Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei V. D., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

7. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui vaikui R. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo – išlaikymo dydžio sumažinimo. Nurodė, jog nepilnamečio vaiko R. M. išlaikymui 2019-07-02 sprendimu buvo priteistas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, kas metai jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, dabar tai sudaro 280 Eur. Jis prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 100 Eur, nes jo turtinė padėtis pablogėjo: jis neteko darbo, buvo atleistas, įmonė, kurioje dirbo, bankrutavo, jam gimė du vaikai, kurie yra nepilnamečiai ir kuriuos reikia išlaikyti, neturi nekilnojamojo turto, anksčiau butą nuomojosi su šeima, dabar su šeima gyvena bute pas tėvus arba tėvų sode esančiame gyvenamajame name, įsigijo automobilį, už kurį moka paskolą, todėl prašo sumažinti priteistą išlaikymą iki 100 Eur, t. y., perpus. Atsakovė su tokia suma nesutinka, nurodo, jog dukra jau beveik pilnametė, jai 17 metų, o (duomenys neskelbtini) ji taps pilnametė, nuo priteisto išlaikymo praėjo šešeri metai, mergaitė yra labai gabi, profesionali sportininkė, aktyviai sportuojanti ir atstovaujanti Lietuvą tarptautinėse varžybose, ji turi stiprinti organizmą, dalyvauti sporto stovyklose, varžybose, jai reikalingas specialus maistas (sportininko dieta), specialūs termorūbai ir t. t., tik dalį išlaidų dengia valstybė, o visas kitas išlaidas apmoka šeima, t. y., mama, nes tėvas prie tokių dukters išlaidų niekada nėra prisidėjęs, taigi, vaiko poreikiai ne tik kad nesumažėjo, bet dar padidėjo, net indeksuota suma to nepadengia, todėl mažinti priteisto išlaikymo nėra jokio pagrindo, todėl prašo ieškinį atmesti.

10. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

11. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus.

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

14. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

15. Minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-71/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; kt.). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktus; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-1075/2020, 40 punktas; kt.).

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2025 m. MMA neatskaičius mokesčių — 1038 Eur, atskaičius mokesčius – 777 Eur. Išminusavus 122,50 Eur išmoką vaikui – 654,50 Eur, pusę šios sumos sudaro 327,25 Eur, taigi, tai ir yra orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis. Ieškovo prašoma sumažinti išlaikymo dydį iki 100 Eur suma yra žymiai (daugiau kaip trigubai) mažesnė nei kasacinio teismo nurodomas orientacinis dydis. Tokioje situacijoje turi būti vertintina: 1) ar vaiko poreikiai per vieną mėnesį yra mažesni nei vienas MMA; 2) ar dėl savo turtinės padėties, sveikatos problemų ar kitų objektyvių ir pateisinamų aplinkybių ieškovas negali teikti tokio dydžio išlaikymo. Be to, tėvas, įrodinėjantis mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti, nagrinėjamu atveju – ieškovas. Jis teigia, jog dukra gyvena sporto mokyklos bendrabutyje, kuris nekainuoja, nes jį finansuoja sporto mokykla, taip pat dukra gauna stipendiją, kokio dydžio, negali pasakyti. Jo turtinė padėtis bloga. Taigi, mano, kad dukrai užtenka 100 Eur per mėnesį sumos, po 25 Eur savaitei, po 3 Eur dienai, jis teigia, jog už tris eurus pietūs mokykloje išeina. Tačiau su tokiais argumentais nesutinka nei atsakovė, nei institucijos, duodančios byloje išvadą, atstovė.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių

19. Minėto 2019-07-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo priėmimo metu minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA) dydis buvo 555 Eur. Tuo tarpu nuo 2025-01-01 MMA Lietuvoje yra 1038 Eur, t.y., išaugęs net 2 kartus. Tačiau, kaip minėta aukščiau, pagal kasacinio teismo praktiką minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Pažymėtina ir tai, kad per tą laiką žymiai išaugo maisto produktų, vartojimo prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos. Pvz., vartotojų kainų indeksas nuo 2019 metų iki 2025 metų išaugo net 47 procentus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokie žymūs šalies pragyvenimo lygio bei perkamosios galios pakeitimai jau patys savaime byloja apie tai, jog anksčiau priteistas išlaikymo dydis yra nebepakankamas pačių būtiniausių ir minimaliausių vaiko poreikių patenkinimui ir suponuoja pagrindą didinti vaiko išlaikymo dydį, o ne jį dar labiau sumažinti. Tuo tarpu ieškovas teismo prašo pakeisti minėtą teismo sprendimą ir juo nustatytą dukrai teiktino išlaikymo dydį sumažinti iki 100 Eur per mėnesį, t. y., tokiu būdu ieškovas siekia, kad iš jo būtų priteistas netgi perpus mažesnis išlaikymas dukrai, nei jis buvo priteistas minėtu teismo sprendimu prieš šešerius metus. Toks ieškovo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas bei iš esmės pažeidžiantis nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

26. Teismas, mano, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu. Svarbu tai, jog nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą būtina atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; kt.).

27. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtu 2019-07-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu iš ieškovo prieš šešerius metus priteistas išlaikymo dydis šiai dienai jau yra žymiai mažesnis už tą, kuris objektyviai yra reikalingas šiuo metu nepilnametės R. M. poreikių tenkinimui. Tai teismo posėdyje patvirtino ir institucijos, duodančios byloje išvadą, atstovė, kad priteistas išlaikymas neatitinka net minimalių vaiko poreikių. Todėl atitinkamai dar jį mažinti (vos iki 100 Eur mėnesiui), kaip to pageidauja ieškovas, nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

28. Visi aukščiau nurodyti duomenys objektyviai paneigia ieškovo teiginius, neva dukros poreikiai per šiuos šešerius metus nėra pakitę. Priešingai, esami duomenys patvirtina, kad faktiškai atsakovė turėtų teisę kreiptis į teismą dėl ieškovo teikiamo išlaikymo dydžio padidinimo, kadangi kaip patvirtina aukščiau minėti duomenys, toks išlaikymo dydis, kuris iš ieškovo buvo priteistas prieš šešerius metus, net ir po indeksacijos, visiškai neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių. Kas reiškia, jog atsakovei ir taip jau tenka didžioji dukros išlaikymo našta. Tuo tarpu ieškovas, visiškai nepagrįstai prašo, kad ši našta atsakovei būtų dar labiau padidinta ir atsakovė visą dukros išlaikymo prievolę vykdytų tiek už save, tiek ir už ieškovą.

29. Ieškovas taip pat nurodo, kad jo netenkina dukrai teiktino išlaikymo dydis dar ir dėl to, jog dėl įstatymu nustatytos alimentų indeksacijos dukrai 2019-07-02 teismo sprendimu priteistas 200 Eur išlaikymo dydis per mėnesį per paskutinius šešerius metus pakilo iki 280 Eur. Pažymėtina, kad indeksavimas neprilyginamas priteistų išmokų didinimui. Jis nepadidina priteistų periodinių išmokų faktinės perkamosios galios, o tik padeda išlaikyti ją tokio lygio, koks buvo teismui nustatant šalių susitartas periodines išmokas. Taigi, nors išmokų suma po indeksavimo aritmetiškai padidėja, už šią sumą nuperkamų prekių ir paslaugų krepšelis lieka toks pat. Dėl infliacijos 2019-07-02 teismo sprendimu priteista išlaikymo mokėjimo suma nepilnamečiui vaikui R. M. nuvertėjo, todėl indeksacija suteikia realią galimybę tenkinti tik būtiniausius šalių dukros poreikius.

30. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2019-07-02 teismo sprendimo priėmimo iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo praėjo šešeri metai ir tai vertinama, kaip esminis pokytis laiko atžvilgiu. Be to, R. M., gim. (duomenys neskelbtini), priimant šį sprendimą yra 17 metų amžiaus, taigi, vaikas yra paauglė, tuoj tapsianti pilnamete, bebaigianti mokyklą, neeilinių gabumų, aktyviai sportuojanti mergaitė, taigi, atitinkamai padidėjo jos poreikiai. Ji atstovauja Lietuvą tarptautinėse varžybose, o jų pasirengimui jai reikalingos tam tikros išlaidos, reikia vystyti jos gabumus, stiprinti organizmą, dėl ko ypač padidėja jos poreikiai, kurių tik dalį kompensuoja valstybė, dėl ko jos poreikiams patenkinti reikia žymiai didesnių išlaidų nei daugumai tokio pat amžiaus vaikų. Vaikui prieš šešerius metus priteistas išlaikymas tenkina nebent tik būtinuosius vaiko poreikius. Todėl ieškovo reikalavimas, vaiko išlaikymo sumą mažinti iki dar mažesnės sumos nei buvo priteista prieš šešerius metus aukščiau paminėtu teismo sprendimu, pasirenkant geriau materialiai remti podukrą, ką jis patvirtino teismo posėdyje, nei savo biologinį vaiką, traktuotinas kaip visiškai pažeidžiantis nepilnamečio vaiko interesus, toks reikalavimas negali būti teismo tenkinamas.

Dėl tėvo turtinės padėties

32. Iš byloje esančių duomenų VSDFV apie asmens darbovietę ir gaunamas išmokas ir atsakovės pateiktų bei viešai prieinamų duomenų matyti, kad ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), įmonė įsteigta 2014-05-13, įmonės veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, pajamos 386 tūkst. 2023 metų duomenimis. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą sumažinti vaikui teiktino išlaikymo dydį, nurodė, kad jo pajamos šiai dienai yra reikšmingai sumažėjusios, nes 2025-03-14 jis buvo atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini). Tačiau sutiktina su atsakovės atstove, jog minėta (duomenys neskelbtini), iš kurios tariamai buvo atleistas ieškovas, yra paties ieškovo įmonė - jis yra jos vienintelis darbuotojas. Iš ieškovo į bylą su ieškiniu pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo matyti, kad ieškovas iš darbovietės buvo atleistas LR DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t.y., darbdavio iniciatyva. Kadangi ieškovas yra vienintelis šios įmonės darbuotojas (vadovas), reiškia, kad ieškovas save iš darbo atleido pats, savo iniciatyva. Svarbu pažymėti ir tai, jog savo paties atleidimą iš darbo ieškovas įsiformino prieš pat kreipiantis į teismą su ieškiniu - save ieškovas atleido 2025-03-14, o ieškinys dėl išlaikymo dydžio sumažinimo datuotas ir pateiktas teismui 2025-03-26, t. y., po 12 dienų. Toks ieškovo elgesys rodo jo galimą nesąžiningumą bei siekį dirbtinai pabloginti savo turtinę padėtį. Be to, minėtai įmonei Šiaulių apygardos teismo 2025-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2025-06-20.

33. Be to, ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog šiuo metu jis įsidarbino ir dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1200 Eur, neatskaičius mokesčių. Tačiau iš atsakovės atstovės pateiktų VĮ Registrų centro duomenų apie juridinio asmens dalyvius su istorija, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro trumpojo išrašo ir viešai prieinamų duomenų apie juridinį asmenį matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo įgyta 2024-03-26 ieškovo sutuoktinės R. M. vardu, ji, kaip akcininkė, įgijo 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų minėtos įmonės, akcijos nominali vertė 10,00 Eur. (duomenys neskelbtini) taip pat užsiima statybų veikla, o ieškovo sutuoktinė yra šio juridinio asmens direktorė. Be to, ieškovas nurodė, jog sutuoktinių turto režimas atskiras, pasirašius povedybinę sutartį, nors tokių duomenų (povedybinės sutarties) teismui nepateikė. Taigi, ieškovas galimai privedė savo įmonę prie bankroto, o sutuoktinės vardu įgijo kitą įmonę, kurioje ir toliau vykdo tą pačią statybų veiklą, tik kitoje įmonėje. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovas yra vidutinio amžiaus darbingas asmuo, neturinti neįgalumo bei kitų sveikatos problemų, nes į bylą tokių duomenų nepateikta. Jo specialybė – vidaus ir išorės apdaila, tai jis patvirtino teismo posėdyje, be to, tai labai paklausi specialybė, o pasak atsakovės, jis yra geras statybininkas, todėl turi galimybę dirbti ir uždirbti daugiau pajamų ir teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymą, o ne tik dirbti vadovaujantį ir mažai apmokamą (1200 Eur neatskaičius mokesčių) darbą savo sutuoktinės įmonėje (beje, ir savo įmonėje, priklausančioje jam su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes kitų duomenų byloje nėra), tačiau to ieškovas nenori.

34. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų dėjęs realias pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, jis dirbo savo įmonėje, o dabar – sutuoktinės įmonėje. Pažymėtina, jog ieškovas, anot atsakovės, yra puikus statybininkas, moka absoliučiai visus tiek lauko, tiek vidaus statybos darbus, taipogi gali atlikti absoliučiai visus santechnikos darbus. Atsakovės atstovė net pateikė į bylą darbo skelbimų, kurie iliustruoja, kad jei tik ieškovas panorėtų, jis be jokio vargo susirastų puikiai apmokamą darbą, jei iš tikrųjų jo neturėtų, o jo turtinė padėtis iš tikrųjų būtų sunki.

35. Be to, ieškovas nurodo, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto. Tačiau iš atsakovės atstovės pateiktų ieškovo dukrai R. M. siųstų žinučių matyti, kad pats ieškovas dukrai R. gyrėsi, kad su šeima statosi namą adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad kitais metais pabaigs, kvietė pasisvečiuoti. Pateikė namo fotonuotraukas. Tačiau iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės su istorija išrašo matyti, kad būtent šį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio ieškovas statosi sau namą, jis asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2020-04-20 ir po gero pusmečio (2020-12-04) perleido savo tėvams F. ir A. M.. Šios aplinkybės tik patvirtina ieškovo nesąžiningumą bei sąmoningą siekį įrodyti savo galimą turtinės padėties pablogėjimą.

36. Ieškovas nurodo, kad jis turi vartojimo paskolą, už kurią yra įsigijęs automobilį F. T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. gamybos, ir paskolos įmokų mokėjimas irgi apsunkina jo turtinę padėtį. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nors asmuo patiria išlaidas mokėdamas įmokas, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes gausina turimą turtą. Aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-24/2013). Be to, tai, jog asmuo turi įsipareigojimų bankams, nelaikytina jo turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, kadangi tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

37. Be to, kaip vieną iš pagrindų, dėl ko teismas turėtų mažinti iš jo priteistą išlaikymą dukrai R. M., ieškovas nurodo ir tai, jog po minėto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-07-02 sprendimo priėmimo jam gimė dar du vaikai: M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovas dviejų vaikų susilaukė jau po minėto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-07-02 sprendimo priėmimo, t. y., kai jau buvo sudaręs minėtą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir puikiai žinojo ir suprato savo, kaip tėvo, pareigas nepilnametei dukrai R. M., jau buvo jai įsipareigojęs mokėti tam tikro dydžio išlaikymą.

38. Pagal formuojamą teisminę praktiką, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku/ais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Ta aplinkybė, kad ieškovas, turėdamas dukrą ir būdamas jai įsipareigojęs materialiai išlaikyti, žinodamas ir suprasdamas savo, kaip tėvo pareigą dukrai, susilaukė dar dviejų vaikų, patvirtina, kad būdamas suaugęs ir subrendęs žmogus, jis įvertino ir savo galimybes teikti visiems vaikams reikalingą išlaikymą. Ieškovui to nepadarius, toks elgesys, nesudaro pagrindo išlaikymo naštos perkelti kitam iš tėvų bei jį atleisti nuo turtinio pobūdžio tėviškų pareigų vykdymo kitam savo vaikui. Pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bedarbyste ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Pažymėtina, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad egzistuoja esminis jo turtinės padėties pasikeitimas ir kad toks pasikeitimas sąlygoja būtinybę mažinti išlaikymą vaikui. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, ar kitu būdu gauti didesnes ar papildomas pajamas, byloje nėra.

39. Ieškovo gaunamų pajamų dydis yra sąlygotas jo paties pasirinkimo, o ne objektyvių, ne nuo ieškovo valios priklausančių aplinkybių. Pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, jog gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl tėvų pasyvaus elgesio, nepakankamo siekio gauti didesnes pajamas negali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovo argumentai dėl turtinės padėties, kiek ji priklauso nuo paties ieškovo valios ir pastangų gauti didesnes pajamas, nelaikytini sudarančiais pagrindą mažinti vaikui priteisto išlaikymo dydį. Paminėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

40. Taip pat, teismo vertinimu, priešingai nei nurodo ieškovas, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-07-02 sprendimo priėmimo ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo/pasikeitė. Bylos duomenimis, jis sveikas, darbingas, vidutinio amžiaus asmuo, dirbantis, galinti dirbti ir uždirbti, vienai įmonei bankrutavus, sutuoktinės vardu įsigijo kitą įmonę, įsigijo žemės sklypą, pradėjo statyti namą, tačiau žemės sklypą perleido tėvams, teigia, jog gyvena tėvų bute, turi automobilį, moka paskolą, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat turi išlaikyti, yra sutuoktinės dukra, kurią taip pat reikia išlaikyti, tačiau jos jis neprivalo išlaikyti, bet tai nėra esminis turtinės padėties pablogėjimas, dėl kurio turėtų nukentėti nepilnametės dukros interesai. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste teismas vertina, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Teismas pažymi, kad ieškovo teiginys, kad esminį jo turtinės padėties pasikeitimą įtakojo tai, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo dideles pajamas, o grįžus į Lietuvą pajamos sumažėjo, nelaikytina priežastimi, kurios pagrindu būtų galima vertinti ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą. Paminėtina ir tai, kad šiuo atveju ieškovas turi teikti 200 Eur, o indeksavus - 280 Eur išlaikymą dukrai, kuris yra nepakankamas, nes dukra yra neeilinių gabumų, profesionali sportininkė, atstovaujanti Lietuvą tarptautinėse varžybose, todėl jai reikalingas žymiai didesnio dydžio išlaikymas, nei daugumai tokio amžiaus vaikų, kad vystyti jos neeilinius gabumus siekiant pasiekimų sporte, aktyviai sportuojant, ieškovas teikia nepakankamą išlaikymą dukrai, o tiksliau – jau metai laiko jo neteikia, ką pats pripažino teismo posėdyje, todėl dar didesnis išlaikymo sumažinimas pažeistų nepilnametės dukters, kuri jau netrukus taps pilnamete, interesus gauti net minimalius jos poreikius galintį patenkinti išlaikymą. Teismas pažymi, kad 1 MMA pripažįstama orientaciniu kriterijumi, ir tokia suma skirta tik pačių minimaliausių vaiko poreikių patenkinimui (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau iš ieškovo priteista suma net tokio dydžio nesiekia, o jis prašo dar sumažinti.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pagal byloje pateiktus duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas įrodė objektyvias pasikeitusias aplinkybes, sudarančias pagrindą mažinti jo pareigos išlaikyti vaiką apimtį (nuo 200 Eur iki 100 Eur 17 metų vaikui). Teismo vertinimu 100 Eur/mėn. išlaikymo sumą neužtikrintų net pačių minimaliausių vaiko poreikių, o ieškovo finansinės galimybės priklauso nuo jo paties pastangų ir sprendimų, todėl vien dėl šios priežasties (neieškant geriau apmokamo darbo – tokių duomenų apie darbo paieškas ar darbovietę ieškovas nepateikė) nepilnamečio vaiko mamai (atsakovei) negali būti vienai perkeliama vaiko išlaikymo našta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovo argumentai dėl jo blogos turtinės padėties nepaneigia jo galimybės teikti teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė esminio savo turtinės padėties pablogėjimo, todėl nėra pagrindo mažinti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo, dėl ko jo ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 1149,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes atsakovė teikė procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, papildomus dokumentus, prašymus), naudojosi advokato teisinės pagalbos paslaugomis (procesinių dokumentų surašymas, konsultavimas, atstovavimas teisme), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jų neginčijo ieškovas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

43. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 11,97 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies (ieškovo) valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1149,50 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų 50 centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11,97 Eur (vienuolikos eurų 97 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.