- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-566-368/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00453-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Egidijus Mockevičius, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „R. A.“, uždarosios akcinės bendrovės „R. A.“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio stogo dangos“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Vytauto Kursevičiaus ir Irenos Stasiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės UAB „R. A.“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „R. A.“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio stogo dangos“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „R. A.“ priešieškinį ieškovei R. J. įmonei dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. įmonė prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „R. A." 22 920 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, sutartinius 0,02 procento už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigius (45,80 Eur) ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad R. J. įmonė ir UAB „R. A.“ 2017 m. sausio 17 dieną sudarė statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio nuostatos. Ieškovė sutartimi įsipareigojo savo rizika ir priemonėmis per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą objekte Jūrininkų ligoninėje, esančioje (adresu: duomenys neskelbtini), pagal techninį darbo projektą atlikti ir perduoti fasado šiltinimo darbus bei ištaisyti defektus, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti. Sutarties kaina - 96 000 Eur be PVM (21 %), vieno kv. m., ventiliuojamo fasado ir angokraščių šiltinimo darbai su pastoliais kaina sudaro 24 Eur be PVM, fasadinių ir angokraščių sienų šiltinimo su pastoliais kiekis sudaro apie 4 000 kvadratinių metrų, aktuojami darbai pagal faktą. Mokėjimai atliekami pateikus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus bei sąskaitas faktūras per 30 (trisdešimt) dienų, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai bus pervedama į rangovo sąskaitą (Sutarties 1.1., 1.2., 3 punktai). Atsakovė įsipareigojo priimti iš ieškovės tinkamai ir laiku atliktus darbus ir sumokėti už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (5.2.3., 5.2.4. punktas), tačiau pateikus atsakovei pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 7, atsakovė, prisidengdamas įvairiomis priežastimis, vengė jį pasirašyti ir nėra jo pasirašiusi iki šiol, nors gavusi pranešimą apie darbų užbaigimą, atsakovė per 5 darbo dienas privalėjo priimti subrangovo atliktus darbus, pasirašydama darbų perdavimo-priėmimo aktą (Sutarties 6 punktas). Atsakovė, atsisakiusi pasirašyti minimus dokumentus, privalėjo pateikti ieškovei motyvuotą paaiškinimą dėl šio atsisakymo (Sutarties 6.1., 6.2. punktai). Atsakovė atsiuntė 2018 m. balandžio 23 d. raštą, kuriame nurodė, kad grąžina dokumentus nepasirašytus, nes pateiktame atliktų darbų akte nurodyti ventiliuojamo fasado karkaso, šilumos izoliacijos ir plokštės įrengimo ašyse kiekiai viršija faktinius objekto kiekius, tačiau tokie atsakovės teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais dokumentais. Vienintelis atvejis kuomet gali būti atsisakoma pasirašyti ieškovės aktus, t. y. kuomet subrangovas netinkamai (nekokybiškai) atlieka darbus ir rangovas tokiu atveju, surašo aktą dėl nurodytų trūkumų šalinimo (Sutarties 6.3 punktas). Atsakovė tokio akto su trūkumais ir jų šalinimo terminais nėra surašiusi, jokių pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų kokybės nėra teikusi, kas reiškia, jog atsakovė sąmoningai ir piktybiškai nevykdo savo sutartinių pareigų. Atsakovė privalo apmokėti ieškovei už faktiškai (realiai) atliktus darbus (darbų kiekius), pagal sutartyje nurodytą įkainį - 22 920 Eur, o taip pat ir procesines palūkanas bei baudą už kiekvieną pavėluotą apmokėti kalendorinę dieną.
