Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė M. Č. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti galiojančiu sandorį, kuriuo atsakovai yra suteikę ieškovei uzufruktą iki gyvos galvos į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priteisti iš atsakovo 32 483,75 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2015 metais sūnus (atsakovas) pasiūlė ieškovei ir trečiajam asmeniui, t. y., tėvams pasistatyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nurodė, kad šalia, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąjį namą statysis ir sau. Ieškovė su trečiuoju asmeniu tokį sūnaus pasiūlymą su malonumu priėmė. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra 2 sklypai ir ten galima pastatyti 2 gyvenamuosius namus. Apžiūrėję vietą, ieškovė su trečiuoju asmeniu sutiko su sūnaus pasiūlymu statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Projekto gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) rengimui ieškovė su trečiuoju asmeniu perdavė atsakovui 18 000 Lt, gautus už parduotą garažą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir perleido 2 000 Lt vertės turėtas AB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas. 2015 m. spalio 9 d. buvo parengtas gyvenamojo namo projektas ir jį atsakovas suderino su ieškove ir trečiuoju asmeniu. Ieškovė nurodė, kad siekiant surinkti pinigų gyvenamųjų namų statyboms atsakovas įkalbėjo tėvus (ieškovę ir trečiąjį asmenį) parduoti jų turimus nekilnojamojo turto objektus. 2017 m. gegužės 12 d. trečiasis asmuo pardavė ½ jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini),Vilniuje, už 26 500 Eur. 2017 m. gegužės 15 d. buvo parduotas ieškovės vardu įregistruotas gyvenamasis namas su sklypu (duomenys neskelbtini), gautus 35 300 Eur ieškovė gyvenamųjų namų statybai perdavė atsakovui. Ieškovė pažymėjo, jog pinigai buvo perdavinėjami tiek grynais, tiek pavedimu iš sąskaitų. Taip pat atsakovas už 11 000 Eur pardavė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl 2017 metais iš tėvų gautų ir panaudotų pinigų atsakovas tėvams parengė ataskaitą, iš kurios matyti, kad per 2017 metus atsakovas iš ieškovės ir trečiojo asmens gavo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybai panaudojo bendrą 30 697 Eurų sumą. Pinigus gyvenamojo namo statybai ieškovė su trečiuoju asmeniu atsakovui perdavinėjo ir vėliau. Ieškovė nurodė, kad remiantis išrašu iš ieškovės sąskaitos AB „Swedbank“, ieškovė atsakovui gyvenamojo namo statybai per laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. sausio 13 d. pervedė bendrą 32 604 Eur sumą. Iš AB SEB bankas sąskaitos ieškovė atsakovui taip pat pervedė dar 4 910 Eur. Kita vertus, atsakovas neneigia pavedimu gautų pinigų sumų. Ieškovės teigimu, ginčas kyla tik dėl grynais pinigais perduotų sumų. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo iš savo sąskaitos SEB banke tuo laikotarpiu taip pat yra pervedęs gana žymią pinigų sumą. Advokatės J. S. pranešime nurodyta, kad trečiasis asmuo iš savo sąskaitos SEB banke iš viso yra pervedęs 4 620 Eur. Pas ieškovę yra likęs išrašas iš trečiojo asmens sąskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d., kuriame nurodyta 11 trečiojo asmens pavedimų atsakovui, bendra suma 3 100 Eur (2022 m. sausio 7 d. – 290 Eur, 2022 m. vasario 23, 27 d. – trys pavedimai po 290 Eur, 2022 m. kovo 1, 18, 19 d. – trys pavedimai po 290 Eur, 2022 m. balandžio 8 d. – 290 Eur; 2022 m. rugpjūčio 14 d. – 2 pavedimai po 290 Eur, 2022 m. rugpjūčio 19 d. – 290 Eur, 2022 m. rugpjūčio 24 d. – 200 Eur). Mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodyta ,,Strojka“ (statyba), ,,Mamatata“ (mamatėtis), arba nurodant abu šiuos žodžius arba konkrečią statybos paskirtį. Ieškovė nurodė, kad dalį gyvenamojo namo statybos darbų ieškovė su trečiuoju asmeniu atliko savo jėgomis už savo pinigus, pirkdami tiek medžiagas, tiek mokėdami už darbus samdytiems asmenims. