Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-04-22 · Administracinė byla Nr. eAS-434-624/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-22
Bylos Nr.
eAS-434-624/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06456-2025-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Milda Vainienė
Pareiškėjas
Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos
Atsakovas
viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-434-624/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06456-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Kazlų Rūdos savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2025/3-35-241 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad perkančiosios organizacijos Teisės ir viešųjų pirkimų skyriuje iš viso yra 7 pareigybės, iš jų užimtos tik 5: 2 viešųjų pirkimų specialistai, 1 viešosios tvarkos specialistas, 1 teisininkas ir vedėjas, t. y. padalinyje, kuris yra atsakingas už teisinių ir procesinių dokumentų rengimą, dirba mažiau žmonių nei yra nustatyta pagal vidines tvarkas bei pareigybes. Kadangi perkančiosios organizacijos žmogiškieji ištekliai yra mažesni nei turėtų būti ir dėl to yra padidėjusi darbų apimtis, atitinkamai neįmanoma kai kuriais atvejais nustatytu laiku parengti atitinkamų teisinių dokumentų, taip pat ir skundų teismams. Teigė, kad iš penkių Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojų 2025 m. rugsėjo mėnesį visi darbuotojai turėjo nedarbingumo ir (ar) iš anksto suplanuotų atostogų laikotarpius. Pareiškėjo vertinimu, parengti ir pateikti skundo nustatytu terminu nebuvo įmanoma dėl nepakankamų žmogiškųjų išteklių, išskirtinai padidėjusio darbo krūvio, kelių darbuotojų vienalaikių atostogų ir nedarbingumo bei tuo laikotarpiu faktiškai nefunkcionavusio teisinio padalinio.

Pareiškėjo nuomone, terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas panaikinti 2025 m. lapkričio 18 d. Sprendimą, yra praleidęs terminą skundui paduoti. Pareiškėjas objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis priežastimis, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti, nurodė, kad perkančiosios organizacijos Teisės ir viešųjų pirkimų skyriuje iš viso yra 7 pareigybės, iš kurių užimtos tik 5, t. y. padalinyje, kuris yra atsakingas už teisinių ir procesinių dokumentų rengimą, dirba mažiau žmonių nei yra nustatyta pagal vidines tvarkas bei pareigybes. Pareiškėjo vertinimu, parengti ir pateikti skundo nustatytu terminu nebuvo įmanoma dėl nepakankamų žmogiškųjų išteklių, išskirtinai padidėjusio darbo krūvio, kelių darbuotojų vienalaikių atostogų ir nedarbingumo bei tuo laikotarpiu faktiškai nefunkcionavusio teisinio padalinio.

Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais sprendžiant analogiškus klausimus ir įvertinęs tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, negali būti laikomos svarbiomis priežastimis, teismas pareiškėjo prašymo netenkino. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog tuo metu, kai turėjo būti rengiamas skundas teismui, keli darbuotojai atostogavo, o vienam darbuotojui buvo išduotas laikinas nedarbingumas, t. y. tuo laikotarpiu faktiškai nefunkcionavo teisinis padalinys, jis nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kokios priežastys lėmė termino skundui paduoti praleidimą po to, kai pasibaigė darbuotojo nedarbingumas. Taip pat nepateikta įrodymų, kad grįžus iš atostogų kitų darbuotojų darbai buvo svarbesni (skubesni) už skundo rengimą teismui. Teismas nustatė, kad iš prie skundo pateiktų dokumentų matyti, jog atostogų įsakymai buvo priimti jau žinant apie šiuo skundu ginčijamą Sprendimą, neįvertinus likusių darbuotojų darbo krūvio ir nesprendžiant klausimo dėl atostogų atšaukimo. Teismo vertinimu, netinkamas darbo organizavimas negali būti laikoma objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjui laiku paduoti skundą teismui. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertino, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, delsė laiku pateikti teismui skundą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Teismas objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių ilgą delsimą pateikti skundą dėl ginčijamo akto panaikinimo, nenustatė.

Kadangi skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas, teismas skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

III.

