Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eA-313-602/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09087-2023-4 Procesinio sprendimo kategorija 12.4(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 1 d. VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hedrema“ (atstovaujama bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Nemokumas ES“) skundą atsakovui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2023 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. S-2023/159 (toliau – ir Sprendimas). MGK Sprendimu panaikino VMI 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 331-1286839 (toliau – ir VMI sprendimas) dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Hedrema“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) permokos grąžinimo (įskaitymo). MGK Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo turėta pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permoka (skirtumas) ir skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) nėra priešpriešiniai reikalavimai, kadangi pareiškėjas nebuvo VMI skolininkas, o VMI nebuvo pareiškėjo kreditorius, t. y. šalys (pareiškėjas ir VMI) neturėjo reikalavimų vienas kitam. VMI paaiškino, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą grąžinti (įskaityti) 3560,60 Eur PVM permoką (skirtumą). VMI sprendimu nusprendė negrąžinti pareiškėjui 3560,60 Eur sumos, nes minėta permoka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 87 straipsnio 4, 41 dalimis ir Mokesčių ir kitų mokėjimo įmokų permokos (skirtumo) nepriemokai padengti tarpusavio įskaitymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. VA-5 / V-58 „Dėl Mokesčių ir kitų mokėjimo įmokų permokos (skirtumo) nepriemokai padengti tarpusavio įskaitymo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), nustatyta tvarka, buvo pervesta į VSDFV biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą VSDFV administruojamų įmokų, delspinigių, baudų, palūkanų skolai padengti, VSDFV administravimo įstaigų administruojamai žalai, atsiradusiai dėl draudėjo kaltės, atlyginti ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokestinei nepriemokai padengti. Atsakovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi byloje Nr. eB2-635-587/2023 pareiškėjui iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 10 d.). Šioje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjo įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2022 m. gruodžio 6 d. sudarė 13 315,82 Eur. Pareiškėjo Prašyme nurodyta PVM permoka (skirtumas) susidarė už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d., t. y. iki nemokumo bylos iškėlimo. MGK Sprendimu VMI sprendimą panaikino. MGK Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo turėta PVM permoka (skirtumas) ir skola VSDFV nėra priešpriešiniai reikalavimai, kadangi pareiškėjas nebuvo VMI skolininkas, o VMI nebuvo pareiškėjo kreditorius, t. y. šalys (pareiškėja ir VMI) neturėjo reikalavimų vienas kitam.Atsakovas nurodė, kad PVM permoka ir VSDFV nepriemoka susidarė iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau mokesčių administratorius nesutiko su MGK vertinimu, jog pareiškėjo turėta PVM permoka (skirtumas) ir skola VSDFV nėra priešpriešiniai reikalavimai. VMI ir VSDFV yra tik valstybės atstovai, kurie administruoja mokesčių surinkimą ir kitus su VSD mokesčio apskaičiavimu ir panaudojimu susijusius procesus (MAĮ 15 str. 1 d., 17 str. 2 d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 str. 1, 2 d.). Pareiškėjas buvo skolingas valstybei, o valstybė buvo pareiškėjo kreditorius. Nagrinėjamu atveju tiek VMI, tiek VSDFV yra tik valstybės atstovai, atliekantys jiems pavestas funkcijas. MGK neteisingai konstatavo, kad PVM permoka (skirtumas) ir skola VSDFV nėra priešpriešiniai reikalavimai, nepagrįstai panaikino VMI sprendimą, todėl MGK Sprendimas naikintinas.Nagrinėjant bylą MGK buvo padarytas procesinis pažeidimas – MGK sprendė dėl asmenų, kurie nedalyvauja bylos nagrinėjime, teisių ir pareigų, t. y. VSDFV statuso permokos grąžinimo procedūroje, tačiau nebuvo išklausyta VSDFV nuomonė. Pareiškėjas UAB „Hedrema“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Nemokumas ES“, atsiliepime į atsakovo skundą prašė jį atmesti.Pareiškėjas paaiškino, kad su atsakovo pateiktu priešpriešinio reikalavimo apibrėžimu nėra pagrindo sutikti. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 67 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kaip buvo minėta pareiškėjo skunde ir MGK Sprendime, nagrinėjamu atveju nėra išpildytos visos teismų praktikoje nustatytos įskaitymo sąlygos, todėl VMI sprendimu atliktas įskaitymas negalėjo būti atliktas. Pareiškėjo įsitikinimu, nėra išpildoma sąlyga, jog prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas. Pareiškėjas nebuvo VMI skolininkas, o VMI nebuvo pareiškėjo kreditorius, todėl VMI negalėjo atlikti mokestinės permokos įskaitymo. Taip pat atliktas įskaitymas neatitiko dar vienos įskaitymo sąlygos, kuri nustato, kad šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui. Nagrinėjamu atveju VMI įskaitymas atliktas trečiojo asmens – VSDFV naudai, kas negali būti laikoma kaip priešpriešiniu įskaitymu ir tuo pačiu nėra leidžiama pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Galiausiai, buvo įskaitytas skirtingų eilių kreditorių finansinis reikalavimas, taip pažeidžiant nemokumo procesą reguliuojančias įstatymo nuostatas.Pareiškėjo vertinimu, argumentai, kad pareiškėjas buvo skolingas valstybei kaip neapibrėžtam subjektui, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Lietuvos Respublika savo mokesčių ir kitų rinkliavų politiką įgyvendina per skirtingus juridinius asmenis, t. y. VMI, VSDFV, muitinę ir kitus. Esant mokestinei prievolei, nurodomas konkretus juridinis asmuo, kuriam yra pavesta administruoti minėtą prievolę ir kam ta prievolė turi būti sumokėta, t. y. valstybė savo teises įgyvendina per jos deleguotus asmenis. Nemokumo proceso prasme kiekvienas iš valstybės biudžetą atstovaujančių asmenų yra laikomas atskiru kreditoriumi, tą patvirtina ir JANĮ numatytos skirtingos kreditorių eilės. VSDFV ir Garantinio fondo reikalavimai tenkinami aukštesne eile nei VMI reikalavimai, nors plačiąja prasme visos įmokos yra į valstybės biudžetą. Visgi, negalima laikyti, kad nemokumo procese valstybė yra vienas ir tas pats kreditorius. Tai reiškia, kad VMI sprendimu negalėjo būti įskaityta UAB „Hedrema“ turėta PVM permoka. VMI sprendimu atliktas pridėtinės vertės mokesčio permokos įskaitymas VSDFV naudai buvo atliktas neteisėtai, nes nebuvo išpildytos visos būtinosios įskaitymo bankroto byloje sąlygos, dėl ko MGK Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas nėra pagrindo jo naikinti.II.Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 29 d. sprendimu atsakovo VMI skundą atmetė. Teismas nustatė šias aplinkybes:Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą grąžinti (įskaityti) 3 560,60 Eur PVM permoką (skirtumą). VMI sprendimu nusprendė negrąžinti pareiškėjai 3 560,60 Eur sumos, nes minėta permoka, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 4, 41 dalimis ir Aprašo, nustatyta tvarka, buvo pervesta į VSDFV biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą VSDFV administruojamų įmokų, delspinigių, baudų, palūkanų skolai padengti, VSDFV administravimo įstaigų administruojamai žalai, atsiradusiai dėl draudėjo kaltės, atlyginti ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokestinei nepriemokai padengti. Sprendime nurodyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi Nr. eB2-635-587/2023 pareiškėjui iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 10 d.). Šioje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjo įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2022 m. gruodžio 6 d. sudarė 13 315,82 Eur. Pareiškėjo Prašyme nurodyta PVM permoka (skirtumas) susidarė už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d., t. y. iki nemokumo bylos iškėlimo. Pareiškėjas nesutiko su VMI sprendimu, ir nurodė, kad mokesčių administratoriaus atliktas permokos įskaitymas bankroto byloje yra negalimas, kadangi jis negali būti laikomas priešpriešiniu. Pareiškėjas nebuvo VMI skolininkas, o VMI nebuvo pareiškėjos kreditorius, todėl VMI negalėjo atlikti mokestinės permokos įskaitymo trečiojo asmens – VSDFV naudai.MGK 2023 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. S-2023/159 VMI sprendimą panaikino. MGK sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo turėta PVM permoka (skirtumas) ir skola VSDFV nėra priešpriešiniai reikalavimai, kadangi pareiškėjas nebuvo VMI skolininkas, o VMI nebuvo pareiškėjo kreditorius, t. y. šalys (pareiškėjas ir VMI) neturėjo reikalavimų vienas kitam.VMI nesutikdama su MGK Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.Teismas nustatė, kad tiek ginčo PVM permoka (skirtumas) (už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d.), užfiksuota VMI mokesčių apskaitos informacinėje bazėje, tiek skola VSDFV (2022 m. gruodžio 6 d.) atsirado iki bankroto bylos iškėlimo – Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. eB2-635-587/2023 dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui įsiteisėjo 2023 m. birželio 10 d., taip pat nėra ginčo dėl to, kad minėti reikalavimai yra vienarūšiai (piniginiai). Teismas, įvertinęs byloje taikytiną reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, konstatavo, kad pareiškėjo turėta PVM permoka (skirtumas) ir skola VSDFV nėra