2. Priešieškiniu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „R. A." prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento R. J. įmonės surašytą 2017 m. lapkričio 1 d. – 2018 m. balandžio 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 7, kuriame nurodyti darbai ventiliuojamo fasado karkaso, šilumos izoliacijos ir plokštės įrengimas ašyse K-F-20-24, T-16-22, 13-16-P-T, viso plotas 955 kv. m. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atliktų darbų aktas yra be jos parašo ir be CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyto įrašo. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai, vadovaujantis šia nuostata atsakovė ir reiškia priešieškinį. Nesutinka, jog ieškovė tinkamai ir kokybiškai atliko statybos rangos darbų eilinį etapą ir tuo pagrindu pateikė atsakovei tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Jokie duomenys ieškovės atliktų darbų akto įrašų nepatvirtina. Ieškovė neturi jokių atitinkamų statybos medžiagų įsigijimo dokumentų, statybos medžiagų kokybės sertifikatų, priešingu atveju būtų juos pateikusi teismui kartu su ieškiniu (CK 2.4 straipsnio 3 dalies, 2.74 straipsnio 3 dalis). Ieškovės atlikti darbų kiekiai ir jų atlikimo faktas privalėjo būti fiksuotas statybos darbų žurnale. Statybos darbų žurnalo pildymas numatytas norminiais teisės aktais, jame įrašus daro visi statybos dalyviai, o taip pat valstybės įgaliotų ir statybą kontroliuojančių institucijų atstovai. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad konkrečius darbus pagal konkrečią statinio techninio darbo projekto dalį jai buvo pavesta atlikti. Ieškovei už atliktus darbus pagal statinio techninį darbo projektą buvo apmokėta. Be ieškovės analogiškus darbus atliko pati ieškovė, UAB „Euronika“, UAB „Luminas“, UAB „Justinhus“, UAB „Pajūrio stogo dangos“. Visi darbai yra užaktuoti ir bendras darbų kiekis atitinka statinio techninį darbo projektą. Ieškovė fiziškai neturėjo galimybės atlikti darbų, kuriuos teigia atlikusi. Kadangi ieškovė teigia, kad yra atlikusi konkrečius darbus pagal techninį darbo projektą, jai tenka pareiga įrodyti darbų atlikimo faktą ir kiekį. Atsakovei tokie įrodymai nebuvo pateikti. Ieškovės 2017-11-01 - 2018-04-25 atliktų darbų aktas Nr. 7 yra suklastotas. Atsakovė atliktų darbų akto suklastojimo faktą įrodinėja atsakovės, UAB „Euronika“, UAB „Luminas“, UAB „Justinhus“, UAB „Pajūrio stogo dangos“ atliktų darbų aktais, iš kurių matyti, kad ieškovės nurodytus darbus yra atlikę kiti subrangovai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad nors atsakovė ir nesutinka su ieškovės darbų akte Nr. 7 nurodytais faktiškai atliktų darbų kiekiais, konkrečiais įrodymais bei svariais argumentais jų (atliktų darbų kiekių) fakto nepaneigė ir neįrodė, kad tokio darbų kiekio ieškovė negalėjo faktiškai atlikti. Aplinkybė, kad tame pačiame objekte dirbo ir kiti subrangovai, kitos įmonės, nepaneigia fakto, kad jame dirbo ir pagal sutartį darbus atliko ieškovė. Teismo nuomone, būtent atsakovė, atsisakydama pasirašyti ieškovės pateiktus dokumentus, ginčydama ieškovės vienašališkai pasirašytą aktą, privalėjo paneigti tame akte nurodytų darbų kiekius konkrečiais priešingais įrodymais, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Kadangi šalys subrangos sutartyje pačios susitarė, jog sutarties kaina, kurią atsakovė sumoka ieškovei, nustatoma pagal faktinį atliktų darbų kiekį – aktuojami darbai pagal faktą (sutarties 2.1. punktas), todėl teismas padarė išvadą, jog tikslus darbų kiekis subrangos sutarties sudarymo dieną ją pasirašiusioms šalims nebuvo žinomas, apmokėjimo už darbą dydis priklausė nuo faktiškai atliktų darbų kiekio. Tačiau atsakovė, nepasirašydama akto ir pažymos apie atliktus darbus, grąžindama šiuos dokumentus ieškovei, nenurodė koks faktinis, jos manymu atliktų darbų kiekis, turėtų būti nurodytas šiuose dokumentuose. Jokie atliktų darbų faktiniai matavimai nebuvo atliekami.
5. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė nebuvo informavusi užsakovo, jog statybos rangos darbus (stogo, sienų ir cokolio šiltinimo darbus) ji atliks pasitelkusi subrangovus, teismas laikė atsakovės priešieškinio argumentus apie nesamus ieškovės atliekamų darbų įrašus statybos žurnale, nepagrįstais. Teismas pripažino, kad būtent dėl šios užsakovo neinformavimo apie pasitelktus subrangovus priežasties, visi darbai statybos žurnale buvo įrašomi kaip atlikti paties rangovo – atsakovės, pasirašiusios sutartį su užsakovu dėl pastato modernizavimo darbų. Kadangi byloje nustatyta, jog visi darbai yra užbaigti, pastatas eksploatuojamas, statinys atitinka statinio projekto sprendinius, o dėl pačios atsakovės veiksmų nebuvo galimybės sulyginti visų subrangovų atliktų darbų tikslių apimčių, todėl teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė pagrindų pripažinti ieškovės 2018 m. balandžio 25 d. vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto Nr. 7 negaliojančiu ir laikė, jog ieškovės reikalavimas atsakovei įvykdyti priešpriešinę prievolę apmokėti už šiuo aktu perduotus darbus – t. y. sumokėti 22 920 Eur atlyginimą, yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „R. A.“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė, t. y. kviesti ir apklausti liudytojais atsakovo statybų direktorių Ž. Ž., darbuotojus E. B., A. K., E. V., S. V., R. V., A. M. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai pripažino patikimais A. D. paaiškinimus, kad atsakovės direktorius P. R. buvo nurodęs nepasirašyti atliktų darbų aktų ieškovei. Priešingai A. D. parodymams, ieškovo aktas Nr. 5 surašytas už 2017 m. birželio mėnesį, aktas Nr. 6 surašytas už liepos mėnesį, o aktas Nr.7 surašytas už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, aktai yra pasirašyti A. D., kas paneigia A. D. parodymus, kad ieškovė nepateikė atliktų darbų aktų už visą vasarą. Tokiu būdu byloje rašytiniais įrodymais nėra nustatytas nei ieškovės tariamai atliktų, bet neužaktuotų darbų faktinis atlikimo laikas, nei kiekis.
6.2. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kas ieškovei sukliudė iki 2018-04-20 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pasirašymo pateikti atsakovei atliktų darbų aktą, jei tokie darbai iš tikro būtų atlikti, ir įtraukti šį įsipareigojimą į atsiskaitymų suderinimo aktą. Nors teismas vadovavosi ieškovės pateiktais elektroniniu laišku 2017 m. lapkričio 24 d. su pridėtu pastato planu, tačiau ieškovė rangos darbų atlikimo metu buvo pateikusi atsakovei 6 atliktų darbų aktus ir iš elektroninio laiško ir įrašų plane neaišku, ar juose kalbama jau apie priimtus, ar apie naujai atliktus darbus, kurių suma sudaro 1292,09, o aktas Nr. 7 surašytas dėl 955 kv. m. fasado įrengimo. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad plane yra būtent neužaktuoti darbai ir paaiškinančių, kodėl susidarė skirtumas tarp įrašų plane pasak A. D., 1292,09 kv. m. ir 955 kv. m akte Nr. 7. Bendras atliktų darbų kiekis pagal anksčiau surašytus ir pasirašytus aktus sudaro 2493 kv. m. baigto įrengti fasado. Pats A. D. parodė, kad ieškovė įrengė „ar 2500 kv. m., tiksliai nepamenu“, t. y. A. D. apytiksliai nurodė bendrą ieškovės atliktų darbų kiekį, kuris atitinka ieškovės pateiktus ir A. D. pasirašytus atliktų darbų aktus Nr.1 - 7. Šie A. D. parodymai taip pat paneigia galimybę, kad galėjo atsirasti 955 kv. m neužaktuotų darbų, kas sudaro 38 proc. daugiau pasirašytais aktais patvirtinto darbų kiekio.
