Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui advokato padėjėjui Edgarui Burduliui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį, atsakovei K. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės K. K. priešieškinį dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimo, trečiasis asmuo A. D., institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė metrologijos inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei K. K.. Šildymo būdas vietinis centrinis šildymas (el. b. t. 1, l. 6–8). 2001-01-19 tarp ieškovės ir atsakovė buvo sudaryta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 5129556 (el. b. t. 2, l. 46, t. 4, l. 46). Pagal buto, esančio (duomenys neskelbtini), apyvartos žiniaraštį nuo 2013-10-01 iki 2016-12-01 susidarė 2500,33 Eur skola už šildymą (el. b. t. 1, l. 10). Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2016-12-01 apskaičiuoti 86,70 Eur dydžio delspinigiai (el. b. t. 1, l. 11). 2011-09-26 raštu atsakovė pranešė ieškovei, kad butas, esantis V. (duomenys neskelbtini), atjungtas nuo bendros šildymo sistemos ir šilumos tiekimo sutartis nutraukta (el. b. t. 2, l. 34–35). Atsakovė K. K. (Š.) ir A. D. 2011-09-30 buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros akte nurodė, kad butas atjungtas nuo bendros šildymo sistemos (el. b. t. 2, l. 147). UAB „Pastatų sertifikavimo biuras“ eksperto R. S. atliktoje pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos energijos paskirstymo ekspertizės ataskaitoje nustatyta, kad butas Nr. 4 šildymui sunaudojo 3,6 karto mažiau šilumos energijos. Minėtas butas iš bendros šildymo sistemos dėl sienose esančių neapšiltintų vamzdynų gavo papildomai 6.044,54 kWh šilumos energijos, t. y. 232,58 Eur per vieną šildymo sezoną (el. b. t 8, l. 34).

Byloje ieškovės pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo, atsakovės reikalavimai dėl sutarties nutraukimo ir įpareigojimo perskaičiuoti. Darytina išvada, kad pirmiausia turi būti įvertinti priešieškinio reikalavimai, o tik po to pasisakyta dėl skolos priteisimo.

Dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.

Priešieškiniu atsakovė reiškia reikalavimą pripažinti ginčo buto šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį su atsakove vienašališkai nutraukta nuo 2011-06-27 (reikalavime nurodoma klaidinga data 2011-10-19). Kadangi asmuo pats pasirenka savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), todėl šioje byloje vertintinos faktinio pobūdžio aplinkybės pagal priešieškinio faktinį pagrindą dėl sutarties pripažinimo nutraukta nuo 2011-06-27.

Teismas nurodo, kad CK 6.384 straipsnis nustato, jog, jeigu abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2001-01-19 sudarė atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį 5129556 (el. b. t. 2, l. 46). Ginčo dėl sutarties sudarymo nėra, byloje keliami reikalavimai dėl sutarties pripažinimo nutraukta.

Byloje atlikta ekspertizė patvirtina ir kiti byloje rašytiniai duomenys patvirtina, kad šiuo metu atsakovei priklausančiame bute demontuoti radiatoriai. Vertinant dėl sutarties pripažinimo nutraukta turi būti įvertinta ar buto šildymo būdo pakeitimas, atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti šilumos tiekimo sutartį nutraukta.

Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimą vartotojo iniciatyva reglamentuojančioje Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2009-02-01 iki 2017-01-01) buvo numatyta, jog šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2009-02-01 iki 2017-01-01) buvo numatyta, jog, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Nuo 2017-01-01 galiojanti Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies redakcija pakeitė atsijungimo reguliavimą. Šiuo metu nurodyta, kad, kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai: 1) vadovaudamiesi Komisijos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį; 2) atlygina dėl šildymo būdo keitimo atsiradusias pastato remonto ir (ar) pastato šilumos įrenginių rekonstravimo, techninių sprendimų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos balansavimo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos dokumentų pakeitimo išlaidas.

