Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Raščevskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui R. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir lėšų vaiko išlaikymui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai, taip pat šaukimas į teismo posėdį jam įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi atsakovui skirtus procesinius dokumentus įteikti žinomu jo gyvenamosios vietos adresu nepavyko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas Lietuvoje nedirba, Lietuvoje deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta Kėdainių rajono savivaldybėje, tikslus adresas nežinomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas susilaukė dukters P. L. P.-K. Šiuo metu šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove. Kur yra atsakovas, nėra žinoma.

Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-383/2008).

Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą: atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė; nepilnametis vaikas gyvena su ieškove nuo gimimo; kur šiuo metu gyvena atsakovas, kokios jo yra galimybės užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą, nėra žinoma; byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė nesudarytų tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad P. L. P.-K. gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašo paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad visais vaiko poreikiais rūpinasi tik ieškovė. Vaiko išlaikymui reikalinga 530 Eur suma.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga 2023 metais yra 840 Eur, apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), kurių ieškovė gauna 130,76 Eur per mėnesį (t. 1, 7 b. l.). Tokiu atveju vadovaujantis pagal teismų praktiką rekomenduotinu minimalų mėnesinės algos dydį atitinkančiu išlaikymu, kurio remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kiekvienam iš tėvų tenkanti minimali būtinųjų poreikių patenkinimui skiriama vaikui suma sudaro 251 Eur ((633 Eur – 130,76 Eur) : 2 = 251,12).

Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nagrinėjamu atveju vaiko išlaikymo dydis (200 Eur) neviršija orientacinio teismų praktikos formuojamo dydžio.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Ieškovė turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6 560,00 Eur; jos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) yra registruota Užimtumo tarnyboje (t. 1, 10 b. l.). Ieškovės pajamos laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. vasario 3 d. vidutiniškai buvo 167,75 Eur / mėn. (t. 1, 8 b. l.). Jos gaunamas pajamas sudaro socialinės išmokos, turi įsiskolinimų. Atsakovas Lietuvoje nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, nedirba, pajamų negauna, turi įsiskolinimų.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Spręsdamas dėl vaikui iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į šias reikšmingas aplinkybes: 1) atsakovas yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad jis yra sveikas, darbingumas, bylos duomenimis, jam nėra apribotas; 2) atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, taigi prašomo išlaikymo vaikui dydžio neginčijo; 3) šalių dukra gyvena su ieškove, kuri rūpinasi jos poreikių tenkinimu; kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010).

Atsakovui nepateikus jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo turtinė padėtis riboja galimybes teikti išlaikymą vaikui, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis (200 Eur per mėnesį) yra pagrįstas. Ši suma neviršija pusės valstybės nekompensuojamos vaiko poreikių sumos.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200 Eur iki vaiko pilnametystės kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi. Ieškovė skirtina uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei 2023 m. sausio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu byloje teikta 100 proc. kompensuojama antrinė teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 303,33 Eur (2023 m. lapkričio 9 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini)). Žyminis mokestis byloje sudaro 216,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas), 146,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš viso 362,00 Eur. Valstybė byloje patyrė 6,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Ieškinį patenkinus visiškai, visos šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. L. P.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai P. L. P.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. liepos 19 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko P. L. P.-K. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 303,33 Eur (trijų šimtų trijų eurų 33 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, 362,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Visos šios sumos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Įmokos kodas procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms – 5662; žyminiam mokesčiui – 5660; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms – 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.