Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Monikai Baliutavičei, Viktorijai Patkauskienei

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. P., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Ruslan Mirnyj,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2022 m. balandžio 12 d., apie 19.10 val., gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam M. P. tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip 9 kartus į įvairias kūno vietas ir vieną kartą spyrė į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – dešinės akies voko, kairės ausies ir krūtinės poodines kraujosruvas, apatinės lūpos sužalojimą, bei sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

T. Ž. kaltę nežymiai sutrikdžius M. P. sveikatą ir jam sukėlus fizinį skausmą, nagrinėjamu atveju patvirtina ne tik kaltinamojo duoti išsamūs parodymai teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo M. P. parodymų, pastarasis iš esmės patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, t. y. jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo sumuštas T. Ž., kaltinamasis smūgiavo į įvairias kūno vietas, kiek smūgių galėjo būti suduota, nežino, nes neskaičiavo, dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad kaltinamasis jį sumušė dėl buvusios konfliktinės situacijos su kaltinamojo mama. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančiuose 2022 m. balandžio 12 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei 2022 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo užfiksuotos aplinkybės. Iš M. P. apžiūros protokolo matyti, jog iš karto po įvykio buvo užfiksuoti M. P. padaryti sužalojimai. Tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo iš ligoninės nurodytos aplinkybės ir Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad dėl smurtinių kaltinamojo T. Ž. veiksmų, M. P. buvo nustatyti sužalojimai: dešinės akies voko, kairės ausies ir krūtinės poodinės kraujosruvos, apatinės lūpos sužalojimas, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kartu aplinkybę, jog M. P. sumušė būtent T. Ž. patvirtina ir byloje esančio M. P. pateikto vaizdo įrašo apžiūra.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį (įvykusio konflikto sprendimas pasitelkiant fizinę jėgą), suprato ir numatė, kad suduodamas nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, spirdamas kartą į pilvo sritį pastarajam sukels fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais gali padaryti nukentėjusiajam įvairaus pobūdžio/masto sveikatos sutrikdymą (neapibrėžta tiesioginė tyčia) ir tokių padarinių norėjo. Kaltinamojo T. Ž. veiksmai, įvertinus kilusius padarinius, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo M. P. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas R. M. kaltinamajam T. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (1500 Eur), kuri susidarė dėl teisininko advokato padėjėjo paslaugų teikimo baudžiamajame procese (500 Eur), su gydymu susijusių išlaidų (500 Eur), negautų darbinių pajamų (500 Eur), ir neturtinės (4000 Eur) žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų (1 t., b. l. 97-100).

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir jo įgaliotas atstovas pareikštą ieškinį palaikė, o kaltinamasis ir jo gynėjas su pareikštu ieškiniu sutiko tik iš dalies, nurodydami, kad prašomos neturtinės žalos dydis yra per didelis, o turtinei žalai, atsiradusiai dėl gydymo ir prarastų/negautų darbinių pajamų nėra pateikta žalą pagrindžiančių duomenų, todėl iš esmės neprieštaravo tik advokato padėjėjo darbo apmokėjimo sumai bei daliai neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis 2022 m. rugsėjo 20 d., vykstant bylos nagrinėjimui teisme, atlygino dalį žalos nukentėjusiajam, t. y. 800 Eur. Kadangi kaltinamasis ir jo gynėjas sutinka dėl advokato padėjėjo išlaidų (500 Eur) (1 t. b. l. 81, 82, 115) priteisimo ir dalies neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam dalį žalos – 800 Eur, todėl teismas pasisakys tik dėl reikalavimo susijusio su neturtine žala ir likusių reikalavimų 1000 Eur sumai, susijusiai su gydymo išlaidomis ir negautomis pajamomis, laikydamas, jog dalis (500 Eur) turtinės žalos dėl išlaidų, apmokant advokato padėjėjo suteiktas paslaugas, jau yra atlyginta. Taipogi, teismas sprendžia, jog kaltinamasis nukentėjusiajam jau yra atlyginęs 300 Eur neturtinės žalos, kadangi dėl kitų turtinės žalos dydžių nesutinka, todėl teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos, atsižvelgs į šią aplinkybę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Taigi, aplinkybes nurodytas civiliniame ieškinyje dėl patirtos turtinės žalos (gydymo išlaidų ir su jomis susijusių išlaidų, negautas pajamas) visų pirma turi pagrįsti ir įrodyti pats civilinis ieškovas (nukentėjusysis ir/ar jo atstovas).