Atsakovės atliktas šildymo būdo pakeitimas jai galėtų sukelti teisines pasekmes, jei būtų sudarytas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (nuo 2017-01-01 – statybos užbaigimo aktas), kuriuo būtų nustatyta, jog jai priklausančiame bute pakeistas šildymo būdas. Tuo atveju atsakovė turėtų pareigą kas mėnesį apmokėti už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir/ar karšto vandens dalį.

Sprendžiant dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos momento vadovaujamasi CK 6.390 straipsnio nuostata, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šia teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.

Įvertinus Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatą ir CK 6.390 straipsnio 1 dalies nuostatą, sprendžiama, kad atsijungimas ir vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas, kai jis: 1) atliekamas pagal Statybos įstatymą; 2) abonentas praneša energijos tiekimo įmonei; 3) abonentas yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją; 4) sutarties nutraukimas nedaro žalos kitiems to namo butų gyventojams.

Dėl pirmosios sąlygos. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalis sutarčių nutraukimą sieja su statinio pripažinimo tinkamu naudoti momentu. Pastebėtina, jog Statybos įstatymo 24 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos užbaigimo procedūras, nuo 2010-10-01 numatyti du naujo tipo dokumentai – statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą, kurie naudojami priklausomai nuo atliktų statybos darbų apimties. Šiais statybos užbaigimą patvirtinančiais dokumentais buvo pakeistas iki tol buvęs statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas. Statybos įstatyme pakeitus dokumentų pavadinimus, šio pakeitimo turi būti laikomasi ir taikant Šilumos ūkio įstatymo nuostatas. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2009-02-01 iki 2017-01-01) numatytas sutarčių nutraukimo momentas nuo 2010-10-01 nustatytinas pagal statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą tinkamo įforminimo momentą.

Teismui ieškovo pateiktuose Nekilnojamojo turto registro duomenyse ginčo bute įregistruotas vietinis centrinis šildymas (el. b. t. 1, l. 6–7). Registre pažymėta, jog nuo 2016-10-06 įregistruotas kadastro duomenų tikslinimas pagal 2014-03-05 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą; 2016-08-22 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2. Byloje pateikta deklaracijos Nr. 2, kurių surašymo data 2011-06-27 (nurodoma, kad atliktas paprastas remontas) (el. b. t. 2, b. l. 133), 2014-06-11 (nurodoma, kad atliktas paprastas remontas) (el. b. t. 2, l. 40), 2016-08-22 (nurodoma, kad atliktas paprastas remontas) (el. b. t. 2, l. 38). Įvertinus aptarus dokumentus, paskutinioji – 2016-08-22 deklaracija registruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau šiuose dokumentuose jokių darbų, susijusių su šildymo sistemos pertvarkymu, nepažymėta, tik nurodytas paprastojo remonto atlikimas.

Ieškovės ir atsakovės pateiktuose 2016 m. Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta (e. b. t. 1, l. 6–8, t. 4, 36–41), kad ginčo buto šildymo būdas yra vietinis centrinis. Ieškovės pateiktoje nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 20/225948, buto duomenys atnaujinti 2014-03-05, šiuose duomenyje nurodyta, kad šildymas: vietinis centrinis (el. b. t. 4, l. 57), 4 buto paprastas remonto duomenys, kuriuose nurodoma, kad šildymas: centrinis iš centr. sistemos (el. b. t. 4, l. 61). Darytina išvada, kad tiek atsakovės pateiktuose deklaracijose Nr. 2, tiek kadastro duomenyse nebuvo fiksuojamas buto šildymo būdo pakeitimas.

