- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-19
- Bylos Nr.
- e2A-2393-871/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06148-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Atsakovas
- M. Č.
- Ieškovas
- J. Č.
- Kategorijos
- 2.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Č. (J. Č.) patikslintą ieškinį atsakovei M. Č. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Č. Č. ir M. Č..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. Č. (toliau – ir ieškovas) paduotu ieškiniu, kuri vėliau patikslino, prašė priteisti jam iš atsakovės M. Č. (toliau – ir atsakovė) 842,97 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu patenkino M. Č. ieškinį iš dalies, pripažįstant galiojančiu sandorį, kuriuo ieškovas ir trečiasis asmuo M. Č. yra suteikę atsakovei uzufruktą iki gyvos galvos į namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nemokėjo už uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Ignitis“ patiektą elektros energija, dėl ko iki 2024 m. sausio 31 d. susidarė 842,97 Eur įsiskolinimas. Akcentavo, kad 2024 m. sausio 25 d. išsiuntė atsakovei UAB ,,Ignitis“ išrašytą sąskaitą 842,97 Eur sumai, informuodamas, kad neapmokėjus už paslaugas, elektros energijos tiekimas, UAB ,,Ignitis“ iniciatyva, bus atjungtas, o vėlesnis pajungimas gali kainuoti iki 200 Eur, po ko gavo atsakymą, jog atsakovė sutinka su elektros atjungimu. Siekdamas išvengti didesnių nuostolių dėl elektros energijos tiekimo atjungimo, o taip pat suprasdamas, kad atsakovė, t. y. jo motina, neturėdama elektros energijos negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo, būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas), savininku, 2024 m. vasario 27 d. apmokėjo išrašytas sąskaitas. Atsakovė iki šios dienos nurodytos sumos nekompensavo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad sutinka sumokėti už suvartotą elektros energiją po to, kai bus atlikti patikrinimai, padarytas perskaičiavimas. Paaiškino, kad žino ir sutinka, jog turi mokėti mokesčius, bet nepiktybiškai nemokėjo todėl, kad ieškovas nepateikė informacijos apie prisijungimus prie aparatūros adresu (duomenys neskelbtini). Negavusi iš ieškovo iš UAB „Ignitis“ atsiųstų sąskaitų, pati apsilankė klientų aptarnavimo skyriuje su prašymu pateikti jai sąskaitas už suvartotą elektros energiją, tačiau gavo atsakymą, jog ji turi kreiptis į objekto savininką. Akcentavo, kad ieškovas su ja visiškai nebendrauja nuo 2021 m. birželio 21 d. Nurodė, kad nori patikslinti situaciją ir pateikti informaciją apie tai, kad ieškovas yra prisijungęs ir taip pat naudojasi gręžiniu. Atskiro elektros skaitliuko naudotis gręžiniu nėra. Autoserviso adresu (duomenys neskelbtini), elektros laidai buvo pajungti iš elektros skydinės adresu (duomenys neskelbtini). Buvo iškvietusi specialistus, kad patikrintų ir pateiktų patikrinimo aktą, ar yra pajungimas elektros laidų iš adreso (duomenys neskelbtini), tačiau patikrinimo akto negavo. Taip pat kreipėsi į meistrą (kuriam labai sunku prisiskambinti), kuris įrenginėjo visą tą aparatūrą, kad suteiktų informaciją apie pajungimus tam, kad išsitikintų, jog mokės už savo sunaudotą elektrą. Ieškovui buvo pateiktas pareiškimas, kad pateiktu schemas, brėžinius dėl pajungimo prie griežinio, tačiau atsakymo negavo.
3. Atsakovė 2024 m. birželio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad bandė kvieti specialistus iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, kad patikrintų, ar nėra prisijungimų prie namo elektros skydinės. Vieną dieną pamatė, kad kažkoks vyras yra atidaręs namo elektros skydinę ir porą valandų kažką tvarkė, paaiškino, kad tikrina, tačiau ji patikrinimo akto negavo. 2024 m. gegužės mėn. iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ gavo daug pranešimų, kad tvarkomas elektros energijos tiekimo gedimas. Tuo metu pas ieškovą kieme prasidėjo kasimo darbai su didele technika. Technika važinėjo vietoje, kur įrengtas gręžinys. 2024 m. gegužės 19 d. name dingo vanduo, todėl ji paskambino meistrui V. G., kuris atvažiavo bei paaiškino, kad sugedo siurblys. Atvažiavo didelis sunkvežimis, tačiau, kaip paaiškino V. G., siurblio ištraukti nepavyko. Po to šis ją pradėjo įžeidinėti, kad ji sugadino siurblį, jį įjunginėdama ir išjunginėdama. Pažymėjo, kad prie aparatūros pati nelenda. Ieškovas teigia, kad antras siurblys buvo įrengtas 2022 metais, tačiau tai netiesa. 2024 m. kovo 14 d. lėtai bėgo mėlynos spalvos vanduo, ji iškvietė meistrą, kuris atidarė gręžinio dangtį, siurblys buvo vienas. Siurblio įrengimas į ieškovo namą buvo 2024 m. gegužės mėn. Įrenginėjant šį siurblį, buvo nuplėštas iš adapterio bendro naudojimo siurblys.
4. Trečiasis asmuo Č. Č. atsiliepime nurodė, kad nuo 2023 m. birželio 15 d. name nebegyvena, nes atsakovė jį melagingai įskundė policijai. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo draudžiama artintis prie atsakovės. Nuo 2021 metų, kai įsikūrė gyventi name, ieškovė iš viso nemokėjo už elektros energiją, nes išsigalvojo nebūtus dalykus, jog sūnus J. Č. vagia elektrą. Buvo iškviesta daugybė specialistų, iš kurių nei vienas šio mielo nepatvirtino. Iki 2023 metų gegužes mėn. už elektrą mokėjo jis, po to, kai buvo išvarytas iš namo, kiek jam yra žinoma, M. Č. mokėjo tik už du mėnesius, o po nusprendė, kad už suvartotą elektros energiją turi sumokėti ieškovas. Dabar atsakovė yra išsigalvojusi, kad du namai naudoja vieną gręžinį ir vieną siurblį bei, kad dėl to J. Č. turi padengti visas išlaidas, susijusias su namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymu. Tai yra visiškas melas, nes dar 2022 metais, kai M. Č. pradėjo atjunginėti vandens tiekimą namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kur gyvena J. Č. su šeima, sūnus, nesulaukęs pagalbos iš teisėsaugos pareigūnų, turėjo iš naujo tiesti vandens tiekimą į namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei investuoti nemažai pinigų, kad du namai nebūtų prijungti prie vieno siurblio.
5. Trečiasis asmuo M. Č. atsiliepimo nepateikė, 2025 m. sausio 9 d., 2025 m. kovo 3 d., 2025 m. kovo 10 d. pranešimuose nurodė, kad visiškai palaiko savo sutuoktinio, t. y. ieškovo, poziciją.
Atsiliepimas
6. Atsakovė 2024 m. gegužės 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jos buvusio sutuoktinio, t. y. trečiojo asmens Č. Č., atsiliepime pateikta melaginga informacija. 2021 m. liepos 17 d. sužinojo, kad ieškovas įregistravo namą savo vardu, tačiau jis buvo pastatytas jos ir Č. Č. lėšomis, todėl pradėjo ikiteisminį tyrimą, kad jį perregistruoti jų vardu. Trečiasis asmuo Č. Č. gavo iš ieškovo 15 000 Eur, todėl perėjo į jo pusę. Č. Č. meluoja, kad jos niekada nemušė, nes mušė pastoviai, buvo kviečiama policija. Pateikta informacija, kad ieškovas jai siuntė sąskaitas už elektros energiją yra netiesa.
Šalies argumentai
7. Ieškovas dublike nurodė, kad prašo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. Paaiškino, kad buvo sudaręs sutartį su UAB ,,Ignitis“ dėl elektros tiekimo namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuri buvo nutraukta 2024 m. vasario 1 d., atsakovei pasirašius sutartį su AB ,,Elektrum Lietuva“. Ieškovo reikmėms tiekiama elektros energija yra apskaitoma namo, esančio (duomenys neskelbtini), skaitikliu. Atsakovės uzufrukto teise naudojam namui elektra tiekiama per atskirą skaitiklį, kurį UAB ,,Ignitis“ 2024 m. sausio 19 d. patikrinus, buvo nustatyta, kad jis atitinka visus techninius reikalavimus ir gali būti toliau naudojamas, o tai reiškia, kad jis neturi jokių pažeidimų bei neteisėtų prisijungimų iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovės nurodytos aplinkybės apie naudojimąsi jos skaitikliu yra išgalvotos, siekiant neatsiskaityti už elektros energiją. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. įrengė atskirą vandens siurblį, nuo savo skaitiklio, esančio (duomenys neskelbtini), ką patvirtina santechniko raštas. Visa namo, esančio (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu suvartota elektros energija, buvo išskirtinai atsakovės poreikiams.
Atsiliepimas
8. Atsakovė triplike nurodė, kad turėjo problemų su vandeniu, todėl 2024 m. kovo 9 d. buvo iškvietusi meistrą, kuris paaiškino, kad reikia įrengti papildoma skaitliuką, kadangi yra vienas vandens siurblys dviem namams ir pajungtas prie namo esančio (duomenys neskelbtini), elektros skydinės. Paprašė jo įrengti trifazį automatinį jungiklį siurblio maitinimui išjungti, kad įsitikinti, ar tikrai vandens siurblys pajungtas prie jos namo elektros skydinės. Laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2024 m. gegužės 5 d. buvo išvykusi, išvažiuojant atjungė elektros teikimą namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tuo momentu name, esančiame (duomenys neskelbtini), dingo vanduo, o tai reiškia, kad vandens siurblys buvo pajungtas nuo elektros skydinės iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 15 d. J. Č. pradėjo kasimo darbus su didelę technika (traktoriai, ekskavatoriai ir t. t.), kurie pasibaigė 2024 m. gegužės 19 d. ir to momentu staigiai prapuolė vanduo. Iškvietė meistrą V. G., kuris dvi dienas vaikščiojo į katilinę, kur yra visa namo įrangą, kažką išjunginėjo, įjunginėjo, paprašė 400 Eur, kad nupirkti naują vandens siurblį, nes sugedo. Kitą dieną atėjo ir grąžino pinigus su paaiškinimų, kad su J. Č. bandė traukti vandens siurblį bet nepavyko, siurblys nukrito į gręžinio dugną (iš pradžių pranešė, kad vandens siurblys sugedo). Kvietė specialistus, kurie paaiškino, jog savaime vandens siurblys negalėjo nukristi ir pranešė, kad gali būti, jog prieš porą dienų neteisingai buvo įrengtas antras vandens siurblys, todėl kad per siauras viršutinis gręžinio vamzdys dviem vandens siurbliams. Gręžinio viršutinio vamzdžio skersmuo yra 125 mm, tuo tarpu el. laiške iš UAB „Gręžiniai“ aiškiai parašyta, kad įrenginėjant du vandens siurblius, gręžinio kolona turi būti 160 mm.
9. Atsakovė 2024 m. gegužės 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Č. Č. negyvena name nuo 2023 m. lapkričio 23 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 842,97 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 842,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. gegužės 2 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 362 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 109,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas ginčo laikotarpiu naudojosi namo, esančio (duomenys neskelbtini), elektros energija, pajungęs iš šio namo skydinės laidus prie savo autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini). Priešingai, tiek iš ieškovo, trečiojo asmens nuoseklių paaiškinimų, tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad ieškovo reikmėms tiekta elektros energija objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), apskaitoma būtent šio objekto skaitikliu. Šią aplinkybę patvirtina tokių rašytinių įrodymų visuma: ieškovo 2022 m. birželio 15 d. pasirašyta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis; pačios atsakovės iniciatyva 2024 m. sausio 19 d. atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), elektros skaitiklis atitinka visus techninius reikalavimus, taigi, nenustatyta jokių neteisėtų prisijungimų iš kitų objektų; 2024 m. rugpjūčio 14 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad: namas, esantis (duomenys neskelbtini), prie elektros skirstomųjų tinklų pajungtas nuo skydo Nr. (duomenys neskelbtini), kur taip pat sumontuota namo elektros energijos suvartojimo apskaita; visų namo elektros prietaisų, įskaitant šilumos siurblį „oras-vanduo“, boilerį, vandens filtrą, vedinimo sistemos rekuperaciją, elektros energijos suvartojimo apskaita vyksta per skydą Nr. (duomenys neskelbtini); vandens gręžinio vienfazis siurblys, sumontuotas gręžinyje Nr. (duomenys neskelbtini), yra pajungtas nuo namo (duomenys neskelbtini), vidinio elektros tinklo ir jo elektros energijos suvartojimą, kaip ir viso namo, apskaičiuoja elektros skaitiklis skyde Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, faktą, kad nenustatyta jokių neteisėtų prisijungimų iš kitų objektų, be kita ko ieškovo autoserviso, papildomai patvirtino taip pat ir pačios atsakovės prašymu teismo 2025 m. sausio 9 d. posėdyje apklaustas liudytojas R. B., prisistatęs elektriku, taip pat ir trečiasis asmuo Č. Č.. Taigi, tokie atsakovės atstovo teiginiai yra deklaratyvūs ir vertintini tik kaip atsakovės gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti mokesčių mokėjimo už atsakovės uzufrukto teise naudojamą namą.