Pareiškėjas Administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti arba perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, skundo pirmosios instancijos teismui padavimo aplinkybes, nurodo, kad terminas skundui paduoti turėjo būti atnaujintas. Galimybę atnaujinti terminą nustato tiek teisinis reguliavimas, tiek ir suformuota teismų praktika. Ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Regionų administracinis teismas neįvertino pareiškėjo šiuo metu turimų žmogiškųjų išteklių bei jų objektyvaus sumažėjimo. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjo Teisės ir viešųjų pirkimų skyriuje šiuo metu yra iš viso 7 pareigybės, iš kurių užimtos yra tik 5, iš jų šiuo metu: 2 viešųjų pirkimų specialistai, 1 viešosios tvarkos specialistas, 1 teisininkas ir 1 vedėjas. Taigi faktiškai skundą galėjo parengti tik viešųjų pirkimų specialistai (iš dalies), arba teisininkas.

Faktas, kad vietoje septynių pareigybių faktiškai užimtos tik penkios, taigi dirba tik penki darbuotojai, o tai reiškia, jog kiekvienam iš jų tenkantis darbo krūvis yra neproporcingai padidėjęs. Tokia situacija tęsiasi nuo 2025 m. vasario 22 d. Nors perkančioji organizacija reguliariai ieško darbuotojų, galinčių eiti pareigas Teisės ir viešųjų pirkimų skyriuje, ir nuolat skelbia konkursus pareigybėms užimti, tačiau neatsiranda žmonių, kurie sutiktų dirbti. Tokia situacija nėra įprasta ar planinė, ji objektyviai lemia funkcijų atlikimo sulėtėjimą ir riboja institucijos galimybes užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą nustatytais terminais. Todėl šis žmogiškųjų išteklių trūkumas kvalifikuotinas kaip objektyvi ir nuo pareiškėjo valios nepriklausanti kliūtis, sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Aplinkybė, kad skyrius faktiškai veikia sumažintais žmogiškaisiais ištekliais, reiškia ir tai, jog pareiškėjas objektyviai negalėjo užtikrinti skundo parengimo įprastais terminais, nes funkcijų pasiskirstymas ir darbuotojų apkrova akivaizdžiai ribojo realias galimybes laiku atlikti procesinius veiksmus. Todėl Regionų administracinis teismas privalėjo įvertinti, ar tokia situacija sudarė objektyvią kliūtį skundą parengti laiku ir, ar būtent dėl šios priežasties buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas. Teismas privalėjo įvertinti, kad penki darbuotojai vykdo ne tik viešųjų pirkimų ar teisines funkcijas, bet ir kitus vidaus teisinio ir susijusio pobūdžio darbus, todėl darbuotojų krūvis yra neproporcingai didelis, tai riboja galimybę nedelsiant parengti procesinius dokumentus. Skundą realiai galėjo rengti tik vienas teisininkas ir ribotos apimties pagalbą galintys suteikti du viešųjų pirkimų specialistai, taigi akivaizdu, jog žmogiškųjų išteklių trūkumas sudarė objektyvią kliūtį operatyviai atlikti šį procesinį veiksmą. Teismas, neįvertinęs tokios darbo organizavimo situacijos ir nepalyginęs faktinės pareiškėjo institucijos apkrovos, tokiu būdu eliminavo galimybes pareiškėjui ginti savo teises teisme.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas iš esmės pritarė (neprieštaravo) pareiškėjo argumentams, jog 2025 m. rugsėjo–spalio mėnesiais Administracija neturėjo galimybės parengti skundo dėl esamų darbuotojų nedarbingumo ir / ar iš anksto suplanuotų atostogų. Be to, laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. iki 2025 m. rugsėjo 22 d. (išskyrus vieną darbo dieną) skyriuje nebuvo ir teisininko. Skyriaus specialistų nebuvimo metu, krūvis turėto būti pagal atliekamas funkcijas paskirstomas likusiems skyriaus darbuotojams.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad objektyvūs duomenys patvirtina, jog ir 2025 m. lapkričio mėnesį Administracijos skyriuje ne visi specialistai dirbo pilnu etatu. Pažymi, kad 2025 m. lapkričio mėnesį pareiškėjas didesnį dėmesį dėl objektyvių priežasčių turėjo sutelkti viešųjų pirkimų procedūrų atlikimui. Jeigu pareiškėjas nevykdytų viešųjų pirkimų procedūrų numatytų laiku, atsirastų didelė žala tiek pareiškėjui, tiek viešajam interesui: pareiškėjas netektų galimybės įsigyti būtinų prekių, paslaugų ir darbų nustatytais terminais; tiekėjai dėl pradelstų terminų (atsakymų į paklausimus rengimas, atsakymų į pretenzijas rengimas) teiktų pretenzijas ir ieškinius teismams. Pareiškėjos atsisakymas apleisti viešųjų pirkimų procedūras ir prioritetinis dėmesys šių procedūrų vykdymui patvirtina, kad skundo vėlavimą lėmė objektyvios, neišvengiamos ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės.