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo dirbo savo ir atsakovo sūnaus namų statybose. Pagal galimybes, kiek leidžia sveikata, ieškovė taip pat savo darbu prisidėjo prie statybos darbų. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovo pareikalavo sklypo ir gyvenamojo namo dokumentų ir jų įforminimo jos ir trečiojo asmens vardu, grasindama nutraukti statybos finansavimą. Tada atsakovas paaiškino, kad sklypai nupirkti atsakovės vardu ir jis negali įforminti jų ieškovei ir trečiajam asmeniui. Atsakovas pasiūlė visus įforminimus atidėti statybų pabaigai, t. y., kai gyvenamasis namas bus pastatytas ir bus pripažintas tinkamu naudoti, tada jie visi susirinks ir įformins gyvenamąjį namą tėvų vardu. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. vasario 25 d. išdavė atsakovui plataus turinio įgaliojimą atstovauti jai įvairiuose sandoriuose, taip pat, pavesdama vykdyti statybą, atstovauti Registrų centre, tvarkyti jos turtą ir kitus asmeninius reikalus, taip pat suteikdama teisę jam parduoti jos nuosavybe esantį turtą. Pagal ieškovės turimus duomenis, ieškovės ir trečiojo asmens išlaidos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybai sudaro 130 830,16 Eur, t. y. tiek pervedimu atsakovui pervestos sumos, tiek grynais perduotos sumos, tiek tiesioginės išlaidos medžiagoms įsigyti ir darbams atlikti. Ieškovė su trečiuoju asmeniu gyvenamojo namo statybą finansavo iš parduodamų nekilnojamojo turto objektų. Kadangi tėvai atsakovu kaip sūnumi pasitikėjo, jokių raštelių už perduotus grynus pinigus iš jo neėmė. Kaip nurodyta atsakovo ataskaitoje už 2017 metus, ieškovės ir trečiojo asmens nurodytu laikotarpiu nebuvo apmokėta tik 52 600 Lt už sklypą (tiesa, tiek kainavo abu sklypai (duomenys neskelbtini), Vilniuje) ir notarinės sklypų įsigijimo išlaidos. 2019 vasario 19 d. ieškovės su atsakovu buvo susitarta, kad ieškovai už sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumokės 7 200 Eur (½ abiejų sklypų įgijimo kainos) sklypo perleidimo metu. Tačiau sklypas, nepaisant atsakovo pažadų, ieškovams atsakovų taip ir nebuvo perleistas, kaip jų vardu ir nebuvo įregistruotas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatytas gyvenamasis namas. Ieškovė nurodė, kad ir toliau su trečiuoju asmeniu įrenginėjo gyvenamąjį namą. 2021 m. liepos 16 d. ieškovei ir trečiajam asmeniui tapo žinoma, kad namas įregistruotas atsakovų vardu ir kad atsakovai atsisako namą įregistruoti jų vardu, taip pat perleisti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas namas. Po to santykiai tarp ieškovės ir atsakovo tapo įtempti. Atsakovas nustojo rodyti tėvams pagarbą ir jais rūpintis, atsisakė leisti deklaruoti tėvams gyvenamąją vietą pastatytame name. Ieškovė, reaguodama į tai, 2021 m. liepos 21 d. panaikino atsakovui išduotą įgaliojimą. Taip, kad galėtų gyventi, ieškovė ir trečiasis asmuo gyvenamąjį namą įsirengė tik 2021 m. rugsėjo mėnesį. Į gyvenamąjį namą ieškovė su trečiuoju asmeniu įsikėlė 2021 m. rugsėjo 14 d. ir iki šiol gyvena. Tačiau, gyvenant gyvenamajame name ir neturint jokio rašytinio susitarimo dėl gyvenimo jame, atsakovo tėvai patys negali sudaryti jokių susitarimų dėl komunalinių paslaugų, įskaitant elektros tiekimą, gyvenamajam namui. Ieškovė nurodė, kad 