Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-03-04 · Administracinė byla Nr. eAS-738-821/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-04
Bylos Nr.
eAS-738-821/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06588-2025-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė (pran.)
Pareiškėjas
F. A. C.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-738-821/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06588-2025-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. A. C. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. A. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas F. A. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 25S176903, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (toliau – ir 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas); 2) Departamento 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 25S254533, kuriuo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti jį iki 2025 m. gruodžio 20 d. išvykti į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimo vykdymą iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą ginčyti Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, kurį grindė argumentais, kad jis (pareiškėjas) nebuvo supažindintas su šiuo sprendimu, pareiškėjas nemokėjo atidaryti jam atsiųsto failo, jis nemoka lietuvių kalbos, jog galėtų suprasti pateiktą tekstą. Departamentas priėmė daug skirtingų sprendimų dėl pareiškėjo, kurie prieštarauja vieni kitiems, todėl pareiškėjas nesuprato priimtų sprendimų turinio. Pareiškėjas teigė buvęs Departamento suklaidintas, nes jam iš pradžių buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, Leidimas), vėliau jis panaikintas, nes neteisingai nurodyta Leidimo galiojimo data, todėl pareiškėjas manė, jog atsakovas priims kitą sprendimą su teisingomis datomis. Pareiškėjas matė, kad Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) yra patalpintas kažkoks sprendimas, tačiau nesugebėjo jo atidaryti, o vėliau Departamentas priėmė 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą, kuris, pareiškėjo teigimu, prieštarauja 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimui.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino ginčyti Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą atnaujinimo ir šią skundo dalį atsisakė priimti; teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Departamento 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimo panaikinimo; taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Departamento 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimo vykdymą iki kol nebus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 22 d. pateikė pirmosios instancijos teismui pakartotinį prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo paduoti. Pareiškėjas prašymą grindė argumentais, kad jis nebuvo supažindintas su šiuo sprendimu, galbūt sprendimą MIGRIS peržiūrėjo pareiškėjo ankstesnis atstovas (advokatas), pas kurį jis nuvyko, gavęs pranešimą MIGRIS, arba kiti asmenys, kurie turėjo prieigą prie pareiškėjo el. pašto. Pareiškėjas rado savo el. pašte susirašinėjimą su atsakovu, nes jis (pareiškėjas) 2025 m. spalio 2 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisingomis datomis, t. y. jau po to, kai buvo priimtas skundžiamas 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas. Tą pačią dieną atsakovas informavo pareiškėją, jog deda visas pastangas kuo greičiau priimti naują sprendimą. 2025 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl sprendimo su teisingomis datomis priėmimo. Po šio pranešimo pareiškėjas buvo pakviestas atvykti pas atsakovą ir jam buvo įteiktas popierinis 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo variantas ir 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimas dėl grąžinimo į kilmės šalį.

Šalies argumentai

Departamentas pirmosios instancijos teismui pateiktoje nuomonėje prašė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl termino skundui dėl 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo paduoti, nes pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, lėmusių termino skundui paduoti praleidimą.

II.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2026 m. sausio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo paduoti.

Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas skundžiamą aktą gavo 2025 m. rugpjūčio 7 d. 15 val. 28 min. 51 sek., o jį perskaitė 2025 m. rugpjūčio 7 d. 16 val. 10 min. 48 sek., t. y. pareiškėjas apie Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą sužinojo nepraėjus valandai laiko po jo išsiuntimo. Be to, iš pareiškėjo prašyme nurodyto paaiškinimo, jog jis, gavęs MIGRIS pranešimą, nuvyko pas advokatą, kuris galbūt peržiūrėjo MIGRIS pranešimą, galima daryti išvadą, jog apie priimtą 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą jam buvo žinoma apsilankymo pas advokatą metu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kreipėsi į atsakovą su 2025 m. spalio 2 d. prašymu priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisingomis datomis, t. y. po to, kai jau buvo priimtas 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas. 2025 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl sprendimo su teisingomis datomis priėmimo. Be to, iš pareiškėjo 2025 m. spalio 2 d. laiško turinio matyti, jog jis į Departamentą kreipėsi dėl 2025 m. liepos 3 d. ir 2025 m. rugsėjo 29 d. priimtų sprendimų, kuriais Departamento sprendimas buvo pripažintas negaliojančiu dėl leidime laikinai gyventi klaidingai nurodyto galiojimo laikotarpio. Departamentas šiuo aspektu paaiškino, jog 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi buvo priimtas kitu pagrindu, t. y. išnagrinėjus pareiškėjo prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi, t. y. Departamentas sprendė du visiškai skirtingus pareiškėjo prašymus.