Pareiškėjas akcentuoja, kad 2025 m. spalio–lapkričio mėnesiais vyko itin intensyvios viešųjų pirkimų procedūros: 2025 m. spalio–lapkričio mėnesiais buvo surašyta iš viso net 46 viešųjų pirkimų procedūrų protokolai; 127 įvairūs pranešimai skirtingose viešųjų pirkimų procedūrose; reikėjo atlikti iš viso net 60 skirtingų vertinimo veiksmų viešųjų pirkimų procedūrose. Šie skaičiai rodo nuolatinį, kasdienį ir itin intensyvų darbą, kai viešųjų pirkimų specialistai turėjo dalyvauti komisijų posėdžiuose, atlikti vertinimus ir rengti dokumentus praktiškai be pertraukos. Toks darbo krūvis yra akivaizdžiai perteklinis ir nepaliko realios galimybės skirti laiko papildomoms užduotims, įskaitant skundo teismui rengimą, todėl šios aplinkybės patvirtina, jog objektyviai nebuvo įmanoma laiku parengti skundą teismui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą terminą skundui paduoti atnaujinti.

Pareiškėjas pažymi, kad į kitų darbuotojų darbo pareigas neįeina skundų teismams rengimas, todėl jie negalėjo perimti skundo teismui rengimo funkcijos. Taigi daugiau asmenų, galinčių parengti skundą, skyriuje nebuvo. Laikotarpis, kai pareiškėjas galėjo rengti skundą teismui, prasidėjo tik tuomet, kai į darbą grįžo viešųjų pirkimų specialistė – nuo 2025 m. lapkričio 11 d. Į darbą grįžus viešųjų pirkimų specialistei, prie skundo rengimo galėjo efektyviai prisidėti skyriuje dirbusi teisininkė, kuri viešųjų pirkimų specialistės nedarbingumo metu turėjo padėti spręsti su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu susijusius klausimus.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad jo veiksmuose nebuvo jokių piktnaudžiavimo veiksmų. Pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių 2025 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais susidūrė ne tik su mažesniu nei reikalinga darbuotojų skaičiumi Teisės ir viešųjų pirkimų skyriuje, bet ir su nenumatytomis papildomomis aplinkybėmis – darbuotojų nedarbingumu. Pareiškėjas skundą parengė iš karto po to, kai tą leido žmogiškieji ištekliai. Tokiu būdu pareiškėjas elgėsi sąžiningai, dėjo pastangas skundui parengti ir skundą parengė pasitaikius pirmajai objektyviai galimybei. Šiuo atveju, atsisakius atnaujinti terminą skundui paduoti, būti pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai dėl viešojo administravimo subjekto padarytų pažeidimų, tai nesuderinama su teisinės valstybės principu.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, termino neatnaujinimas šioje situacijoje reikštų ne proporcingą procesinės drausmės užtikrinimą, o pareiškėjo teisės į teisminę gynybą paneigimą. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė ir konvencinė teisė, kurios esmė negali būti paneigta formaliais procesinių terminų argumentais, ypač kai terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Viešojo administravimo subjektui negalima atsisakyti suteikti teisminės gynybos vien tik remiantis formaliu termino praleidimu, kai byloje nustatyta, jog pareiškėjas veikė rūpestingai, sąžiningai, reagavo iš karto, kai tik objektyviai atsirado galimybė, ir praleidimo priežastis buvo susijusi su žmogiškųjų išteklių trūkumu bei imperatyvia pareiga prioritetiškai vykdyti viešųjų pirkimų procedūras. Tokia situacija suponuoja, kad termino neatnaujinimas būtų ne proporcingas, o paneigiantis ar pernelyg ribojantis teisę kreiptis teisminės gynybos.