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovo baigiamojoje kalboje iškelti nauji argumentai apie tai, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu už ginčo laikotarpiu tiektą elektros energiją, prieštarauja tiek viso bylos nagrinėjimo metu pačios atsakovės buvusiai pozicijai, jos įrodinėtoms aplinkybėms, tiek pačios atsakovės baigiamajai kalbai. Atsakovė nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos niekada neginčijo, jog ji nemokėjo už ginčo laikotarpiu namui tiektą elektros energiją. Atsakovė tokią savo poziciją patvirtino ir savo baigiamojoje kalboje. Ji baigiamojoje kalboje dar kartą pažymėjo, kad specialiai nemokėjo už ginčo laikotarpiu tiektą elektrą dėl to, jog tuo metu dviem namams buvo įrengtas tik vienas siurblys, kuris naudojo tik namo, esančio (duomenys neskelbtini), elektrą. Be to, savo baigiamojoje kalboje atsakovė iš esmės patvirtino, jog ji apskritai iki 2023 m. gegužės mėn. nemokėjo už namui tiektą elektros energiją, už ją mokėjo Č. Č., tačiau atsakovė mokėjo mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė niekada neteigė, kad yra sumokėjusi ieškovui už namui ginčo laikotarpiu tiektą elektros energiją. Be to, atsakovės atstovo baigiamojoje kalboje išsakyti teiginiai apie tarp ieškovo ir atsakovės buvusią praktiką atsiskaityti su ieškovu už elektros energiją grynaisiais pinigais, prieštarauja ne tik pirmiau nurodytiems pačios atsakovės, taip pat ir trečiojo asmens paaiškinimams, bet ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Šiame kontekste pažymėjo, kad trečiasis asmuo Č. Č. teismo 2025 m. kovo 13 d. posėdyje paaiškino, jog atsakovė nuo pat įsikūrimo į namą dienos, t. y. nuo 2021 metų, nemokėjo už namui tiektą elektros energiją, todėl Č. Č. nuo maždaug 2021 m. gegužės mėn. iki 2023 m. birželio mėn., kuomet dar gyveno name, mokėjo už visą namui tiektą elektros energiją. Priešingai negu teigia atsakovės atstovas, Č. Č. teismo 2025 m. kovo 13 d. posėdyje aiškiai nurodė už kokį konkrečiai laikotarpį 2022 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo pavedimu atsiskaitė už elektrą. Jis, atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad į bylą pateiktas 2022 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo pavedimas ieškovui, kurio suma – 1 448,86 Eur, yra jo atliktas mokėjimas už elektrą ne į priekį, bet mokėjimas už praėjusiu laikotarpiu susidariusią skolą, t. y. už elektrą, suvartotą iki mokėjimo atlikimo, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. suvartotą elektros energiją. Č. Č. paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo visą skolą, kad nebūtų atjungta elektros energija. Šiuos trečiojo asmens teiginius patvirtina UAB „Ignitis“ sąskaitos ir mokėjimų ataskaita. Iš aptariamos UAB „Ignitis“ ataskaitos matyti, jog už ginčo namui tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota bendra 1 486,84 Eur suma. Taip pat trečiasis asmuo pateikė į bylą išrašą iš savo sąskaitos banke, iš kurio nustatyta, kad nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. gegužės 13 d. būtent Č. Č. iš savo sąskaitos banke mokėjo pavedimus tiesiogiai UAB „Ignitis“ per „e.ignitis.lt krepšelį“ ir jo sumokėtos sumos sutampa su UAB „Ignitis“ sąskaitomis ir šios bendrovės ataskaitose nurodytomis sumomis. Taigi, priešingai nei baigiamojoje kalboje teigė atsakovės atstovas, mokėjimai už elektrą buvo vykdomi ne grynaisiais pinigais, bet mokėjimo pavedimais.
13. Pirmosios instancijos teismas atsakovės argumentus dėl neproporcingų išlaidų už elektros energiją, kurios matosi palyginus dviejų namų sąskaitas už elektrą, atmetė kaip deklaratyvius ir vertino juos taip pat tik kaip atsakovės gynybinę poziciją, kuria siekiama išvengti mokesčių mokėjimo. Pirma pažymėjo, kad atlikus sąskaitų, išrašytų ginčo laikotarpiu už dviem namams teiktą elektros energiją, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (6 mėn.) namui (duomenys neskelbtini), tiekta elektros energijos už bendrą 842,97 Eur sumą, o namui (duomenys neskelbtini), už bendrą net 2 007,36 Eur sumą. Taigi, ginčo laikotarpiu namui (duomenys neskelbtini), tiekta žymiai daugiau elektros energijos. Antra, pritarė ieškovo atstovo argumentams, kad didesnių elektros energijos sąnaudų priežastys gali būti įvairios, pvz., netaupus elektros energijos vartojimas, be kita ko, šildymo sezonu atidarant langus ir įjungiant šilumos sistemą (tokius atsakovės veiksmus darant patvirtino tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo), skirtingo skaičiaus ir intensyvumo elektros prietaisų naudojimas ir kitos priežastys. Atsakovės teiginiai apie tai, kad ji 2024 m. lapkričio mėn. buvo išvykusi į sanatoriją, o sąskaita už šį mėnesį suvartotą elektros energiją buvo 170 Eur, apskritai nesusiję su ginčo dalyku, nes ginčo laikotarpis yra kitas, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d., be to, atsakovė net neginčija, kad jau 2024 m. gegužės mėn. buvo įrengtas antrasis siurblys.
14. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, susijusių su trečiojo asmens Č. Č. gyvenimu name, pažymėjo, kad atsakovė, teigdama tokią aplinkybę, taip pat buvo itin nenuosekli. Pavyzdžiui, atsakovė rašytinių paaiškinimų (žr. dokumentą Nr. DOK-146194) 2 punkte nurodė, kad trečiasis asmuo Č. Č. nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. lapkričio 4 d. gyveno name, tačiau jau teismo 2024 m. spalio 3 d. posėdyje duodama paaiškinimus, nurodė, kad Č. Č. gyveno su ja name nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 4 d. ir šią aplinkybę, anot atsakovės, matė liudytojas Z. C.. Pačios atsakovės prašymu kviestas liudytojas Z. C. teismo 2025 m. sausio 9 d. posėdyje nepatvirtino tokių atsakovės teiginių. Priešingai, aptariamas liudytojas nurodė, kad 2023 m. spalio mėn. buvo atvykęs pas atsakovę į namą ir Č. Č. tuo metu aptariamame name negyveno. Priešingai nei teigia atsakovė ar jos atstovas, byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų apie tai, kad Č. Č. gyveno name nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. lapkričio 4 d. ar nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 4 d. Trečiasis asmuo Č. Č. teismo 2025 m. kovo 13 d. posėdyje paaiškino, kad tik iki 2023 m. birželio 15 d. gyveno kartu su atsakove, tačiau nei ginčo laikotarpiu, nei vėliau name negyveno. Vertino, kad atveju, kai pati atsakovė abipusiu susitarimu būtent tik su trečiuoju asmeniu Č. Č. leido jam porą naktų pernakvoti name, ieškovui negali būti perkeliama atsakomybė už tokius atsakovės veiksmus. Būtent atsakovė, kuri naudoja namą uzufrukto teise, jame gyvena, leidusi asmenims pernakvoti name, pati prisiima dėl to atsiradusias pasekmes ir negali jų perkelti ieškovui. Jeigu atsakovė turi pretenzijų tam tikriems asmenims, be kita ko trečiajam asmeniui, kuriems ji leidžia pernakvoti name, ji gali reikšti tokias pretenzijas būtent tiems asmenims, bet ne ieškovui. Todėl net jeigu trečiasis asmuo pačios atsakovės leidimu ir jų bendru susitarimu kelias naktis nakvojo pas atsakovę ginčo name, tai niekaip nepašalina atsakovės atsakomybės prieš ieškovą, t. y. atsakovės, kaip uzufruktoriaus, pareigos prieš ieškovą atsiskaityti už namui tiektą elektros energiją.
Atsiliepimas
15. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad atsiliepimą į ieškinį pasirašė ne trečiasis asmuo, pažymėjo, jog trečiasis asmuo Č. Č. teismo 2025 m. kovo 13 d. posėdyje paaiškino, kad ant atsiliepimo esantis parašas yra jo. Vėliau, atsakydamas į klausimus, nurodė, jog tuo metu, kai buvo rašomas atsiliepimas, jo regėjimas buvo itin prastos būklės, vėliau jam buvo padaryta operacija, todėl paprašė savo pažįstamos, kad padėtų parašyti atsiliepimą, t. y. jis jai diktavo, o ji rašė, tačiau neprisimena, ar pasirašė atsiliepimą. Akcentavo, kad trečiasis asmuo Č. Č. aptariamame posėdyje, teismui nurodžius, perskaitė visą savo atsiliepimą ir, prisiekęs, patvirtino, kad palaiko viską, kas jame parašyta.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė taip pat neįrodė savo teiginių, jog ginčo laikotarpiu namui tiekta elektros energija buvo panaudota taip pat ir ieškovo reikmėms vandeniui tiekti į jo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė tokiems savo teiginiams pagrįsti pateikė R. B. 2024 m. birželio 25 d. surašytą aktą, taip pat prašė teismo apklausti keturis liudytojus: aptariamą aktą surašiusį R. B., taip pat D. M., V. G., Z. C.. Tačiau nė vienas iš šių liudytojų teismo 2025 m. sausio 9 d. posėdyje nepatvirtino matęs, jog ginčo laikotarpiu šalia namo esančiame gręžinyje buvo įrengtas tik vienas vandens siurblys, tiekiantis vandenį dviem namams. Liudytojas Z. C. teismo posėdyje nurodė, kad dėl gręžinio ir vandens siurblio jam apskritai niekas nėra žinoma, jis niekada nebuvo atidaręs gręžinio dangčio. Liudytojas D. M. taip pat nepatvirtino pirmiau aptartų atsakovės teiginių. Liudytojas R. B., prisistatęs elektriku, paaiškino, kad atsakovės kvietimu 2024 metų vasarą ar pavasarį du ar tris kartus buvo nuvykęs į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Liudytojo teigimu, jis: nieko nerado, jokio pasijungimo; apžiūrėjo kabelį ir jis ėjo nuo siurblio iki atsakovės namo. Liudytojas R. B., atsakydamas į klausimus, parodė, kad objekte atidaręs gręžinio dangtį, vizualiai siurblys nesimatė, nes jis būna labai giliai po žeme, 15– 20 ar daugiau metrų gylyje. Liudytojas taip pat paaiškino, kad nenustatinėjo, ar atsakovės namo siurblys tiekia vandenį kitam namui. Liudytojas negalėjo atsakyti, kiek, atidaręs gręžinio vamzdį, matė adapterių, tik nurodė, jog prie atsakovės namo yra pajungtas vienas laidas, einantis nuo gręžinio, taip pat, atidaręs gręžinio dangtį, matė kitą laidą, bet jis nebuvo pajungtas prie atsakovės namo. Taigi, vien tik tai, jog liudytojas R. B. 2024 m. birželio 25 d. surašytame akte nurodė, kad 2024 m. kovo 9 d. patikrino vandens siurblį (siurblys buvo vienas), įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, visų byloje esančių įrodymų visetą ir paties liudytojo R. B. parodymus, savaime nereiškia, jog 2024 m. kovo 9 d. iš tikrųjų buvo vienas siurblys. Liudytojas D. M., dirbantis vandens gręžinių įrengimo srityje, teismo 2025 m. sausio 9 d. posėdyje taip pat patvirtino, kad: įmanoma viename gręžinyje įrengti du atskirus vandens siurblius; jeigu 4 ir 3 colių siurbliai tvarkingai įrengti, jie telpa į tokio pobūdžio gręžinį, koks įrengtas ginčo objekte, t. y. kuomet vamzdis yra 125 mm. Faktą, kad aptariamame gręžinyje įrengtas antrasis siurblys, patvirtina, be kita ko, byloje esanti 2024 m. rugpjūčio 14 d. pažyma. Liudytojas V. G., prisistatęs kaip ilgametę patirtį turintis santechnikos, be kita ko, vandens siurblių, gręžinių įrengimo, srities specialistas, teismo 2025 m. sausio 9 d. posėdyje nuosekliai paaiškino, kad tik iki 2022 metų rudens abu namai naudojosi vienu siurbliu, tačiau 2022 metų rugsėjo mėn. V. G. asmeniškai tame pačiame gręžinyje namui (duomenys neskelbtini), įrengė antrąjį naują atskirą siurblį „S 3 SR2M/28“. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darė išvadą, kad pačios atsakovės prašymu apklausti keturi liudytojai nepatvirtino atsakovės teiginių, kad ginčo laikotarpiu abu namai naudojosi vienu siurbliu. Tokių atsakovės teiginių niekaip nepatvirtina taip pat ir kiti jos pateikti įrodymai. Vien atsakovės nurodytos aplinkybės, kad 2024 m. gegužės 19 d. teritorijoje šalia gręžinio buvo atvykusi sunkioji technika ir jos su tripliku pateiktos fotonuotraukos niekaip neįrodo, kad gręžinyje esantis antrasis vandens siurblys buvo įrengtas būtent 2024 m. gegužės mėn. Be to, ieškovas paaiškino, kad tuo metu aptariamoje teritorijoje buvo atlikti gerbūvio, aplinkos tvarkymo darbai, lyginama žemė, o ne įrenginėjamas antras siurblys. Faktą, kad ieškovas aptariamame gręžinyje dar 2022 metų rudenį įrengė antrąjį atskirą siurblį papildomai patvirtina taip pat ir rašytinių įrodymų visuma: 2022 m. rugsėjo 7 d. kvitas (pateiktas originalas) už atliktus gręžinio siurblio montavimo darbus, pasirašytas tiek ieškovo, tiek liudytojo V. G.; UAB „Vilniaus Manfula“ prekių išdavimo dokumentas (pateiktas originalas), kuriame pirkėju nurodytas ieškovas, o prekių sąraše be kita ko, nurodytas tas pats liudytojo V. G. nurodytas siurblys „S 3 SR2M/28“, taip pat adapteris, vamzdis, kabelis ir kt.; adresu (duomenys neskelbtini), atliktų gręžinio siurblio montavimo / įrengimo darbų priėmimo–perdavimo aktas, pasirašytas ieškovo, kaip užsakovo, ir liudytojo V. G., kaip vykdytojo (pateiktas originalas); taip pat nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, patvirtinanti, kad liudytojas V. G. nuo 2022 m. birželio 6 d. vykdo individualią veiklą ir turi teisę atlikti vandentiekio, šildymo, oro kondicionavimo sistemų įrengimo darbus. Atsakovė teigė, kad pirmiau nurodyti rašytiniai įrodymai yra suklastoti, t. y. nebuvo surašyti tuo metu, kada juose nurodyta, bei prieš pat 2025 m. kovo 13 d. posėdį pateikė prašymą skirti byloje ekspertizę, taip pat teigė, kad šie įrodymai apskritai nėra įkelti į elektroninę bylą. Tačiau aptariami įrodymai buvo pateikti ir teismo žodine nutartimi priimti į bylą teismo 2025 m. sausio 9 d. posėdžio metu, o įkelti į elektroninę bylos kortelę tą pačią dieną nedelsiant po teismo posėdžio pabaigos ir teismas 2025 m. kovo 13 d. posėdyje išaiškino tai atsakovei ir jos atstovui. Teismas 2025 m. kovo 13 d. posėdyje atmetė atsakovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo ieškovo pateiktų įrodymų suklastojimo ar nesuklastojimo faktui patikrinti, tokį savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros. Pažymėjo, kad net jeigu ir nebūtų vadovaujamasi minėtais rašytiniais įrodymais, tai vis tiek nebūtų pagrindo šioje byloje dėl ginčo esmės priimti kitokio sprendimo, nes atsakovė savo teiginių neįrodė. Akcentavo, kad vienas iš įrodymų, kaip jau minėta, yra UAB „Vilniaus Manfula“ prekių išdavimo dokumentas, tačiau atsakovė, kuriai atstovauja profesionalus teisininkas, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie objektyviai leistų suabejoti aptariamų dokumentų teisėtumu ar teisingumu, be kita ko nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovės atstovas kreipėsi, pvz., į UAB „Vilniaus Manfula“ su prašymu pateikti papildomus dokumentus ar duomenis siekiu, be kita ko, įsitikinti dokumentų tikrumu, nors teismas 2025 m. sausio 9 d. posėdyje išaiškino atsakovei ir jos atstovui tokią teisę.
