Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-667-773/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-19
Bylos Nr.: e2A-667-773/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01721-2017-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
Atsakovas: K. K.
Ieškovas: akcinės bendrovės „Kauno energija“
Trečiasis asmuo: A. D.
Advokatai: Aivaras Korsakas

Kategorijos

2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e2A-667-773/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01721-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5.; 2.6.8.11.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-974-944/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės K. K. priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimo, trečiasis asmuo A. D., išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Valstybinė metrologijos inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės K. K. 2 500,33 Eur skolą už suteiktą šilumos energiją, 86,70 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekia šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovė už tiektą šilumos energiją patalpų šildymui neatsiskaitė nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., todėl susidarė 2 500,33 Eur įsiskolinimas. Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. paskaičiuoti 86,70 Eur dydžio delspinigiai. Ieškovė teigė, kad nuo centrinio šildymo sistemos atsakovė atsijungė nesilaikydama teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl negali būti laikoma, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta ir jai nereikia sumokėti priskaičiuotų mokesčių. Ieškovė, atlikdama šilumos energijos paskirstymą, rėmėsi bendraturčiams priklausančių patalpų naudingais plotais, kurie nustatomi pagal VĮ Registrų centro duomenis, tuo tarpu atsakovės reikalavimas dėl 5-ojo šilumos energijos paskirstymo metodo taikymo nepagrįstas, nes šis metodas gali būti taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, tuo tarpu atsakovė nuo centralizuoti šildymo atsijungė neteisėtai.

2. Atsakovė K. K. kreipėsi į teismą su priešieškiniu prašydama pripažinti ieškovės ir atsakovės 2003 m. šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį vienašališkai nutraukta nuo 2011 m. spalio 19 d. ir įpareigoti ieškovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, atsakovės butui nepriskiriant jokios šilumos energijos už buto šildymą, taip pat į šilumos paskirstymą neįtraukiant neapskaityto karšto vandens šilumos energijos, o šilumos energiją name paskirstant pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodą Nr. 4, taikomą kartu su metodu Nr. 5, pagal visų name esančių patalpų, įskaitant pagalbines, oficialų plotą, įregistruotą VĮ Registrų centre. Nurodė, kad jos butas buvo atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos pagal 2011 m. birželio 27 d. deklaraciją apie šildymo būdo pakeitimą. Apie tai ieškovė buvo informuota 2011 m. birželio 11 d. raštu, 2011 m. rugsėjo 26 d. raštu ir kitais raštais. Atsakovės butą atjungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą už šilumos energiją patalpų šildymui, susidariusį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., yra nepagrįstas. Buto šildymo būdo pakeitimas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl ji neturi mokėti ieškovės prašomos priteisti sumos. Šiuo metu butas šildomas elektros prietaisais, laiptinėje yra demontuoti radiatoriai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino: ieškovei AB „Kauno energija“ iš atsakovės K. K. priteisė 2 500,33 Eur skolos už šilumos energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti, suteiktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., 86,70 Eur delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 58,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 1,71 Eur bylinėjimosi išlaidų už duomenų gavimą ir 51,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priešieškinį atmetė.

4. Dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Teismas nurodė, kad priešieškiniu atsakovė reiškia reikalavimą pripažinti ginčo buto šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį su atsakove vienašališkai nutraukta nuo 2011 m. birželio 27 d. (reikalavime nurodoma klaidinga data 2011 m. spalio 19 d.). Kadangi asmuo pats pasirenka savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), ginčo atveju teismas vertino faktinio pobūdžio aplinkybes, pagal priešieškinio faktinį pagrindą dėl sutarties pripažinimo nutraukta nuo 2011 m. birželio 27 d.

5. Teismas laikė, kad atsakovės atliktas šildymo būdo pakeitimas galėtų sukelti teisines pasekmes, jei būtų sudarytas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (nuo 2017 m. sausio 1 d. – statybos užbaigimo aktas), kuriuo būtų nustatyta, jog jai priklausančiame bute pakeistas šildymo būdas. Tuo atveju atsakovė turėtų pareigą kas mėnesį apmokėti už jai tenkančią pastato bendrosios reikmėms sunaudotos šilumos ir/ar karšto vandens dalį. Teismas, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.390 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad atsijungimas ir vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas, kai jis: 1) atliekamas pagal Statybos įstatymą; 2) abonentas praneša energijos tiekimo įmonei; 3) abonentas yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją; 4) sutarties nutraukimas nedaro žalos kitiems to namo butų gyventojams.

6. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovės pateiktuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose įregistruotas ginčo buto šildymo būdas yra vietinis centrinis. Įvertinęs registre įregistruotus duomenis, byloje atsakovės pateiktas deklaracijas apie statybos užbaigimą, kadastro duomenis, teismas sprendė, kad šiuose dokumentuose darbai, susiję su šildymo sistemos pertvarkymu, nepažymėti, nurodytas tik paprastasis remonto atlikimas, t. y. nebuvo fiksuojamas buto šildymo būdo pakeitimas. Be to, Nekilnojamojo turto registre fiksuoti duomenys tik dėl 2016 m. rugpjūčio 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2018 ir nustatęs, kad 2011 m. birželio 27 d. deklaracija apie statybos užbaigimą nebuvo registruota Nekilojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro duomenys patikslinti 2014 m. kovo 5 d., įrašas apie šiuos duomenis registruotas registre nuo 2016 m. spalio 6 d., padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog 2011 m. birželio 27 d. deklaracijos duomenys buvo tinkamai išviešinti pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendė, kad nenustatyta pirmoji sąlyga, t. y. atsakovės pateikta 2011 m. birželio 27 d. deklaracija neatitiko teisės aktų reikalavimų dėl buto šildymo būdo pakeitimo ir nebuvo registruota viešajame registre.

7. Teismas pažymėjo, kad 2011 m. atsijungimo tvarką detaliai nustatė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VII skyrius, kurio nustatyta procedūra buvo pripažinta neteisėta vėliau priimtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-858-13/2014. Šiuo sprendimu pripažinta, kad energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas taikė panašiausius teisinius santykius – šilumos tiekimo sistemos pertvarkymą reglamentuojančias teisės normas, kurios išdėstytos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VI skyriuje.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 šalys neginčijo, jog deklaracijos apie statybos užbaigimą išviešinimas Nekilnojamojo turto registre laikomas sužinojimo apie atsijungimą momentu. Tuo tarpu ginčo atveju byloje duomenų, kad 2011 m. birželio 27 d. buvo pranešta apie deklaraciją, nepateikta. Be to, 2011 m. birželio 27 d. deklaracija nebuvo registruota viešame registre, todėl teismas nepripažino, kad ieškovei buvo tinkamai pranešta pagal teisės aktų reikalavimus, jog ginčo butas nėra prijungtas prie centrinio šildymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad šildymo sistemos pertvarkymas daugiabučiame name yra susijęs su kitų asmenų interesais, todėl protinga reikalauti, kad asmuo pateiktų pertvarkymą patvirtinančius dokumentus (šiuo metu galiojančios Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104 punktas). Teismas padarė išvadą, kad nebuvo įrodyta ir antroji sąlyga, t. y. apie atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos tinkamai nėra pranešta AB „Kauno energija“.

9. Teismas nustatė, kad atsakovė atsijungimo metu buvo skolinga už tiektas paslaugas, nes Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimu iš atsakovės priteista skola už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d., t. y. 2011 m. birželio 27 d. atsakovė nebuvo atsiskaičiusi su ieškove, todėl sprendė, kad neįrodyta ir trečioji sąlyga. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų apie statybos užbaigimą, teismas pasisakė, kad nėra pagrindo spręsti dėl ketvirtosios sąlygos – žalos kitiems namo gyventojams buvimo. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovės atsijungimas nuo centrinio šildymo yra neteisėtas.

10. Dėl šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimo. Teismas nustatęs, kad atsakovė neteisėtai atsijungė nuo centralizuotos šildymo sistemos, sprendė, kad nėra pagrindo taikyti atsakovės prašomą taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 5. Teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, atsakovei priklauso butas, taip pat nurodyta, kad jis be rūsio. Kitokių duomenų nei registruoti Nekilnojamojo turto registre atsakovė nepateikė. Be to, atlikta teismo ekspertizė patvirtino, kad atsakovei priklausantis butas gavo papildomai šiluminės energijos. Dėl šios aplinkybės nėra pagrindo įpareigoti ieškovę atlikti perskaičiavimą pagal priešieškinio reikalavimą.

11. Dėl skolos priteisimo. Teismas nurodė, kad tarp bylos šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu ieškovė teikė šilumos energiją butui, kuriame atsakovė gyvena, tačiau sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atsakovė neatsiskaitydavo su ieškove. Teismas nustatęs, kad atsakovė atsijungė nuo šildymo sistemos nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, laikė, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos yra pagrįstas.

