- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e2A-432-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02434-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Paliokas, Laima Kriaučiūnaitė, Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Edvardo Palioko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6813-713/2021 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovui A. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos pritesimo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų draudimo bendrovė If P&C Insurance AS filialas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. A. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) 2021 m. vasario 15 d. ieškiniu (CBP-3066) prašė iš atsakovo A. Š. (toliau – ir atsakovas) priteisti 2 900 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų.
2. Nurodė, kad 2018 m. spalio 14 d., (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje dėl atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo ieškovas, apgadinta jo transporto priemonė. Dėl eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu, nenustačius pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Remdamasis šiuo nutarimu draudikas atsisakė kompensuoti ieškovui žalą. Atsakovo baudžiamoji atsakomybė nenustatyta, tačiau jam taikytina civilinė atsakomybė. Įvertinus eismo įvykio dalyvių ir liudytojų apklausos protokolus, įvykio sankryžos schemą, sankryžos programos fazių diagramą, atsakovas yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, todėl privalo ieškovui atlyginti 2900 Eur turtinę žalą dėl nepataisomai apgadintos transporto priemonės ir 3000 Eur neturtinę žalą.
3. Atsakovas 2021 m. balandžio 6 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-43398)
prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nebuvo nustatyta atsakovo kaltė ir atsakovo kelių eismo taisyklių pažeidimo faktas. Byloje esantys įrodymai paneigia visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovo teigimu, byloje atsakovu turėtų būti draudimo bendrovė.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų draudimo bendrovė If P&C Insurance AS filialas (toliau – ir trečiasis asmuo) 2021 m. birželio 28 d. paaiškinimuose (DOK-83924) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinio netenkino. Priteisė atsakovui iš ieškovo 1 000 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 14 d., apie 14:45 val., (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuojamas automobilis VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (važiavimo kryptis nuo (duomenys neskelbtini) per sankryžą su (duomenys neskelbtini) tiesiai (duomenys neskelbtini) link) susidūrė su ieškovo vairuojamu automobiliu Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (važiavimo kryptis (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) per sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, tiesiai, link (duomenys neskelbtini) prospekto). Eismo įvykio metu apgadintos ieškovo ir atsakovo transporto priemonės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. sausio 14 d. specialisto išvadoje ieškovui konstatuota poodinės kraujosrūvos kairėje šlaunyje, kairio kelio srityje, kairės pėdos 5-to padikaulio lūžimas, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl eismo įvykio 2019 m. sausio 31 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04286-19, esant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas 2019 m. gegužės 24 d. prokuroro nutarimu nutrauktas, nes nebuvo nustatyta atsakovo kaltė ir atsakovo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimo faktas. Ieškovas 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju. Procesinis sprendimas įsiteisėjęs. Draudikas 2018 m. spalio 22 d., po septynių dienų nuo įvykio, informavo ieškovą apie įvertintą žalą 2168 Eur (3400 Eur rinkos vertė minus 1232 Eur likutinė vertė), apie aukciono rezultatus ir nurodė, kad aukciono pasiūlymas baigiasi 2018 m. lapkričio 2 d. Ieškovas juo nepasinaudojo ir neprašė skelbti pakartotinai aukcioną, bet po dviejų metų po įvykio, 2020 m. spalio 16 d. automobilį pardavė už 500 Eur. Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kodėl pardavė už tokią kainą ir tik po dvejų metų.
7. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas galimai sumaišė šviesoforus – kirto sankryžą, kai degė du šviesoforai, leidžiantys sukti tik į dešinę pusę iš dešinės juostos K6. Teismas nustatė, kad atsakovas duodamas paaiškinimus po eismo įvykio ir vėliau, aiškiai nurodė, kad jo važiavimo kryptimi ant gembės degė abu šviesoforai žaliai - tiek leidžiantis važiuoti tiesiai, tiek leidžiantis sukti į dešinę (2018 m. spalio 14 d. paaiškinimas Kauno apskrities VPK Kelių policijoje, 2019 m. balandžio 12 d. įtariamojo apklausos protokolas). Tokias pačias aplinkybes patvirtino ir kartu su juo važiavusi sutuoktinė D. Š.. Atsakovas žaliai degančius šviesoforų signalus matė artėdamas link sankryžos maždaug prieš 50 metrų. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovo važiavimo kryptį reguliuoja 2 šviesoforai įrengti virš eismo juostų K5 ir K6 (e. b. 1 t. 52, 61 b. l.), o kelio abiejų pusių šaligatviuose įrengti papildomi šviesoforai, atkartojantys ant gembės virš kelio įrengtus šviesoforus (e. b. 1 t. 52, 61 b. l.).