17. Pirmosios instancijos teismas apibendrindamas nurodė, kad įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą, taip pat įvertinęs ne tik kiekvieno byloje esančio įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir byloje esančių įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, be kita ko, tiek ieškovo, tiek taip pat ir atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimus, visų keturių liudytojų parodymus ir jų nuoseklumą, pirmiau šiame sprendime aptartą bylos šalių elgesį tiek iki bylos iškėlimo, tiek ir viso teisminio proceso metu, visų byloje esančių rašytinių įrodymų, susirašinėjimų turinį ir kontekstą, konstatavo, kad atsakovė neįrodė savo teiginių, kuriais atsikirtinėjo į ieškinį, t. y. neįrodė, jog ginčo laikotarpiu namui tiekta elektros energija naudojosi ieškovas. Akcentavo, kad atsakovė, kaip uzufruktorius, privalo atsiskaityti už ginčo laikotarpiu namui, kuriame ji gyvena, tiektą elektros energiją (CK 4.144 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat prašo byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl to, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas atskiras pajungimas iš vandens gręžinio (įrengiant antrą vandens siurblį) į ieškovo namą adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esantį UAB „SA Service“ 2024 m. birželio 25 d. apžiūros aktą Nr. 63, kuriame nurodyta, kad gręžinyje veikė tik vienas vandens siurblys. Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino liudytojų parodymus, kadangi liudytojai gali ir sąžiningai suklysti. Jie, pagal savo darbo pobūdį, dažnai dirba su vandens gręžiniais, kasdien mato daug siurblių, todėl gali ir susipainioti, pasisakydami apie konkretų gręžinį, ypač praėjus nuo įvykio nemažai laiko. Atsakovė kategoriškai teigia, kad ieškovui priklausantis vandens siurblys buvo įrengtas 2024 m., o ne 2022 m., taigi, ginčo laikotarpiu veikė tik vienas vandens siurblys, kurio elektra pajungta nuo atsakovės namo, todėl jos argumentai, kad ieškovas naudojosi atsakovės elektra, turėjo būti atitinkamai įvertinti. Atsakovė yra įsitikinusi, kad liudytojai gali būti ir nesąžiningi ar paveikti suinteresuotų asmenų, pvz., ieškovo. Nepaisant to, ką teigė apklausti liudytojai, viename vandens gręžinyje fiziškai neįmanoma įrengti dviejų funkcionuojančių vandens siurblių. Vandens gręžinys yra tokio siaurumo, kad jame vos telpa vienas į gręžinį įleidžiamas vandens siurblys. Kalbant apie tai, kad galima įleisti du vandens siurblius vieną virš kito, tai taip pat neįmanoma, nes įleidus pirmąjį siurblį, nuo jo į gręžinio viršų eina vandens tiekimo vamzdis, kuris užima dalį gręžinio pločio ir trukdo įleisti antrąjį siurblį. Ieškovas 2024 m., bandydamas įsirengti savo siurblį, atsakovės siurblį tiesiog nutraukė ir jis įkrito į gręžinio dugną. Nuo tada atsakovė, būdama neįgali pensininkė, gyvena be vandens, o ieškovas, siekdamas nuslėpti šias aplinkybes, nieko prie gręžinio neprileidžia, draudžia jį atidaryti ir remontuoti (nes išaiškėtų, kad dviejų siurblių buvimas gręžinyje neįmanomas). Būtent šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad ieškovas savo siurblį įsirengė ne 2022 m., o 2024 m. Atsakovė pažymėjo, kad UAB „Vilniaus Manfula“ prekių išdavimo dokumentas patvirtina tik prekių išdavimo, o ne siurblio įrengimo faktą, t. y., ieškovas galėjo įsigyti nurodytas prekes, tačiau jas saugoti namuose, bet neįrenginėti (kas jam nenaudinga, nes naudojantis atsakovės siurbliu, nereikėjo mokėti už elektrą). Todėl šis įrodymas nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių ir atsakovei nebuvo pagrindo jo paneigti.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl dokumentinės teismo ekspertizės atlikimo. Dokumentai, kuriais remiantis ieškovas tvirtina, kad ginčo laikotarpiu buvo įsirengęs atskirą vandens siurblį tame pačiame gręžinyje, t. y. 2022 m. rugsėjo 7 d. kvitas, UAB „Vilniaus Manfula“ prekių išdavimo dokumentas, siurblio montavimo / įrengimo darbų priėmimo–perdavimo, yra ne griežtos apskaitos, juos atspausdinti, užpildyti galima bet kada, todėl dokumentinė ekspertizė, siekiant nustatyti, kada nurodyti dokumentai buvo pagaminti, būtų padėję byloje atskleisti tikrąją tiesą. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas skirti byloje ekspertizę, užkirto kelią pateikti byloje visus įmanomus įrodymus, ir, atitinkamai, įgyvendinti jos įrodinėjimo pareigą. Tokiu būdu buvo pažeisti civilinio proceso tikslai – nustatyti byloje tiesą ir priimti objektyvų sprendimą.
18.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino trečiojo asmens Č. Č. pareigą prisidėti prie elektros paslaugų apmokėjimo. Č. Č. gyvena ieškovui priklausančiame name, yra nuo jo priklausomas, todėl davė neteisingus parodymus, nutylėdamas, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu gyveno 14 d., tai patvirtino liudininkas Z. C.. Be to, nebuvo atsižvelgta, kad tarp atsakovės ir Č. Č. yra sudarytas žodinis susitarimas, jog Č. Č. apmoka namo elektros išlaidas, tuo tarpu atsakovė – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (priklausančiu atsakovei ir Č. Č. lygiomis dalimis) elektros išlaidas. Savo susitarimo dalį atsakovė vykdė – pilnai apmokėjo buto (duomenys neskelbtini) elektros išlaidas, t. y. ir Č. Č. dalį. Todėl būtent Č. Č. turėjo apmokėti namui tiektos elektros energijos išlaidas, tačiau to nepadarė.