12. Teismas sprendė, kad vadovaujantis 1995 m. sausio 26 d. įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir LR Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, ieškovės priskaičiuoti 86,70 Eur delspinigiai, kurių skaičiavimo tvarka ir dydis atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus, yra pagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė K. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti: pripažinti ieškovės ir atsakovės 2003 m. šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį vienašališkai nutraukta nuo 2011 m. spalio 19 d. ir įpareigoti ieškovę atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, atsakovės butui nepriskiriant jokios šilumos energijos už buto šildymą, taip pat į šilumos paskirstymą neįtraukiant neapskaityto karšto vandens šilumos energijos, o šilumos energiją name paskirstant pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodą Nr. 4 taikomą kartu su metodu Nr. 5 pagal visų name esančių patalpų, įskaitant pagalbines, oficialų plotą, įregistruotą VĮ Registrų centre, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Atsakovė teisėtai ir laikydamasi visų teisės aktų reikalavimų įteisino jai priklausančio buto šildymo būdą 2011 m. birželio mėn. (Statybos įstatymas, redakcija 2010 m. liepos 2 d.). 2011 m. birželio 27 d. deklaracija apie statybos užbaigimą yra statybos užbaigimo aktas, nuo 2010 m. spalio 1 d. pakeitęs statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus. Paprastojo remonto atveju deklaracijos apie statybos užbaigimą nėra registruojamos Nekilnojamojo turto registre, o apie šildymo būdo pakeitimą ieškovė buvo informuota 2011 m. birželio 11 d., 2011 m. rugsėjo 29 d. ir kitais registruotais laiškais. Šildymo būdo pakeitimo paprastojo remonto darbais išviešinimas Nekilnojamojo turto registre nebūtinas, nes ieškovė apie sutarties pakeitimą buvo informuota atsakovės siųstais registruotais laiškais.

1.2. Atsakovė šildymo būdo pakeitimo darbus užbaigė 2011 m. birželio 27 d., užpildydama deklaraciją apie šildymo būdo pakeitimo statybos darbų užbaigimą, kuri yra laikoma statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, ir nuo kurio surašymo, sutartis su šilumos tiekėju laikoma nutraukta pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalį. Atsakovė registruotais laiškais pranešė ieškovei apie vienašališką šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą nuo 2011 m. birželio 27 d., pakeitus buto šildymo būdą, taip atsisakant jos tiekiamos šilumos energijos. Ieškovė šiuos raštus gavo, ką patvirtina byloje esantys registracijos kvitai. Tuo tarpu ieškovė neginčijo atsakovės deklaracijų apie šildymo būdo pakeitimą ir viešojo registro duomenų apie įregistruotą ginčo buto vietinį šildymo būdą, todėl šie duomenys yra teisingi.

1.3. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs atsakovės ieškovei registruotais laiškais siųstų pranešimų apie vienašališką šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą nuo 2011 m. birželio 27 d., teisinės reikšmės, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuluotos civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017. Teismas neįvertino, kad šildymo būdo pakeitimo išviešinimas Nekilnojamojo turto registre yra būtinas tik tada, kai šilumos energijos tiekėjas išvis nėra informuotas apie šildymo būdo pakeitimą kitais būdais, kaip tai išaiškinta minėtoje kasacinio teismo byloje. Ginčo atveju byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovė pranešė ieškovei apie energijos tiekimo sutarties nutraukimą nuo 2011 m. birželio mėn., ieškovė neginčijo, kad jai buvo žinoma apie ginčo buto atsijungimą nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos.

1.4. Atsakovės ir ieškovės sutartis yra nutraukta nuo 2011 m. birželio mėn., kadangi ieškovė gavo atsakovės 2011 m. birželio 11 d., 2011 m. rugsėjo 29 d. ir kitus raštus apie atsisakymą nuo ieškovės paslaugų dėl ginčo buto šildymo būdo pakeitimo. Jokių sutartinių santykių ginčo laikotarpiu tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo, todėl ieškinys nepagrįstas, nes pareikštas netinkamam atsakovui. Tikrasis atsakovas yra kiti namo butų savininkai, kurie vartotojo ieškovės tiekiamą šilumos energiją, ir kuriems priskirtas per mažas šilumos energijos kiekis, sudarant sąlygas šiems asmenims praturtėti be teisėto pagrindo.

1.5. Pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti negalėjo taikyti ieškovės nurodyto ieškinio juridinio pagrindo, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-858-13/2014 panaikintais Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktais kaip prieštaraujančius konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas taip pat negalėjo remtis ir kasacinio teismo praktika, kurioje priimti procesiniai sprendimai buvo pagrįsti teisės aktais, kurie prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

1.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovė teisėtai pakeitė buto karšto vandens ruošimo būdą ir šildymo būdą, turėdama gyventojų 2009 m. rugpjūčio 27 d. sutikimą dėl šildymo būdo pakeitimo, atsiskaičiusi už šilumos energiją iki 2011 m. birželio mėn., nepadariusi jokios žalos bendraturčiams.