Teismų praktikoje taipogi nurodoma, kad BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012).

Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodoma, kad pastarasis patyrė 500 Eur dydžio turtinę žalą dėl gydymo metu patirtų išlaidų, kelionės išlaidų į ir iš gydymo įstaigų, kitas būtinąsias išlaidas. Minėta, kad būtent civilinis ieškovas turi pagrįsti civiliniu ieškiniu reikalaujamą sumą. Šiuo atveju nors civilinis ieškovas nurodo patyręs 500 Eur dydžio turtinę žalą dėl gydymo, kuro ir kitų išlaidų, civilinis ieškovas į bylą pateikė įrodymus tik dėl 356,48 Eur (vaistai, medicininės priemonės – 105,30 Eur + išlaidos kurui – 251,18 Eur) dydžio turtinės žalos. Taigi, jau vien dėl šios priežasties nėra pagrindo visiškai tenkinti šio civilinio ieškovo reikalavimo.

Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2008, 3K-3-192-219/2016). Kartu pastebėtina, jog šiuo atveju yra aktualios ir CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Iš pateiktų duomenų, apie gautą darbo užmokesčio dydį iš UAB (duomenys neskelbtini), matyti, kad M. P. už 2022 m. balandžio mėnesį, kai buvo įvykdyta nusikalstama veika, netgi gavo didesnę sumą, nei ankstesniais mėnesiais. Minėto laikotarpio gegužės mėnesį, kai M. P. nebuvo nedarbingas, gavo tokią pačią sumą, kaip ir kovo mėnesį, o birželio mėnesio pajamos apskritai didžiausios iš visų nurodytų laikotarpių (1 t., b. l. 116). Teismo įsitikinimu, šie duomenys jokiu būdu nepagrindžia ir neįrodo, kad M. P. dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos prarado/negavo pajamų dalies dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad ir pats civilinis ieškovas nepateikė kartu su civiliniu ieškiniu jokių išsamesnių duomenų, apie tai, kokių konkrečiai pajamų, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, jis negavo iš UAB (duomenys neskelbtini), ir kaip šias pajamas apskaičiavo, pagrįsdamas tai objektyviais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms, šis civilinio ieškinio reikalavimas dėl negautų darbinių pajamų iš UAB (duomenys neskelbtini) atmestinas, kaip nepagrįstas..