2021 gruodžio 21 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl namo ir sklypo registracijos atsakovų vardu panaikinimo. Atsakovas savo ruožtu 2022 m. sausio 14 d. pateikė pareiškimą, nurodydamas, kad sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąjį namą statėsi sau savo ir žmonos sklype, o tėvams už suteiktą paramą statant namą pažadėjo jame leisti gyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą. Ieškovės teigimu, atsakovas nevykdo savo pažado leisti tėvams už pagalbą statant gyvenamąjį namą gyventi jame. Jis nuolat pažeidinėja jų privačią erdvę, jiems nesant, ateina į namus, atsidaro savo raktais gyvenamąjį namą ir pasiima bet kokius daiktus (statybines medžiagas, dokumentus, įrankius). Atsakovas kaip savininkas nutraukė gyvenamojo namo saugos sutartį, dėl to tėvai jaučiasi nesaugūs jame. Atsakovas taip pat nesudaro ir jokios naudojimosi namu sutarties su tėvais ir dėl to tėvai negali nei sudaryti elektros tiekimo, nei kitų komunalinių paslaugų teikimo sutarčių savo vardu. Atsakovai taip pat neteikia ieškovei ir duomenų apie suvartotą elektros energiją. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas tėvų atžvilgiu ėmė smurtauti, naudodamas tiek psichinį, tiek ir fizinį smurtą. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. liepos 13 d. ieškovei ir trečiajam asmeniui nesant namuose, atsakovas pasikvietė elektrą gyvenamajam namui tiekiančios įmonės atstovus ir atjungė elektros tiekimą namui (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės ir trečiojo asmens gyvenimas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be elektros tapo neįmanomas. Ieškovė su trečiuoju asmeniu iki šiol siekė tapti namo savininkais, tačiau atsižvelgiant į turimus įrodymus, į tai, kad žymios dalies grynaisiais atsakovui perduotos sumos gali neturėti galimybių pakankamai patikimai įrodyti, apsisprendė teikti atsakovams ieškinį dėl uzufrukto naudotis gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatymo. Atsakovas, nepaisant to, kam, savo manymu, statė namą, jo statybai naudojosi tėvų pinigine parama ir jų darbu statybose. Jis viešai ir raštu yra patvirtinęs savo įsipareigojimą tėvams leisti gyventi name ir deklaruoti jame tėvų gyvenamąją vietą. Savo ruožtu tėvai pinigais ir darbu esmingai prisidėjo prie namo statymo ir įrengimo ir laikytina, kad jie savo įsipareigojimus, reikalingus sandoriui dėl uzufrukto jiems nustatymo į namą ir sklypą iki gyvos galvos, yra įvykdę. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad ieškovė ir trečiasis asmuo statė ant atsakovų žemės namą, o atsakovai yra įsipareigoję jiems name deklaruoti jų gyvenamąją vietą ir suteikti teisę gyventi name, o tai atitinka įsipareigojimą suteikti uzufruktą naudotis gyvenamuoju namu iki gyvos galvos, tačiau notariškai tokį sandorį atsakovai vengia įforminti, todėl, esant tokioms aplinkybėms, teismas prašytinas pripažinti tarp ieškovės ir atsakovų esant sudarytą ir galiojančią sutartį, kuria atsakovai suteikė ieškovei uzufruktą iki gyvos galvos į namą ir sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Šalies argumentai

