Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2608 Nr. eCIK-812/2026Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00029-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 22 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UNITEK“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UNITEK“ ieškinį atsakovams E. M., uždarajai akcinei bendrovei „Astramara“, uždarajai akcinei bendrovei „Seacraft“, mažajai bendrijai „Viantė“ dėl žalos atlyginimo. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino iš dalies.Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus dalyje, kurioje ieškovės reikalavimai atmesti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.Ieškovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio, nors pripažino, kad ieškovės pasirinktas žalos apskaičiavimo metodas „gali būti teisiškai kvalifikuotas“ pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, tačiau šios normos netaikė, o pacitavęs CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad, šaliai negalint tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas, šio imperatyvo apskritai netaikė. Taip apeliacinės instancijos teismas neatliko pareigos teisiškai kvalifikuoti ieškovės reikalavimo ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022). Teismai žalos nebuvimą grindė tuo, kad mažųjų laivų (katerių) nuomos paslaugos bendrovei buvo faktiškai suteiktos, o ieškovė neįrodė, jog jos pirktos didesne nei rinkos kaina ir kad, pirkdama paslaugas tiesiogiai, ji būtų gavusi grynojo pelno, tačiau ginčo esmė yra ne paslaugų kaina ar jų suteikimo faktas, o tai, kad į bendrovės atsiskaitymų su realiais paslaugų teikėjais grandinę be dalyvio pritarimo buvo įtraukti vadovo asmeniškai kontroliuojami juridiniai asmenys, patys paslaugų neteikę, ir jiems atiteko bendrovės lėšomis suformuota ekonominė nauda.2. Apeliacinės instancijos teismas, pats konstatavęs, kad atsakovas, sudarinėdamas sandorius su savo kontroliuojamomis įmonėmis, veikė interesų konflikto sąlygomis, jo atsakomybę pašalino remdamasis numanomu – iš netiesioginių duomenų apie pinigų srautus rekonstruotu – vienintelio akcininko žinojimu apie bendrovės veiklos modelį, taip CK 2.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas informuoto sutikimo standartas buvo pakeistas įstatyme nenumatytu numanomo žinojimo standartu, o CK 2.87 straipsnio 5–6 dalyse įtvirtinta imperatyvi vadovo pareiga atskleisti interesų konfliktą paversta sąlygine – priklausančia nuo to, ar akcininkas pats prašė informacijos. Tokiais veiksmais apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes ieškovė įrodė (ir teismai nustatė) interesų konflikto faktą, jo neatskleidimą ir sandorių su vadovo kontroliuojamais asmenimis sudarymo faktą bei apimtį. Šios aplinkybės paneigia vadovo veikimo bona fide (geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais) prezumpciją, o nustačius neteisėtus veiksmus vadovo kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.