Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-04-23 · Administracinė byla Nr. eA-317-815/2025

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-12-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-04-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-23
Bylos Nr.
eA-317-815/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05026-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
V. R.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Administracinė byla Nr. eA-317-815/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05026-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 12.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 331-28074 (toliau – ir Sprendimas 1) gražinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagristai išieškotas sumas ir sugrąžinti pareiškėjui PVM permoką; 2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. S-2023/44 (7-2023/24) (toliau – ir Sprendimas 2) dalį, kuria paliktas galioti VMI Sprendimas 1 gražinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagristai išieškotas sumas (toliau abu kartu – ir sprendimai).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. spalio mėn. kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. VMI 2020 m. lapkričio 4 d. sudarė su pareiškėju mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-22332) (toliau – ir MP Sutartis). Pareiškėjas 2022 m. gruodžio mėn. kreipėsi į VMI dėl MP Sutarties pratęsimo tomis pačiomis sąlygomis dar dvejiems metams. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 27 d. gavo VMI sprendimą Nr. (23.24-08) 327-97318, kuriuo buvo atsisakyta pratęsti MP Sutartį (toliau – ir 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimas). Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, jį apskundė, ir ginčas nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI3-7751-484/2023).

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2023 m. sausio 20 d. pateikė VMI prašymą Nr. (17.16-40)GES-62053 dėl 2022 m. antrojo pusmečio susidariusios PVM permokos grąžinimo (toliau – ir Prašymas). VMI ginčijamu Sprendimu 1 PVM permokos negrąžino, o įskaitė nepriemokai pagal MP Sutartį. Pareiškėjas teigė, kad nors 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimas buvo apskųstas, VMI jį įvykdė anksčiau, nesulaukęs jo įsiteisėjimo. Todėl, pareiškėjo nuomone, 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo pagrindu negalėjo būti vykdomas nei išieškojimas, nei įskaitymas. Pareiškėjas akcentavo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vykdytini tik įsiteisėję teismų ar kitų kompetentingų institucijų sprendimai, t. y. teisinės pasekmės kyla tik po įsiteisėjimo.

4. Pareiškėjas nurodė, kad apskundė VMI Sprendimą 1, o Komisija Sprendimu 2 paliko galioti Sprendimą 1 gražinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagristai išieškotas sumas. Pareiškėjas vertino, jog VMI 2023 m. sausio 16 d raginimas Nr. (23.31-08)464-1270 (toliau – ir Raginimas), kuriuo Sprendime 2 rėmėsi Komisija, buvo išrašytas neteisėtai, t. y. VMI neįgijo teisės pradėti išieškojimą, nes neįsigaliojo sprendimas nepratęsti MP Sutarties, todėl visi kiti VMI veiksmai, atlikti Raginimo pagrindu, po jo, kaip įskaitymas, yra neteisėti. Pareiškėjas vertino, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 yra neteisėti.