Nurodė, kad neprieštarauja nustatyti uzufruktą į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau su pateiktu ieškovės ieškiniu dalyje dėl skolos priteisimo kategoriškai nesutinka, nes ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės yra melagingos, neatitinkančios tarp šalių susiklosčiusių santykių ir iškreiptos vertinant ginčytinus įvykius, dėl to atsakovas prašo ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo atmesti. 2014 m. sausio 20 d. atsakovas kartu su sutuoktine bendrąja jungtinės nuosavybės teise įsigijo du žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei (duomenys neskelbtini), Vilnius, už sklypus sumokėdami po 50 000 Lt. Atsakovas nurodė, kad 2015 metais pablogėjo motinos sveikata, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į tai, pasiūlė tėvams šalia savo statomo namo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su intencija jais rūpintis, kadangi tėvai pradėjo senti ir jiems be jokios abejonės senatvėje reikės jo pagalbos, o šalia gyvenant visuomet sūnus galės ją laiku suteikti. Nurodė, kad bendrai pasitarę nusprendė, kad seseriai liks butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o turimą kitą nekilnojamąjį turtą tėvai parduos ir iš gautų lėšų atsakovo pagalba pastatys namą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalia atsakovo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovai nurodė, kad buvo susitarta, kad statybomis užsiims atsakovas, atsižvelgiant į tėvų amžių ir į tai, kad tėvai neturėjo jokio supratimo apie statybas. Tarpusavyje šalys susitarė, kad tėvai duos reikalingą kiekį pinigų ir kadangi seseriai turėjo palikti butą, o namas turėjo būti statomas atsakovo pastangomis, 2015 metais atsakovas su tėvais susitarė, kad namas bus statomas iš tėvų lėšų, o registruotas bus atsakovo vardu, tačiau jie turės teisę jame gyventi iki mirties, ir turės mokėti visus mokesčius, įskaitant komunalinius mokesčius, žemės mokestį bei turto draudimo mokestį. Taigi, šalys sudarė žodinį susitarimą ir nusistatė savo teises ir pareigas. Vėliau tėvai išsirinko projektą, pagal kurį turėjo būti statomas namas, ir pradėjo ieškoti būdų, iš kur gauti lėšų namo statyboms padengti. Pirmiausia buvo parduotas garažas (duomenys neskelbtini), Vilnius, už 18 000 Lt. Atsakovas pažymėjo, jog niekuomet tėvų neįkalbinėjo kažką parduoti, jie patys pradėjo ieškoti galimybių, iš kur gauti pinigų, ir savarankiškai priėmė sprendimą parduoti jų valdomą nekilnojamąjį turtą. Po garažo pardavimo trečiasis asmuo nusprendė parduoti sodo sklypą su namu esantį (duomenys neskelbtini), ir iš gautų 35 300 Eur didesnę dalį pinigų pervedė pavedimu į atsakovo sąskaitą statyboms, vėliau pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 26 500 Eur, o gautų pinigų dalį, t. y. 4 620 Eur, pervedė namo statyboms, ką ir patvirtina ieškovės pretenzijoje nurodyti duomenys. Be to, pažymėjo, kad tik dabar trečiajam asmeniui tapo žinoma, jog tuo metu, kai jis pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė, turėdama priėjimą prie trečiojo asmens sąskaitos, didesnę dalį gautų pinigų pardavus butą panaudojo savo reikmėms, o trečiasis asmuo pasakė, kad visos gautos lėšos buvo panaudotos namo statybai. Aplinkybes, kad trečiojo asmens asmeninės lėšos buvo naudojamos ne namo statyboms, įrodo prie atsiliepimo pridėti trečiojo asmens sąskaitos išrašai, iš kurių matosi, kad ieškovė leido pinigus įvairiems pirkiniams prekybos centruose, periodiškai nusiėminėjo pinigus iš trečiojo asmens sąskaitos. Atsakovų teigimu, tokie ieškovės veiksmai traktuojami kaip nesąžiningi ir savanaudiški. Vėliau ieškovė pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš gautų 35 300 Eur didesnę dalį pinigų pervedė pavedimu į atsakovo sąskaitą statyboms. Tėvai sutiko prisidėti finansiškai statant namą, tačiau ieškovės nurodytos sumos ir aplinkybės yra neteisingos ir neatitinka realybės. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas už 11 000 Eur pardavė tėvų, dar jam būnant nepilnamečiu, nupirktą sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas pirko jį už savo lėšas ir pardavė už 10 000 Eur, o pinigus panaudojo savo namo statyboms. Pažymėjo, kad grynaisiais pinigais niekuomet nieko tėvai neperduodavo, nes buvo susitarta, kad dėl skaičiavimų aiškumo pinigai bus pervedami bankiniu pavedimu. Statybos prasidėjo 2018 metais. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2017 metais iš tėvų gautų ir panaudotų pinigų atsakovas parengė ataskaitą, kurią ji prie ieškinio pridėjo su vertimu į lietuvių kalbą. Ieškovė nurodė, kad iš lentelės matyti, kad per 2017 metus atsakovas iš tėvų gavo ir statyboms panaudojo bendrą 30 697 Eurų sumą, tačiau pažymėtina, kad statybos prasidėjo tik 2018 metais, todėl ataskaita buvo už 2018 metus ir iki 2019 m. buvo panaudoti 36 463 Eur, taigi ieškovė pateikė neišsamią lentelę. Taip pat pabrėžė, kad iš AB SEB bankas jokių pavedimų nebuvo, o savo pretenzijoje ji pavedimus sudubliavo. Iki 2021 m. liepos 17 d. rangovams ir už medžiagas mokėjo atsakovas, taip pat organizavo visus darbus, o prie statybų trečiasis asmuo ir atsakovas prisidėjo savo fiziniu darbu. Ieškovė akcentuoja, kiek daug yra davusi atsakovui pinigų namo statyboms, tačiau už butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovė nusipirko kitą butą, ir, kaip minėta, daugelis sumų yra arba sudubliuotos, arba neteisingos. Atsakovo teigimu, ieškovė be pagrindo teigia, kad atsakovas yra jai skolingas. Ieškovė teigia, kad sūnus pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausiusį sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 25 000 Eur, iš kurių pavedimu ieškovei sumokėjo tik 1 000 Eur, o likusius pasiliko sau, tačiau dėl šių sumų pažymėtina, kad 1 000 Eur atsakovas pervedė motinai į sąskaitą, o kitus panaudojo statyboms, o dar 1 000 Eur buvo sūnaus sumokėti kaip užstatas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Už panaudotus pinigus namo statybai atsakovas vedė ataskaitą ir siuntė ieškovei visada elektroniniu paštu. Iki ieškovės ieškinio pateikimo teismui niekada jokių pretenzijų dėl pinigų panaudojimo statyboms nebuvo. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą, pateikia lentelę kartu su čekių kopijomis (iš kurių matyti, kad visi pinigai, kuriuos gavo iš tėvų, buvo skirti namo statyboms. Atsakovas sumokėjo 32 883,58 Eur sumą, kurią sudarė tiek statybinės medžiagos, tiek ir statybos darbai. Už statybininkų darbą atsakovas sumokėjo 5 757 Eur, už geodezines paslaugas – 300 Eur. Už tinkavimo paslaugas – 1 500 Eur, už palanges – 382,48 Eur, už gręžinį atsakovas sumokėjo 3 489,64 Eur. Nurodė, kad prekybos centruose atsakovas išleido šias sumas: UAB ,,Kesko Senukai“ – 4 196 Eur, UAB ,,Ermitažas“ – 392,70 Eur, UAB ,,Lemona“ – 2 854,42 Eur, AB ,,Lytagra“ – 475,72 Eur, UAB ,,Depo DIY LT“ – 1 797,02 Eur. 2020 m. už statybines medžiagas atsakovas sumokėjo 3 496,99 Eur, 2021 m. – 3966,61 Eur bei 4 275 Eur. Atsakovas nurodė, kad po statybos darbų atsakovas užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-30-210426-00247 ir 2021 m. balandžio 26 d. namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto Registrų centre. Atsakovas pažymėjo, jog apie įregistravimo faktą nedelsiant informavo tėvus ir nurodė, kad namą kaip ir buvo tartasi įregistravo jo vardu. Atsakovas pažadėjo, kad tėvai name galės gyventi iki gyvenimo galo ir pašlijus sveikatai, įsipareigojo juos lankyti ir suteikti reikiamą pagalbą sergant. Tėvai džiaugėsi rezultatu, nekantravo įsikelti į naują namą. Ieškovė su trečiuoju asmeniu į namą įsikėlė gyventi 2021 m. rugsėjo 14 d. Atsakovo teigimu, su ieškove konfliktai prasidėjo tuomet, kai jai