Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atsijungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos, aiškinimo ir taikymo, šilumos energijos tiekimo sutarties nutraukimo momento, dėl pareigos mokėti karšo vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį ir bendraturčio pareigos mokėti už nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 459,93 Eur (1588,03 Lt) nesumokėtos skolos už šildymą ir 16,61 Eur (57,36 Lt) delspinigių. Ieškovė nurodė, kad jai pavesta tiekti šilumą ir karštą vandenį, atlikti šilumos, karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas Ukmergės gyventojams bei rinkti iš asmenų mokesčius už teikiamas paslaugas. Ieškovė nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. pradėjo tiekti šilumos energiją, karšto vandens bei šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas 25,60 kv. m butui (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei už šildymą, skola susidarė nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d.Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti nutraukta su ieškove sudarytą jam nuosavybės teise priklausančio buto (buto Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) centralizuoto šildymo sutartį nuo šildymo būdo teisėto pakeitimo ir šilumos tiekimo nutraukimo, 2011 m. birželio užpildžius deklaraciją apie buto šildymo būdo pakeitimo statybos darbų užbaigimą; įpareigoti ieškovę perskaičiuoti mokėjimus už atsakovui priskirtos šilumos karšto vandens temperatūros palaikymą nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2014 m. gruodžio 31 d.; pripažinti ieškovės atliktą šilumos energijos, skirtos šildymui, karštam vandeniui paruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymą, apskaitą ir sąskaitas neteisėtomis ir įpareigoti ieškovę ištaisyti klaidingas atsakovui teikiamas sąskaitas bei atlikti atsakovo namui patiektos centralizuotos šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodą Nr. 10 arba Nr. 5 nuo 2011 m. birželio iki 2014 m. gruodžio 31 d., įvertinant autonominiu būdu šildomą atsakovo butą ir nešildomas bendro naudojimo patalpas, į kurias nėra tiekiama centralizuota šiluma; iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti.Atsakovas nurodė, kad jo buto centralizuoto šildymo sutartis yra nutraukta nuo 2011 m. birželio mėnesio, užpildžius deklaraciją apie buto šildymo būdo pakeitimo statybos darbų užbaigimą, kaip nustato Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalis. Ieškovė toliau skaičiavo mokestį už buto centralizuotą šildymą, nes atsakovo buto atjungimą nepagrįstai vertino kaip neteisėtą, padarytą savavališkai, tariamai nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1858-13/2014 buvo panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104–112, 114, 115, 117–124 punktai kaip prieštaraujantys konstituciniam teisinės valstybės principui. Nuo 2010 m. spalio 1 d. pakeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir jį reglamentuojantis statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos darbų rūšys“ nustato, kad pastato inžinerinių sistemų įrengimas priskiriamas paprastajam remontui, kuriam nėra reikalingas projektas, leidimas arba sutikimas, ypač kai darbai atliekami ne bendro naudojimo patalpose, o privačiame bute, todėl atsakovo bute teisėtai ir laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos buvo išmontuoti buto centralizuoto šildymo vartotojo įrenginiai. Vartotojas turi pareigą sumokėti tik už gautą prekę ar paslaugą. Kadangi vartojimas buvo nutrauktas, tai iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 straipsnyje nustatytai vartotojo teisei pirkti prekes ar paslaugas savo nuožiūra. Atsakovo butas nuo centralizuoto šildymo atjungtas deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą (paskirties pakeitimą) pagrindu, ši deklaracija yra įregistruota viešame registre. Nei deklaracija, nei viešo registro įrašas nėra panaikinti.Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad daugiau nei pusė namo gyventojų išreiškė valią dėl 2-ojo karšto vandens ruošimo būdo pasirinkimo, todėl namo gyventojai nėra išreiškę valios ir priėmę sprendimo dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo. Ieškovė netinkamai vykdė šilumos apskaitą ir paskirstymą name, nes nebuvo tinkamai sutvarkiusi šilumos ir karšto vandens apskaitos. Metrologijos inspekcija nustatė, kad ginčo name apskaitai naudojami šilumos ir karšto vandens skaitikliai, neturintys galiojančios metrologinės patikros. Atsakovas neprivalo mokėti už „nepaskirstyto“ karšto vandens pašildymą, nes jo bute nėra tiekiamas centralizuotai ruošiamas karštas vanduo. Atsakovo butas yra šildomas vietiniu būdu, todėl ieškovė turėjo taikyti arba kitą metodiką, arba kitaip skirstyti šilumos energiją pagal 4-ą metodą, nepriskirdama atsakovo butui centralizuotos šilumos dalies. Ieškovė nepagrįstai apskaičiavo atsakovo buto ir namo bendro naudojimo patalpoms skirtą centralizuotos šilumos kiekį, nes nei atsakovo butas, nei bendro naudojimo patalpos nėra šildomi centralizuotai.Namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriama jokia dalis šilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpoms šildyti, nes šie sandėliukai oficialiai įregistruoti kaip asmeninio naudojimo patalpos. Visos asmeninio naudojimo rūsio patalpos, kuriose yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai), nėra centralizuotai šildomos, tačiau ieškovė nepagrįstai priskiria atsakovui dalį namo bendro naudojimo patalpoms šildyti suvartotos šilumos, nors ieškovo kaimynams tokia pati dalis už jų turimus sandėliukus nėra priskiriama, todėl pažeidžiamas proporcingumo principas.