Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką.

2. Šis Įstatymas taip pat skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, įgyvendinimą.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Apibendrintas

mokesčio įstatymo paaiškinimas – su Finansų ministerija suderinta centrinio

mokesčių administratoriaus arba kitos šiuo Įstatymu tam įgaliotos institucijos

pateikta nuomonė, kaip mokesčių administratorius ar minėta institucija supranta

ir taiko mokesčio įstatymo nuostatas.

2. Asmuo

– fizinis asmuo arba juridinis asmuo. Juridiniu asmeniu taip pat laikoma

bet kokia užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar

užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu.

3. Biudžetas

– valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, taip pat pinigų fondai, į

kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka mokami (paskirstomi) šio Įstatymo 13

straipsnyje nurodyti mokesčiai.

4. Elektroninių pinigų įstaiga – kaip ši sąvoka

apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų

įstaigų įstatyme.

5. Konsultacija

mokesčių mokėjimo klausimais – mokesčių administratoriaus individualaus

pobūdžio paaiškinimas, skirtas konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų

(numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais.

6. Kredito

įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos finansų įstaigų

įstatyme, taip pat Lietuvos bankas.

7. Mokesčio

deklaracija – mokesčių mokėtojo pateikiamas mokesčių administratoriui

dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojo apskaičiuotą

mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį, taip pat su mokesčio

apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys.

8. Mokesčio

įstatymas – Lietuvos Respublikos įstatymas, nustatantis šio Įstatymo 13

straipsnyje nurodytą mokestį, šis Įstatymas, Muitinės įstatymas, taip pat

Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis arba Bendrijos muitų teisės aktai,

kurie nustato mokestį ir (arba) apibrėžia su mokesčio taikymu arba mokesčio

lengvatomis susijusius klausimus.

9. Mokesčio

lengvata – mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos

išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, palyginti su

įprastinėmis sąlygomis.

10. Mokesčio

nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto

įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma.

11. Mokesčio

permoka – mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma.

12. Mokesčio skirtumas – mokesčių mokėtojui grąžintina (įskaitytina) iš biudžeto suma, kuri

gali susidaryti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka pildant mokesčio