Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-312/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-26
Bylos Nr.
1A-101-312/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37020-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Paulius Veršekys
Nuteistasis
R. P.
Advokatai
Viktoras Muravskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-312/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37020-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui,nuteistojo R. P. gynėjui advokatui Viktorui Muravskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugsėjo 13 d. nusikalstamos veikos) ir jam skirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Jis taip pat pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugsėjo 18 d. nusikalstamos veikos) ir jam skirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, jas visiškai sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 71 straipsniu, R. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per dvylika mėnesių nuo arešto bausmės atlikimo.

Taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per dvylika mėnesių nuo arešto bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. P. nuteistas už tai, kad kitaip smurtaudamas ir mušdamas nežymiai sužalojo savo artimąjį giminaitį – seserį R. P., o būtent – 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mobiliajame namelyje, esančiame jo artimojo giminaičio – sesers R. P., gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto tarp jo ir R. P. metu, tyčia smurtavo R. P. atžvilgiu – ranka sugriebė R. P. už kairio žasto ir jį suspaudė. Jam paleidus R. P., pastaroji išbėgo iš mobiliojo namelio į savo gyvenamosios vietos kiemą ir įėjo į savo gyvenamosios vietos – individualiojo namo, prieangį, kurio tarpduryje R. P. tęsė nusikalstamus veiksmus R. P. atžvilgiu ir tyčia mušė R. P. – kumščiu sudavė du smūgius R. P. į krūtinę. Taip R. P. ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais padarė R. P. daugybines poodines kraujosruvas kairio žasto srityje ir daugybines poodines kraujosruvas krūtinėje, iki 7 cm. skersmens, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. R. P. taip pat nuteistas už tai, kad, mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – seseriai R. P., o būtent – 2020 m. rugsėjo 18 d., apie 16.30 val., savo motinos J. P., gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto tarp jo ir jo sesers R. P., metu, J. P. akivaizdoje tyčia mušė R. P. – koja spyrė vieną kartą R. P. į dešinę blauzdą. Šiais savo veiksmais R. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – seseriai R. P..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti visos arba dalies jam paskirtos arešto bausmės vykdymą ir paskirti intensyvią priežiūrą.

3.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jis nelinkęs laikytis įstatymų, nekeičia savo elgesio ir toliau smurtauja savo artimoje aplinkoje. Pažymi, jog net nebuvo svarstytas klausimas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo.

3.2. Apeliaciniame skunde R. P. pažymi, jog teismas neteisingai nurodė, kad jis nedirba, nes jis nuo 2021 m. sausio 20 d. dirba pagal individualios veiklos pažymą (prideda tai patvirtinančius dokumentus). Be to, teismas net neužfiksavo jo pateiktos informacijos, kad jis 2021 m. rugpjūčio 13 d, sudarė santuoką ir šiuo metu faktiškai vienas išlaiko šeimą, nes jo sutuoktinei nustatytas tik 35 proc. darbingumas, todėl jam atliekant arešto bausmę, šeima netektų išlaikytojo (prideda sutuoktinės neįgalumo pažymėjimo kopiją).

3.3. Nurodo, jog, nors jis anksčiau teistas, tačiau visas bausmes yra atlikęs. Paskutinį kartą buvo teistas 2018 m. spalio 15 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme ir ją pilnai atliko 2021 m. kovo 9 d., t. y. nepadarė naujos nusikalstamos veikos bausmės atlikimo metu, kas leidžia daryti išvadą, kad juo galima pasitikėti ir jis gali nenusikalsti būdamas laisvėje (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pažymima, jog jam anksčiau nebuvo skirta arešto bausmė, t. y. jis atitinka vieną iš BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.

3.4. Atkreipiamas dėmesys, kad atidedant arešto bausmės vykdymą, gali būti taikoma intensyvi priežiūra, todėl jo laisvės gali būti pakankamai griežtai suvaržytos, t. y. jis pajaus nubaudimą, bus apribotos jo galimybės kontaktuoti su auka, tačiau jis galėtų pasitarnauti valstybei dirbdamas bei mokėdamas mokesčius, išlaikyti ir rūpintis savo neįgaliu šeimos nariu, sumokėti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat lankytis pas specialistus ir smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo R. P. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, R. P. parinkdamas bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės rūšis bei dydžius, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Nuteistajam paskirtos bausmės ir jų įgyvendinimo forma atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir nuteistojo asmenybę, taigi, jos adekvačios, nelaikytinos aiškiai per griežtomis, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės neužtikrins jomis siekiamų tikslų. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo sušvelninti R. P. paskirtą arešto bausmę, atidedant jos vykdymą.

7. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad teismas laikėsi visų bausmės skyrimo taisyklių. R. P. pripažintas kaltu padaręs du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurio straipsnio sankcija numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, taip pat ir laisvės atėmimą iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. P., atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – nuteistasis padarė du nesunkius smurtinius nusikaltimus, 2020 m. rugsėjo 18 d. nusikalstamą veiką padarė pažeidęs jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas, kaltės formą bei pasekmes – nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusioji buvo nežymiai sužalota (2020 m. rugsėjo 13 d. nusikalstama veika) ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas (2020 m. rugsėjo 18 d. nusikalstama veika), taip pat į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Buvo įvertinta tai, kad R. P. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nors nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, tačiau byloje tokie duomenys nepateikti, per penkių metų laikotarpį septynis kartus baustas administracine tvarka, dalis baudų nesumokėtos, septynis kartus teistas, iš jų vieną kartą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, R. P. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o 2020 m. rugsėjo 13 d. nusikalstamą veiką taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Apeliantas prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti arešto bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

10. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

11. Anksčiau aptartos aplinkybės (8 punktas) patvirtina tai, kad R. P. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai. Sistemingai daromos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai rodo, jog nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia šį gyvenimo būdą keisti. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė praėjus trumpam laikui, t. y. 6 mėnesiams, po paskutinės jam skirtos laisvės apribojimo bausmės už analogiškos veikos padarymą (fizinio skausmo savo šeimos nariui (sugyventinei) sukėlimas) atlikimo. Be to, nuteistajam Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo panaikintas. Visos šios ir aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia tikėtis, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. P. netaikant realaus bausmės atlikimo.

12. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis yra vedęs, nuo 2021 m. sausio 20 d. dirba pagal individualios veiklos pažymą ir išlaiko šeimą, jo sutuoktinei nustatytas 35 proc. darbingumas taip pat neduoda pagrindo padaryti išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018). Taigi, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteistojo asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties, o tai, kad paskirta prievartos priemonė sukels nuteistajam tam tikrų suvaržymų, nereiškia, kad paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

13. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. 2022 m. sausio 5 d. pažymoje Nr. (12.32Mr) PT-113 nurodoma, kad iš nuteistojo R. P. valstybės naudai priteistinos 106,02 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato darbo užmokestis.

14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal Vilniaus apygardos teismo prašymą parinko nuteistajam R. P. advokatą Viktorą Muravskį, kuris Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo paskirtas nuteistojo gynėju (2 t., b. l. 189).

15. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam R. P. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, to paties teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo R. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. P. apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo R. P. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys