Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal I. Ž. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo byloje pagal ieškovo Bigbank AS, Lietuvoje veikiančio per Bigbank AS filialą, ieškinį solidariems atsakovams K. S. ir I. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė I. Ž. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (2024-06-06 DOK-27708) prašo peržiūrėti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; atmesti ieškovo ieškinį atsakovės I. Ž. atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 19 d. atskiruoju skundu (DOK-39374) prašo atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – peržiūrėti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

11.4 Teismas neargumentavo dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su apeliantės, kaip vartotojos, teisių pažeidimu. Neatnaujinęs bylos nagrinėjimo iš esmės, apylinkės teismas pažeidė apeliantės teisę dalyvauti teismo procese ir teisę būti išklausytai. Todėl tik atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, būtų sudarytos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir teismui argumentuotai dėl jų pasisakyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Kasacinio teismo išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-21-826/2023, 19 punktas).

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Apeliantės teigimu, nei jai, nei su ja gyvenantiems asmenims procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, todėl ji neturėjo galimybės teikti prieštaravimus dėl jai reiškiamų reikalavimų. Tai, kad tiesiogiai apeliantė negavo procesinių dokumentų, pripažįsta ir pirmosios instancijos teismas. Neatnaujinęs bylos nagrinėjimo iš esmės, pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliantės teisę dalyvauti teismo procese ir teisę būti išklausytai.

16. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Taigi viena iš esminių sąlygų priimti sprendimą už akių yra tinkamas priešingos šalies informavimas apie jai pareikšta ieškinį, t. y. tinkamas procesinių dokumentų įteikimas.

18. Nagrinėjamu atveju 2024 m. sausio 12 d. procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas pateikti atsiliepimą į ieškinį) atsakovei išsiųsti ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė pašto siuntos per saugojimo terminą“. 2024 m. sausio 30 d. teismui patikrinus duomenis apie asmens darbovietes, gautus iš teismų informacinės sistemos nustatyta, kad atsakovė minėtu laikotarpiu nedirbo. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. sausio 30 d. atsakovei procesiniai dokumentai pakartotinai išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kuris sutapo su ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, paliekant pranešimą apie atsakovei skirtų procesinių dokumentų saugojimą 30 dienų (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai rūpestingas, ir iš esmės nepažeidė CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytos imperatyvios dokumentų įteikimo tvarkos. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas, esant ieškovo prašymui, turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 3 dalis). Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti sprendimo už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą tuo pagrindu, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, jog faktiškai dokumentų negavo, yra tik jos gynybinė pozicija. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde apeliantė taip pat savo gyvenamosios vietos adresą nurodo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga procese, nes netikrino savo deklaruotos gyvenamosios vietos pašto dėžutės. Vien tai, kad apeliantė teismo procesinių dokumentų faktiškai negavo, savaime nesuponuoja, jog jai siųsti procesiniai dokumentais aukščiau nurodytu adresu negalėjo būti įteikti ir nepreziumuoja buvus neteisėtą įteikimo procedūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu procesiniai dokumentai apeliantei buvo įteikti tinkamai, o nustatytu terminu pastarajai nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

20. Apeliantės teigimu, prievolę ieškovui mokėti periodines įmokas pirmiausia turėjo atsakovas K. S.. Jei jis tinkamai nevykdė savo prievolės, apeliantė turėjo būti apie tai informuota ir tokiu atveju ji, įvykdžiusi prievolę už K. S., būtų įgijusi teisę išreikalauti iš jo sumokėtas sumas. Ieškovas buvo dalyvaujantis byloje asmuo santuokos nutraukimo byloje ir šios aplinkybės jam buvo žinomos. Todėl ieškovas privalėjo informuoti apeliantę apie prievolės nevykdymą ir suteikti galimybę jai atlikti periodinius mokėjimus. Ieškovas neinformavo apeliantės nei apie tai, kad K. S. nebemoka skolos, nei apie kredito sutarčių nutraukimą. Ieškovas atsiliepime į pareiškimą net neneigė, kad neinformavo apeliantės apie prievolės nevykdymą. Taip pat nurodo, kad teismas neargumentavo dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su apeliantės, kaip vartotojos teisių pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.

21. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).

22. Siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, apeliantė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas formaliai įvertino pateiktus ieškovo įrodymus ir ieškinį tenkino iš dalies.

23. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-280-1032/2022 nutraukta K. S. ir I. Ž. (buvusi pavardė Ž.) santuoka bei patvirtinta 2021 m. gruodžio 23 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinių įsipareigojimai „Bigbank AS“ filialui pagal 2020 m. sausio 20 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20001710, ir pagal 2020 m. vasario 11 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20004500 (toliau – ir vartojimo kredito sutartys) yra solidari K. S. ir I. Ž. prievolė. Šalys taip pat susitarė, kad šalių tarpusavio santykiuose prievoles bankui Bigbank AS filialui pagal minėtas vartojimo kredito sutartis ir toliau asmeniškai vykdys K. S., nekeičiant prievolės solidaraus pobūdžio. O jei K. S. nesumokės bent vienos įmokos Bigbank AS filialui pagal vartojimo kredito sutartis, I. Ž., įvykdžiusi prievolę kreditoriui Bigbank AS filialui už K. S., įsipareigojusi asmeniškai vykdyti prievolę įgyja teisę išsireikalauti iš K. S. visas jos sumokėtas sumas Bigbank AS filialui pagal vartojimo kredito sutartis.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

25. Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).

26. Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012).

27. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys savo valia susitarė, kad prieš ieškovą jos lieka solidariai atsakingos; įstatyme numatyta ieškovo teisė pasirinkti, ar prievolę įvykdys atsakovas, ar atsakovė, ar abu kartu.

28. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovas neinformavo apeliantės nei apie tai, kad K. S. nebemoka skolos, nei apie kredito sutarčių nutraukimą, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės nurodytos aplinkybės yra susijusios su bendraskolių tarpusavyje nusistatyta prievolės vykdymo tvarka, kuri galioja tik jiems, ir nėra susijusios su įstatyme ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyta solidariąja atsakovų atsakomybe prieš ieškovą, kuri buvo pritaikyta priimant teismo sprendimą už akių.

29. Apeliantė nurodo, kad teismo nutarties teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu, teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus bei netinkamai pritaikė įstatymo normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimą. Teismas iš esmės apsiribojo deklaratyviais teiginiais, nebuvo atsakyta į atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus vertina kaip deklaratyvius.

30. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad skundžiama teismo nutartis būtų priimta netinkamai įvertinus nustatytus faktus bei netinkamai pritaikius įstatymo normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimą.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad atsakovams, siekiantiems sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovų pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovų netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018). Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių ir skundžiamą nutartį, įvertino visus byloje esančius įrodymus. Apeliantė byloje neteikė jokių įrodymų ir (ar) pagrįstų teiginių, kurie paneigtų sprendime už akių/ skundžiamoje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

34. Nustačius, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepagrindė aplinkybės, jog negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, taip pat nenurodė naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių bei įvertinus tai, kad atsakovė nei kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė priimtame teismo sprendime už akių konstatuotų argumentų paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina pirmosios instancijos teismo analizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis. Todėl panaikinti ar pakeisti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, įvertinus tai atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.