Iš duomenų apie M. P. pajamas įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 117) matyti, jog 2022 m. balandžio mėnesio pajamos iš tiesų buvo mažesnės nei kitais mėnesiais, t. y. M. P. uždirbo 2011,41 Eur, tačiau birželio mėnesio pajamos, kai M. P. tam tikrą laikotarpį buvo nedarbingas, yra pačios didžiausios iš viso laikotarpio (2963,43 Eur), kas vėl gi kelia abejonių negautų pajamų realumu ir jų dydžio civiliniame ieškinyje pagrįstumu. Vis dėlto, akcentuotina, kad trejų mėnesių, iki nusikalstamos veikos įvykdymo (sausio-kovo), M. P. pajamų UAB (duomenys neskelbtini) vidutinis dydis sudarė 2625,58 Eur. Taigi, šias pajamas nukentėjusysis M. P. galėjo pagrįstai tikėtis gauti iš anksto esant normaliai darbinei veiklai ir kitais mėnesiais. Kadangi M. P. 2022 m. balandžio mėnesį negalėjo dirbti nuo balandžio 13–26 d. dėl turimo nedarbingumo po T. Ž. įvykdytos nusikalstamos veikos, darytina išvada, kad M. P. pagrįstos dalies pajamų (2625,58-2011,41=614,17 Eur) 2022 m. balandžio mėnesį negavo būtent dėl kaltinamojo T. Ž. kaltės. Esant šioms aplinkybėms, būtent 614,17 Eur dydžio sumą būtų galima vertinti kaip M. P. negautas pajamas iš darbinės veiklos UAB (duomenys neskelbtini). Kartu teismas pažymi, jog mažesnių M. P. gegužės mėnesio pajamų UAB (duomenys neskelbtini) nevertina negautų pajamų kontekste, kadangi, M. P. gegužės mėnesį buvo darbingas. M. P. negautų pajamų už birželio mėnesį teismas nevertina kaip negautų ir atmeta šioje dalyje civilinio ieškovo reikalavimą, kadangi civilinis ieškovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kokio dydžio pajamų jis galėjo tikėtis dėl buvusio nedarbingumo birželio mėnesį. Kartu akcentuotina, kad teismo posėdžio metu M. P. nurodė, jog jo darbinės pajamos nėra pastovios, savo darbo dienos įkainoti negalėjo, todėl tikslesnių duomenų ir skaičiavimų pateikti negali. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pagrįsti civilinio ieškovo reikalavimai yra tik dėl balandžio mėnesio negautų pajamų, o kitus reikalavimus teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Minėta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Nors M. P. teisme nurodė, kad gautas ligos išmokas įvertino pateikdamas civilinį ieškinį, tačiau šioje byloje nustatytos aplinkybės paneigia tokius civilinio ieškovo teiginius. Teismas nustatė, kad būtent 614,17 Eur dydžio sumą būtų galima vertinti kaip M. P. negautas pajamas iš darbinės veiklos UAB (duomenys neskelbtini), tačiau prie šios sumos pridėjus ir M. P. gautą ligos išmoką už nedarbingumo laikotarpį balandžio mėnesį, M. P. mėnesinės balandžio mėnesio pajamos ženkliai viršytų vidutines nukentėjusiojo pajamas ir reikštų tik nepagrįstą M. P. praturtėjimą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog M. P. gauta ligos išmoka už balandžio mėnesį – 547,42 Eur (1 t., b. l. 113; 2 t., b. l. 107) įskaitytina į teismo nustatytą M. P. negautų pajamų už balandžio mėnesį sumą (614,17 Eur) ir M. P. iš kaltinamojo T. Ž. priteistina 66,75 Eur negautų pajamų už 2022 m. balandžio mėnesį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, jog kaltinamasis T. Ž. atlygino nukentėjusiajam 500 Eur sumą už nukentėjusiojo patirtas išlaidas dėl teisinių paslaugų, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. P. iš T. Ž. priteistina 242,34 Eur suma, kaip turtinės žalos, patirtos dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, atlyginimas.

Nagrinėjamoje byloje yra prašoma iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 4000 Eur dydžio sumą, kaip neturtinės žalos, patirtos dėl T. Ž. įvykdytos nusikalstamos veikos, atlyginimą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.),

Nukentėjusysis grįsdamas savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog po įvykio jaučiasi sužlugdytas, emociškai sutrikęs, tapo nervingas, uždaras, nekalbus savo šeimoje su artimaisiais, draugais, vartoja vaistus, nes kenčia skausmus, neužmiega naktimis, svaigsta galva, jaučia nerimą, kartais negali susikoncentruoti darbų atlikimui, ką galėjo padaryti iki nusikalstamos veikos įvykdymo, jaučia baimę, įtampą, nerimą, pasyvumą, stresą, stiprią emocinę depresiją, bendrą silpnumą, nuovargį, pažeminimą, prarado pasitikėjimo jausmą kitais žmonėmis ir savimi, be to, nukentėjusiojo vaikai matė įvykį, todėl ir vaikai patyrė dvasinių išgyvenimų ir tokiu būdu nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. P. šias aplinkybės patvirtino, ieškinį dėl neturtinės žalos palaikė visiškai.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir jam sukeltas fizinis skausmas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą ir jis turi teisę į jos atlyginimą. Teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis kreipėsi į medikus, gydėsi ambulatoriškai, patyrė fizinį skausmą, ilgalaikių liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai nenustatyta. Pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis buvo užpultas kaltinamojo dėl menkavertės priežasties, kaltinamasis situacijos net nemėgino spręsti leistinomis teisinėmis priemonėmis, nukentėjusysis buvo užpultas savo kiemo teritorijoje kaltinamajam perlipant nukentėjusiojo tvorą, įvykį stebėjo nepilnametis nukentėjusiojo vaikas, kaltinamojo puolamieji veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, kas šiuo atveju didina priteistinos neturtinės žalos dydį. Kartu neturtinės žalos dydį didina tai, kad pagal byloje esančią specialisto išvadą, nukentėjusiajam buvo bent keletą kartų smūgiuota į galvą, t. y. į gyvybiškai svarbią kūno vietą.