8. Posėdžio metu ieškovas nesutiko, kad ant šaligatvių pastatyti pridėtiniai šviesoforai yra atkartojantys ant gembės įrengtus šviesoforus. Taigi, net ir tokiu atveju, laikant, jog tai kiti šviesoforai, į dešinę pusę leidžia sukti tik iš dešinės juostos. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2019 m. sausio 14 d. sankryžos programos fazių diagrama (e. b. 1 t. 54 b. l.), iš kurios aiškiai matyti, kad degant žaliam K5 šviesoforo signalui, po keleto sekundžių užsidega ir žalias K6 šviesoforo signalas. Minėtą aplinkybę patvirtina ir sankryžos schema, kurioje nurodytos judėjimo kryptys (e. b. 1 t. 39 b. l.). Tačiau, minėta anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu, ir šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas važiavo tiesiai per sankryžą iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., ir neturėjo jokio tikslo sukti į dešinę.
9. Išnagrinėjus byloje esantį eismo įvykio vietos planą, įvykio schemą, palydovinę nuotrauką, teismas nustatė, jog ieškovo sankryžos kirtimo kelias du kartus trumpesnis nei atsakovo. Ieškovas įvažiavo į sankryžą, kai atsakovas faktiškai jau buvo ją pravažiavęs. Aplinkybę, kad ieškovas įvažiavo į sankryžą atsakovui bebaigiant ją kirsti, patvirtina eismo įvykio vietos planas, kuriame pažymėta automobilių susidūrimo vieta. Ieškovas važiuodamas pirma (kraštine) eismo juosta, prieš įvažiuodamas į sankryžą, turėjo matyti jau įvažiavusį į sankryžą atsakovo automobilį.
10. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovo automobilis buvo nublokštas į veją, neįrodė, jog atsakovas važiavo priešinga eismo juosta. Tokia situacija susidarė, atsakovui stengiantis išvengti susidūrimo ir dėl to kilsiančių pasekmių, iš savo juostos pasuko kairiau. Abiejų vairuotojų nuomone, jei atsakovas būtų važiavęs tiesiai, susidūrimo pasekmės nebūtų sunkesnės, nei vengiat susidūrimo.
11. Byloje nepateikta galutinių sprendimų, tokių kaip apkaltinamasis nuosprendis, nutarimas administracinio nusižengimo byloje, konstatuojančių atsakovo kaltę. Teismas nenustatė, kad atsakovas važiavo degant raudonam šviesoforo signalui, ir pažeidė KET 165 punkto, 167 punkto, 9 punkto reikalavimus, elgėsi neapdairiai, buvo nerūpestingas. Nenustačius minėtų aplinkybių, nėra sąlygos spręsti, kad atsakovas yra kaltas dėl eismo įvykio, ir įvykio sukeltų pasekmių. Šioje byloje ieškovas turėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau neįrodė, dėl to kaltė negali būti preziumuojama.
12. Teismui nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl autoįvykio, negali būti patenkinti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala negali būti priteista iš atsakovo, nes nėra įrodymų, patvirtinančių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti buvimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
13. Ieškovas 2022 m. sausio 13 d. apeliaciniu skundu (DOK-6054) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1 Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes. Pirminės apklausos metu atsakovas nurodė, kad važiavo dešiniąja juosta, prieš išplatėjimą į dvi eismo juostas jam degė žalia šviesa abejuose šviesoforuose. Atsakovas nenurodė, kad kalba apie du šviesoforus ant gembės, todėl neaišku kuo vadovaujantis teismas padarė tokią išvadą. Tik vėlesnių apklausų metu atsakovas nurodė, kad degant abiems šviesoforo signalams jis važiavo antra eismo juosta.