priešpriešiniai reikalavimai, kadangi pareiškėjas nebuvo VMI skolininkas, o VMI nebuvo pareiškėjo kreditorius, t. y. šalys neturėjo reikalavimų viena kitai. Pareiškėjas ir VSDFV taip pat neturėjo priešpriešinių reikalavimų viena kitai. Ginčo PVM permokos (skirtumo) įskaitymas pareiškėjo turimai skolai VSDFV padengti negali būti laikomas priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, todėl yra negalimas pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą.Teismo vertinimu, MGK Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl jį panaikinti atsakovo nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo. III.Atsakovas VMI apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą tenkinti. VMI apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Byloje nėra ginčo, kad PVM permoka ir VSDFV nepriemoka susidarė iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau mokesčių administratorius nesutinka su MGK vertinimu, jog pareiškėjo turėta PVM permoka (skirtumas) ir skola VSDFV nėra priešpriešiniai reikalavimai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2013 pažymėjo, kad mokestinę nepriemoką dengiant mokesčių permoka vienos šalies – valstybės turimas mokestinis reikalavimas kylantis iš viešosios prievolės mokėti mokesčius (MAĮ 40 str. 1 p.) įskaitomas į mokesčių mokėtojo reikalavimą grąžinti be pagrindo sumokėtą turtą (CK 6.237 str.).Pareiškėjas buvo skolingas valstybei, o valstybė buvo pareiškėjo kreditorius. Nagrinėjamu atveju tiek VMI, tiek VSDFV yra tik valstybės atstovai, atliekantys jiems pavestas funkcijas. Taigi, teismas ir MGK neteisingai konstatavo, jog PVM permoka (skirtumas) ir skola VSDFV nėra priešpriešiniai reikalavimai, nepagrįstai panaikino VMI sprendimą, todėl MGK Sprendimas naikintinas.Nagrinėjant bylą MGK buvo padarytas procesinis pažeidimas – MGK sprendė dėl asmenų, kurie nedalyvauja bylos nagrinėjime, teisių ir pareigų, t. y. VSDFV statuso permokos grąžinimo procedūroje, tačiau nebuvo išklausyta VSDFV nuomonė.Pareiškėjas UAB ,,Hedrema“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pareiškėjas nebuvo VMI skolininkas, o VMI nebuvo pareiškėjo kreditorius, todėl VMI negalėjo atlikti mokestinės permokos įskaitymo. Nagrinėjamu atveju VMI įskaitymas atliktas trečiojo asmens – VSDFV naudai, kas negali būti laikoma priešpriešiniu įskaitymu ir tuo pačiu nėra leidžiama pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Buvo įskaitytas skirtingų eilių kreditorių finansinis reikalavimas, taip pažeidžiant nemokumo procesą reguliuojančias įstatymo nuostatas.Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas buvo skolingas valstybei kaip neapibrėžtam subjektui neturi teisinės reikšmės. Lietuvos Respublika savo mokesčių ir kitų rinkliavų politiką įgyvendina per skirtingus juridinius asmenis, t .y. VMI, VSDFV, muitinę ir kitus. Esant mokestinei prievolei, nurodomas konkretus juridinis asmuo, kuriam yra pavesta administruoti minėtą prievolę ir kam ta prievolė turi būti sumokėta, t. y. valstybė savo teises įgyvendina per jos deleguotus asmenis. Nemokumo proceso prasme kiekvienas iš valstybės biudžetą atstovaujančių asmenų yra laikomas atskiru kreditoriumi.VSDFV reikalavimai tenkinami aukštesne eile nei VMI reikalavimai, nors plačiąja prasme visos įmokos yra į valstybės biudžetą. Visgi, negalima laikyti, kad nemokumo procese valstybė yra vienas ir tas pats kreditorius. Tai reiškia, kad VMI sprendimu negalėjo būti įskaityta UAB „Hedrema“ turėta PVM permoka VSDFV nepriemokai dengti, kadangi jas administruoja skirtingi juridiniai asmenys ir tuo pačiu skirtingi kreditoriai bankroto proceso prasme. VMI nepagrįstai įskaitymo sąlygas aiškina plečiamai, o jos sprendimu atliktas pridėtinės vertės mokesčio permokos įskaitymas VSDFV naudai buvo atliktas neteisėtai, nes nebuvo išpildytos visos būtinosios, įstatyminės ir teismų praktikoje suformuotos, įskaitymo bankroto byloje sąlygos.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a: IV.Administracinėje byloje ginčas kilo dėl VMI 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 331-1286839 dėl UAB „Hedrema“ permokos grąžinimo (įskaitymo). MGK 2023 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. S-2023/159 panaikino VMI sprendimą.VMI sprendimu nuspręsta negrąžinti (neįskaityti) prašomos sumos. Iš VMI sprendimo matyti, kad atsisakyta grąžinti permoką, nes bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Hedrema“ turi nepriemoką (Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojami deklaruojami mokesčiai ir nuo 2015 m. liepos 1 d. paskirtos baudos už administracinius nusižengimus 2022 m. balandžio mėn. – 2022 m. gruodžio mėn. laikotarpiu). VMI sprendime papildomai konstatuota, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi Nr. eB2-635-587/2023 UAB ,,Hedrema“, iškelta bankroto byla. Nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo data — 2023 m. birželio 10 d. Bendrovės Prašyme grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas nurodyta Pridėtinės vertės mokesčio permoka (skirtumas) susidarė už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodyta, kad Bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2022 m. gruodžio 6 d. sudarė 13 315,82 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nuostatomis bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 4, 41 dalių nustatyta tvarka ir Mokesčių ir kitų mokėjimo įmokų permokos (skirtumo) nepriemokai padengti tarpusavio įskaitymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. VA-5 / V-58 „Dėl Mokesčių ir kitų mokėjimo įmokų permokos (skirtumo) nepriemokai padengti tarpusavio įskaitymo tvarkos patvirtinimo“, nustatyta tvarka, Bendrovės Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitoje turima 3560,60 Eur permoka (skirtumas), susidariusi už laikotarpį iki nemokumo bylos iškėlimo, pervesta į VSDFV biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą VSDFV administruojamų įmokų, delspinigių, baudų, palūkanų skolai padengti, VSDFV administravimo įstaigų administruojamai žalai, atsiradusiai dėl draudėjo kaltės, atlyginti ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokestinei nepriemokai, tai yra priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams, susidariusiems iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, padengti.MGK Sprendimu panaikino VMI sprendimą dėl UAB „Hedrema“ PVM permokos grąžinimo (įskaitymo). MGK Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo turėta PVM permoka (skirtumas) ir skola VSDFV nėra priešpriešiniai reikalavimai, kadangi pareiškėjas nebuvo VMI skolininkas, o VMI nebuvo pareiškėjo kreditorius, t. y. šalys (pareiškėjas ir VMI) neturėjo reikalavimų vienas kitam. Pirmosios instancijos teismas atsakovo VMI skundą atmetė, priėjęs prie analogiškos išvados.Atsakovas VMI apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, nesutinka su vertinimu, jog pareiškėjo turėta PVM permoka (skirtumas) ir skola VSDFV nėra priešpriešiniai reikalavimai. Taip pat akcentuoja, kad byloje spręsta dėl asmenų, kurie nedalyvauja bylos nagrinėjime, teisių ir pareigų, t. y. VSDFV statuso permokos grąžinimo procedūroje, tačiau nebuvo išklausyta VSDFV nuomonė.V.JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.MAĮ 87 straipsnio 1 dalyje (straipsnio dalies 2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3010 (nuo 2021 m. sausio 1 d.) redakcija) nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių, administruojamų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir muitinės, sumos pirmiausia yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokėtinų kitų mokesčių, administruojamų atitinkamai Valstybinės mokesčių inspekcijos ir muitinės, mokestinei nepriemokai padengti atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.MAĮ 87 straipsnio 4 dalyje (straipsnio dalies 2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3010 (nuo 2021 m. sausio 1 d.) redakcija) nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokėtinų kitų mokesčių, administruojamų Valstybinės mokesčių inspekcijos, mokestinei nepriemokai padengti, o mokesčių mokėtojo permokėtos kitų mokesčių, administruojamų Valstybinės mokesčių inspekcijos, sumos – mokesčių mokėtojo mokėtinų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų, palūkanų skolai padengti, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamai žalai, atsiradusiai dėl draudėjo kaltės, atlyginti ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokestinei nepriemokai padengti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka, suderinta su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šios dalies nuostatos dėl permokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos įskaitymo kitų mokesčių, administruojamų Valstybinės mokesčių inspekcijos, mokestinei nepriemokai padengti taikomos tik Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų permokėtoms privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumoms.MAĮ 87 straipsnio 41 dalyje (straipsnio dalies 2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3010 (nuo 2021 m. sausio 1 d.) redakcija) nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių, administruojamų Valstybinės mokesčių inspekcijos, sumos yra įskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolai padengti, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamai žalai, atsiradusiai dėl draudėjo kaltės, atlyginti ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokestinei nepriemokai padengti po to, kai permokėtos mokesčių sumos yra įskaitytos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikant MAĮ 87 straipsnio 1 dalį akcentuojama, kad pagal VMI viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193 „Dėl Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės VA-193) 13 punktą, VMI administruojamų deklaruojamų mokesčių ir baudų už administracinius nusižengimus (paskirtų nuo 2015 m. liepos 1 d.), mokamų vienu įmokos kodu, į surenkamąsias sąskaitas sumokėta įmoka automatiškai, be mokesčių mokėtojo prašymo, įmokos sumokėjimo data įskaitoma VMI administruojamų deklaruojamų mokesčių ir baudų už administracinius nusižengimus, mokamų vienu įmokos kodu, mokėjimo prievolėms padengti šių Taisyklių VA-193 9.1 papunktyje nustatyta tvarka. Teismas vertino, kad tokiu būdu permokėtos sumos (mokesčio permokos) automatiškai įmokos sumokėjimo dieną įskaitomos atsakovo administruojamų deklaruojamų mokesčių ir baudų už administracinius nusižengimus mokėjimo prievolėms padengti. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo 2022 m. antrojo pusmečio PVM permoką, o pasibaigus MP Sutarčiai (galiojo iki 2022 m. gruodžio 25 d.) jis turėjo mokesčių nepriemoką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi byloje Nr. eA-317-815/2025 VMI sprendimas dėl atsisakymo grąžinti PVM permoką pripažintas teisėtu, nes yra VSDFV įmokų nepriemokos.VI.Minėta, kad Bendrovės Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitoje turima PVM 3560,60 Eur permoka (skirtumas), susidariusi už laikotarpį iki nemokumo bylos iškėlimo, pervesta į VSDFV biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą VSDFV administruojamų įmokų, delspinigių, baudų, palūkanų skolai padengti, VSDFV administravimo įstaigų administruojamai žalai, atsiradusiai dėl draudėjo kaltės, atlyginti ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokestinei nepriemokai.Taigi VMI pareiškėjo PVM turimą permoką pervedė į VSDFV biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą VSDFV administruojamų įmokų, delspinigių, baudų, palūkanų skolai padengti. Mokesčio mokėtojo turima PVM permoka ir skola VSDFV administruojamų įmokų nagrinėjamu atveju laikytina priešpriešiniais vienarūšiais reikalavimais, nes tiek PVM tiek VSD įmokos yra mokesčiai (piniginė prievolė valstybei (MAĮ 2 str. 25 dalis)) pagal MAĮ 13 straipsnio nuostatas, o VMI yra įstaiga, kuri administruoja mokesčių surinkimą ir kitus su VSD mokesčio apskaičiavimu ir panaudojimu susijusius procesus (MAĮ 15 str.).Mokesčio mokėtojo turimos PVM permokos įskaitymas kaip skolos VSDFV administruojamų įmokų ne tik galimas (kaip tai reikalaujama pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą) pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, bet ir tiesiogiai įtvirtintas mokesčių įstatymo nuostatuose (MAĮ 87 straipsnyje), kurios įsigaliojo nuo 2021 m sausio 1 d. Galimybę įskaityti PVM ar kito mokesčio permoką kaip skolos VSDFV administruojamų įmokų pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas patvirtina ir minėta formuojama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-317-815/2025). Teismų praktika, kuria vadovavosi MGK ir pirmosios instancijos teismas yra suformuota dėl MAĮ 87 straipsnio nuostatų, galiojusių iki 2021 m sausio 1 d. Nagrinėjamoje byloje taikomos nuo 2021 m sausio 1 d. galiojančios MAĮ 87 straipsnio nuostatos.Apibendrinant spręstina, kad VMI priimdama sprendimą teisingai taikė JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taigi turėjo teisę ir pareigą remtis šioje normoje nustatyta išimtimi – po teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkino abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.MGK ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdami mokestinį ginčą neteisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytos materialiosios teisės, todėl jų sprendimai naikinami ir priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 147 str.). Remiantis ABTĮ 28 straipsnio 3 dalimi apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėju laikytina bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Hedrema“, kuri apskundė viešojo administravimo subjekto (VMI) sprendimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai (MGK), nors į teismą kreipėsi VMI, nesutikdama su MGK sprendimu. Todėl VMI sprendimą pripažinus teisėtu, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hedrema“ skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegijanusprendžia:Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. S-2023/159 ir Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hedrema“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas neskundžiamas. Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė Veslava Ruskan Ernestas Spruogis