Teismas byloje nustatė, kad Departamentas 2025 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 25S166170 nusprendė panaikinti Departamento 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 24S185321 išduotą leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas nutraukė studijas Vilniaus universitete. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl 2025 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 25S166170 panaikinimo. Iš Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo turinio matyti, jog atsakovas sprendė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra priimtas studijuoti Vilniaus kolegijoje.

Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad Departamentas 2025 m. rugpjūčio 7 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, išnagrinėjęs naują pareiškėjo prašymą.

Teismas akcentavo, kad 2025 m. gruodžio 18 d. nutartyje buvo detaliai pasisakyta dėl pareiškėjo nurodytų termino kreiptis į teismą dėl Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo praleidimo priežasčių, todėl šių motyvų teismas nekartoja.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas dėl Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą dėl paties pareiškėjo veiksmų (neveikimo). Pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, todėl terminą skundui paduoti jis praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

III.

Pareiškėjas F. A. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 7 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui dėl Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Departamentas priėmė tris skirtingus sprendimus pagal tą patį pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jis studijuoja Vilniaus kolegijoje: pareiškėjas 2025 m. gegužės 6 d. pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi studijų Vilniaus kolegijoje pagrindu; Departamentas, 2025 m. gegužės 15 d. išnagrinėjęs pareiškėjo 2025 m. gegužės 6 d. prašymą, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi (išduotą studijų Vilniaus universitete pagrindu) ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi studijų Vilniaus kolegijoje pagrindu; Departamentas 2025 m. liepos 3 d. sprendimu, nustatęs, kad 2025 m. gegužės 15 d. sprendime klaidingai įrašytas terminas, kuriam išduodamas Leidimas, panaikino 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą (studijoms Vilniaus kolegijoje); taip pat Departamentas 2025 m. liepos 23 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą studijoms Vilniaus universitete (dėl šio sprendimo ginčo nėra, nes pareiškėjas pakeitė mokslo įstaigą ir jam 2025 m. gegužės 6 d. buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi, kuris vėliau panaikintas 2025 m. liepos 3 d. sprendimu). Po to, kai Departamentas panaikino pareiškėjui studijų Vilniaus kolegijoje pagrindu 2025 m. gegužės 15 d. išduotą leidimą laikinai gyventi, kadangi jis buvo su neteisingomis datomis, 2025 m. rugpjūčio 7 d. priėmė kitą sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi studijoms Vilniaus kolegijoje. Tai reiškia, kad Departamentas dėl pareiškėjo 2025 m. gegužės 6 d. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi studijų Vilniaus kolegijoje pagrindu priėmė net tris sprendimus – 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu išdavė leidimą laikinai gyventi, 2025 m. liepos 3 d. sprendimu panaikino Leidimą, o vėliau priėmė 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, kuriuo jau atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas pakartoja aplinkybes, nurodytas jo prašymuose atnaujinti praleistą terminą, ir mano, kad jis buvo suklaidintas, pareiškėjas nebuvo susipažinęs su Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu, jis 2025 m. spalio 2 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo su teisingomis datomis, nes pareiškėjas nežinojo apie jau atliktą klaidos ištaisymą ir priimtą 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą. Departamentas pareiškėjui nurodė, kad deda visas pastangas, kuo greičiau priimti naują sprendimą. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 1 d. pakartotinai kreipėsi į Departamentą ir po šio pranešimo jis buvo pakviestas į Departamentą, jam buvo įteiktas popierinis 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo variantas ir 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimas dėl grąžinimo į kilmės šalį.

Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju terminas buvo praleistas dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, Departamento klaidinančių veiksmų ir ankstesnio pareiškėjo atstovo veiksmų, nepaaiškinus jam apie 2025 m. rugpjūčio 7 d. priimtą sprendimą ir jo teisinę reikšmę.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas paaiškina, kad Departamentas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi studijoms Vilniaus universitete. 2024 m. rugpjūčio 26 d. buvo išduotas leidimais laikinai gyventi, galiojantis iki 2026 m. liepos 26 d. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 6 d. pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi studijų Vilniaus kolegijoje pagrindu. Departamentas 2025 m. gegužės 15 d., išnagrinėjęs pareiškėjo 2025 m. gegužės 6 d. prašymą, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi studijoms Vilniaus kolegijoje. Departamentas, nustatęs, kad 2025 m. gegužės 15 d. sprendime klaidingai įrašytas terminas, kuriam išduodamas leidimas laikinai gyventi, 2025 m. liepos 3 d. sprendimu panaikino 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą ir informavo pareiškėją, kad apie naujo sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priėmimą jis bus informuotas per MIGRIS komunikaciją.