18.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos paduotą priešieškinį. CPK 143 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nepaisant to, kad atsakovė priešieškinį pateikė po nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo, iš bylos aplinkybių matyti, kad tokio priešieškinio padavimo būtinumas iškilo vėliau, jai supratus, kad į jos atsiliepime, triplike ir kituose pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes nėra atsižvelgiama, apsiribojant siauromis bylos nagrinėjimo ribomis pagal ieškovo paduotą ieškinį (dėl skolos už elektros energiją konkrečiu laikotarpiu). Tokios bylos ribos akivaizdžiai neteisingai apribojo atsakovės galimybės gintis nuo pareikšto reikalavimo. Akivaizdu, kad šalių santykiai neapsiriboja vien tik elektros energijos naudojimu. Šalis sieja ir giminystės ryšiai, ir gyvenimas šalia esančiuose namuose, įvairūs turtiniai santykiai (pvz., uzufrukto), tame tarpe ginčai dėl turto, todėl nevertinant atsakovės nurodytų aplinkybių (pvz., dėl ieškovo skolų, neatsiskaitymo už įvairius namo statybos remonto darbus ir kt.), neįmanoma teisingai išspręsti bylos. Atsakovės reikalavimai ieškovui atsirado anksčiau, nei skola dėl sunaudotos elektros energijos, todėl ji pagrįstai galėjo nemokėti ieškovui, kadangi turėjo priešpriešinių ir kur kas didesnių, nei ieškovo pareikštas, reikalavimų. Taigi, iš esmės buvo visos CPK 143 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos tam, kad priešieškinys būtų priimtas, jie buvo akivaizdžiai susiję: priešieškinį tenkinus, būtų įskaitytas ieškinio reikalavimas, ir jo nebebūtų galima tenkinti.
Atsiliepimas
19. Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą, priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Tiek namas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek namas, esantis (duomenys neskelbtini), naudojasi tuo pačiu gręžiniu, kuris faktiškai yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Nepaisant to, kad naudojamasi vienu gręžiniu, kiekvienas namas turi įrengtą atskirą vandens siurblį. Ieškovas įrengė atskirą siurblį būtent 2022 m. rugsėjo 10 d. Jis yra maitinamas iš kiekvieno namo atskirai, taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, ji apmoka už savo siurblio naudojamą elektros energiją, o ieškovas už savo siurblio naudojamą elektros energiją. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visuma, o ne vien tik liudytojų parodymais ar vien tik UAB „Vilniaus Manfula“ prekių išdavimo dokumentais ir tai neabejotinai užtikrina, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
19.2. Liudytojas Z. C. patvirtino Č. Č. nurodytas aplinkybes, jog jis su atsakove negyveno. Šis liudytojas teismo posėdyje nurodė, kad 2023 m. spalio mėn. buvo atvykęs pas atsakovę į namą bei paaiškino, kad apskritai nėra matęs, jog atsakovė su kažkuo gyventų name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino trečiojo asmens pareigą prisidėti prie elektros paslaugų apmokėjimo yra niekuo nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.
19.3. Pažymėjo, jog visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, nusprendus byloje neskirti ekspertizės ir nepriimti atsakovės priešieškinio.
20. Trečiasis asmuo Č. Č. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Iki 2023 metų gegužės mėn. už elektra mokėjo jis. Po to, kai buvo išvarytas iš namo, iki šiol turi glaustis pas sūnų arba pas gimines ir neturi jokio noro apmokėti svetimos moters, nors ir buvusios sutuoktinės, sąskaitas. Tai, kad buvo žodinis susitarimas dėl to, kad jis mokės už namo, esančio (duomenys neskelbtini), sąskaitas o M. Č. už buto, esančio (duomenys neskelbtini), sąskaitas yra melas, nes bute gyvena nuomininkas, kuris pasirašė sutartį su M. Č. ir moka jai už nuomą ir paslaugas.
20.2. Pažymėjo, kad jo ir santechnikų nuomone, siurblys nutrūko dėl M. Č. veiksmų, nes bandydama pakenkti sūnui ir jo šeimai, pastoviai kaitaliojo spaudimą vamzdynuose, nuleisdama iki 0 ir paskui vėl įjungdama pilnu pajėgumu. Du patyrę santechnikai paliudijo, kad viename gręžinyje gali būti du siurbliai.
21. Trečiasis asmuo M. Č. atsiliepimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
23. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsakovės rašytinių paaiškinimų / atsiliepimų į ieškovo ir trečiojo asmens Č. Č. atsiliepimus ir jų priedų priėmimo
25. Atsakovė 2025 m. birželio 6, 9 ir 13 dienomis pateikė rašytinius paaiškinimus / atsiliepimus į ieškovo ir trečiojo asmens Č. Č. atsiliepimus kartu su priedais.
26. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Be to, pagal teismų praktiką, rašytinių paaiškinimų, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, pateikimas apeliaciniame procese yra ribojamas, kadangi CPK normos, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, nenumato apsikeitimo jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022).
27. Atsakovės rašytiniai paaiškinimai / atsiliepimai į ieškovo ir trečiojo asmens Č. Č. atsiliepimus pateikti jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Juose iš esmės pakartojami argumentai, kuriais atsakovė rėmėsi pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžiuose, apeliaciniame skunde. Kartu su šiais dokumentais pateikti priedai – fotonuotraukos, kuriose, kaip paaiškino atsakovė, užfiksuotas trečiasis asmuo Č. Č., ji pati; VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2023 m. kovo 8 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas; E. L. 2023 m. gruodžio 12d. el. laiškas; atsakovės 2024 m. sausio 9 d. pareiškimas ieškovui; atsakovės sudaryta lentelė – jau yra byloje (1 t., b. l. 81, 83, 92, 97–100, 156; 5 t., b. l. 134).
28. Įvertinus tai, kas pirmiau nurodyta, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, atsakovės rašytinius paaiškinimus / atsiliepimus į ieškovo ir trečiojo asmens Č. Č. atsiliepimus ir nurodytus jų priedus atsisakoma priimti.
29. Tuo tarpu kiti priedai – fotonuotraukos, kuriose, kaip paaiškino atsakovė, užfiksuota namo garaže buvusi įranga; atsakovės 2023 m. kovo 13 d. pareiškimas Vilniaus m. 36-ajam notarų biurui dėl buto pardavimo; atsakovės 2023 m. Č. Č. išsiųsta trumpoji žinutė dėl buto pardavimo – yra nauji įrodymai.
30. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019; 2023 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023).
31. Atsakovė nenurodė, kodėl šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teisme, todėl, be kito ko, vertinant, kad naujų įrodymų priėmimas neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, juos atsisakoma priimti.
Dėl prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka
32. Atsakovė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
33. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023).
34. Nors atsakovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme turi būti sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, po kurios atlikimo, galimai, bus reikalinga eksperto apklausa, tačiau apeliaciniame skunde prašymo dėl ekspertizės skyrimo nesuformulavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizės skyrimas nėra tikslingas. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, atsakovė teismo posėdžiuose dalyvavo, todėl turėjo galimybę savo poziciją išdėstyti žodžiu. Todėl vertinant, kad byla gali būti teisingai išnagrinėta remiantis rašytine bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu pateiktais žodiniais paaiškinimais, liudytojų parodymais, prašymas netenkinamas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
35. Bylos duomenimis, ieškovui ir jo sutuoktinei, t. y. trečiajam asmeniui M. Č., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso vienbutis gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28–30).
36. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1033-868/2023 tenkino šios bylos atsakovės M. Č. ieškinį iš dalies ir pripažino galiojančiu sandorį, kuriuo šios bylos ieškovas ir trečiasis asmuo M. Č. yra suteikę atsakovei M. Č. uzufruktą iki gyvos galvos į pirmiau minėtus namą ir žemės sklypą (1 t., b. l. 5–15).
37. Šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad atsakovė ir trečiasis asmuo Č. Č. yra ieškovo tėvai. Atsakovė gyvena name adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas su šeima – šalia esančiame name adresu (duomenys neskelbtini).
38. Ieškovas ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. liepos 10 d. sudarė Elektros energijos pirkimo–pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį Nr. 11150688-51112/2811929 dėl elektros energijos tiekimo namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 124–127).
