- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-66-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18472-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Kauno energija“
- Trečiasis asmuo
- A. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28837-775/2019 pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, trečiajam asmeniui A. D. dėl šilumos energijos vartojimo sutarties pripažinimo nutraukta nuo 2016 m. spalio 6 d. ir įpareigojimo atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2019 m. spalio 23 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo teismo pripažinti ieškovės ir atsakovės 2001 m. sudarytą sutartį dėl ieškovės butui skirtos šilumos energijos tiekimo ir vartojimo nesąžininga ir nutraukta nuo 2016 m. spalio 6 d., įpareigojant atsakovę pašalinti šios nesąžiningos vartojimo sutarties taikymo padarinius – atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2019 m. spalio 23 d., nepriskiriant ieškovės butui jokios centralizuotos šilumos energijos už buto šildymą, taip pat įtraukti į bendro naudojimo patalpų šildymą į visas name esančias asmeninio naudojimo patalpas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-974-944/2018 K. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovės ir atsakovės AB „Kauno energija“ 2003 m. šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį vienašališkai nutraukta nuo 2011 m. spalio 19 d. ir įpareigoti ieškovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, atsakovės butui nepriskiriant jokios šilumos energijos už buto šildymą, taip pat į šilumos paskirstymą neįtraukiant neapskaityto karšto vandens šilumos energijos, o šilumos energiją name paskirstant pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodą Nr. 4, taikomą kartu su metodu Nr. 5, pagal visų name esančių patalpų, įskaitant pagalbines, oficialų plotą, įregistruotą VĮ Registrų centre.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo priešieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad nei vienas iš šių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti bute, adresu (duomenys neskelbtini), atliktą šildymo būdo pakeitimo teisėtumą, nėra pateiktas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovės atliktas atsijungimas nuo centralizuotos šildymo tiekimo sistemos yra neteisėtas. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus, nes atsakovė ieškinyje nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., išliko centralizuotos šildymo sistemos tiekiamos šilumos buitiniu vartotoju pagal su ieškove sudarytą 2001 m. sausio 19 d. atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 5129556.
Šalies argumentai
5. Teismas pažymėjo, kad naujai teikiamu ieškiniu ieškovė vėl prašo teismo pripažinti sutartį dėl ieškovės butui skirtos šilumos energijos tiekimo bei vartojimo nesąžininga ir laikyti nutraukta nuo 2016 m. spalio 6 d., įpareigojant atsakovą pašalinti šios nesąžiningos vartojimo sutarties taikymo padarinius.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014, 2016 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 konstatuota, kad tuo atveju, kai ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją
7. Naujai pateikiamo ieškinio ir civilinės bylos Nr. e2-974-944/2018 šalys yra tos pačios, abu ieškiniai grindžiami iš esmės tais pačiais juridiniais faktais: ieškovė prašo pripažinti, kad šilumos energijos tiekimo sutartis yra nutraukta, nes ieškovė yra teisėtai atsijungusi nuo centralizuoto šildymo sistemos, jai šilumos energija nėra tiekiama, todėl turi būti atliktas šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimas. Ieškovė abejose bylose pareiškė pagrindinį reikalavimą dėl sutarties pripažinimo nutraukta, ir išvestinį reikalavimą – dėl įpareigojimo atlikti perskaičiavimą, t. y. ieškovė naujame ieškinyje vėl kelia buto šildymo sistemos atjungimo teisėtumo klausimą ir prašo atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, tik nurodydama kitą sutarties nutraukimo datą, kitokį perskaičiavimo laikotarpį ir dalyką praplečia reikalavimu pripažinti sutartį nesąžininga (nors pastarasis reikalavimas ieškinyje niekaip nemotyvuojamas). Šie skirtumai nėra tiek esminiai, kad bylų ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, būtų pripažintas skirtingu. Vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams teismas vertina ex officio, t. y. savo iniciatyva (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjant naujai teikiamą ieškinį, teismas vėl turėtų nagrinėti ieškovės buto šildymo sistemos atjungimo teisėtumo klausimą, kuris teismų jau yra išnagrinėtas. Jokių naujų įrodymų ar juridinių faktų, atsiradusių po 2019 balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo, ieškovė nenurodė ir nepateikė, todėl konstatuotina, kad ieškovė pateikė tapatų ieškinį.
8. Teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovė kaip vartotoja, ateityje ginčydama atsakovės veiksmų, atliktų apskaitant tiekiamą šilumos energiją ir paskirstant mokėjimą už ją, teisėtumą bei reikalaudama atlikti patiektos energijos perskaičiavimą, remiantis Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 straipsniu, turėtų raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus, nes šio įstatymo nuostatos reglamentuoja pareigą vartotojui pirmiausia ginčą spręsti neteismine tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė K. K. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį, išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės arba grąžinti šį klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovės teigimu, nepasinaudojimas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka nėra teisėtas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, o yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtu, tačiau sutarčių nutraukimui nėra numatyta jokia išankstinė tvarka, o išvestinis reikalavimas dėl perskaičiavimo nagrinėtinas pagal teisminio nagrinėjimo prioriteto principą (CPK 24 str.) kartu su pagrindiniu reikalavimu dėl sutarties pripažinimo nutraukta nuo 2016 m. spalio 6 d.. Kadangi teismas atsisakė priimti ieškinį dėl tariamo nepasinaudojimo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl skundžiama nutartis naikintina.
9.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsisakytas priimti ieškinys yra tapatus ieškovės priešieškiniui, kuris buvo pareikštas ir išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2- 974-944/2018. Minėtoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2016 m. spalio 6 d., tačiau įvyko esminis juridinis įvykis – ieškovė įteisino šildymo būdo pakeitimą, įregistruodama jį viešame nekilnojamo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13- 916/2017), kuris suteikė ieškovei teisę reikalauti pripažinti šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo įteisinimo 2016 m. spalio 16 d., o ne nuo šildymo būdo faktinio pakeitimo 2011 m. spalio 19 d. Tai yra naujas reikalavimas, kuris nebuvo nagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2- 974-944/2018, todėl bylos nėra tapačios. Šioje byloje taip pat skirtingas išvestinis reikalavimas dėl perskaičiavimo laikotarpio.
9.3. Analogiškomis aplinkybėmis Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-151-910/2019, nusprendė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir byla grąžinti nagrinėti iš naujo, nes nebuvo įvertinta Nekilnojamojo turto registro įrašo apie atsakovo buto šildymo būdo pakeitimo išviešinimą teisinė reikšmė dėl sutartinių santykių pabaigos, taip nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017. Kasacinis teismas minėtoje civilinėje byloje išaiškino, kad tais atvejais, kai šilumos tiekėjas yra informuojamas apie vienašališką sutarties nutraukimą pakeičiant buto šildymo būdą, sutartis yra laikoma nutraukta nuo tada, kai šildymo būdas yra pakeičiamas ir šilumos tiekėjas gauna pranešimą apie šildymo būdo pakeitimo pagrindu nutrauktą sutartį. Ieškovės teigimu, jos ir atsakovės sutartis yra nutraukta nuo 2016 m. spalio 6 d., nes nuo tos dienos ieškovės buto šildymo būdas yra įregistruotas nekilnojamojo turto viešame registre.
9.4. Ginčas dėl ieškovės ir atsakovės sutarties nutraukimo momento iki šiol nėra išspręstas, nes pirmos instancijos teismas, civilinėje byloje atmesdamas ieškovės priešieškinio reikalavimą pripažinti sutartį nutraukta nuo 2011 m. spalio 19 d., nepasisakė, nuo kada ši sutartis laikoma nutraukta ir kokius veiksmus ieškovė privalo atlikti. Analogiškomis aplinkybėmis yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019. Lietuvos apeliacinis teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, dėl kurios buvo priimta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019, nusprendė 2019 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-945-943/2019 pripažinti sutartį nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
12. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą.
13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši proceso teisės norma reiškia, kad jei teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme.
14. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų.
15. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau negu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra atskleidžiamas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kartu teismas visada turi išsiaiškinti, ar tarp šalių susiklostę materialieji santykiai nėra tęstiniai.
16. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
17. Kasacinis teismas yra suformulavęs praktiką tapataus ieškinio aiškinimo ir taikymo klausimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; ir kt.) ir nustatė tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-187/2014; ir kt.).
18. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-974-944/2018 pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos priteisimo, kurioje atsakovė K. K. buvo pareiškusi priešieškinį, prašydama pripažinti ieškovės ir atsakovės AB „Kauno energija“ 2001 m. šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį vienašališkai nutraukta nuo 2011 m. spalio 19 d. bei įpareigoti ieškovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, atsakovės butui nepriskiriant jokios šilumos energijos už buto šildymą, taip pat į šilumos paskirstymą neįtraukiant neapskaityto karšto vandens šilumos energijos, o šilumos energiją name paskirstant pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodą Nr. 4, taikomą kartu su metodu Nr. 5, pagal visų name esančių patalpų, įskaitant pagalbines, oficialų plotą, įregistruotą VĮ Registrų centre. Atsakovės priešieškinis buvo grindžiamas tuo, kad atsakovės butas buvo atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos pagal 2011 m. birželio 27 d. deklaraciją apie šildymo būdo pakeitimą. Apie tai, ieškovė buvo informuota ne vieną kartą raštais.
20. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį tenkino, atsakovės K. K. priešieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą (civ. byla Nr. e2A-667-773/2019). Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad atsakovės atliktas atsijungimas nuo centralizuotos šildymo tiekimo sistemos yra neteisėtas. Teisėjų kolegija vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra pabrėžiamas atsijungimo nuo šildymo sistemos teisėtumo aspektas, t. y., kad būtų atsijungta teisės aktų nustatyta tvarka, kad savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017. Teismų praktika. 2017, 47).
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti jos ir atsakovės AB „Kauno energija“ 2001 m. sutartį dėl ieškovės butui skirtos šilumos energijos tiekimo ir vartojimo nesąžininga ir nutraukta nuo 2016 m. spalio 6 d., įpareigojant atsakovę pašalinti šios nesąžiningos vartojimo sutarties taikymo padarinius – atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2019 m. spalio 23 d., ieškovės butui nepriskiriant jokios centralizuotos šilumos energijos už buto šildymą, taip pat į bendro naudojimo patalpų šildymą įtraukiant visas name esančias asmeninio naudojimo patalpas. Taigi, šioje byloje nekyla abejonių dėl ginčo šalių tapatumo.
22. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė naujame ieškinyje vėl kelia buto šildymo sistemos atjungimo teisėtumo klausimą ir prašo atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, tik nurodo kitokią sutarties nutraukimo datą, kitokį perskaičiavimo laikotarpį ir dalyką praplečia reikalavimu pripažinti sutartį nesąžininga (nors pastarasis reikalavimas ieškinyje niekaip nemotyvuojamas). Šie skirtumai nėra tiek esminiai, kad bylų ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, būtų pripažintas skirtingu.
24. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su teismo išvada, kad tiek pirminiu priešieškiniu, tiek ieškiniu šioje byloje ieškovė kelia buto šildymo sistemos atsijungimo nuo centralizuoto šildymo teisėtumo klausimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo ieškiniu ieškovė nurodo ne tik naują laikotarpį (2016 m. spalio 6 d.), nuo kurio prašo pripažinti, kad jos butas nuo šildymo sistemos atjungtas teisėtai, bet nurodo ir naują pagrindą tokio ieškinio pagrindimui –Nekilnojamojo turto registre įregistruotą ieškovės buto šildymo būdo pakeitimą. Kartu su naujai paduotu ieškiniu ieškovė pateikė ir naujus įrodymus, kurie nebuvo aptarti ir vertinti anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje.
25. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, išaiškino, kad teisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo momentu laikytinas šio fakto išviešinimas Nekilnojamojo turto registre. Taigi, kaip teisingai nurodo apeliantė, ši aplinkybė anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-974-944/2018 nebuvo nagrinėjama ir vertinama, kas laidžia daryti išvadą, kad išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas yra skirtingi.
26. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Kadangi teismas padarė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo ir aiškinimo klaidą, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.