- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-22-656/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- L. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. K. įsigijo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir valdo šį turtą asmeninės nuosavybės teise. Juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti nuosavybės teisių į butą įgyvendinimo tikslu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Teismas nurodė, kad remiantis CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
3. Iš pareiškimo ir iš jo pridėtų dokumentų teismas sprendė, kad pareiškėja siekia santuokos metu įgytą turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe. Pareiškime nurodoma, kad investiciniai čekiai (pridedama), už kuriuos įgytas ginčo butas, yra asmeninė nuosavybė, todėl ir už juos įgytas turtas pripažintinas asmenine pareiškėjos nuosavybe. Taigi pati pareiškėja teigia, kad yra pakankamai rašytinių įrodymų nustatyti jos prašomą faktą.
4. Teismas nurodė, kad kai iš pareiškimo matyti, kad prašomas nustatyti faktas pats savaime nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, arba prašomi nustatyti faktai yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Senato nutarimas Nr. 56 Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje).
5. Teismas konstatavo, kad pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka nenagrinėtinas, dėl ko jį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Pareiškime nurodomas juridinio fakto nustatymo tikslas - nuosavybės teisių į butą įgyvendinimas. Butas buvo įsigytas santuokos su V. M. metu, kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis. Analogiška nuostata buvo ir Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1, 3 dalys, kuris galiojo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens santuokos sudarymo bei nekilnojamojo turto įsigijimo metu. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. nuostatas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: valstybės institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; paveldėjimo teisės liudijimas; teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; rašytiniai sandoriai; nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
6.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 d. 5 p. numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pareiškėja mano, kad pareiškimo tenkinimo atveju procesinis sprendimas bus pagrindas (juridinis faktas) patvirtinantis, kad butas įsigytas pagal 1992-01-10 sutartį reg.Nr.10-60 asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai visą laiką nuo 1992-01-10. Kadangi pareiškėjai nėra žinoma apie suinteresuoto asmens V. M. buvimo vietą ir ar jis gyvas, ar miręs, kitu būdu šio juridinio reikšmę turinčio fakto nustatyti nėra galimybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pripažinti juridinį faktą, kad ji įsigijo butą, esantį Taikos g. 215-8, Vilniuje, ir šį turtą valdo asmeninės nuosavybės teise.
10. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
11. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 straipsnis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
12. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji, būdama santuokoje su V. M., (duomenys neskelbtini) privatizavo vieno kambario butą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) santuoką šalys nutraukė.
14. Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-497/2004).
15. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėja turi duomenis, kurie vertinti kaip įrodymai, taigi nagrinėjamu atveju nėra juridinio fakto nustatymo būtinosios sąlygos – nėra galimybės gauti duomenis kitokia tvarka arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas, jog visas butas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, yra siekimas nustatyti ne juridinę reikšmę turintį faktą, o turto teisinį rėžimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Paneigti prezumpciją dėl viso buto teisinio statuso ir įrodyti, kad šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į šį butą, pareiga. Faktas apie pareiškėjos panaudotas lėšas įgyjant butą ir apie santuokos nutraukimą gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis ar paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir nagrinėjant ieškinį, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Pareiškėja siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti jai priklausančią turtą, t. y. pareiškėjos turto teisinį rėžimą, bei siekdama nuginčyti turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdama ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
19. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.