Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. atstovo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2021 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės 2021 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir P. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2021 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas P. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 13 d. 21.05 val. iki 2021 m. gegužės 14 d. 13.50 val. t. y. 1 (viena) para. Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai – iš P. K. civilinei ieškovei priteista 185,27 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki eurai 27 centai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. P. K. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, t. y. jis 2021 m. gegužės 13 d., apie 20.52 val., viešoje vietoje – parke, esančiame netoli (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pašaliniams asmenims, be jokios priežasties iš chuliganiškų paskatų tyčia spyrė vieną kartą ant suolo sėdinčiam nukentėjusiajam M. V. į veidą, vieną kartą kumščiu smogė į kairę galvos pusę, po to M. V. nugriuvus ant žemės, jam ne mažiau kaip septynis kartus spyrė į galvą, veidą ir kairį šoną, taip padarė nukentėjusiajam M. V. lūpos žaizdą, odos nubrozdinimus veide, nosikaulių lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Apeliaciniu skundu iš esmės neginčijamos padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgusi į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta laisvės atėmimo bausme, teisėjų kolegija, remdamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisakys būtent dėl bausmės nuteistajam individualizavimo.

7. P. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).

9. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

11. Narinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką, bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys); į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos stadiją – veikos baigtos. Taip pat nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ((BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertino ir nuteistojo asmenybę – P. K. iki šio nuosprendžio priėmimo buvo teistas devynis kartus, keturis kartus jau buvo teisiamas ir už nusikalstamas veikas viešajai tvarkai, teistumas už paskutinę nusikalstamą veiką nėra išnykęs, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 99–105); niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, jį išlaiko draugai, pats jokių pajamų neturi, atlikęs bausmę planuoja išvykti dirbti į užsienį. Teismo vertinimu, kaltinamasis yra linkęs į nusikaltimus viešajai tvarkai ir žmogaus sveikatai, iš savo poelgių nepasimoko ir po jų nedaro išvadų, turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir neneigia, kad jo nusikalstamą elgesį lemia būtent priklausomybė nuo alkoholio. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti P. K. už kiekvienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jų dydį nustatant mažesnį nei straipsnių sankcijose nurodytas bausmės vidurkis. Bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudarančių idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, padarymą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrino apėmimo būdu.

13. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skirdamas galutinę bausmę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, padarymą, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

14. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais motyvuojama būtinybė sumažinti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, t. y. dėl to, kad nukentėjusysis nepareiškė civilinio ieškinio, nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, nukentėjusiojo M. V. nuoširdžiai atsiprašė, taip pat nuteistasis davė teisingą pastabą dviratininkėms, o nukentėjusysis M. V. buvo neblaivus ir tai galbūt turėjo įtakos jo pasakytai pastabai nuteistajam, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pakeisti bausmės, paskirtos už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą.

15. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į gynėjo akcentuojamą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Tačiau šiuo atveju būtina pažymėti, kad teismas konstatavo, ir šios aplinkybės neginčija gynėjas, egzistuojant ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – P. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl aplinkybė, jog šioje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys ar kad, nuteistojo manymu, jo duota pastaba dviratininkėms buvo teisinga, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, negali lemti išvados dėl galimybės sumažinti P. K. paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, beje, yra mažesnė nei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos bausmės vidurkis, egzistavimo.

16. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina apeliacinio skundo nuostatą, jog šiuo atveju, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgta į BK 41 straipsnio nuostatas, kadangi P. K. skirta griežta reali laisvės atėmimo bausmė atims galimybę jam socializuotis ir neužtikrins, kad, ją atlikęs laisvės atėmimo vietoje, nuteistasis bus pasiruošęs gyvenimui laisvėje.

17. Kaip jau minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Taigi šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė galima bausmė – laisvės atėmimo bausmė.

18. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje sąlygoja tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl, spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą, teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti nuteistajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

19. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Taigi BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-289/2011, 2K-176-222/2019 ir kt.).

20. Kaip matyti iš šio nurodyto teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių, akivaizdu, jog šioje byloje nėra galimas BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas.

21. Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta ir išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra daug mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014).

22. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis prisipažino kaltu, suprato blogai pasielgęs, yra tos, į kurias atsižvelgtina skiriant bausmę neperžengiant baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, sankcijos ribų, tačiau nagrinėjamu atveju nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausme.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, P. K. neigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia skirti jam švelnesnės bausmės, nei numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje, nes švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu ir realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu, yra nepakankama priemonė daryti įtaką nuteistojo elgesiui ir užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje šis asmuo daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Šios nutarties 11 punkte nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis siekia gyventi laikydamasi įstatymų, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie P. K. realiai dėtas pastangas keisti savo gyvenimo būdą. Nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatytus tikslus gali užtikrinti būtent pirmosios instancijos teismo paskirtas realus laisvės atėmimas ir nustatytas bausmės dydis, atitinkantis bausmės paskirtį, proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, neprieštaraujantis teisingumo principui.

24. Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vadovaujasi BK 63 straipsnio nuostatomis, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas, paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką, padarytą 2021m. gegužės 13 d., bendrindamas su 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, faktiškai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis, nes bendrino dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes. Gynėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad P. K. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas nusikalstamomis veikomis, padarytomis iki nuteisiant jį kitoje baudžiamojoje byloje 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu, teismas turėjo už kiekvieną nusikalstamą veiką skirti įstatyme numatytą bausmę, tada jas subendrinti, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, o paskirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinti 1/3 pagal BR 64¹ straipsnio nuostatas.

25. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamas veikas nuteistasis padarė 2021 m. gegužės 13 d., t. y. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio priėmimo, todėl bausmės bendrintinos remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis.

26. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles teismų praktikoje yra nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos –su subendrinta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, 2K-162-719/2020, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-2/2014 ir kt.).

27. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą P. K. paskyrė 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą P. K. paskyrė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudarančių idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, padarymą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrino apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2021 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį švelnesnės 2021 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir P. K. paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal 2021 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį.

28. Iš nurodytų aplinkybių nustatyta, kad teismas nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas visų pirma paskyrė bausmes už nusikalstamas veikas, kurias nuteistasis padarė 2021 m. gegužės 13 d., tuomet jas subendrino tarpusavyje ir konstatavęs, jog nuosprendis priimtas atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Po to šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, remdamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrino su 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir į bausmės laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal 2021 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį. Nuteistojo gynėjo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo subendrinti šiuo ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir tik tuomet pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais tiek pačios normos turiniui, tiek teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-719/2019, 2K-114-788/2021).

29. Šiuo atveju taip pat nenustatyta aplinkybių, suteikiančių pagrindą tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą atidėti P. K. paskirtos bausmės vykdymą.

30. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

31. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad P. K. nedarys naujų nusikaltimų, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad praeityje jam buvo taikytas paskirtos bausmės vykdymo institutas, tačiau jis jokių išvadų nepadarė – darė naujus nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe (šios nutarties 11, 22 punktai), kurių pagrindu būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, šioje byloje nėra.

33. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nuteistojo P. K. atstovo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. K. atstovo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą atmesti.