Atsiliepimas

Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad esminis pareiškėjo argumentas, kuriuo grindžiamas termino paduoti skundą praleidimas, yra darbuotojų užimtumas, jų trūkumas, esamų darbuotojų atostogos ir nedarbingumas. Teigia, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo paduoti. Aktualiu laikotarpiu pareiškėjo žmogiškieji resursai buvo pakankami skundui laiku paduoti, o pareiškėjo argumentai, kuriais grindžiamas termino praleidimas, neįrodo, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių.

Atsakovas pažymi, kad aplinkybės, susijusios su viešaisiais pirkimais (pirkimų planavimas, jų paskelbimas ir vykdymas), taip pat negali pateisinti termino skundui paduoti praleidimą. Viešųjų pirkimų procedūros išimtinai priklauso nuo paties pareiškėjo, ir yra įprasta jo veikla, todėl negali būti laikoma nenumatyta aplinkybe, kuri pateisintų vėlavimą paduoti skundą teismui.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas, nustatęs, jog jo vidinių resursų nepakanka atstovauti teisminiame ginče, turėjo teisę pasitelkti išorinę pagalbą, t. y. pasitelkti advokato pagalbą rengiant skundą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, negali būti laikomos svarbiomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis priežastimis, pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti skundą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, teismas neįvertino pareiškėjo turimų žmogiškųjų išteklių bei jų objektyvaus sumažėjimo aktualiu laikotarpiu, todėl terminas turi būti atnaujintas. Termino neatnaujinimas būtų neproporcingas ir paneigiantis ar pernelyg ribojantis teisę kreiptis teisminės gynybos.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydamas panaikinti CPVA 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2025/3-35-241. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti. Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas iš esmė grindžia darbuotojų trūkumu, jų užimtumu atliekant prioritetines viešųjų pirkimų procedūras, darbuotojų atostogomis ir laikinu nedarbingumu. Teigia, kad termino praleidimą lėmė objektyvios aplinkybės, kurios, pareiškėjo vertinimu, sudaro pagrindą terminą skundui paduoti atnaujinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-555-442/2026). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-865-624/2025), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013, 2026 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-821/2026). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-643-520/2022, 2026 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-543-442/2026).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, laikomasi nuostatos, kad padidėjęs darbo krūvis negali pateisinti termino praleidimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-420/2010).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; kt.).

Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką juridiniam asmeniui keliami aukštesni standartai, t. y. didesni profesionalumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl, siekdamas ginti savo teises, juridinis asmuo turi būti aktyviu proceso dalyviu ir suvokti procesinių terminų svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-273-822/2023, 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-457-822/2025).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą nurodytus argumentus, atskirajame skunde nurodytus argumentus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant ABTĮ 30 straipsnio nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti priežastys negali būti laikomos objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui laiku paduoti skundą teismui.

Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, darbo organizavimo trūkumai, padidėjęs darbo krūvis ar kiti, pareiškėjo teigimu, prioritetiniai viešųjų pirkimų darbai ir kt., negali būti laikomi objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui laiku paduoti skundą teismui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėjas, laikotarpiu, kuomet pareiškėjas galėjo pateikti skundą teismui, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 19 d. iki 2025 m. spalio 20 d., Administracijos žmogiškieji resursai buvo pakankami, nes, kaip matyti iš paties pareiškėjo pateiktų įrodymų, Teisės ir viešųjų pirkimų skyriuje 2025 m. rugsėjo mėn. dirbo 4 darbuotojai iš 5, o spalio mėn. – 5 darbuotojai. Taigi nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su darbuotojų trūkumu aktualiu laikotarpiu ir dėl to negalėjimo pateikti teismui skundą laiku.

Kitos pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės – padidėjęs darbo krūvis dėl viešųjų pirkimų vykdymo ir didelis rengiamų dokumentų, susijusių su viešaisiais pirkimais, skaičius, prioritetas skiriamas darbams, susijusiems su viešaisiais pirkimais ir kitos, taip pat negali būti laikomos nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis priežastimis, pateisinančiomis termino paduoti skundą praleidimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, vertino bylos aplinkybes, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė