Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-320-618/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-11
Bylos Nr.: e2A-320-618/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-01759-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
Atsakovas: P. B.
Ieškovas: E. G., V. G.

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-320-618/2024Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01759-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. G., V. G. ieškinį atsakovui P. B. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai prašo pripažinti, kad 2023 m. vasario 1 d. ieškovai E. G., V. G. ir atsakovas P. B. sudarė statybos rangos sutartį dėl namo, esančio adresu (duomenys neviešinami), vidaus apdailos darbų; priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 10 795,00 Eur skolą už atliktus darbus atsakovo statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neviešinami); priteisti ieškovams iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovų naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes:

1.1. Ieškovai vykdo individualią veiklą statybos baigimo ir apdailos darbų srityje pagal individualios veiklos pažymas Nr. 884530 ir Nr. 1000146. 2023 m. sausio mėn. atsakovas telefonu susisiekė su ieškovu E. G. ir užsakė atlikti namo vidaus apdailos statybos darbus atsakovo statomame name, esančiame adresu (duomenys neviešinami). Atsakovas telefonu teigė, kad jis nežino kitų meistrų, kurie galėtų atlikti tokio pobūdžio darbus, kurie yra specifiniai, t. y. didelio formato plytelių klijavimo darbai, todėl prašė juos atlikti, t. y. užsakė. Atsakovas ieškovo E. G. kontaktinius duomenis, t. y. telefono numerį, gavo iš atsakovo statybos objekte dirbusio ieškovo kolegos G. T., kuris ir nurodė atsakovui kreiptis į ieškovus dėl atsakovo pageidaujamų darbų. Ieškovai nuvykę į atsakovo statybos objekte apžiūrėjo užsakymą ir sudarė preliminarią apdailos darbų sąmatą. Atsakovui buvo pateikta Statybos rangos sutartis 2023 m. vasario 27 d. Atsakovas, gavęs minėtą sutartį, prašė suteikti laiko su ja susipažinti ir ją pasiėmė, tačiau minėtos sutarties taip ir nepasirašė, antrojo sutarties egzemplioriaus negrąžino.

1.2. Dėl esminių statybos rangos sutarties sąlygų, t. y. darbų apimties, kainos ir darbų atlikimo termino, buvo pradėta tartis jau nuo 2023 m. sausio mėnesio bendraujant telefonu, vasario mėnesį vykusių susitikimų su atsakovu statybos objekte metu. Tariantis dėl statybos apdailos darbų apimties ir kainos, buvo susitarta ir dėl mokėjimo už juos tvarkos, t. y. šalys susitarė, kad už sutartus namo vidaus apdailos darbus atsakovo statybos objekte atsakovas su ieškovais atsiskaitys bankiniu pavedimu į ieškovų nurodytas banko sąskaitas, juos atlikus ir perdavus atsakovui. Atsakovui taip pat buvo pateiktas darbų kainininkas, kuriame buvo nurodytos darbų kainos ir preliminari apdailos darbų sąmata. Ieškovai gavę pritarimą dėl užsakomų vidaus apdailos darbų 2023 m. vasario mėnesio pradžioje nuvyko į atsakovo statybos objektą ir juos pradėjo. Ieškovams nekilo jokių abejonių dėl atsakovo sąžiningumo, kadangi ieškovų kolegos G. T. nurodymu atsakovas susisiekė su vienu iš ieškovų dėl užsakytų darbų. Minėtas asmuo ieškovą E. G. patikino, kad atsakovas už atliktus darbus atsiskaito laiku ir dėl to nekyla jokių nesklandumų, kadangi jis pats dirba pas atsakovą statybos objekte ir atsakovas su juo už atliktus darbus visuomet tinkamai atsiskaito. Ieškovai žinojo, kad atsakovas yra ūkininkas, t. y. tai, kad verčiasi ūkine veikla – pieno gaminiais (duomenys neviešinami), turi įregistravęs P. B. ūkį, esantį adresu (duomenys neviešinami), todėl neturėjo pagrindo juo nepasitikėti.

1.3. Vykdant darbus atsakovo statybos objekte pats atsakovas su jais bendradarbiavo, tiek kylant klausimams dėl darbų organizavimo, t. y. atsakovas ieškovui E. G. nurodė V. (dizainerės) kontaktus, t. y. telefono numerį ir elektroninį paštą, kuriais ieškovas su dizainere susisiekė, dėl brėžinių išklotinių, kuriuose vaizduojami vonios kambariai, pagal kuriuos ir buvo atliekami statybos vidaus apdailos darbai vonios kambariuose, tiek dėl medžiagų darbams atlikti suteikimo, tiek ieškovams paprašius atsakovo duomenų, kurie yra reikalingi išrašant sąskaitas. Viskas vyko sklandžiai, pagal šalių susitarimą, t. y. šalys kooperuodamosis sklandžiai vykdė darbus atsakovo statybos objekte.

1.4. Įpusėjus ieškovų atliekamiems darbams atsakovo statybos objekte, ieškovai atsakovui pateikė dvi sąskaitas Nr. 22 ir Nr. 27, 2023 m. kovo 17 d., kurių pagrindu kiekvienas iš ieškovų prašė atsakovo 2 360 Eur „avanso“ už atliktus darbus, iš viso 4 720 Eur. Ieškovai ir atsakovas atsiskaitymo tvarką už atliktus darbus suderino, t. y. atsakovas ieškovams už atliktus darbus atsiskaito pavedimu į ieškovų nurodytas banko sąskaitas. Iš pateiktų 2023 m. kovo 17 d. sąskaitų matyti, kad atsakovas jas pasirašė, su sąskaitose nurodytomis avansinio mokėjimo sumomis sutiko, taigi akivaizdu, kad jas pripažino ir įsipareigojo pagal jas atsiskaityti šalių aptartomis atsiskaitymo sąlygomis. Atsakovas gavęs minėtas sąskaitas dėl ieškovų prašomo avanso iš pradžių teigė atliksiąs pavedimus į ieškovų nurodytas banko sąskaitas, kaip šalys ir buvo sutariusios, tačiau to nepadarė. Ieškovai kreipėsi į atsakovą prašydami paaiškinti, kodėl šis avansinių pavedimų neatlieka. Atsakovas nurodė, kad juos atliks iki 2023 m. kovo 23 d., gavęs išmokas, tačiau suėjus minėtai datai, avansas nebuvo sumokėtas. Kiek vėliau atsakovas teigė, kad sumokės grynaisiais, tačiau to nepadarė, t. y. atsakovas nei pavedimu, kaip šalys buvo sutarusios dėl atsikaitymo tvarkos, nei grynaisiais pinigais ieškovų prašomo avanso už atliktus darbus nesumokėjo. Iš pateiktų ieškovų banko sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas nėra atlikęs jokių atsikaitymų už sulygtus darbus laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 17 d. iki balandžio 31 d.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nesutinka su ieškovų teiginiais, nes tam, kad būtų pagrindas atsakovo prašyti taip vadinamo „avanso“, būtina daugybė svarbių aplinkybių, kai atsakovui atsirastų prievolė kokį nors avansą sumokėti. Šiuo atveju ieškovai atsakovui neperdavė nė vieno savo vykdomo darbo, darbų nedetalizavo, nesudarė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų, nepateikė sąrašo darbų, kuriuos jau atliko ir kurie dar turi būti atlikti, todėl atsakovas pagrįstai delsė už darbus sumokėti, nes būkštavo, jog tokiais savo konkliudentiniais veiksmais jis patvirtins, jog jam siūlomus darbus jis jau patikrino, priėmė ir dėl minėtų darbų jokių pretenzijų neturi. Be to, kartu su ieškiniu kelis kartus buvo pateikta E. G. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažyma Nr. 884530, nors sąskaitą yra išrašę tai pačiai pinigų sumai abu ieškovai. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad šiuo atveju buvo susitarta pagal ieškovams pateiktus namo brėžinius atlikti didelio formato vonios plytelių klijavimo darbus, t. y. namo vidaus apdailos darbus atsakovo statybos objekte. Vykus šalių deryboms dėl minėtos statybų rangos sutarties sąlygų patvirtina ir tai, kad atsakovui buvo pateiktas darbų kainininkas ir preliminari darbų sąmata. Akivaizdu, kad atsakovas su ieškovų pasiūlytomis darbų kainomis sutiko, papildomų klausimų dėl to nekėlė ir užsakė vidaus apdailos statybos darbus statybos objekte. Atsakovas nesutinka su tokiu ieškovų vertinimu, nes teismui pateiktos dizainerės brėžinių tam tikros dalys nėra tapačios savo reikšme su namo brėžiniais, o vienos patalpos be parašo darbų kainininkas pagal savo reikšmę nėra tapatus visų atliktinų darbų kainininkui, jis ieškovų teismui net nepateiktas. Mano, kad iki galo šalys dėl atliktinų darbų apimties ir kainos nebuvo sutarę, o pagal bendrą susitarimą vykdė pavienius darbus, kurie nekėlė prieštaravimų, kurie iki šiol net nėra perduoti užsakovui, t. y. atsakovui. Tai, kad papildomų klausimų buvo, nurodo ir dažni ieškovų su atsakovu susirašinėjimai bei skambučiai, nes priešingu atveju, jei būtų buvę vadovaujamasi išimtinai interjero dizainerės sukurtais dokumentais, būtų aiškus ne tik atliktinų darbų mastas, bet ir orientacinė jų kaina, visos be išimties medžiagos namo vidaus apdailai atlikti buvo perkamos išimtinai atsakovo, ką patvirtina kartu su ieškiniu pridedamos sąskaitų faktūrų kopijos. Prašo ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino; pripažino, kad 2023 m. vasario 1 d. ieškovai E. G., V. G. ir atsakovas P. B. sudarė statybos rangos sutartį dėl namo, esančio adresu (duomenys neviešinami), vidaus apdailos darbų; priteisė iš atsakovo P. B. ieškovų E. G. ir V. G. naudai 10 795 Eur skolą už atliktus darbus atsakovo statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neviešinami); priteisė ieškovams E. G. ir V. G. iš atsakovo P. B. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo P. B. ieškovo V. G. naudai 798 Eur bylinėjimosi išlaidų; paliko galioti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki visiško sprendimo įvykdymo. Sprendimo pagrindiniai argumentai:

3.1. Teismas nusprendė, kad žodinė rangos sutartis dėl namo vidaus apdailos darbų atsakovo statybos objekte buvo sudaryta šalių laisva valia, kuri buvo išreikšta žodžiu, raštu ir veiksmais. Teismas pažymėjo, kad per derybų laikotarpį sutarties šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, t. y. dėl darbų atlikimo termino, darbų apimties ir kainos. Nurodė, kad rašytinės sandorio formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančio.

3.2. Teismas konstatavo, kad ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų visetas įrodo aplinkybes, kad žodinė statybos rangos sutartis buvo sudaryta ir vykdoma. Atsakovas žinojo apie atliekamus darbus, jų nutraukti nereikalavo. Atsakovas prievolę atsiskaityti pagal rangos sutartį pripažino iš dalies pasirašydamas ant ieškovų pateiktų 2023 m. kovo 17 d. sąskaitų dėl avansinio mokėjimo už darbus jo statybos objekte, tačiau pagal jas taip ir neatsiskaitė, kaip neatsiskaitė ir pagal pateiktą sąskaitą atlikus visus rangos darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naudo. Apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Nurodė, ieškovai nėra pateikę atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, todėl nėra aišku, kokia apimtimi yra iki galo atlikti suderėti darbai. Pažymi, kad ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto jie neišrašo ir savo darbo praktikoje to iš viso netaiko. Atsakovas neturi pareigos mokėti už darbus, nes iki šiol nėra aišku, kokia apimtimi darbus ieškovai buvo pasirengę perduoti. Ieškovų elgesys atsakovui sudaro pagrindą abejoti atliktų darbų kokybe. Atsakovui kyla pareiga ieškovams sumokėti sutartas sumas už darbus, kurie būtų patikrinti tiesiogiai dalyvaujant atsakovui, ieškovams ir (ar) jų įgaliotiems asmenims, iki šiol namas nėra tinkamas gyventi. Ieškovai sutartų ir atliktų darbų neperdavė, dalis darbų neužbaigti. Tai sudaro esmines kliūtis atsakovui užbaigti ieškovų darytus darbus, nes kiti asmenys atsisako tęsti nebaigtus darbus, kadangi nenori atsakyti už darbus, kurių jie neatliko. Atsakovo vertinimu, tik po ieškovų tarpinio ar galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto sudarymo ir pasirašymo atsirastų teisinė prielaida sumokėti ieškovams už padarytus darbus ir iš karto gauti jų darbo kokybę patvirtinantį dokumentą, nuo kurio gavimo momento būtų pradedamas skaičiuoti darbų rezultato kokybės garantinis terminas. Atkreipia dėmesį, kad ieškovai aptartus darbus atliko pagal atsakovo jiems pateiktus brėžinius, tačiau dalis darbų buvo atlikta nesilaikant išankstinio susitarimo, t. y. nesilaikant profesionalaus dizainerio parengtų planų.

4.2. Ieškovo manymu, galutinė darbų kaina turėtų siekti 9 149 Eur. Pažymi, kad nėra aišku, kuo teismas vadovavosi tenkindamas ieškovų reikalavimus, nepasisakydamas dėl darbų kainų skirtumų, kurie užfiksuoti teismui pateiktuose dokumentuose. Teismas nenurodė priteisiamos sumos skaičiavimo mechanizmo, nepasisakė dėl ieškovų neatliktų darbų masto ir jų įtakos galutinei darbų kainai, nepasisakė dėl ieškovų prievolės perduoti atliktus darbus atsakovui, mano, jog neatskleista bylos esmė.

Atsiliepimas

5. Ieškovai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Nurodė, kad byloje esantys duomenys paneigia atsakovo teiginius apie tai, kad ieškovai nesilaikė dizainerės jiems parengtų planų. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai, tiek susirašinėjimas su pačia dizainere dėl neaiškumų, tiek pateikti statybos objekto planai, patvirtina tai, kad ieškovai kruopščiai ir atsakingai vykdė dizainerės nurodymus dėl tinkamo darbų atlikimo statybos objekte. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pirmiau minėtus jo teiginius. Nurodė, jog jeigu atsakovo netenkino žodinis ieškovų atliktų darbų perdavimas, jis galėjo ieškovams nurodyti, kad jie atliktus statybos apdailos darbus perduotų šalims susitikus raštu, ir ieškovai neneigia tokios galimybės. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad ieškovai jo statybos objekte minėtus darbus būtų atlikę nekokybiškai ir dėl to iš esmės atsakovas negalėtų naudotis ieškovų atliktų darbų rezultatais. Pažymėjo, kad nepaisant to, ar darbai buvo perduoti pasirašant priėmimo–perdavimo aktą, ar ne, užsakovui (atsakovui) žodinės rangos sutarties pagrindu kyla prievolė sumokėti rangovams (ieškovams) už jų atliktus statybos apdailos darbus atsakovui priklausančiame statybos objekte.

5.2. Dėl atsakovo argumentų dėl skirtingų kainų pažymi, jog atsakovui buvo pateiktas tik preliminarus kainininkas, kuris buvo informacinio pobūdžio, orientyras, kiek maždaug gali kainuoti vieno vonios kambario statybos apdailos darbai. Nurodė, jog atsakovas nepagrįstai kvestionuoja atliktų statybos apdailos darbų įkainius. Atsakovas suvokė ieškovų pateiktos sąmatos turinį, joje nurodytų darbų apimtį, jų kainą ir dėl to klausimų nekėlė, ieškovai užsakovui pateikė aiškiai suvokiamą informaciją sąmatoje ir nesiekė sąmoningai jo suklaidinti. Atsakovas šiuos darbus užsakė. Pažymėjo, kad 9 149,00 Eur suma visuose dokumentuose iki pateikiant ieškinį pirmosios instancijos teismui nurodoma be pelno mokesčio kadangi ieškovai, siekdami bendradarbiavimo su atsakovu, nusprendė, kad jiems vis dėlto pakaks ir 9 149,00 Eur sumos už atliktus statybos apdailos darbus, o pelno mokestį jie sumokės nuo minėtos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

7. Civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl rangos santykių pagrindu atsiradusio darbų atlikimo fakto ir atsakovo prievolės sumokėti už atliktus darbus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2023 m. vasario 27 d. statybų rangos sutartį; 2023 m. gegužės 29 d. E. G. raginimą dėl įsiskolinimo; elektroninio susirašinėjimo kopijas; atliktų darbų brėžinių kopijas; vonios kambario įrengimo kainininko kopiją. Pažymėtina, kad dalis atsakovo teikiamų naujų įrodymų jau yra civilinėje byloje.

9. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

10. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu. Kasacinio teismo praktikoje išskirti kriterijai, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti sprendžiant, ar nauji įrodymai gali būti priimami. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus pagal minėtus kasacinio teismo praktikoje išskirtus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant, ar yra pagrindas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį bei priimti ir vertinti atsakovo pateiktus įrodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)teisėtumo

12. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovai vykdo individualią veiklą statybos baigimo ir apdailos darbų srityje pagal individualios veiklos pažymas Nr. 884530 ir Nr. 1000146. Atsakovas telefonu susisiekė su ieškovu E. G. 2023 m. sausio mėnesį dėl namo vidaus apdailos darbų, kuriuos norėjo užsakyti. Ieškovai 2023 m. vasario mėnesio pradžioje pradėjo atsakovo užsakytus namo vidaus apdailos darbus atsakovo objekte, esančiame (duomenys neviešinami). Iš 2023 m. vasario 27 d. statybos rangos sutarties nustatyta, kad paslaugų teikėjas (ieškovai) ir klientas (atsakovas) susitaria dėl užsakomų paslaugų, t. y. namo vidaus apdailos darbų, plytelių klijavimo; paslauga teikiama 2023 m. vasario 27 d.–2023 m. balandžio 3 d; suma (už darbą) – 10 795 Eur; atsiskaitymo tvarka: avansas – 4 720 Eur, pagrindinė suma – 6 075 Eur (2023 m. vasario 27 d. statybos sutarties 2 punktas); mokėjimai rangovui atliekami grynaisiais pinigais arba mokėjimo pavedimu į rangovo nurodytą sąskaitą (2023 m. vasario 27 d. statybos sutarties 2.1 punktas). Statybos rangos sutartis pasirašyta tik ieškovų, atsakovo nepasirašyta. Ieškovai atsakovui išrašė dvi sąskaitas, kurių pagrindu buvo prašoma avanso: 2023 m. kovo 17 d. Nr. 22 ir 27 po 2 360 Eur, iš viso 4 720 Eur, šias sąskaitas atsakovas pasirašė. Iš ieškovų pateiktų banko sąskaitų išrašų, kurių laikotarpis nuo 2023 m. vasario 17 d. iki balandžio 30 d., nustatyta, kad jokių atsiskaitymų iš atsakovo ieškovai negavo. Ieškovas E. G. 2023 m. balandžio 4 d. išrašė sąskaitą atsakovui Nr. 29 už vidaus apdailos darbus – 6 075 Eur. Iš viso išrašyta ir neapmokėta sąskaitų, kurių suma 10 795 Eur (6 075 Eur + 2 360 Eur + 2 360 Eur).

13. Atsakovas apeliacinį skundą argumentuoja tuo, jog ieškovai raštu jam neperdavė baigtų statybos apdailos darbų, nebuvo pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas, dėl to jis neatsiskaito su ieškovais. Atsakovas mano, kad šiuo atveju darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo būtinas tam, kad jis su ieškovais galėtų atsiskaityti. Su šiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatė, kad atsakovas žinojo apie atliekamus darbus ir jų nutraukti nereikalavo, o prievolę atsiskaityti pagal rangos sutartį pripažino iš dalies pasirašydamas ant ieškovų pateiktų 2023 m. kovo 17 d. sąskaitų dėl avansinio mokėjimo už darbus statybos objekte. Iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas ieškovams nereiškė jokių pretenzijų dėl atliekamų ir atliktų darbų kokybės. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovus, prašydamas, kad žodžiu perduotus atliktus rangos darbus ieškovai perduotų ir raštu.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

16. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad susiklosčiusioje situacijoje nors atsakovas ir yra vartotojas, tačiau nėra suabsoliutinta jo teisė neteikti jokių įrodymų apie atliktus darbus, tai, kad trūkumai yra užfiksuoti, pareikštas pretenzijas dėl darbų trūkumų ir pan., todėl atsakovo deklaruojamas nesutikimas su teismo pozicija dėl atliktų darbų yra aiškiai nepakankamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl skolos už atliktus darbus priteisimo paneigti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki ginčui persikeliant į teismą atsakovas būtų nesutikęs su tuo, kad ieškovų atlikti darbai neatitiko (nevisiškai atitiko) atsakovo pageidavimų ar kad atsakovas reiškė ieškovams pretenzijas dėl to, dėl ko su atsakovu nebuvo susitarta, kad darbai atlikti su esminiais trūkumais (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nesikreipė į ieškovus, reikalaudamas pašalinti darbų trūkumus, tokių duomenų teismui nepateikta. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi į tam specialių žinių turintį specialistą, savo laiku neprašė skirti ekspertizės dėl ieškovų atliktų darbų tinkamumo įvertinimo, nors tokių aplinkybių egzistavimą turėjo įrodyti atsakovas (CPK 178 straipsnis).

17. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnius, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju nė viena iš nurodytų sąlygų atsakovas nesirėmė.

18. Kasacinio teismo praktikoje dėl darbų priėmimo ir perdavimo akto rangos teisiniuose santykiuose reikšmės yra išaiškinta, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). Tačiau pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Taigi užsakovo pareiga atsiskaityti su rangovu yra kildinama iš to, kad rangovas faktiškai atliko sutartyje nurodytus darbus.

19. Pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, užsakovo pareigos atsiskaityti už rangovo faktiškai atliktus darbus nepašalina net ir ta aplinkybė, jog rangovas nesilaikė tam tikrų savo įsipareigojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendindamas vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Be to, kasacinio teismo yra konstatuota, kad net viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimas nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004). Kasacinis teismas nurodė, kad teismai, konstatavę, jog rangovas atliko pastato statybos darbus, neturėjo teisinio pagrindo netenkinti jo reikalavimo ir nepriteisti atlygio dėl to, jog jis nepateikė statybos darbų vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų normatyvinių dokumentų. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

20. Įvertinus aptartus kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus darytina išvada, kad, statybos rangos teisiniuose santykiuose sprendžiant klausimą dėl užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už jo atliktus darbus (ne)atsiradimo, esminę reikšmę turi tai, ar rangovas atliko sutartyje nurodytus darbus ir ar šie darbai yra atlikti tinkamai, o ne tai, ar užsakovas formaliai priėmė šiuos darbus. Užsakovo galimybė atsisakyti priimti darbus ir atsisakyti už juos atsiskaityti su rangovu yra ribota ir siejama tik su konkrečiomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad darbai faktiškai yra neatlikti ar yra atlikti su trūkumais arba jų atlikimas dėl rangovo praleistų terminų užsakovui neteko prasmės ir pan. Taigi, kaip matyti iš kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, yra siekiama užtikrinti CK nustatytų sutarčių vykdymo principų, taip pat bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai praturtėti rangovo sąskaita neatsiskaitant su juo už faktiškai atliktus ir užsakovo naudojamus darbus.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovai reikalauja mokėjimo pagal žodinę rangos sutartį, nurodo, kad atlikti darbai buvo perduoti žodžiu. Atsakovas nesutinka su jam pareikštu reikalavimu, teigdamas, kad darbai atlikti su trūkumais, nežino, ar buvo kokybiškai atlikti darbai, jeigu jie ir buvo atlikti, tai kokia jų apimtis ir kaina. Kaip jau buvo minėta, atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas. Byloje neginčijamos aplinkybės susijusios su tuo, kad atsakovui priklausančiose patalpose buvo atlikti darbai. Atsakovas neteikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovų nurodomus darbus būtų atlikę kiti asmenys (rangovai), nepateikė neginčytinų įrodymų, jog, kaip nurodo apeliaciniame skunde, kiti asmenys atsisako tęsti nebaigtus darbus. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškovai atliko jų nurodomus darbus. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jokių konkrečių argumentų nei dėl darbų kiekių, nei dėl kainų nenurodo, savo poziciją grįsdamas deklaratyviais teiginiais.

22. Teisėjų kolegija nepritaria atsakovo argumentui, kad nesant darbų perdavimo akto nėra galimybės spręsti apie atliktus darbus, darbų kokybę ir jų kiekį. Ieškovams pateikus į bylą įrodymus dėl jų nurodomų darbų atlikimo, atsakovui teko procesinė pareiga juos paneigti leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis), tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė. Visų pirma, pats atsakovas, elgdamasis kaip sąžiningas, atsakingas ir rūpestingas užsakovas, pasirašęs ant išrašytų sąskaitų faktūrų dėl avansinių mokėjimų, būdamas informuotas apie darbų pabaigą, raštiškai galėjo teikti pretenzijas ieškovams dėl (ne)kokybiškų darbų, reikalauti pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, atsakovo nepasirašytoje 2023 m. vasario 27 d. statybos rangos sutartyje nebuvo numatyta, jog šalys turi pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktus. Atsakovas po to, kai gavo 2023 m. kovo 17 d. sąskaitas dėl avansinio mokėjimo, nereikalavo kitokių dokumentų, pagrindžiančių atliktų darbų faktą ir kiekį, nereikalavo papildomo atliktų darbų perdavimo įforminimo, atsakovas konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog susiklosčiusi atliktų darbų įforminimo ir perdavimo tvarka jam priimtina. Todėl teisėjų kolegija aplinkybę, kad šalys nesudarė darbų priėmimo–perdavimo aktų, laiko neturinčia reikšmės atsakovo pareigai atsiskaityti su ieškovais.

23. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovų ieškinį ir priteisė ieškovams iš atsakovo 10 795 Eur už atliktus darbus. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jo ieškovams priteista suma, atsakovo manymu, galutinė darbų kaina turėtų siekti 9 149 Eur.

24. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovui 2023 m. kovo 17 d. buvo išrašytos dvi sąskaitos bendrai 4 720 Eur sumai. Minėtose sąskaitose yra atsakovo parašas, vadinasi, su sąskaitose nurodytomis avansinio mokėjimo sumomis sutiko, jas pripažino ir įsipareigojo pagal jas atsiskaityti šalių aptartomis atsiskaitymo sąlygomis. Ieškovas E. G. 2023 m. balandžio 4 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 29, kurios suma sudarė 6 075 Eur, už vidaus apdailos darbus. Atsakovo nepasirašytoje 2023 m. vasario 27 d. rangos sutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo susitarta dėl 4 720 Eur avanso ir 6 075 Eur pagrindinės sumos mokėjimo. Taigi, iš viso atsakovas už vidaus apdailos darbus turėjo sumokėti 10 795 Eur. Pažymėtina, kad šalių susirašinėjimas tik patvirtina, jog buvo deramasi ne tik dėl darbų, bet ir buvo nurodomos jų atlikimo kainos, kurios vertintinos kaip preliminarios tarimosi dėl darbų etape. Atsakovas nereiškė pretenzijų dėl jam pateiktų ieškovų išrašytų sąskaitų, po šių sąskaitų gavimo ieškovų neprašė nutraukti jų atliekamų vidaus apdailos darbų savo patalpose.

25. Šiuo aspektu aktualu ir tai, kad atsakovas iš esmės neginčija ieškovų nurodytų aplinkybių, jog pagal pateiktas sąskaitas ieškovai iš esmės darbus yra atlikę, o atsakovas nėra sumokėjęs ne tik avanso, bet nėra sumokėjęs ir pagal paskutinę išrašytą sąskaitą. Atsakovas neįrodinėjo, kad jo veiksmus, nesumokant už atliktus darbus, galėtų pateisinti trūkumų, dėl kurių darbų rezultato apskritai neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir kuriuos rangovai (ieškovai) atsisako ištaisyti, buvimas (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Taip pat atsakovas iki bylos iškėlimo teisme nebuvo pateikęs ieškovams jokių priešpriešinių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su netinkamu sutarties įvykdymu ar darbų kokybe. Minėta, kad darbų priėmimo–perdavimo akto nepasirašymas, priešingai, nei savo skunde tvirtina atsakovas, neteikia jam pagrindo neatsiskaityti už realiai atliktus darbus, taigi, šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kelia abejonių apelianto veiksmai, leidžiant ieškovams leido tęsti darbus, jeigu, kaip teigia ieškovas, iki galo nebuvo susitarta dėl darbų apimties ir kainos.

Žemesnės instancijos teismas

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662 straipsnis, 6.694 straipsnis).

27. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl darbų kainos pagrįstai vadovavosi byloje esančiais įrodymais. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovų apskaičiuotomis išlaidomis, nepateikė jokių įrodymų dėl kitokios atliktų darbų kainos. Ieškovams pateikus duomenis, pagrindžiančius jų atliktų darbų įkainius, o atsakovui nepateikus jokių kitokias kainas pagrindžiančių įrodymų ar kitomis leistinomis priemonėmis nenuginčijus ieškovų atliktų darbų kainos, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog ieškovai turi teisę į būtent tokį (10 795 Eur) atlyginimą.

Dėl bylos baigties

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pagrįsto ir teisėto sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

30. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

32. Ieškovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Almantas PadvelskisGiedrė SeselskytėLarisa Šimanskienė