1.7. Pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012 suformuluota praktika, nes skiriasi šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą, turėtų tinkamai įvertinti kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010 išaiškinimus, kad bylose dėl neteisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo turi būti įrodytas ne tik neteisėto atsijungimo faktas, suteikiantis teisę reikalauti žalos atlyginimo, bet turi būti įrodinėjamas ir dėl neteisėto atsijungimo patirtos žalos dydis, kurios ieškovė šioje byloje išvis neprašė ir neįrodinėjo, nors sutiko, kad šilumos energija į ginčo butą nebuvo faktiškai patiekta.

1.8. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė į atsakovei skirtas sąskaitas už buto šildymą įtraukdavo nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį. Ieškovė ginčo laikotarpiu nesilaikė teisinės metrologijos reikalavimų, nes visi namo karšto vandens skaitikliai neturėjo galiojančių metrologinių patikrų. Ieškovė neturėjo teisės į atsakovei skirtas sąskaitas už buto šildymą įtraukti nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį, nes ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkiusi karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinių patikrų. Ieškovės ieškinys nepagrįstas, nes į ieškiniui reikalaujamą apmokėjimą už atsakovei nepatiektą šilumos energiją yra įtraukta ir šilumos energija už neapskaitytą karštą vandenį, kurio ieškovė neturėjo teisės įtraukti į butų šildymą, nes nebuvo sutvarkiusi karšto vandens apskaitos name.

1.9. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad šališko teismo eksperto, kuris buvęs ieškovės darbuotojas, išvados neatitinka jokių protingumo kriterijų, yra neišsamios ir prieštaringos. Teismo ekspertas teismui pateiktose 2018 m. rugpjūčio 29 d. išvadose dėl šilumos energijos ir karšto vandens sunaudojimo (duomenys neskelbtini) name, nepateikė jokių tikslių skaičiavimų, o išvadas padarė remdamasis tik regėjimais, girdėjimais ir prielaidomis.

1.10. Ginčo name yra netiksliai ir neteisingai apskaitomas šilumos kiekis, tenkantis kiekvienam namo butui, o ieškovės išrašomos sąskaitos turi būti tikslinamos ir perskaičiuotos už ginčo laikotarpį, į perskaičiavimą įtraukiant visą buto Nr. 9 plotą 60,59 kv. m. ir visas A. D. asmeninio naudojimo patalpas rūsyje. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-7-515/2009, Nr. 3K-3-435-701-2015, Nr. 3K-3-418-313/2017 ir Nr. 3K-3-103-313/2018, nes neįvertino atsakovės argumentų dėl netinkamų šilumos paskirstymo metodų taikymo ir dalies asmeninio naudojimo patalpų neįtraukimo į šilumos energijos paskirstymą name, dėl ko atsakovui buvo priskirta neproporcingai didelė šilumos dalis.

1.11. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neįvertino ir nepasisakė, kad visos asmeninio naudojimo rūsio patalpos, kuriose yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai), nėra įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą, nors turėjo būti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į bendrą naudingą plotą. Be to, šių patalpų aukštis skiriasi, todėl šilumos energija turėjo būti skirstoma pagal patalpų tūrį, o ne plotą. Be to, ieškovė netinkamai skirstė šilumos energiją ginčo name, nes ginčo laikotarpiu centralizuota šiluma ginčo name yra skirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą 4-ą metodą, nors privalėjo nuo 2011 m. skirstyti pagal 4-ą metodą taikomą kartu su 5 metodu. Ieškovė netinkamai skirstė šilumą pagal šiuos metodus, nes dalį šilumos energijos priskyrė ir atsakovės butui, kuris buvo šildomas vietiniu būdu, nors tokiais atvejais joks šilumos kiekis atjungtam butui nepriskiriamas.

1.12. VĮ Registrų centro duomenys įrodo, kad namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriama jokia dalis šilumos energijos, suvartota bendro naudojimo patalpų šildymui. Turi būti įvertinta, kad ginčo daugiabučio namo butų savininkams priklausančios asmeninio naudojimo rūsio patalpos nėra įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą, nors turėjo būti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į butų savininkų patalpų bendrą naudingą plotą, atitinkamai sumažinant ieškovei priskirtus mokėjimus už bendro naudojimo patalpų šildymą pagal 5 metodą, taikomą kartu su 4 metodu. Ieškovė netinkamai skirstė šilumos energiją, nes kaimynų asmeninio naudojimo pagalbinėms butų patalpoms nepriskyrė jokios dalies šilumos energijos, skirtos viso namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui.