Sprendžiant dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina ir tai, jog kaltinamasis dirba, prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, proceso metu geranoriškai atlygino nukentėjusiajam dalį žalos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio baudžiamosiose bylose, kai asmeniui padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeliamas fizinis skausmas bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. P. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 4000 Eur, yra akivaizdžiai per didelis, neatitinka teismų praktikos formuojamos bylose dėl priteistinos neturtinės žalos nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, dalis aplinkybių dėl neturtinės žalos nėra tiesiogiai susijusios su pačiu nukentėjusiuoju (nukentėjusiojo šeimos patirti išgyvenimai, kadangi ieškinys pareikštas tik dėl nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų), todėl prašomos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 Eur dydžio sumos neturtinei nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti, kadangi būtent ši suma pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Kadangi kaltinamasis nukentėjusiajam proceso metu atlygino 800 Eur, iš kurių, kaip minėta, 300 Eur suma laikytina kaip neturtinės žalos padengimas, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 700 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis ir jo gynėjas byloje pateikė prašymą kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas, t. y. pagal laidavimą, kaltinamąjį perduodant laiduotojo I. V. atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Nagrinėjamu atveju formalios BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos spręsti laidavimo klausimą yra, t. y. kaltinamasis T. Ž. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, prašo taikyti laidavimą, bei nurodė asmenį, kuris kaltinamojo ir gynėjo vertinimu gali būti laiduotoju.

Kitos laidavimo taikymo sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, t. y. asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos yra, kadangi kaltinamasis T. Ž. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir teismo įsitikinimu gailisi padaręs nusikalstamą veiką, visiškai atlygino žalą teritorinei ligonių kasai, iš dalies atlygino žalą nukentėjusiajam ir teismo posėdžio metu įsipareigojo ją atlyginti, ir teismo vertinimu yra pagrindo manyti, kad T. Ž. būdamas anksčiau neteistas, dirbantis, įvykdęs nesunkų nusikaltimą visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vis dėlto, vien šių sąlygų, norint taikyti laidavimo institutą, nepakanka, kadangi viena iš esminių laidavimo sąlygų yra ir tinkamo laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, buvimas.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Byloje laiduotoju buvo pasiūlytas I. V.. Pažymėtina, jog šis asmuo yra neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 74-76, 77), yra kaltinamojo draugas, pats I. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko draugiškus santykius su T. Ž., mano, kad galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sutinka būti laiduotoju. Nors šios aplinkybės I. V. apibūdina pakankamai teigiamai, teismo įsitikinimu jų nepakanka, kad I. V. būtų pripažintas teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam T. Ž.. Akcentuotina, kad I. V. teismo posėdžio metu vienareikšmiškai, net keletą kartų pareiškė, jog pateisina kaltinamojo T. Ž. veiksmus, manė, kad pastarojo pasirinktas smurtinis konflikto sprendimo būdas yra tinkamas. Kartu I. V. nesugebėjo teismui paaiškinti, kaip konkrečiai galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, nurodė, kad nemano esantis autoritetu kaltinamajam. Be to, teismas abejoja I. V. galimybe daryti teigiamą įtaką kaltinamajam dar ir dėl to, kad pastarasis su kaltinamuoju bendrauja retai ir iš esmės tik telefonu. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nesant tinkamo laiduotojo, nėra galimybės kaltinamąjį T. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis T. Ž. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus, todėl vienas iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės aspektas šioje byloje yra nustatytas.

Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.). (kasacinė nutartis 2K-203-511/2022). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-87-976/2020, 2K-154-495/2022 ir kt.).

Taipogi, teismų praktikoje nurodoma, kad nuoširdus gailėjimasis yra vidinis psichinis kaltininko santykis su jo padaryta veika, kuris nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-87-976/2020). Teismų praktikoje nuoširdus gailėjimasis nustaT. tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015, 2K-49-495/2022 ir kt.). Nuoširdaus gailėjimosi objektyvi išraiška yra atitinkamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, rodantis, kad jis neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus, stengiasi pagal galimybes sušvelninti situaciją.