6.3. Apklausdamas tik liudytoją A. D. ir atsisakydamas apklausti atsakovės liudytojus, kuriuos liudytojas A. D. patvirtino, kad jiems yra žinomos įrodinėjamos civilinėje byloje aplinkybės, teismas pažeidė proceso rungimosi principą, reglamentuojančias įrodinėjimą teisės normas (CPK 176, 181, 185 straipsniai), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, dėl to priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą, ieškovė R. J. įmonė prašo apeliantės UAB „R. A.“ apeliacinį skundą atmesti, palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. birželio 28 dienos sprendimą nepakeistą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1. Atsakovė siekia sumenkinti liudytojo A. D. parodymų svarbą, tačiau būtent atsakovės atstovas (direktorius ir savininkas) P. R. byloje aiškiai paaiškino, kad būtent A. D., buvo vienintelis atsakovės darbuotojas, atsakingas už darbų kiekių apskaitą šiame objekte ir darbų kokybės kontrolę. P. R. patvirtino, kad tik šis asmuo gali patvirtinti arba paneigti realiai subrangovų atliktų darbų kiekius. Liudytojas A. D. puikiai prisiminė apytikslius kiekius praktiškai kiekvienos įmonės dirbusios šiame objekte, atliekant fasado apšiltinimo darbus, juos įvardino teisme. Jis taip pat puikiai atsiminė visas bylai reikšmingas detales.
7.2. Viso proceso metu atsakovė įrodinėjo, kad ji pati atliko fasado šiltinimo darbų - 3032,02 kv. m. Tuo pačiu ji nenorėjo pripažinti ir apmokėti ieškovės pateikto ginčo Atliktų darbų akto, kuriame nurodytas 955 kv. m. kiekis. Liudytojas A. D. nurodė, kad realiai pati atsakovė galėjo atlikti tik apie 1500-1800 kv. m. fasado apšiltinimo darbų, o tai reiškia, kad neatitikimas tarp šio kiekio ir atsakovės deklaruoto teismui kiekio - 3032,02 kv. m., kaip tik ir yra apie 1000-1200 kv. m. A. D. byloje patvirtino, kad atsakovė, pagal sutartį su užsakovu buvo vienintelis oficialus rangovas, privalėjęs darbus atlikti pats asmeniškai, todėl atsakovė kiekvieną kalendorinį mėnesį pateikdavo užsakovui Atliktų darbų aktą, praktiškai su išgalvotais darbų kiekiais (norėdamas parodyti, kad jie neatsilieka nuo planuoto darbų kiekio grafiko kiekvieną mėnesį), nes realūs faktiškai atliktų darbų kiekiai nebuvo aiškūs. Iš čia darytina išvada, jog pačios atsakovės realiai atliktų darbų kiekių niekas neskaičiavo, jie būdavo rašomi fiktyvūs, nes atsakovė nevedė savo realiai atliktų darbų kiekių apskaitos, nes, kaip rangovė, visus darbus laikė, jog atliko pati. Nustatytas ir faktas, kad A. D. atsakovės atliktų darbų kiekių netikrino.
7.3. Atsakovė neatsiskaito su ieškovu jau nuo 2017 metų rudens (jau beveik du metus), taip vilkindama teismo sprendimo įgyvendinimą, apeliaciniu skundu reikalauja nagrinėti šią bylą žodinio proceso tvarka be jokio teisinio-faktinio pagrindo. Tokio nekokybiško abstraktaus (visiškai nekonkretaus), chaotiško (neturinčio aiškios struktūros ir argumentų sekos) apeliacinio skundo pateikimas, apsunkina ieškovės galimybes teikti motyvuotą atsiliepimą į apeliacinį skundą, nes ieškovė yra priversta neigti neesmines, nesusijusias apeliacinio skundo pastabas (o ne argumentus), pavienių bylos faktų interpretacijas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės UAB „R. A.“ apeliacinis skundas atmestinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir atmestas atsakovės priešieškinis dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės ginčija byloje apklaustų liudytojų ir ieškovės paaiškinimus, rašytinių įrodymų byloje apie atliktus darbus nebuvimą, t. y. duomenų visumą, kurios ištyrė ir rėmėsi teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį bei teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė apklausti atsakovės liudytojus. Prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka Su šiais atsakovės argumentais, teisėjų kolegija nesutinka.
11. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tik pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų ir prašymo.
Dėl žodinio proceso
12. Apeliantė prašo civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priimti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė, t. y. kviesti ir apklausti liudytojais atsakovo statybų direktorių Ž. Ž., darbuotojus E. B., A. K., E. V., S. V., R. V., A. M. Tuo tarpu ieškovė prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantė savo prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė, t. y. kviesti ir apklausti liudytojais atsakovo statybų direktorių Ž. Ž., darbuotojus E. B., A. K., E. V., S. V., R. V., A. M., kurie faktiškai atliko fasado įrengimo darbus ir kuriems buvo žinoma, kokius darbų kiekius jie atliko. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje dalyvavo apeliantės statybos darbų vadovas A. D., kuris buvo atsakingas už atliekamų darbų priežiūrą ir vykdė darbų kiekio apskaitą, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, o apeliantė prašo apklausti naujus liudytojus, nenurodydama kaip jie susiję su ieškovės atliktų darbų apskaita ir priežiūra, teismas netenkina šio apeliantės prašymo ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Dėl bylos esmės
15. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. Viešoji įstaiga Klaipėdos jūrininkų ligoninė (užsakovas) ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „R. A.“ (rangovas) sudarė statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti ir perduoti VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės pastato, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus. 2017 m. sausio 17 d. atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „R. A.“ (rangovas) sudarė statybos subrangos sutartį su ieškove R. J. įmone (subrangovu), kuria šalys susitarė, kad ieškovė atliks Klaipėdos jūrininkų ligoninės, esančios (adresu: duomenys neskelbtini), fasado apšiltinimo darbus. 2018 m. balandžio 17 d. ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 7, atliktų darbų pažymą Nr. 7. 2018 m. balandžio 23 d. atsakovė grąžino ieškovei nepasirašytus šiuos dokumentus, nurodydama, kad atliktų darbų akte nurodyti ventiliuojamo fasado karkaso, šilumos izoliacijos ir plokštės įrengimo ašyse kiekiai viršija faktinius objekto kiekius. 2018 m. balandžio 25 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl 22 920 Eur apmokėjimo už atliktus statybos darbus pagal 2017 m. sausio 17 d. subrangos sutartį, pareikalaudama sąskaitą už atliktus darbus apmokėti iki 2018 m. gegužės 25 d.
16. Apeliantė iš esmės nesutinka su jos pačios buvusio statybos darbų vadovo A. D. paaiškinimais, neigia, jog egzistuoja neužaktuoti darbai, kuriuos atliko ieškovė laikydama, jog ieškovės nurodytas 955 kv. m. apšiltinto fasado darbų kiekis yra nerealus bei nepripažįsta, kad yra skolinga ieškovei. Tai yra atsakovė savo poziciją grindžia rašytinių įrodymų byloje apie atliktus darbus nebuvimu - duomenų visumos kurios ištyrė ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Teigia, jog teismas nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 181, 185 straipsniai), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, padarė nelogiškų išvadų ir dėl to priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
18. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
20. Nagrinėjamoje byloje atsakovė apeliaciniame skunde teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 181, 185 straipsniai), šiuos teiginius grindžia iš esmės tuo, kad teismas, anot atsakovės, nepagrįstai ignoravo ir (ar) netinkamai vertino svarbias nagrinėjamai situacijai aplinkybes, t. y., kad darė išvadas remiantis vien tik A. D. paaiškinimais, neatsižvelgė, jog ieškovė privalo turėti dokumentus, patvirtinančius, kad ji atliko akte nurodytus darbus (nepateikė teismui statybinių medžiagų įsigijimo ir jų perdavimo dokumentų, sertifikatų) bei ieškovės atlikti darbų kiekiai ir jų atlikimo faktas neužfiksuotas, nors turėjo būti fiksuotas statybos darbų žurnale. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė apeliaciniame skunde tik nurodo į ką pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, t. y. įvertinti trūkstamų, neva ieškovės nepateiktų dokumentų reikšmingumą ginčo dalykui, tačiau nenurodo, kuo, atsakovės požiūriu, pasireiškė netinkamas esamų byloje įrodymų tyrimas teisme, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas.
21. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme apklaustas, būtent atsakovės statybos darbų vadovas A. D., o ne ieškovės, kuris galimai būtų suinteresuotas palaikyti atsakovės pozicija, patvirtino, kad ieškovė atliko Klaipėdos jūrininkų ligoninės pastato fasado modernizavimo darbus ir šiame objekte dirbo iki pat objekto užbaigimo. Minėtas liudytojas taip pat patvirtino, jog 2017 m. rudenį jis iš savo įmonės vadovo buvo gavęs nurodymą, kad jokie atliktų darbų aktai nebūtų surašomi, dėl jam nežinomų priežasčių kurį laiką atlikti darbai šiame objekte nebuvo aktuojami. 2017 m. lapkričio 24 d. iš A. D. elektroninio pašto, siųsto ieškovės darbų vadovui V. J. pastato planas su ranka parašytais skaičiais 202, 485, 605,09 ir rodyklėmis nurodytomis vietomis, patvirtina, kiek kvadratinių metrų darbų ir kokiose konkrečiai vietose atliko ieškovė. Kad ieškovė atliko šiltinimo darbus pastate, priklausančiame Klaipėdos jūrininkų ligoninei, įrodo atsakovės vadovo P. R. elektroninis laiškas, siųstas R. J. 2017 m. gruodžio 6 d., kuriuo persiuntė 2017 m. lapkričio 30 d. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės defektinį aktą ir patvirtina A. D. nurodytas aplinkybes. Direktorius laiške nurodė, kad pagal 2017-01-17 statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įmonė atliko ligoninės pastato stogo apšiltinimo darbus, todėl prašo defektiniame akte nurodytus defektus, trūkumus skubiai pašalinti. Atsakovės pateiktas 2018 m. balandžio 20 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, pasirašytas ieškovės ir atsakovės buhalterių, patvirtina į apskaitą įtrauktų dokumentų apskaitymą ir jų apmokėjimą, tačiau nepatvirtina subrangos sutarties vykdymo ar nevykdymo fakto, aplinkybės, kad atsakovė pilnumoje atsiskaitė su ieškove už atliktus darbus, nes atliktų darbų aktas Nr. 7, PVM sąskaita faktūra dėl 22 920 Eur apmokėjimo į atsakovės apskaitą nebuvo įtraukti. Teismo posėdžio metu atsakovės įmonės vadovas P. R. nurodė, kad objekto atnaujinimo darbai baigti 2018 m. sausio mėnesį, defektai pašalinti, 2018 m. vasario mėnesį objektas priduotas užsakovui, iš ko seka, kad darbai, kuriuos atliko ir ieškovė, laikytini atlikti tinkamai. Taigi, atsižvelgiant į liudytojo A. D. paaiškinimų reikšmingumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo jais nesiremti, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas rėmėsi vien jais, atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi šio liudytojų paaiškinimai buvo vertinami kitų, aukščiau nurodytų byloje esančių įrodymų kontekste, nenukrypstant nuo įrodymų vertinimo taisyklių.