13.2 Pagal šalių duotus paaiškinimus, ieškovas vyko kryptimi pažymėta K3, o atsakovas vyko kryptimi pažymėta K5. Atsakovo judėjimo kryptis susidėjo iš dviejų eismo juostų (K5, kuria judėjo atsakovas, ir K6, kuria buvo galima sukti tik į dešinę). Atsakovo judėjimo krypties eismo juostas reguliavo keturi šviesoforai. Du iš jų reguliavo K5 eismo juostą ir du šviesoforai reguliavo K6 eismo juostą. Po raudono signalo sankryžoje užsidega pirmiausiai K6 šviesoforo signalo du žali signalai (kuriuos galimai ir matė važiuojant į sankryžą atsakovas paaiškinime nurodydamas, kad įvažiavo degant abiem žaliems šviesoforo signalams), tuo metu dega žalias signalas ir ieškovui. Ir tik vėliau užsidega K5 – dar du žali signalai.
13.3 Tuo atveju, jei ieškovas matė degant žalią šviesoforo signalą, tai nepaisant to, kurį iš keturių žaliai degančių K3 bei K4 eismo juostas reguliuojančių žalių šviesoforo signalų būtų pasirinkęs, tai bet kokiu atveju ieškovas būtų turėjęs teisę leistinai kirsti eismo įvykio sankryžą bei leistinai blokuoti kelią atsakovui. Atsakovui, važiavusiam K5 eismo juosta, būtų degęs raudonos spalvos šviesoforo signalas, o ieškovo ir atsakovo automobiliai nekaip nebūtų susidūrę.
13.4 Atsakovo judėjimo krypties eismo juostų K5 ir K6 atveju galimi keli skirtingi žalių šviesoforo signalų veikimo variantai, nes eismo juostų K5 ir K6 šviesoforų signalų veikimą galėjo įtakoti pėstieji. Jeigu neįsiterpia pėsčiųjų judėjimo korekcija, tai žaliai galėjo degti visi keturi K5 ir K6 eismo juostas reguliuojantys šviesoforo signalai. Jeigu įsiterpia pėsčiųjų judėjimo korekcija, tai atskirai žaliai galėjo degti arba K5 eismo juostą reguliuojantys du šviesoforai, arba K6 eismo juostą reguliuojantys du šviesoforai. Atsakovas suklydo ir per klaidą vadovavosi tik dviem žaliais K6 eismo juostą reguliuojančiais šviesoforo signalais, todėl jis turėjo teisę judėti tik į dešinę. Jei atsakovas būtų judėjęs tiesiai arba į kairę degant tik dviem žaliems K6 eismo juostą reguliuojančiais šviesoforo signalais, tai bet kokiu atveju jis būtų neleistinai blokavęs kelią ieškovui ir su juo susidūręs.
13.5 Priešingai nei teigia teismas, ieškovas niekada nesakė, kad jei atsakovas būtų važiavęs tiesiai, susidūrimo pasekmės nebūtų sunkesnės, nei vengiat susidūrimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog atsakovas susidūrimo su ieškovu metu neleistinai suko į kairę ieškovo judėjimo kryptimi. Susidūrimas įvyko tuo metu, kai ieškovas jau buvo beužbaigęs manevrą ir bepaliekantis eismo įvykio sankryžą. Jei atsakovas nebūtų sukęs į kairę, o toliau važiavęs K5 eismo juosta tiesiai, tai ieškovo ir atsakovo automobiliai nebūtų susidūrę ir žala nebūtų kilusi. Atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis ne tik nesilaikė Kelių eismo taisyklų reikalavimų pažeisdamas 9, 165 ir 167 punktus, bet ir ,,bandydamas“ išvengti susidūrimo (sukdamas į kairę), susidūrimo tikimybę tik padidino.
13.6 Tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra akivaizdus priežastinis ryšis – jei atsakovas nebūtų važiavęs per sankryžą, kai jam degė raudonas šviesoforo signalas, ir nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 165, 167 punktų, ieškovui nebūtų kilę padarinių.
13.7 Esminė sąlyga žalos atsiradimui buvo vieno iš didesnio pavojaus šaltinių valdytojų – atsakovo veiksmai.
13.8 Liudytoja D. Š. yra atsakovo sutuoktinė, tad jos nešališkumu galima abejoti. Atsakovo sutuoktinės pirminės apklausos metu nurodytos faktinės aplinkybės nuo vėliau atliktų apklausų skiriasi. Pirminėje apklausoje atsakovo sutuoktinė nurodė, kad eismo įvykio aplinkybių nematė, nes nežiūrėjo į kelią. Vėlesnių apklausų metu ir teismo posėdžio metu liudytoja gana smulkiai nurodė eismo įvykio aplinkybes.
Atsiliepimas
14. Atsakovas 2022 m. vasario 7 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-16873) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1 Apeliantas, darydamas išvadas remiasi ne įrodymais, o prielaidomis ir spėjimais, bei išskirtinai palankiai sau interpretuodamas tam tikras faktines aplinkybes ar jų fragmentus, nors toks interpretavimas neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju nėra nei apkaltinamojo nuosprendžio atsakovo atžvilgiu, nei nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kur būtų konstatuota jo kaltė. Ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nepatvirtino, kad atsakovas yra kaltas dėl autoįvykio. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo kaltę ieškovas teismui nepateikė.
14.2 Jeigu ieškovas manė, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, jis turėtų žalos atlyginimo reikalauti ne iš atsakovo, o iš draudimo bendrovės If P&C Insurance AS. A. Š. yra netinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, nes ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti.
14.3 Atsakovas nuosekliai tvirtino, kad jam degė žalia šviesa abiejuose šviesoforuose, o bylos nagrinėjimo metu parodė fotonuotraukose, kad matė degančius žalia šviesa abu šviesoforus ant gembės. Šias aplinkybes atsakovas nurodė ir 2019 m. balandžio 12 d. įtariamojo apklausos protokole. Analogiškai apeliantas bando interpretuoti atsakovo paaiškinimą dėl važiavimo dešiniąja juosta. Apeliantas naudoja fragmentą esantį 2018 m. spalio 14 d. atsakovo paaiškinime ir jį bando interpretuoti palankiai sau. Iš viso paaiškinimo aiškiai matyti, kad atsakovas važiavo Kauno mieste (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniąja juosta. Prieš išplatėjimą į dvi eismo juostas jam degė žalia šviesa abiejuose šviesoforuose. Iš byloje esančios įvykio schemos ir sankryžos schemos matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė iš dviejų eismo juostų prieš sankryžą išplatėja į trijų eismo juostų gatvę, kas reiškia, kad atsakovas iki išplatėjimo važiavo dešiniąja juosta, o išplatėjus važiavo antra juosta iš kurios galima važiuoti tiesiai.
14.4 Nepagrįstos apelianto abejonės dėl liudytojos D. Š. parodymų. Liudytoja yra davusi paaiškinimus iš karto po įvykio, t.y. 2018 m. spalio 14 d., o vėliau ir parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nėra jokių prieštaravimų.
14.5 Apeliaciniame skunde nurodomą apelianto įvykio versiją paneigia byloje esantys įrodymai. Atliekant ikiteisminį tyrimą nenustatyta, jog atsakovas pažeidė Kelių eismo taisykles ir jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis, t.y. nepaneigta, kad atsakovas važiavo per sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui. Galima daryti priešingą išvadą, kad būtent apeliantas į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Apeliantas iš karto po eismo įvykio nedavė jokių paaiškinimų, kurie būtų padėję nustatyti objektyvią tiesą.
14.6 Iš apelianto paaiškinimo matyti, kad jis elgėsi neapdairiai ir neatsargiai, nes įvažiavo į sankryžą matydamas, kad atsakovo vairuojamas automobilis jau buvo kertantis sankryžą. Vien ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantas stebėjo atsakovo automobilį važiuojantį per sankryžą, bet nepamatė, kad jam pačiam dega draudžiamas šviesoforo signalas.