Atsakovas nurodo, kad siekiant priimti naują sprendimą dėl tinkamai įrašyto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio, 2025 m. liepos 17 d. buvo gautas Vilniaus universiteto pranešimas, kuriame nurodyta, kad dėl akademinės etikos pažeidimo 2025 m. liepos 14 d. nutraukta su pareiškėju sudaryta studijų sutartis. Atsižvelgdamas į naujai gautą informaciją, Departamentas privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi studijų Vilniaus universitete pagrindu, todėl buvo priimtas 2025 m. liepos 23 d. sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi studijoms Vilniaus universitete. Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. liepos 3 d. sprendimu buvo panaikintas 2025 m. gegužės 15 d. sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi, t. y. visiškai pasikeitus pareiškėjo situacijai, Departamentas iš naujo nagrinėjo pareiškėjo 2025 m. gegužės 6 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi studijų Vilniaus kolegijoje pagrindu. Departamentas 2025 m. rugpjūčio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi studijoms Vilniaus kolegijoje.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodytos terminą ginčyti Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą praleidimo priežastys rodo jo nerūpestingumą ir aplaidumą. Pareiškėjas iš esmės nenurodė objektyvių aplinkybių, lėmusių termino skundui paduoti praleidimo priežastis, taip pat pareiškėjas neįrodė, jog terminas atskirojo skundo padavimui buvo praleistas dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl nėra pagrindo panaikinti teismo priimtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 7 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo paduoti, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundą dėl Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo teismui padavė praleidęs įstatyme nustatytą terminą ir nenurodė objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą, netenkinto pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad terminas buvo praleistas dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, Departamento priimtų klaidinančio turinio sprendimų ir ankstesnio pareiškėjo atstovo veiksmų, nepaaiškinus jam apie Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. priimtą sprendimą ir jo teisinę reikšmę.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas skundą dėl Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo padavė praleidęs Įstatyme nustatytą terminą, todėl nagrinėjamu atveju vertinama, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo galbūt pažeistas teises sieja su Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu, kuriuo atsisakyta jam išduoti leidimą laikinai gyventi studijų Vilniaus kolegijoje pagrindu, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, ir 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti jį iki 2025 m. gruodžio 20 d. išvykti į (duomenys neskelbtini).

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą, tikslinga aptarti faktines aplinkybes, susijusias su Departamento priimtais sprendimais dėl pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Byloje nustatyta, kad Departamento 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi studijų Vilniaus universitete pagrindu, galiojantis iki 2026 m. liepos 26 d.

Pareiškėjas 2025 m. gegužės 6 d. pateikė Departamentui naują prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi studijų Vilniaus kolegijoje pagrindu. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2025 m. gegužės 6 d. prašymą, 2025 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi ir išduoti jam naują Leidimą studijoms Vilniaus kolegijoje.

Departamentas, nustatęs, kad 2025 m. gegužės 15 d. sprendime klaidingai nurodytas Leidimo galiojimo terminas, 2025 m. liepos 3 d. sprendimu panaikino Departamento 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą ir informavo pareiškėją, kad apie naujo sprendimo dėl Leidimo išdavimo priėmimą jis bus informuotas per MIGRIS komunikaciją.

Departamentui siekiant priimti naują sprendimą dėl tinkamai įrašyto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio, 2025 m. liepos 17 d. buvo gautas Vilniaus universiteto pranešimas, kuriame nurodyta, kad dėl akademinės etikos pažeidimo 2025 m. liepos 14 d. nutraukta su pareiškėju sudaryta studijų sutartis. Atsižvelgdamas į gautą informaciją, Departamentas 2025 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi studijų Vilniaus universitete pagrindu. Būtent šio sprendimo pagrindu, t. y. įvertinus tai, kad Departamento 2025 m. liepos 23 d. sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi studijoms Vilniaus universitete ir dėl to pareiškėjas neteko teisinio pagrindo būti Lietuvos Respublikoje, Departamentas 2025 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę (įpareigojo pareiškėją iki 2025 m. gruodžio 20 d. išvykti į (duomenys neskelbtini)). Reikalavimas dėl Departamento 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimo panaikinimo yra priimtas nagrinėti šioje byloje.

Kadangi, kaip minėta, Departamento 2025 m. liepos 3 d. sprendimu buvo panaikintas 2025 m. gegužės 15 d. sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi studijų Vilniaus kolegijoje pagrindu, Departamentas iš naujo nagrinėjo pareiškėjo 2025 m. gegužės 6 d. prašymą išduoti jam Leidimą studijoms Vilniaus kolegijoje ir 2025 m. rugpjūčio 7 d. priėmė pareiškėjo siekiamą ginčyti sprendimą, kuriuo atisakyta išduoti pareiškėjui Leidimą ir kurio apskundimo terminą prašoma atnaujinti.

Nors byloje yra pateikti duomenys, jog pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą MIGRIS komunikacijoje gavo tą pačią minėto sprendimo priėmimo dieną, tačiau iš pareiškėjo skunde nurodytų argumentų matyti, kad jis nesuprato 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu jam sukeliamų teisinių pasekmių, pareiškėjui nebuvo aišku, kokius procesinius veiksmus dėl jo teisinės padėties atlieka atsakovas, nes nuo pareiškėjo 2025 m. gegužės 6 d. pateikto prašymo išduoti jam naują Leidimą studijoms Vilniaus kolegijoje atsakovas priėmė penkis skirtingus procesinius sprendimus, turinčius įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai Lietuvos Respublikoje – vienas iš tokių sprendimų yra Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi pagal 2025 m. gegužės 6 d. prašymą. Aplinkybę, kad pareiškėjas iki tol, kol jam atvykus į Departamentą buvo įteikti 2025 m. rugpjūčio 7 d. ir 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimai, nežinojo apie baigtą jo 2025 m. gegužės 6 d. prašymo dėl Leidimo išdavimo studijoms Vilniaus kolegijoje nagrinėjimo procedūrą, patvirtina pareiškėjo 2025 m. spalio ir lapkričio mėnesio susirašinėjimas el. paštu su Departamentu. Pareiškėjas ne vieną kartą Departamento teiravosi, kada bus ištaisyta 2025 m. gegužės 16 d. sprendime padaryta klaida dėl Leidimo galiojimo termino, informavo, jog pradėjo studijas Vilniaus kolegijoje, reguliariai jas lanko ir yra sumokėjęs visą mokestį už pirmuosius studijų metus; Departamentas, atsakydamas pareiškėjui į el. laiškus, nurodė, kad apgailestauja už nepatogumus ir deda visas pastangas kuo greičiau priimti naują sprendimą, apie kurį pareiškėjas bus informuotas per savo MIGRIS paskyrą. Taigi, yra pagrindas sutikti su pareiškėju, kad Departamentas jį suklaidino teikdamas, jog sprendimas dėl klaidos nurodant netinkamą Leidimo galiojimo datą, padarytos 2025 m. gegužės 16 d. sprendime nagrinėjant pareiškėjo 2025 m. gegužės 6 d. prašymą, ištaisymo bus netrukus priimtas, kai sprendimas tuo aspektu, t. y. dėl pareiškėjo 2025 m. gegužės 6 d. prašymo, Departamento jau buvo priimtas 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti paaiškinimai ir pateikti įrodymai sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo paduoti praleido dėl objektyvių priežasčių, susijusių su Departamento per trumpą laiką priimtų procesinių sprendimų dėl pareiškėjo teisinės padėties gausa, dėl kurios pareiškėjas, būdamas užsienio valstybės piliečiu, nemokančiu valstybinės lietuvių kalbos, nesugebėjo tinkamai įvertinti Departamento priimtų sprendimų teisinės reikšmės ir laiku pasinaudoti apskundimo teise, todėl praleido Įstatyme nustatytą apskundimo terminą. Atsižvelgiant į Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjui sukeliamas teisines pasekmes (neišduotas leidimas laikinai gyventi), į tai, kad pareiškėjas yra pradėjęs vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su siekto gauti Leidimo išdavimu (studijuoti Vilniaus kolegijoje), yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą ginčyti 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir suteikti pareiškėjui teisę apginti savo galbūt pažeistas teises teisme.

Pažymėtina, kad, formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Be to, formalus įstatymo normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-656-556/2021, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-442/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-724-602/2025; kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo dėl Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo padavimo terminą, todėl atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nesant duomenų, jog pareiškėjas tokiu būdu siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Departamento 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo paduoti, o šios skundo dalies priėmimo klausimas perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo F. A. C. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 7 d. nutartį pakeisti.

Tenkinti pareiškėjo F. A. C. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo paduoti.

Pareiškėjo F. A. C. skundo dalies dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasIveta PelienėSkirgailė Žalimienė