldėjimo byloje, nei E. G. paveldėjimo byloje nėra dokumentų, kurių pagrindu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsniu, galėtų būti išduoti nuosavybės teisės liudijimai: rašytinio pergyvenusio sutuoktinio (E. G. ar visų jos palikimą priėmusių asmenų) pareiškimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pergyvenusiam sutuoktiniui ir jo (pergyvenusio sutuoktinio (E. G. ar visų jos palikimą priėmusių asmenų)) sutikimo dėl mirusiojo sutuoktinio dalį nustatančio nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Atsižvelgdama į ankščiau išdėstytus motyvus, atsisako atlikti notarinį veiksmą – išduoti nuosavybės teisės liudijimus pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio 2 dalį į butą (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas E. G. mirusios (duomenys neskelbtini), ir V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), metu pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, notarinio registro Nr. 11-6027. Taip pat informuoja, kad paveldėjimo teisės liudijimai į anksčiau šiame atsisakyme nurodyto buto dalis V. G. ir E. G. paveldėjimo bylose galėtų būti išduoti notarui neišduodant nuosavybės teisės liudijimų, jei įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų nustatytos po V. G. mirties kiekvienam iš sutuoktinių (V. G. ir E. G.) asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančios anksčiau šiame atsisakyme nurodyto buto dalys ir teismo sprendimo pagrindu kiekvienam iš sutuoktinių priklausanti buto dalis būtų Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip asmeninė atitinkamo sutuoktinio nuosavybė (e. b. 1 t. 36-37 b. l.).
12. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: teisės įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).
13. Byloje pareiškėjas A. G. pareiškė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), yra jo mirusių tėvų sutuoktinių V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektas, kurio nuosavybės dalys yra po ½ kiekvienam iš sutuoktinių (pareiškimo dalykas). Pareiškimas pareikštas, priimtas ir išnagrinėtas CPK nustatyta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442-443, 444-448 straipsniai).
14. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; ir kt.). Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamos teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.
15. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007, 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į pareiškimo pagrindą ir dalyką, ypatingosios teisenos tvarka negalėjo būti sprendžiama dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė), todėl pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė turėjo teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka su tokiu reikalavimu (žr. taip pat ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-73-855/2020 pateiktus išaiškinimus, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1854-658 /2014). Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-141-614/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-22-656/2020).
16. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju padarytų proceso pažeidimų dėl neteisingos teisenos nagrinėjant bylą taikymo apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo tenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (žr. taip pat Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-244-480/2020).
17. Nutraukus civilinę bylą kiti apeliacinio skundo argumentai nevertinami. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
18. Proceso dalyviams taip pat išaiškintina, kad jie, siekdami įrodyti, kad butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka su tokiu reikalavimu (CPK 135 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
19. Nors pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą ir prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacine rašytinio proceso tvarka pradžios nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 98 straipsniai). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo atsiliepimą į apeliacinį skundą pasirašė ir pateikė pareiškėjo atstovė advokato padėjėja (e. b. 1 t. 103-108 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, nutarties 73 punktas).
20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 1 dalis) suinteresuotam asmeniui (apeliantui) R. G. grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje R. G., J. G. ir notarė L. M., nutraukti.
Grąžinti suinteresuotam asmeniui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 38 Eur (trisdešimt aštuoni eurai) sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą (žyminio mokesčio mokėjimo užduoties kodas (ID) (duomenys neskelbtini)).
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.