1.13. Ieškovė neteisėtai ir nepagristai priskaičiavo 86,70 Eur delspinigių, nors nei standartinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nei įstatymas jokių palūkanų ir (arba) delspinigių nenumato, todėl ji neturėjo teisės skaičiuoti ir reikalauti nei palūkanų, nei delspinigių. Be to, Lietuvos Respublikos 1995 m. įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir jį reglamentuojantis Vyriausybės 1996 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo“ ieškovės pritaikytą delspinigių dydį numato tik valstybės ir savivaldybės įmonėms už teikiamas paslaugas, o ieškovė yra bendrovė, kuri teikia ne paslaugas, o tiekia prekes – šilumos energiją. Ieškovė yra iš dalies privati akcinė bendrovė, kurios steigėjai yra privatūs asmenys, tiekia šilumos energiją, kuri yra laikoma komercine preke, o ne teikia viešąsias paslaugas.

1.14. Pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai nepagrįstai priteisė 51,43 Eur bylinėjimosi išlaidas už juridinio asmens – advokatų profesinės bendrijos „SGKA Legal“, paslaugas nors šis juridinis asmuo ne tik nėra ieškovės atstovas, bet išvis negali būti teisėtas jos atstovas jokioje byloje, nes advokatu gali būti tik fizinis asmuo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atstovavimo paslaugas ieškovei suteikė konkretus advokatas ar, kad šiam konkrečiam advokatui buvo sumokėta per tarpininką advokatų profesinę bendriją „SGKA Legal“, kaip tai išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017. Be to, teismas neįvertino, kad ieškovės išlaidos už ieškinio parengimą yra nepateisinamas bylinėjimosi kaštų didinimas, nes ieškovė vien 2016-2018 m. yra pateikusi teismams šimtus vienodų ieškinių, kurie iš esmės yra vienarūšiai. Advokatų profesinė bendrija „SGKA Legal“ byloje nėra ir pagal įstatymą negali būti ieškovės atstovas, taip pat neatliko jokių veiksmų, o jei ir atliko, šie veiksmai negali būti laikomi būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, nes ieškovė pati turi darbuotoją, turintį aukštąjį teisinį išsilavinimą, kuris rengia teismui procesinius dokumentus.

1.15. Ieškovė jau 8 metus kaltina atsakovę dėl statybos darbų neteisėtumo. Atsakovei įrodžius, kad šildymo būdo pakeitimas yra teisėtas, kaip išaiškino kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, ieškovė neturėjo jokio pagrindo reikalauti apmokėjimo už atsakovės faktiškai negautą šilumos energiją, kurią faktiškai gavo kitų butų savininkai savo butų šildymui, o ne atsakovė. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas, reikalauti apmokėjimo už faktiškai nepatiektą šilumos energiją, kaip civilinę baudą, neproporcingai apribotų atsakovės nuosavybės teises. Tokią poziciją patvirtina į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai, kad ginčo butas yra šildomas vietiniu būdu, apie tai ieškovė informuota dar 2011 metais, visi kiti butai gauna ieškovės tiekimą šilumos energiją, o atsakovė savo butą šildo vietiniu būdu.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Kauno energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

2.1. Atsakovė klaidingai buto atjungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos sieja išimtinai su Statybos įstatyme nustatyta tvarka, kai tuo tarpu atsijungimas nuo centralizuotos šilumos sistemos yra kompleksinis procesas, reglamentuojamas ne vienu teisės aktu. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1, 3 dalyse, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių punktų nuostatose nustatyta speciali butų (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atsijungimo procedūra, kurios turi laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name.

2.2. Savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo ir / ar karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir / ar karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams. Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse ir teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų.

2.3. Atsakovė nesilaikė įstatyme nustatytos buto šildymo vandens sistemų atjungimo tvarkos, neatsižvelgė į ieškovės pateiktą informaciją apie ribotas galimybes atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos bei į realiai pažeidžiamas butų ir kitų patalpų savininkų teises bei teisėtus interesus. Atsakovė nepaisė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse numatytos specialios buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos tvarkos, ko pasėkoje išliko pastato šildymo sistemos tiekiamos šilumos buitiniu vartotoju, todėl turi pareigą mokėti mokesčius už buto šildymą.

2.4. Ieškovė nereikalauja iš atsakovės priteisti įsiskolinimą už karštą vandenį, reikalavimai yra pareikšti išskirtinai tik dėl įsiskolinimo už šildymą priteisimo, todėl atsakovės argumentai dėl karšto vandens paskirstymo ir jo tariamo neteisėtumo, karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinėmis patikromis su ginču nesusiję ir šioje byloje nenagrinėtini. Be to, ieškovė nėra karšto vandens tiekėja ginčo daugiabučiame name, daugiabučio namo gyventojai šaltą vandenį perka iš šalto vandens tiekėjo, o iš ieškovės perka tik pašildymo paslaugą.

2.5. Ieškovė, atlikdama šilumos energijos paskirstymą, remiasi išimtinai VĮ Registrų centro pateikiama informacija apie įregistruotą naudingąjį plotą, todėl būtent remiantis šiais duomenimis ir buvo atliekamas šilumos energijos paskirstymas ginčo laikotarpiu daugiabučiame name. Atsižvelgiant į teisiškai įregistruotas namo butų savininkų dalis bei atsakovei neįrodžius, jog jos nurodytos rūsio patalpos įregistruotos kaip buto naudingojo ploto patalpos ar, juo labiau, jog ši informacija būtų buvusi pateikta ieškovei, bendrai sunaudota šilumos energija ginčo name buvo paskirstyta tinkamai bei vadovaujantis galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

2.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 straipsnis numato, kad delspinigiai gyventojams, nesumokėjusiems už buto nuomą ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir t.t.), skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos. Šiame nutarime šilumos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų, delspinigių skaičiavimas nėra siejamas su paslaugų teikėjo priskyrimu savivaldybės ar valstybės įmonei, todėl delspinigiai atsakovės atžvilgu priskaičiuoti pagrįstai. Be to, Kauno miesto taryba valdo 93,05 procentų visų bendrovės akcijų, ieškovė yra laikytina Kauno miesto savivaldybės kontroliuojama įmone, todėl jai taikytinas ir 1995 m. sausio 26 d. įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ Nr. I-775.

2.7. Teisinių paslaugų teikimo sutartis sudaryta su juridinio asmens statusą turinčiu asmeniu (advokatų profesine bendrija „SGKA Legal“ (pavadinimas pakeistas į advokatų profesinė bendrija „Spectrum legis“)). Advokatų profesinė bendrija yra viena iš advokatūros įstatyme nustatytų advokatų veiklos formų, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti sumokėtos įgaliotam ieškovės atstovui – advokatų profesinei bendrijai. Tuo tarpu atsakovės nurodoma teismų praktika (kasacinio teismo civilinė byla Nr. 3K-3-7-687/2017) yra cituojama iš bylų, kurių ratio decidendi kardinaliai skiriasi. Ieškovę atstovavo įgaliotas bei įstatymo numatytą advokatų profesinės bendrijos teisinį statusą turintis atstovas, išlaidos advokato pagalbai apmokėtos nepažeidžiant Advokatūros įstatymo ir / ar Civilinio proceso kodekso nuostatų, todėl atsakovės nurodyti argumentai akivaizdžiai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Atsakovė K. K. apeliaciniu skundu ginčija Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą remdamasi tuo, kad atsakovė teisėtai pakeitė buto, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo būdą, atlikdama bute paprastąjį remontą.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

17. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei K. K.. Šildymo būdas - vietinis centrinis šildymas. Nuo 2016 m. spalio 6 d. įregistruotas kadastro duomenų tikslinimas pagal 2014 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą; pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2. (el. bylos t. 1, l. 6–8).

18. 2001 m. sausio 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 5129556 (el. bylos t. 4, l. 46, 149).

19. Pagal buto, esančio (duomenys neskelbtini), apyvartos žiniaraštį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. susidarė 2 500,33 Eur skola už šildymą (el. bylos t. 1, l. 10).

20. Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. apskaičiuoti 86,70 Eur dydžio delspinigiai (el. bylos t. 1, l. 11).

21. AB „Kauno energija“ adresuotu prašymu, turinčiu AB „Kauno energija“ gavimo žymą, atsakovė K. K. prašo leisti įsirengti jai nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) autonominį šildymą ir atsijungti nuo bendros namo šildymo sistemos arba įsirengti bute šildymo prietaisus; pateiktas ginčo daugiabučio namo bendrasavininkų sutikimas (el. bylos t. 4, b. l. 146-147).

22. 2011 m. birželio 1 d. raštu atsakovė K. K. pranešė ieškovei, kad nutraukia šilumos tiekimo sutartį (el. bylos, t. 4, l. 111-112).

23. 2011 m. birželio 27 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyta, kad atliktas paprastasis remontas (el. bylos t. 4, b. l. 45,68).

24. Atliktų darbų akte už 2011 m. birželio 27 d. matyti atliktų radiatorių išmontavimo darbai (el. bylos t. 4, b. l. 47-48). Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 1-2A matyti atliktų paslaugų pobūdis – santechniko darbai – ir kaina (el. bylos t. 4, l. 108-109).

25. AB „Kauno energija“ 2011 m. rugsėjo mėn. rašte „Dėl patalpų šildymo būdo keitimo, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei K. K. (buvusi Š.) nurodyta, kad ginčo gyvenamasis namas yra centralizuoto šilumos tiekimo zonoje, kurioje aprūpinamas šiluma vykdomas iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir šilumos vartotojo pasirinkta kita kuro rūšis neatitinka specialiojo plano. Atsakovė informuota, kad pakeičiant ginčo buto šildymo būdą, atjungiant to buto šilumos įrenginius nuo pastato šildymo sistemos, pažeidžiamos kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai (el. bylos t. 4, l. 43-44).

26. 2011 m. rugsėjo 26 d. raštu atsakovė K. K. pranešė ieškovei, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atjungtas nuo bendros šildymo sistemos ir šilumos tiekimo sutartis nutraukta, kad apie nutraukimą ji yra informavusi ieškovę AB „Kauno energija“ 2011 m. birželio 11 d. (el. bylos t. 2, l. 34–35, t. 4, l. 37-38).

27. Atsakovė K. K. (buvusi Š.) ir A. D. 2011 m. rugsėjo 30 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros akte nurodė, kad butas atjungtas nuo bendros šildymo sistemos (el. bylos t. 4, l. 134).

28. 2014 m. balandžio 8 d. butų (patalpų) sąraše nurodoma bendras ginčo pastato plotas, taip pat gyvenamųjų patalpų (butų) skaičius, jų plotas (el. bylos t. 4, l. 75-76).

29. 2014 m. birželio 11 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą nurodyta, kad buvo atliktas paprastasis remontas (el. bylos, t. 4, l. 42, 63).

30. 2016 m. rugpjūčio 22 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą nurodyta, kad buvo atliktas paprastasis remontas (el. bylos t. 4, l. 150-151, 157-157).

31. Ieškovės pateiktoje nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 20/225948 (el. bylos t. 4, l. 49-62), buto duomenys atnaujinti 2014 m. kovo 5 d., šiuose duomenyje nurodyta, kad šildymas: vietinis centrinis (el. bylos t. 4, l. 57), buto Nr (duomenys neskelbtini). paprastojo remonto duomenimis šildymas apibūdinamas kaip centrinis iš centrinės sistemos (el. bylos t. 4, l. 61).

32. Išvadą teikianti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad pagal Statybos įstatymo nuostatas statybą leidžiančio dokumento nereikėjo. Paprastojo remonto atveju pateikti, registruoti ar tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą prievolės nebuvo (el. bylos t. 5, l. 11-12).

33. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad nėra įgaliota pateikti išvados dėl byloje kilusio ginčo (el. bylos t. 5, l. 14-15).

34. Išvadą teikianti Valstybinė metrologijos inspekcija nurodė, kad skaičiavimo prietaisai karštam vandeniui ir šilumai ruošti turėjo metrologinę patikrą (2018 m. lapkričio 28 d. teismo posėdis, garso įrašas ~ 1 h 4 min.).

35. UAB „Pastatų sertifikavimo biuras“ eksperto R. S. atliktoje pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos energijos paskirstymo ekspertizės ataskaitoje nustatyta, kad butas Nr. 4 šildymui sunaudojo 3,6 karto mažiau šilumos energijos. Minėtas butas iš bendros šildymo sistemos dėl sienose esančių neapšiltintų vamzdynų gavo papildomai 6 044,54 kWh šilumos energijos, t. y. 232,58 Eur per vieną šildymo sezoną (el. bylos t. 8, l. 36).

Dėl šildymo būdo pakeitimo teisėtumo

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), 2010 – 2011 metais siekdama atsijungti nuo centralizuotos šildymo tiekimo sistemos atliko buto šildymo sistemos keitimo darbus, kuriuos vykdė kaip paprastąjį remontą.

37. Vartotojo teisė vienašališkai nutraukti energijos pirkimo pardavimo sutartį įtvirtinta CK 6.390 straipsnio 1 dalies normoje, nustatančioje, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2009 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XI-133 redakcija) 29 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2009 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XI-133 redakcija) 29 straipsnio 1 dalies norma, galiojusi atsakovei keičiant šildymo būdą jai nuosavybės teise priklausančiame bute, įtvirtino taisyklę, jog buto šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pakeitimas atliekamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies norma nustatanti, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą įsigaliojo tik nuo 2017 m. sausio 1 d. priėmus Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad buto šilumos įrenginių atjungimo procedūra yra reguliuojama tiek statybą reglamentuojančiais teisės aktais, tiek šilumos tiekimą ir vartojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendime išaiškino, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktuose, reglamentuojančiuose šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva, nustatyta tvarka, kurios laikantis įgyvendinama teisė atjungti atitinkamus šilumos įrenginius, yra reikšmingai susijusi su statybos teisiniais santykiais, o būtent, – atitinkamo statybą leidžiančio dokumento išdavimu, statinio projektavimu, atitinkamų darbų pabaiga, kuriuos reguliuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktuose nustatomas tiek perteklinis, tiek prieštaringas teisinis reguliavimas, atskirais atvejais nustatytas neturint tam reikiamų įgalinimų pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija). To pasėkoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad teisinis reguliavimas, įtvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktuose pripažintinas prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-858-13-14 Administracinė jurisprudencija. 2014, 28).

39. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendime pateikiamais argumentais ir atsižvelgdama tiek į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 1 straipsnio 1 dalies normą, galiojusią atsakovei atliekant buto šildymo būdo pakeitimo darbus, tiek į dabartinę Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2018 m. birželio 27 d įstatymo Nr. XIII-1321 redakcija) 1 straipsnio 1 dalies normą, nustatančią, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui konstatavus Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktų prieštaravimą konstituciniam teisinės valstybės principui, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šildymo būdo pakeitimo atsakovei priklausančiame bute, turėjo vadovautis statybos teisinius santykius reguliuojančiais teisės aktais.

40. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 24 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta, kad užbaigus naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, nustatė, kad nei vienas iš šių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti bute, adresu (duomenys neskelbtini), atliktą šildymo būdo pakeitimo teisėtumą, nėra pateiktas. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VI skyriaus normas, kaip panašiausius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tačiau padarė teisingą išvadą, kad atsakovės atliktas atsijungimas nuo centralizuotos šildymo tiekimo sistemos yra neteisėtas.

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiamas atsijungimo nuo šildymo sistemos teisėtumo aspektas, t. y., kad atsijungta būtų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat išaiškinta, kad savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017. Teismų praktika. 2017, 47; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-687/2017). Atsižvelgdama į šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus, nes atsakovė ieškinyje nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu, t.y. nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., išliko centralizuotos šildymo sistemos tiekiamos šilumos buitiniu vartotoju pagal su ieškove sudarytą 2001 m. sausio 19 d. atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 5129556.

42. Atsakovei tinkamai neatsiskaičius su ieškove, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei iš atsakovės priteistini 86,70 Eur dydžio delspinigiai remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodomais argumentais, kad ieškovė būdama komunalinės paslaugos – šiluminės energijos tiekėja – yra savivaldybės valdoma įmonė kaip tai yra apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje ir turi teisę apskaičiuoti delspinigius remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“.

43. Nustačius, kad ieškovė skolos susidarymo laikotarpiu buvo centralizuotos šildymo sistemos tiekiamos šilumos buitiniu vartotoju, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl bendraturčio mokesčio už nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį, netinkamų šilumos paskirstymo metodų taikymo nėra teisiškai reikšmingi, nes atsakovė šildymo būdo pakeitimą jai nuosavybės teise priklausančiame bute atliko neteisėtai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų olegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, priteistų iš atsakovės

44. Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat ginčija ieškovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų teisėtumą tuo pagrindu, kad ieškovę atstovavo juridinis asmuo, kurio suteiktos paslaugos negali būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovę atstovaujantis advokatas paslaugas ieškovei teikia ieškovės su advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesine bendrija SGKA Legal sudarytos teisinių atstovavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. AAA-2015/0007 pagrindu (el. bylos t. 1 t., l. 22). Minėtos sutarties 2.1 punkte nurodomi konkretūs advokatai, teikiantys ieškovei teisines paslaugas ir vienas iš jų, advokatas Aivaras Korsakas, teikė ieškovei teisines paslaugas šioje civilinėje byloje. Esant sutartimi paskirtam advokatui teikti ieškovei teisinę pagalbą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovę atstovavo juridinis asmuo. Byloje taip pat pateikti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai: sąskaitos, nurodančios suteiktų paslaugų apimtį, ir mokėjimo pavedimai (el. bylos t. 1 t., l. 12-15), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45. Ieškovei nepateikus jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėAlbina RimdeikaitėMindaugas Šimonis