Atsakovė pirminę deklaraciją nurodė užpildžiusi 2011-06-27, tačiau Nekilnojamojo turto registre fiksuoti duomenys tik dėl 2016-08-22 deklaracijos. Byloje pateikti raštai dėl 2011-06-27 duomenų siuntimo tiek atsakovei, tiek kitoms institucijoms. 2011 m. atsijungimo tvarką detaliai nustatė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VII skyrius, kurio nustatyta procedūra buvo pripažinta neteisėta vėliau priimtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-13/2014. Šis teismas pripažino, kad energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012-09-21 įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Analizuoti atsakovės veiksmų atitikimą pagal teisės aktus, kurie prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams, prieštarautų teisėtumo principui. Kiekvienu atveju, kilus abejonei dėl teisės akto prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktui, teismas turi kreiptis į nustatytą teismą dėl šios abejonės patikrinimo ir negali taikyti šio akto nagrinėjamoje byloje (CPK 3 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota deklaracija nuo 2016-08-22, tačiau atsakovės reiškiamas reikalavimas pripažinti sutartį nutraukta 2011-06-27, t. y. tos dienos deklaracija nėra registruota ir išviešinta. Išaiškintina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2018 teisėjų kolegija sprendė, jog yra pagrįsta laikyti, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą sudarymas ir išviešinimas yra tinkamas veiksmas, nuo kurio atlikimo galima laikyti, jog asmuo yra teisėtai atsijungęs nuo centralizuoto šildymo sistemos. Nagrinėjamu atveju 2011-06-27 deklaracija apie statybos užbaigimą nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys patikslinti 2014-03-05, įrašas apie šiuos duomenis registruotas registre nuo 2016-10-06. Duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisėtumas šioje byloje nevertinamas, o registro duomenimis vadovaujamasi, kaip išsamiais ir teisingais, kadangi jie nėra nuginčyti teisme (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, kad 2011-06-27 deklaracijos duomenys buvo tinkamai išviešinti pagal teisės aktų reikalavimus.

Dėl antrosios sąlygos. Pastebėtina, jog minėtoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-7-13-916/2018 šalys neginčijo, jog deklaracijos apie statybos užbaigimą išviešinimas Nekilnojamojo turto registre laikomas sužinojimo apie atsijungimą momentu. Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad 2016-06-27 buvo pranešta apie deklaracija nėra pateikta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2018 atkreiptas dėmesys, jog šildymo būdo išviešinimas Nekilnojamojo turto registre nėra tapatus vienašaliam pranešimui apie energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą.

Šiuo atveju atsakovė raštu kreipėsi siųsdama registruotus laiškus atsakovei, kuriais nurodė, kad butas atjungtas nuo bendros šildymo sistemos (el. b. t. 4, l. 38–39), taip pat pateikė ieškovės atsakymą į minėtą raštą, kuriuo ieškovė nurodė atlikti šilumos punkte rekonstrukciją (el. b. t. 4, l. 44). Be to, tarp šalių vyko ir teisminiai ginčai dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, skolos priteisimo ir pan. Kadangi 2011-06-27 deklaracija nebuvo registruota viešajame registre, atitinkamai negalima pripažinti, kad ieškovei buvo tinkamai pranešta pagal teisės aktų reikalavimus, jog ginčo butas nėra prijungtas prie centrinio šildymo. Nustatant reikalavimus tinkamam pranešimui atsižvelgiama į protingą šalies elgesį. Kadangi šildymo sistemos pertvarkymas daugiabučiame name susijęs su kitų asmenų interesais, tai protinga reikalauti, kad asmuo pateiktų pertvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tai numatyta ir dabartinės Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijos 104 punkte. Darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo išpildyta ir antroji sąlyga.

Pagal trečiąją sąlygą vienašališkai nutraukti sutartį gali vartotojas, kuris yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Atsakovė 2011 m. nebuvo atsiskaičiusi su šilumos tiekėju ir dabar nėra atsiskaičiusi už suteiktas paslaugas. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2016-12-01. Tai, kad 2011 m. atsakovė buvo skolinga už paslaugas patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2014-01-16 sprendimas, kuriuo iš atsakovės priteista skola už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-09-01, t. y. 2011-06-27 atsakovė nebuvo atsiskaičiusi su ieškove. Tuo remiantis konstatuojama, jog nebuvo įvykdyta trečioji sąlyga.

Kadangi atsakovė nėra pateikusi duomenų apie statybos užbaigimą, tai nėra pagrindo spręsti dėl ketvirtosios sąlygos – žalos kitiems namo gyventojams buvimo. Nesant pakankamų duomenų dėl šios sąlygos nepasisakoma. kadangi nėra įvykdytos visos prieš tai aptartos sąlygos, tai fakto tyrimas teisiškai nereikšmingas.