22. Nors atsakovė apeliaciniame skunde ir akcentuoja, jog ieškovė privalo turėti dokumentus, patvirtinančius, kad ji atliko akte nurodytus darbus (nepateikė teismui statybinių medžiagų įsigijimo ir jų perdavimo dokumentų, sertifikatų), tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsisakydama pasirašyti ieškovės pateiktus dokumentus, ginčydama ieškovės vienašališkai pasirašytą aktą, privalo paneigti tame akte nurodytų darbų kiekius konkrečiais priešingais įrodymais, tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Kadangi šalys subrangos sutartyje susitarė, kad sutarties kaina, kurią atsakovė sumoka ieškovei, nustatoma pagal faktinį atliktų darbų kiekį – aktuojami darbai pagal faktą (sutarties 2.1. punktas), iš to seka, jog tikslus darbų kiekis subrangos sutarties sudarymo dieną ją pasirašiusioms šalims nebuvo žinomas, todėl apmokėjimo už darbą dydis priklausė nuo faktiškai atliktų darbų kiekio, kurių atsakovė taip ir nepaneigė.
23. Atsakovė taip pat pabrėžia statybos žurnalo svarbą įrodinėjant atliktus rangos darbus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad visų pirma jokie atliktų darbų faktiniai matavimai nebuvo atliekami. Antra, iš VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės pateiktos informacijos ir UAB „R. A.“ surašytos pažymos apie savo jėgomis atliekamus darbus ir subrangovus, matyti, kad remiantis atsakovės sudaryta pažyma ir užsakovo turima informacija, ligoninės pastato atnaujinimo darbus vykdė pati atsakovė, ji užsakovo nebuvo informavusi apie subrangovų (R. J. įmonės, UAB „Pajūrio stogo dangos“) atliekamus stogo, sienų ir cokolio šiltinimo darbus, VŠĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei nebuvo žinoma apie tai, kad dalį darbų, numatytų rangos sutartyje, kuriuos įsipareigojo atlikti pati atsakovė, atliko subrangovai. Taigi esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad statybos žurnale jokių įrašų apie subrangovų, tame tarpe ir ieškovės, atliekamus darbus nebuvo, visi darbai statybos žurnale buvo įrašomi kaip atlikti paties rangovo – atsakovės, pasirašiusios sutartį su užsakovu dėl pastato modernizavimo darbų. Kadangi dėl pačios atsakovės veiksmų nėra galimybės sulyginti visų subrangovų atliktų darbų tikslių apimčių, todėl atsakovės formaliai deklaruojami argumentai dėl statybos darbų žurnalo nelaikytini nei logiškais, nei pagrįstais.
24. Byloje esančių įrodymų visuma - subrangos sutartis įstatymų nustatyta tvarka nenutraukta, atsakovė neįrodė, kad atsakovė darbų neatliko, byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ginčo akte nurodyti darbai turėjo kokių nors konkrečių trūkumų, dėl kurių nebūtų buvę galima tų darbų rezultato naudoti pagal paskirtį, statybos darbai yra užbaigti, pastatas eksploatuojamas, statinys atitinka statinio projekto sprendinius, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė negalėjo nepasirašyti ieškovės pateikto atliktų darbų akto Nr. 7 CK 6.694 straipsnio 4 dalies pagrindu.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, turi teisę bet ne pareigą nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Taigi, atsižvelgiant į šalių pateiktų ir byloje esančių, teismo ištirtų įrodymų visumą, jų pakankamumą, ryšį su įrodomuoju dalyku, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įrodinėjimo dalyką, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą ir nesant būtinumo reikalauti iš ieškovės papildomų įrodymų, kurių pasak atsakovės ieškovė nepateikė, remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, pagrįstai įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą bei priėmė byloje teisiškai pagrįstą sprendimą, nenukrypdamas nuo teismų praktikoje išplėtotų įrodymų vertinimo taisyklių. Ir vertinti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
26. Kiti apeliantės argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
27. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos ieškovės turėtos 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
28. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės UAB „R. A.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) ieškovei R. J. įmonei (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) teisinės pagalbos išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.