Teismas pažymi, kad nei baudžiamasis įstatymas, nei gausi teismų praktika nekelia reikalavimo, norint pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės aspektą – nuoširdų gailestį, jog kaltininkas privalo atsiprašyti nukentėjusiojo. Pastebėtina, kad nukentėjusiojo atsiprašymas taipogi gali būti tik formalus kaltininko veiksmas, visiškai nerodantis, kad pastarasis gailisi dėl savo poelgio, todėl nėra jokio pagrindo, sprendžiant dėl kaltininko nuoširdaus gailesčio, suabsoliutinti atsiprašymo reikšmės.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis T. Ž. iš tiesų neatsiprašė nukentėjusiojo, tačiau nuo pat pirmojo teismo posėdžio pareiškė ne tik, kad prisipažįsta, bet ir tai, kad gailisi, nurodė, kad galėjo pasirinkti kitą, nesmurtinį konflikto sprendimo variantą, kreiptis dėl nukentėjusiojo veiksmų į teisėsaugos institucijas, taigi, kritiškai įvertino savo poelgį. Be to, kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino visą žalą teritorinei ligonių kasai, sutiko, kad padarė savo nusikalstamais veiksmais žalos nukentėjusiajam ir jam atlygino dalį žalos bei teismo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti tokią žalą, kokią teismas nustatys, kas rodo, jog kaltinamasis stengiasi realiais veiksmais sušvelninti savo nusikalstamų veiksmų padarinius. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad T. Ž. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Pagal šią įstatymo nuostatą kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-171-511/2016, 2K-326-303/2019, 2K-66-976/2019, 2K-75-222/2020).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. Ž. visiškai atlygino žalą teritorinei ligonių kasai, teismo proceso metu atlygino dalį žalos nukentėjusiajam ir įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam visą žalą, kurią nustatys ir priteis teismas. Pastebėtina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino 800 Eur dydžio žalą, teismas papildomai iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisė dar 242,34 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos dydžio atlyginimą. Taigi, kaltinamasis nukentėjusiajam yra atlyginęs reikšmingo dydžio žalą, yra dirbantis, nevengia atsakomybės, todėl šios aplinkybės sudaro pagrįstą prielaidą spręsti, jog kaltinamasis operatyviai atlygins nukentėjusiajam ir likusią žalą. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismas pripažįsta kaltinamojo T. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dalinį žalos atlyginimą nukentėjusiajam.

Dėl bylos procesinės baigties

BK 39 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal BK 39 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės; 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimas, be kita ko, ir BK 59 straipsnio 2 dalies pagrindu (kai teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes), leidžia taikyti BK 39 straipsnį, esant kitoms būtinoms jo taikymo sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-117-976/2020).

Nagrinėjamu atveju T. Ž. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 178), yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino dalį žalos nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 2 dalis)), nėra T. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra dirbantis, administracine tvarka buvo baustas tik už smulkius pažeidimus (1 t., b. l. 174 – 176). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog teismo vertinimu bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis T. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnio nuostatas ir baudžiamoji bylą jo atžvilgiu nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. Ž. įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką, siekiant įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės paskirtį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Prokurorė pateikė teismui prašymą dėl 52,72 Eur dydžio procesų išlaidų atlyginimo, susidariusių ikiteisminio tyrimo metu dėl psichologės dalyvavimo apklausiant nepilnametį liudytoją (2 t., b. l. 95– 104).

BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. Ž. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama, prokurorės prašomos proceso išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi kompaktinės laikmenos CD-R ir DVD su vaizdo įrašais, esančios vokuose prie antrojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, T. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) (penkių šimtų Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo T. Ž. nukentėjusiojo M. P. naudai priteisti 242,34 Eur (du šimtus keturiasdešimt du Eur, 34 cnt) turtinės žalos atlyginimui ir 700 Eur (septynis šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimui. Likusią civilinio ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

- dvi kompaktines laikmenas CD-R ir DVS su informacija, esančias vokuose prie antrojo tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.