Nustatytos aplinkybės, kad atsakovės pateikta 2011-06-27 deklaracija neatitiko teisės aktų reikalavimų dėl buto šildymo būdo pakeitimo, nebuvo registruota viešajame registre, apie atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos tinkamai nėra pranešta UAB „Kauno energija“ bei atsijungimo metu buvo skolinga už paslaugas, patvirtina, kad atsijungimas yra neteisėtas.

Dėl šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimo.

Pastatas yra daugiabutis namas, kuriame atsakovei priklauso vienas iš butų. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Aukščiau minėta Šilumos ūkio įstatymo nuostata reiškia, kad gyventojai apmoka visą įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu apskaitytą šilumos kiekį, o šis šilumos kiekis yra padalijamas vadovaujantis šilumos paskirstymo metodais.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas atsijungimo nuo šildymo sistemos teisėtumo aspektas, t. y. kad atsijungta būtų teisės aktų nustatyta tvarka; nurodoma, kad savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto, patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012); vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012).

Bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nurodo, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Atsakovė kitokių duomenų nei registruoti Nekilnojamojo turto registre nepateikė. Be to, atlikta teismo ekspertizė patvirtino, kad atsakovei priklausantis butas gavo papildomai šiluminės energijos. Dėl šios aplinkybės nėra pagrindo įpareigoti ieškovę atlikti perskaičiavimą pagal priešieškinio reikalavimą.

Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 5.3 punkte nustatyta, kad būsto naudingasis plotas – tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, lodžijų ir kitų šildomų patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas. Šilumos tiekėjui neturint duomenų, jog rūsiai yra šildomi, tokių duomenų atsakovei nepateikus teismui, sprendžiama, jog argumentas nepagrįstas. Atsakovas UAB „Kauno energija“ atsiliepime pažymėjo, jog šilumos paskirstymui naudojami duomenys atitinka duomenis, nurodytus Nekilnojamojo turto registre. Ieškinyje gausiai cituojant teismų praktiką, sunku suprasti, kurie argumentai skirti Butui apibūdinti, o kurie nurodyti cituojamose bylose. Nenurodžius konkrečių teisme tirtinų aplinkybių, ieškinys šioje dalyje pripažįstamas neįrodytu (CPK 178 straipsnis).

Dėl skolos priteisimo.

Atmetus priešieškinio reikalavimus, spręstinas pareikštas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo.

Teismas nurodo, kad tarp bylos šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Šiuo atveju tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu ieškovė teikė šilumos energiją butui, kuriame atsakovė gyvena, tačiau sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atsakovė neatsiskaitydavo su ieškove. Teismui nustačius, kad atsakovė atsijungė nuo šildymo sistemos nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, todėl turi apmokėti pateiktas sąskaitas.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovė nustatyta tvarka ir terminais nevykdė įsipareigojimų, todėl už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-12-01 susidarė įsiskolinimas 2500,33 Eur, kuris priteistinas iš atsakovės ieškovei.

Vadovaujantis 1995-01-26 įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, paskaičiuota 86,70 Eur delspinigių, kurių skaičiavimo tvarka ir dydis atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus, todėl priteistini iš atsakovės ieškovei.

Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-02-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė šioje byloje patyrė šias išlaidas: 58,00 Eur žyminio mokesčio, 1,71 Eur už duomenis iš registrų, 51,43 Eur už advokato paslaugas, iš viso 111,14 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje iš viso patyrė 29,68 Eur pašto išlaidų, kurias turėtų atlyginti atsakovė, tačiau jai sutiekta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl šios išlaidos iš jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais,

nusprendžia:

priteisti ieškovei AB „Kauno energija”, įmonės kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500,33 Eur skolos už šilumos energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti suteiktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2016-12-01, 86,70 Eur delspinigių ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 58 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 1,71 Eur bylinėjimosi išlaidų už duomenų gavimą bei 51,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinė Raudondvario pl. 84, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.