39. Ginčas byloje kilo dėl ieškovės neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų už per laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. į namą patiektą elektros energiją viso 842,97 Eur sumai. Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad siekdamas išvengti didesnių nuostolių dėl elektros atjungimo, o taip pat suprasdamas, kad atsakovė, t. y. jo motina, neturėdama elektros energijos negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo, būdamas namo esančio (duomenys neskelbtini), savininku, 2024 m. vasario 27 d. apmokėjo išrašytas PVM sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 16–22).
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
40. Atsakovės apeliacinis skundas pirmiausia grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl to, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas atskiras pajungimas iš vandens gręžinio (įrengiant antrą vandens siurblį) į ieškovo namą adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
41. Ieškovas teismo posėdžio, vykusio 2024 m. spalio 3 d., paaiškino, kad planavo, jog abiem namams vandenį tieks vienas siurblys, kurio veikimui užtikrinti elektra buvo tiekiama iš namo adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau, prasidėjus tarpusavio konfliktams su atsakove, tame pačiame gręžinyje 2022 m. rugsėjo 7 d. įrengė dar vieną siurblį, kurio veikimui užtikrinti elektra tiekiama iš namo adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovė viso proceso pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad antras siurblys buvo įrengtas ne 2022 m. rugsėjo 7 d., o 2024 m. gegužės 19 d.
42. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esantį UAB „SA Service“ 2024 m. birželio 25 d. apžiūros aktą Nr. 63, kuriame nurodyta, kad gręžinyje veikė tik vienas vandens siurblys. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtą aktą surašė UAB „SA Service“ direktorius R. B., kuris buvo apklaustas teismo posėdžio, vykusio 2025 m. sausio 9 d., metu. UAB „SA Service“ 2024 m. birželio 25 d. apžiūros akte Nr. 63 nurodyta, kad: UAB „SA Service“ darbuotojas 2024 m. kovo 9 d. patikrino vandens siurblį (siurblys buvo vienas) ir pastatė trifazį automatinį jungiklį siurblio maitinimui išjunti; vandens siurblys veikė nepriekaištingai, o jau 2024 m. birželio 25 d. neveikė, atidarius vandens gręžinio dangtį matosi, kad elektros laidai atjungti ir siurblį laikantis trosas nutrauktas (1 t., b. l. 156). Liudytojas R. B. teismo posėdyje parodė, kad atidaręs vandens gręžinio dangtį, siurblio nematė, nes jis yra giliai, 15–20 metrų gylyje. Liudytojas taip pat parodė, kad mano, jog tame pačiame gręžinyje negali būti kelių siurblių. Tais pačiais argumentais apeliaciniame skunde remiasi ir atsakovė. Tačiau pačios atsakovės prašymu apklaustas liudytojas D. M. teismo posėdžio, vykusio 2025 m. sausio 9 d., metu parodė priešingai. Bylos duomenimis, D. M., kaip UAB „Geogręžiniai“ atstovas, atsakė į atsakovės el. paštu pateiktą paklausimą dėl siurblio remonto (1 t., b. l. 149–152). D. M. parodė, kad į objektą atvykęs nebuvo, tik susirašinėjo el. laiškais. Atsakydamas į klausimus pažymėjo, kad yra įmanoma į 125 mm vamzdį įmontuoti antrą siurblį. Tą patį patvirtino ir liudytojas V. G., kuris, jo paties, ieškovo ir trečiojo asmens Č. Č. paaiškinimais, ir atliko antro siurblio įrengimo darbus (1 t., b. l. 117). V. G. teismo posėdžio, vykusio 2025 m. sausio 9 d., metu parodė, kad dirba santechnikos srityje, gręžinių yra sumontavęs iki 100 vnt. 2022 m. į jį kreipėsi ieškovas, nurodydamas, kad jo motina jam atjunginėja vandenį, dėl ko prašė įrengti antrą siurblį. Siurblį įrengė 2022 m. rugsėjo mėn. 2024 m. gegužės 19 d. jam paskambino atsakovė, nurodydama, kad neturi vandens. Atvykęs į vietą, atidaręs gręžinio dangtį pamatė, kad siurblys yra nutrūkęs, bandė ištraukti, tačiau nepavyko, todėl pasiūlė kreiptis į įmonę, kuri turi galingesnę įrangą. Teismo posėdžio metu, ieškovo prašymu, prie bylos prijungti šie dokumentai: Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymėta, kad V. G. nuo 2022 m. birželio 6 d. vykdo individualią veiklą „Vandens, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas“; pardavėjos UAB „Vilniaus Manfula“ pirkėjui J. Č. 2022 m. rugsėjo 7 d. išrašyta sąskaita, kurioje nurodyta, kad pirkėjas, be kita ko, pirko siurblį S 3 SR2M/28; 2022 m. rugsėjo 7 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas Nr. 12, kuriame nurodyta, kad J. Č. pirko iš V. G. gręžinio siurblio montavimo paslaugą; 2022 m. rugsėjo 7 d. Montavimo/įrengimo darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad V. G. suteikė gręžinio siurblio montavimo paslaugą adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 62–65). V. G. parodė, kad UAB „Vilniaus Manfula“ sąskaita išrašyta ieškovo vardu tam, kad būtų garantija, tačiau prekes pirko jis, turi sutartį su parduotuve. Ieškovas pateikė UAB „Elektara“ 2024 m. rugpjūčio 14 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad: 2024 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimo metu nustatyta, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), prie elektros skirstomųjų tinklų pajungtas nuo skydo (duomenys neskelbtini), kur taip pat yra sumontuota ir namo elektros energijos suvartojimo apskaita; visų namo elektros prietaisų, įskaitant šilumos siurblį oras-vanduo, boilerį, vandens filtrą, vedinimo sistemos rekuperaciją, elektros energijos suvartojimo apskaita vyksta per paminėta ESO skydą (duomenys neskelbtini); taip pat yra nustatyta, kad vandens gręžinio vienfazis siurblys, sumontuotas gręžinyje Nr. (duomenys neskelbtini), yra pajungtas nuo namo (duomenys neskelbtini), vidinio elektros tinklo ir jo elektros energijos suvartojimą, kaip ir viso namo, apskaičiuoja elektros skaitiklis ESO skyde Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 198).
43. Atsakovė 2025 m. kovo 13 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nurodydama, kad susipažinus su pirmiau nurodytais dokumentais dėl siurblio įsigijimo ir montavimo darbų, buvo akivaizdu, kad jie yra surašyti ir atspausdinti vienu metu, todėl mano, kad yra suklastoti (5 t., b. l. 73). Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio, vykusio tą pačią dieną, metu nutarė šio prašymo netenkinti. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas skirti byloje ekspertizę, užkirto kelią pateikti byloje visus įmanomus įrodymus, ir, atitinkamai, įgyvendinti jos įrodinėjimo pareigą.
44. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, jog ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškūs, specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai. Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016; 2023 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip jau buvo minėta, ekspertizės skyrimas nėra tikslingas, kadangi teisingam bylos išsprendimui pakako kitų byloje surinktų įrodymų.
46. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).
47. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
49. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovės atstovas kreipėsi, pvz., į UAB „Vilniaus Manfula“ su prašymu pateikti papildomus dokumentus ar duomenis siekiu, be kita ko, įsitikinti dokumentų tikrumu. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad UAB „Vilniaus Manfula“ prekių išdavimo dokumentas patvirtina tik prekių išdavimo, o ne siurblio įrengimo faktą, t. y., ieškovas galėjo įsigyti nurodytas prekes, tačiau jas saugoti namuose, bet neįrenginėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad yra labiau tikėtina, jog siurblys buvo įrengtas jo įsigijimo laikotarpiu, tuo labiau įvertinus tai, kad, kaip paaiškino liudytojas, jį pirko ne pats ieškovas, o V. G..
50. Be to, ginčo laikotarpiu objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo patiekta elektros energijos už 842,97 Eur sumą, o objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) – už 2 007,36 Eur sumą: 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros 50,17 Eur sumai už objektą adresu (duomenys neskelbtini), ir 76,14 Eur sumai už objektą adresu (duomenys neskelbtini); 2023 m. rugsėjo 30; d. – PVM sąskaitos faktūros 57,89 Eur sumai už objektą adresu (duomenys neskelbtini), ir 114,56 Eur sumai už objektą adresu (duomenys neskelbtini); 2023 m. spalio 31 d. – PVM sąskaitos faktūros 103,29 Eur sumai už objektą adresu (duomenys neskelbtini), ir 237,40 Eur sumai už objektą adresu (duomenys neskelbtini); 2023 m. lapkričio 30; d. – PVM sąskaitos faktūros 157,99 Eur sumai už objektą adresu (duomenys neskelbtini), ir 378,89 Eur sumai už objektą adresu (duomenys neskelbtini); 2023 m. gruodžio 31 d. – PVM sąskaitos faktūros 221,78 Eur sumai už objektą adresu (duomenys neskelbtini), ir 526,70 Eur sumai už objektą adresu (duomenys neskelbtini); 2024 m. sausio 31 d. – PVM sąskaitos faktūros 251,85 Eur sumai už objektą adresu (duomenys neskelbtini), ir 673,67 Eur sumai už objektą adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 115–128; 4 t., b. l. 1–218). Taigi, ieškovas už ginčo laikotarpiu patiektą elektros energiją sumokėjo daugiau nei du kartus didesnę sumą, nei turėjo sumokėti atsakovė.
51. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad trečiasis asmuo Č. Č. name, esančiame (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu gyveno 14 d., tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai taip pat nepagrįsti.
52. Pats trečiasis asmuo tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio, vykusio 2025 m. kovo 13 d., metu nurodė, kad name nebegyvena nuo 2023 m. birželio 15 d. Iki tol už elektros energiją mokėjo jis. Į bylą pateikė duomenis, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. pervedė ieškovui už elektros energiją (už praėjusį laikotarpį) 1 448,86 Eur bei laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. atlikdavo mokėjimo pavedimus UAB „Ignitis“ (5 t., b. l. 97–98). Nors atsakovė teigia, kad faktą, jog trečiasis asmuo gyveno name paliudijo Z. C., tačiau šis liudytojas teismo posėdžio, vykusio 2025 m. sausio 9 d., metu tik nurodė, kad 2023 m. spalio 27 d. matė, jog Č. Č. sėdėjo automobilyje prie atsakovės namų, vėliau, atrodo, kartu su atsakove užėjo į namo vidų. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad atsakovė gyveno viena, vėliau, turbūt, jie gyveno kartu, tačiau tiksliai nežino. Atsakovės pateiktame Z. C. 2024 m. lapkričio 24 d. rašte, be kita ko, nurodyta, kad trečiasis asmuo 2023 m. spalio 27 d. jam pasakė, jog sūnus atėmė raktus ir išvarė lauk, tuomet šis priėjo prie atsakovės, pradėjo verkti, kad įleistų į namus, nes miegojo automobilyje (2 t., b. l. 49). Atsakovės pateiktame Z. C. 2025 m. sausio 12 d. rašte, be kita ko, nurodyta, kad jį suklaidino teismo posėdžio metu užduoti klausimai, jis yra svetimas atsakovei žmogus, kartais padeda su ūkiniais reikalais ir apie jos asmeninį gyvenimą neturi jokių duomenų (3 t., b. l. 86–87). Trečiasis asmuo Č. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. birželio mėn. jam buvo skirta kardomoji priemonė, kurį laiką negalėjo artintis prie atsakovės, nuo tada name nebegyveno. Tada gyveno pas sūnų name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 27 d. buvo užėjęs į atsakovės namą, kalbėjo su ja, nakvojo name dvi naktis.
53. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad trečiasis asmuo ginčo laikotarpiu gyveno name. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad net jeigu trečiasis asmuo pačios atsakovės leidimu ir jų bendru susitarimu kelias naktis nakvojo pas atsakovę ginčo name, tai niekaip nepašalina atsakovės atsakomybės prieš ieškovą, t. y. atsakovės, kaip uzufruktoriaus, pareigos prieš ieškovą atsiskaityti už namui tiektą elektros energiją.
Žemesnės instancijos teismas
54. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos paduotą priešieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priešieškinis turi būti pareikštas laikantis CPK nustatytų reikalavimų. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo; vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Priešieškinis pareiškiamas pagal ieškiniui pareikšti CPK nustatytas taisykles (CPK 135 straipsnis). Taigi, teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009).
55. Ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2024 m. balandžio 17 d., tuo tarpu priešieškinys – 2025 m. kovo 4 d. Nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimta 2024 m. liepos 3 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas jau vien dėl nesavalaikio priešieškinio padavimo fakto turėjo pagrindą atsisakyti jį priimti. Be to, vertintina, kad priešieškinio priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas greitai po jo padavimo, t. y. 2025 m. kovo 13 d. vykusiame teismo posėdyje.
56. Atsakovė priešieškiniu prašė: priteisti jai iš ieškovo žalą už gręžinį, vandens atsivežimą, šiukšlių išvežimą, drabužių skalbimą, prausimąsi pas svetimus žmones, už projektą ir su juo susijusius mokesčius, už žemės ir kitus mokesčius, už rozetes; įpareigoti ieškovą atnaujinti vandens tiekimą namui, esančiam (duomenys neskelbtini); įpareigoti ieškovą grąžinti šiukšlių konteinerius prie namo, esančio (duomenys neskelbtini); įpareigoti ieškovą leisti jai pasirašyti sutartį dėl konteinerių su savivaldybės įmone „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“; priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (5 t., b. l. 12–17). Atsakovė teigia, kad priešieškinio padavimo būtinumas iškilo vėliau, jai supratus, kad į jos atsiliepime, triplike ir kituose pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes nėra atsižvelgiama, apsiribojant siauromis bylos nagrinėjimo ribomis pagal ieškovo paduotą ieškinį (dėl skolos už elektros energiją konkrečiu laikotarpiu). Pažymėtina, kad atsakovę byloje atstovavo profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas (atstovavimo sutartis sudarytas 2024 m. spalio 18 d.) (2 t., b. l. 48), todėl vertintina, kad ji galėjo ir turėjo suprasti, jog byla bus nagrinėjama pagal ieškinyje apibrėžtas jos nagrinėjimo ribas.
Dėl bylos procesinės baigties
57. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
58. Teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
60. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
61. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 522 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos žyminiam mokesčiui ir advokato pagalbai apmokėti.
62. Nustačius, kad atsakovės paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad ieškovo nurodytos išlaidos neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovui iš atsakovės priteistinos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
63. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, nes Teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jos naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,
nutaria:
atsakovės M. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą.
Priteisti ieškovui J. Č. (J. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.