14.7 Apeliantas yra nesąžiningas, nes byloje yra įrodymai, kad draudimo atstovas apelianto automobiliui buvo suradęs pirkėją, kuris už jį siūlė 1 232 Eur, tačiau apeliantas automobilį pardavė ženkliai pigiau kitam pirkėjui.
15. Trečiasis asmuo 2022 m. vasario 7 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-17177) prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1 Apelianto deklaratyviai iškeltas versijas, jog atsakovas galimai sumaišė K5 ir K6 eismo juostas reguliuojančius šviesoforo signalus ir degant raudonam šviesoforo signalui važiavo tiesiai K5 eismo juosta, o taip pat, kad atsakovas susidūrimo su ieškovo automobiliu metu neleistinai suko į kairę ieškovo judėjimo kryptimi, byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neįrodytomis.
15.2 Teismo faktinių aplinkybių, įrodymų, jų turinio vertinimas ir interpretavimas kitaip, nei juos supranta šalis, nėra CPK normų pažeidimas. Teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, šalių duotus paaiškinimus ir liudytojų parodymus ir padarė teisingas išvadas dėl ginčo esmės, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
19. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, tinkamai neįvertino ikiteisminio tyrimo metu eismo įvykio dalyvių, liudytojų duotų paaiškinimų, be to, liudytoja D. Š. yra atsakovo sutuoktinė, todėl jos nešališkumu galima abejoti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.
20. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).
21. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas bei teisingai nustatė faktines aplinkybes. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė apeliantui nepalankius motyvus ir priėmė ieškovui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o ieškovas apeliaciniame skunde teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė.
22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tuo atveju, jei ieškovas matė degant žalią šviesoforo signalą, tai nepaisant to, kurį iš keturių žaliai degančių K3 bei K4 eismo juostas reguliuojančių žalių šviesoforo signalų būtų pasirinkęs, tai bet kokiu atveju ieškovas būtų turėjęs teisę leistinai kirsti eismo įvykio sankryžą ir leistinai blokuoti kelią atsakovui. Atsakovui, važiavusiam K5 eismo juosta, būtų degęs raudonos spalvos šviesoforo signalas, o ieškovo ir atsakovo automobiliai nekaip nebūtų susidūrę. Taip pat nurodoma, kad atsakovo judėjimo krypties eismo juostų K5 ir K6 atveju galimi keli skirtingi žalių šviesoforo signalų veikimo variantai, nes eismo juostų K5 ir K6 šviesoforų signalų veikimą galėjo įtakuoti pėstieji. Kai neįsiterpia pėsčiųjų judėjimo korekcija, žaliai galėjo degti visi keturi K5 ir K6 eismo juostas reguliuojantys šviesoforo signalai. Kai įsiterpia pėsčiųjų judėjimo korekcija, atskirai žaliai galėjo degti arba K5 eismo juostą reguliuojantys du šviesoforai, arba K6 eismo juostą reguliuojantys du šviesoforai. Atsakovas suklydo ir per klaidą vadovavosi tik dviem žaliais K6 eismo juostą reguliuojančiais šviesoforo signalais, todėl jis turėjo teisę judėti tik į dešinę. Teisėjų kolegijos vertinimu šie apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
23. Kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala reglamentuojama CK 6.250 straipsnyje, o žala asmens sveikatai ir gyvybei (žala asmeniui) – CK 6.283–6.291 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.
24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo vairuojama „Toyota Corolla Verso“ važiavo (duomenys neskelbtini) prospektu pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) plento link (duomenys neskelbtini) prospekto per sankryžą su (duomenys neskelbtini) g. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-04286-19 byloje (48-50 l.) pateikta UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ šviesoforo įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini) sankryžoje, programos fazių diagrama ir sankryžos schema. Pagal šią schemą ieškovo vairuojama „Toyota Corolla Verso“ važiavo (duomenys neskelbtini) prospekto pirmąja eismo juosta, pažymėta simboliu K3. Atsakovo vairuojamas automobilis „VW Touran“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės antrąja eismo juosta, pažymėta simboliu K5, per sankryžą su (duomenys neskelbtini) prospektu tiesiai į (duomenys neskelbtini) gatvę. Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje atsakovo važiavimo kryptimi du šviesoforai įrengti ant gembės virš eismo juostų K5 ir K6, o juos dubliuojantys šviesoforai papildomai įrengti kelio abiejų pusių šaligatviuose, ir jie atkartoja ant gembės virš kelio įrengtų šviesoforų signalus, skirtus eismo juostoms K5 ir K6. Šalia šviesoforų yra kelio ženklai, leidžiantys iš antros juostos (K5) važiuoti tiesiai ir sukti į kairę, o iš dešinės (pirmos) juostos (K6) – sukti tik į dešinę. Remiantis šiais duomenimis apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad atsakovas galėjo supainioti šviesoforų signalus, ir važiuodamas eismo kryptimi K5 vadovautis šviesoforo signalu, skirtu reguliuoti eismo kryptį K6, todėl į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Pažymėtina, kad atsakovo paaiškinimai buvo nuoseklūs iš kart po eismo įvykio, viso ikiteisminio tyrimo metu ir civilinės bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas teigė, kad jam įvažiuojant į sankryžą degė abu žali šviesoforo signalai, tai reiškia, kad abi eismo kryptis – ir K5, ir K6 – reguliuojantys šviesoforų signalai degė žalia šviesa. Įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą, šių paaiškinimų nėra pagrindo interpretuoti tokiu būdu, kaip teigia ieškovas.
25. Prokuroro 2019 m. gegužės 24 d. nutarime, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, buvo įvertinta reguliuojamos sankryžos šviesoforų fazių diagrama ir nustatyta, kad K3 ir K5 eisme dalyvaujančios transporto priemonės drausmingai važiuodamos pagal šviesoforinio įrenginio reikalavimus susidurti negalėjo. Nutarime taip pat nustatyta, kad nėra objektyvių ir pakankamų A. Š. kaltei nustatyti duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų įtariamojo kaltę. Nesurinkta neginčijamų A. Š. kaltumo įrodymų dėl nusikaltimo numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nurodyta, kad asmens padariusio nusikalstamą veiką kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.
26. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus 2019 m. balandžio 12 d. duomenimis atsakovas nebaustas administracinių nusižengimų kodekso tvarka.
27. Dėl eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2019 m. gegužės 19 d. nutarimu, nenustačius pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. Š. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti 2019 m. gegužės 19 d. nutarimo išvadų pagrįstumu. Apeliantas nepateikė duomenų, kad nesutikdamas su minėtu nutarimu jį būtų apskundęs įstatymo nustatyta tvarka. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį civilinėse bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. kad atsakovas į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui ir taip pažeidė KET reikalavimus.
28. Apelianto teigimu, esminė sąlyga žalos atsiradimui buvo vieno iš didesnio pavojaus šaltinių valdytojų – atsakovo veiksmai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog atsakovas pažeidė kelių eismo taisykles ir jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Taigi apeliantas nepaneigė aplinkybių, kad atsakovas važiavo per sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui. Apeliaciniame skunde apeliantas kelia versijas apie galimus eismo įvykio mechanizmus, kurie pagrįsti tik jo paties prielaidomis ir spėjimais, tačiau jiems patvirtinti nepateikta jokių objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas važiavo degant raudonam šviesoforo signalui, ir pažeidė KET reikalavimus, dėl to elgėsi neapdairiai, buvo nerūpestingas. Nenustačius minėtų faktinių aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas yra kaltas dėl eismo įvykio ir įvykio kilusių pasekmių. Šioje byloje ieškovas turėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau to neįrodė, todėl atsakovo kaltė negali būti preziumuojama. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovo vairuojamas automobilis į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad susidūrimo su ieškovo automobilio metu atsakovas neleistinai suko į kairę ieškovo judėjimo kryptimi.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
32. Atsakovas prašo priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias pagrindžia 2022 m. sausio 25 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita ir 2022 m. sausio 26 d. sąskaitos išrašas (DOK-6199).
33. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovui iš ieškovo priteisiama 1 210 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.