paūmėjo liga. Dar ligai smarkiai neprogresuojant ieškovė išdavė atsakovui įgaliojimą tvarkyti jos nuosavybės teisės reikalus – kad gautų lėšų namo statyboms. Atsakovas nurodė, kad ieškovė pradėjo neadekvačiai elgtis, pyktis su artimaisiais, gydytojais, NŽT darbuotojais, notarais, kviesti policiją ir visus kaltinti nebūtais dalykais. Atsakovas niekada neprieštaravo deklaruoti tėvams gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ieškovė klaidingai nurodo, kad atsakovas veržiasi į namą ir neduoda tėvams ramybės. Atsakovas nuo 2021 m. liepos mėn. į gyvenamąjį namą neįeina, nes neturi raktų, kadangi ieškovė pakeitė spynas net du kartus, taip pat atjungė ir signalizaciją, pati atkirpo judesio daviklius, nes prisigalvojo, kad slapta yra jos klausomasi. Taip pat ieškovė už suvartotą elektros energiją sąmoningai nemokėjo pinigų, buvo daugybę kartų atsakovo raginama susimokėti, bet to nedarė iš principo. Pažymėjo, jog elektros tiekimas buvo sustabdytas gavus laišką, kad už paslaugas nėra sumokėta ilgą laiką, todėl kaltinimai sūnui yra visiškai nepagrįsti. Taip pat atkreipė dėmesį, jog skaitiklis yra tėvų teritorijoje, taigi ji visuomet žino, kiek energijos sunaudoja. Atsakovas nuolat ragino motiną susimokėti už elektrą, tačiau dėl jo žodinių raginimų ieškovė iškvietė policiją traktuodama tai kaip grasinimą. Ieškovė melagingai ieškinyje nurodė, kad tarp atsakovo ir tėvo buvo konfliktas, kurio metu sūnus prieš jį smurtavo. Atsakovą ir tėvą visuomet siejo šilti santykiai, jie iki šiol sutaria gerai ir nekonfliktuoja. Visas šias nurodytas aplinkybes gali patvirtinti trečiasis asmuo. Taigi, ieškovė, pablogėjus jos psichinės sveikatos būklei, pradėjo elgtis neadekvačiai, teikė melagingus pareiškimus atsakovo atžvilgiu, apkaltino atsakovą, jog jis neva pagrobė savo tėvą, nuolat ateidavo į atsakovo namus ir konfliktuodavo su jo sutuoktine. Su ieškove atsakovas nepalaiko ryšių nuo 2022 m. liepos 17 d. Minėtą dieną ieškovė, atėjusi į atsakovo namus sukėlė didelį konfliktą, necenzūriniais žodžiais išplūdo atsakovo žmoną. Atsakovas niekuomet nėra apgavęs ar įžeidęs ieškovės, juolab nėra panaudojęs smurto. Atsakovas visuomet gerbė ieškovės privatumą, stengėsi konfliktų metu išlikti ramus ir geranoriškas, tačiau vis ūmėjant ieškovės būklei ir keičiantis jos elgesiui ir tampant vis agresyvesniu, darosi sunku rasti bendrą kompromisą. Apibendrinat, ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė begalę neteisingų faktinių aplinkybių, kurios neatitinka realybės, atsakovas niekuomet neprieštaravo dėl tėvų apsigyvenimo name, tėvai savanoriškai skyrė lėšas namo statyboms, žinojo, kad sūnus registruos namą savo vardu, niekuomet neturėjo pretenzijų dėl išleistų pinigų namo statyboms ir neturėjo jokių kliūčių gyventi minėtame name. Ieškovė klaidingai nurodė, kad atsakovas tokį sandorį vengia įforminti notariškai. Pažymėjo, kad atsakovui niekuomet nebuvo siūloma notariškai to patvirtinti ir atkreiptinas dėmesys, kad ir prieš namo statybas su tėvais buvo aptarta, kad jiems bus leista gyventi name iki gyvos galvos. Iki ieškinio teisme pateikimo pas atsakovą tėvų noru bei prašymu su atsakovu pasikalbėti buvo atvykusi D. Z.. Atsakovas jai nurodė, kad niekuomet neprieštaraus dėl tėvų gyvenimo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat nurodė, kad tėvai deklaruoti gyvenamą vietą šiuo adresu gali bet kuriuo metu, tačiau tėvai nesutiko su šiuo siūlymu, nes ieškovė reikalavo, kad namas būtų perrašytas jai. Atsakovas ir toliau laikėsi tokios pat pozicijos, kad neprieštarauja, jog tėvai gyventų iki gyvos galvos name adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paaštrėjus konfliktui tarp jo ir motinos ir gavus iš advokatės J. S. raštą taip pat nurodė, jog tėvams leidžia gyventi name ir leidžia jiems deklaruoti šiuo adresu gyvenamąją vietą. Taigi, atsakovas nuo pat pradžių – nuo idėjos statyti namą ir iki šiol – jausdamas didelę pagarbą tėvams sutinka, kad jie gyventų iki gyvos galvos name adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Dėl šio ieškovės prašymo atsakovas mano, kad ginčo nėra, ir sutinka, kad toks sandoris būtų įtvirtintas notarine tvarka. Ieškovė ieškiniu prašo teismo iš atsakovo priteisti 32 483,75 Eur skolą bei procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė skolą grindžia tuo, kad atsakovas jai neperdavė pinigų už pagal įgaliojimą parduotus jai priklausančius nekilnojamojo turto objektus pagal 2020 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2021 m. sausio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2020 m. lapkričio 12 d. atsakovas pardavė ieškovei priklausiusią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį ir pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 papunktyje nurodyta, kad ieškovei už jai priklausančią sklypo dalį buvo sumokėta grynais 8 483,75 Eur, kurių atsakovas, veikęs pagal įgaliojimą, nėra perdavęs. 2021 m. sausio 13 d. atsakovas, veikdamas pagal įgaliojimą, pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausiusį sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 25 000 Eur, iš kurių atsakovas pavedimu ieškovei sumokėjo tik 1 000 Eur, o likusiuosius pasiliko sau. Atsakovė 2021 m. liepos 21 d. panaikino atsakovui išduotą įgaliojimą, tačiau atsakovas iki šiol nėra pateikęs ataskaitos už įgaliojimo vykdymą, kaip nėra ir perdavęs pinigų gautų iš pirkėjų už ieškovės parduotus nekilnojamojo turto objektus. Atsakovo negrąžinta ieškovei tariama suma yra 32 483,75 Eur. Su ieškovės nurodyta skola atsakovas kategoriškai nesutinka. Kaip ir minėta, tėvai savo noru skyrė lėšas namo statybai. Iki parduodant nekilnojamąjį turtą atsakovas naudojo savo lėšas statydamas namą tėvams. 2020 m. lapkričio 12 d. pardavus žemės sklypo dalį esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gautus pinigus (8 483,75 Eur) tėvai atidavė atsakovui namo statyboms. Ieškovė teigia, kad 2021 m. sausio 13 d. atsakovas, veikdamas pagal įgaliojimą pardavė nuosavybės teise priklausiusį sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 25 000 Eur, iš kurių atsakovas pavedimu ieškovei sumokėjo tik 1 000 Eur, o likusiuosius pasiliko sau, tačiau dėl šių sumų pažymėtina, kad 1 000 Eur atsakovas pervedė motinai todėl, kad jai buvo reikalingas užstatas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius pirkimui, o kiti pinigai buvo skirti išskirtinai namo statybai. Ieškovė kartu su atsakovu ir trečiuoju asmeniu sudarė žodinę sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pastatyti namą ir leisti jame ieškovei ir trečiajam asmeniui gyventi iki gyvos galvos, o jie įsipareigojo sūnui perduoti lėšas, skirtas namo statybų kaštams padengti. Kaip ir minėta, visos lėšos buvo panaudotos išskirtinai namo statybai pagal ieškovei pateiktą ataskaitą. Atsakovas sąžiningai pažymėjo išleistas sumas ir nuolat apie tai informavo ieškovę. Pažymėjo, kad ieškovė niekada neturėjo pretenzijų dėl namui skirtų lėšų suteikimo, neprieštaravo sūnaus vardu įregistruoti namą. Visas šias aplinkybes gali patvirtinti trečiasis asmuo. Pažymėjo, kad ieškovės prašymas priteisti tariamą skolą turi būti netenkintinas, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.