Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Elicon Baltic“ ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo (ar apskųstos teismo sprendimo dalies) teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir (ar) aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį apibrėžtos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje apeliacinio nagrinėjimo dalykas – neperžengiant apeliacinio skundo ribų patikrinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės LUAB „Elicon Baltic“ ieškinys buvusiam bendrovės vadovui atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo, teisėtumą bei pagrįstumą. Apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas argumentuoja, kad byla iš esmės neišnagrinėta, padaryti esminiai proceso pažeidimai ir neužtikrintos apelianto procesinės teisės.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės dėl bylos nagrinėjimo proceso

Šiaulių apygardos teismas 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą pašalinti atsiliepimo į ieškinį trūkumus ir išaiškino, kad trūkumų nepašalinus nustatytu terminu, atsiliepimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (e. t. 1, b. l. 34). Teismas nustatė, kad pateiktas atsiliepimas nepasirašytas, o, jį atsiuntus elektroniniu paštu, neįmanoma identifikuoti jį pateikusio asmens. Teismo nutartis išsiųsta atsakovui paštu ir elektroniniu paštu (e. t. 1, b. l. 36); pašto siunta įteikta atsakovui 2025 m. lapkričio 7 d. (DOK-9951; e. t. 1, b. l. 37).

2025 m. lapkričio 18 d. teisme gautas atsakovo pasirašytas, lietuvių kalba surašytas atsiliepimas į ieškinį su priedais (DOK-10313; e. t. 1, b. l. 38–43). Atsiliepime nurodyti atsakovo nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentai, teigiant, kad bendrovės dokumentai ir turtas nemokumo administratoriui buvo perduoti, administratorius juos perėmė neišdavęs tai patvirtinančių dokumentų, dalį dokumentų administratorius atsisakė priimti, todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Taip pat nurodoma, kad administratorius neteisingai apskaičiavo teismui teiktą tvirtinti atsakovo turtinį reikalavimą bendrovei, padarė teisės aktų pažeidimų ir turi būti atstatydintas.

Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi: 1) paskyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2026 m. sausio 6 d. 10 val.; 2) įpareigojo šalis iki parengiamojo teismo posėdžio datos pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, taip pat galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus; 3) išaiškino atsakovui, kad prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo jis gali pateikti BUAB ,,Elicon Baltic“ nemokumo byloje; 4) pasiūlė atsakovui R. B. pasirūpinti atstovavimu ir iki 2025 m. gruodžio 15 d. pranešti, ar jam reikalingas vertėjas į užsienio kalbą (e. t. 1, b. l. 44–45). Taip pat nutartyje teismas nurodė, jog parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio.

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartis kartu su teismo šaukimu atvykti į parengiamąjį teismo posėdį buvo išsiųsta atsakovui jo deklaruotu adresu (e. t. 1, b. l. 50–51). Teismo šaukime, be kita ko, buvo išaiškintos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės; pažymėta, kad CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju teismas turi teisę parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Taip pat išaiškinta, kad pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, o ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismo šaukimas ir nutartis atsakovui įteikti paštu 2025 m. gruodžio 15 d. (DOK-11236; e. t. 1, b. l. 60).

2026 m. sausio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas žodžiu lietuvių kalba pareiškė, kad jam byloje reikalingas vertėjas į vokiečių kalbą. Atsižvelgdamas į tai, teismas posėdį atidėjo 2026 m. sausio 19 d. Aplinkybę, kad yra informuotas apie paskirtą posėdžio laiką, atsakovas patvirtino savo parašu (e. t. 1, b. l. 62, 65).

2026 m. sausio 19 d. parengiamajame teismo posėdyje, dalyvaujant vertėjui, atsakovas teisėjai pareiškė nušalinimą. Klausimas perduotas spręsti civilinių bylų skyriaus pirmininkui, kuris atsakovo prašymą dėl teisėjos nušalinimo atmetė 2026 m. sausio 21 d. nutartimi (e. t. 1, b. l. 69–70, 72, 78–79).

Atsakovui išsiųstas šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį 2026 m. kovo 3 d. (e. t. 1, b. l. 92–93). Šaukime dar kartą pateikti išaiškinimai dėl neatvykimo į teismo posėdį pasekmių, dėl teismo teisės parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, taip pat dėl teismo teisės išnagrinėti bylą iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jei atsakovas į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių, o ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių. Atsakovui teismo šaukimas įteiktas pašto siunta 2026 m. vasario 14 d. (DOK-1634; e. t. 1, b. l. 99).

Į 2026 m. kovo 3 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Iki paskirto posėdžio atsakovas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė, teismo apie neatvykimo į posėdį priežastis neinformavo.

2026 m. kovo 3 d. parengiamajame teismo posėdyje, dalyvaujant vertėjui, teismas nutarė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir, išnagrinėjęs bylą 2026 m. kovo 3 d. posėdyje bei atidėjęs procesinio sprendimo priėmimą bei paskelbimą, 2026 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino.

Apeliaciniame skunde atsakovas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teismo procese buvo pažeista apelianto teisė į teisingą teismą, procesinės garantijos, neužtikrintas sąžiningas procesas. Apelianto teigimu, nebuvo užtikrintas vertėjas, todėl apeliantas negalėjo suprasti proceso; teismas priėmė galutinį sprendimą, o ne sprendimą už akių, nors faktiškai neišnagrinėjo bylos iš esmės, t. y. neištyrė įrodymų ir šalių paaiškinimų, neatliko bylos aplinkybių vertinimo; teismas negalėjo priimti galutinio sprendimo, neišnagrinėjęs ginčo iš esmės, o galėjo priimti tik sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su tokiais apelianto teiginiais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus bei neatitinkančius realiai buvusios procesinės situacijos.

Dėl apelianto procesinių teisių užtikrinimo

Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-765-910/2022, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, kaip iš esmės teisingai nurodo apeliantas, bendra teisėto proceso samprata apima pamatinį principą, jog procesas turi būti rungtyniškas. Tai reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, jog asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-1120/2025, 27 punktas ir jame nurodyta EŽTT praktika).

Kita vertus, pagal EŽTT praktiką EŽTK 6 straipsnio išraiška bei prasmė neužkerta kelio asmeniui laisva valia atsisakyti teisingo teismo garantijų. Toks atsisakymas turi būti nustatytas aiškiai (nedviprasmiškai) ir lydimas minimalių garantijų, kurios atitiktų jo svarbą ir neprieštarautų viešajam interesui. Sprendžiant, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą. EŽTT praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą. Taigi, sprendžiant, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga taip pat yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-1120/2025, 28 punktas). Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

Pagal EŽTT praktiką sprendžiant, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, turi būti įvertinta ir tai, ar jis iš faktinių aplinkybių galėjo numanyti, kad jo atžvilgiu bus pradėtas teismo procesas ir asmuo atsisakė jame dalyvauti dėl savo rūpestingumo stokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-1120/2025, 27–31 punktai ir juose nurodyta EŽTT praktika). Nors teismas turi pareigą tinkamai informuoti asmenis apie teismo posėdį, tam tikri rūpestingumo standartai keliami ir patiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Dalyvaujantys byloje asmenys, naudodamiesi procesinėmis teisėmis, privalo taip pat vykdyti ir įstatymų įtvirtintas pareigas, veikti už koncentruotą (greitą) ir ekonomišką procesą (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2004).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad apeliantas teismo jam siųstas pašto siuntas su procesiniais dokumentais, teismo pranešimais ir šaukimais gavo; taigi, apie ieškinį, bylos procesą ir jame paskirtus teismo posėdžius apeliantas buvo tinkamai informuotas. Šią aplinkybę patvirtina ir apelianto elgesys: jis teikė teismui procesinius dokumentus, kuriuose išdėstė atsikirtimo į ieškinį argumentus; atvyko į du parengiamuosius teismo posėdžius, kuriuose, naudodamasis proceso teisėmis, pareiškė teismui prašymus – užtikrinti vertėjo dalyvavimą, nušalinti teisėją.

Priešingai nei teigia apeliantas, jo teisė į vertėją teismo posėdyje buvo užtikrinta – tenkinant apelianto 2026 m. sausio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje pareikštą prašymą, teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ir užtikrino vertėjo dalyvavimą visuose kituose byloje vykusiuose posėdžiuose.

Bylos medžiaga atskleidžia, kad apeliantas, būdamas tinkamai informuotas apie vykstantį teismo procesą, užtikrinus jo teisę gauti vertimą į jo prašytą suprantamą kalbą, savo proceso teisėmis naudojosi nesilaikydamas įstatymu įtvirtintų pareigų veikti už koncentruotą (greitą) ir ekonomišką procesą. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi, kaip minėta, pasiūlė apeliantui pasirūpinti atstovavimu ir iki 2025 m. gruodžio 15 d. pranešti, ar jam reikalingas vertėjas į užsienio kalbą. Apeliantas iki teismo posėdžio jokių prašymų teismui neteikė ir tik parengiamojo teismo posėdžio metu 2026 m. sausio 6 d. suformulavo prašymą užtikrinti vertimą į vokiečių kalbą. Atvykęs į kitą parengiamąjį teismo posėdį 2026 m. sausio 19 d., apeliantas pateikė pareiškimą teismui dėl nušalinimo, grindžiamą kitomis tos pačios teisėjos nagrinėtomis bylomis, kuriose dalyvavo šalys, nors bylą nagrinėjantis teisėjas apeliantui buvo žinomas nuo pat procesinių dokumentų gavimo 2025 m. gruodžio 15 d. Taigi, du parengiamieji teismo posėdžiai buvo atidėti tenkinant posėdžių metu apelianto teiktus prašymus, grįstus aplinkybėmis, kurios apeliantui buvo žinomos gerokai prieš teismo posėdžius. Apie 2026 m. kovo 3 d. parengiamąjį teismo posėdį apeliantas buvo informuotas prieš daugiau kaip dvi savaites, tačiau į jį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė. Jokių neatvykimo į šį parengiamąjį teismo posėdį priežasčių, tuo labiau – svarbių bei pateisinamų, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismui; taigi, nepaaiškino aplinkybių, kurios lėmė, kad apeliantas neatvyko į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, nors buvo apie jį tinkamai bei laiku informuotas. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš teismo apeliantui siųstų dokumentų, apeliantas tinkamai ir ne vieną kartą buvo informuotas apie galimas neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, taip pat jam buvo išaiškintos procesinės galimybės – kad teismas pagal įstatymą turi teisę iš parengiamojo teismo posėdžio pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, o nepateisinamas atsakovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis išnagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant.

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir realios buvusios procesinės situacijos neatitinkančius apelianto argumentus, kad apeliantui pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta teisė į rungtynišką procesą ir (ar) pažeistos kitos procesinės teisės bei garantijos. Priešingai, bylos medžiaga pakankama įvertinti, kad apeliantas dalyvauti 2026 m. kovo 3 d. teismo posėdyje atsisakė savo pasirinkimu ir (ar) dėl rūpestingumo stokos. Apeliantui nebuvo apribota galimybė savo interesus veiksmingai ir realiai ginti teisme, taigi, jo teisė į tinkamą teismo procesą nebuvo pažeista (CPK 5 straipsnis, EŽTK 6 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės nedalyvaujant apeliantui

CPK 246 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu į teismo posėdį neatvyksta atsakovas (ar jo atstovas), kuriam tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir atsakovas (jo atstovas) iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, kurie sudarytų pagrindą teismui spręsti, jog atsakovas neatvyko dėl svarbių priežasčių, pateisinančių atsakovo neatvykimą, teismas ieškovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių; jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, atsakovui byloje pateikus atsiliepimą, tačiau be svarbių ir jo neatvykimą pateisinančių priežasčių neatvykus į paskirtą teismo posėdį, apie kurį jis buvo tinkamai ir laiku informuotas, nesant ieškovo prašymo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Siekiant bylos nagrinėjimo atidėjimo, būtina ne tik nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, jog net ir dedant įprastas, sąžiningo ir apdairaus proceso dalyvio pastangas, nebuvo galimybės dalyvauti teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 23 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso. Teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2014). Tai reiškia, kad teismas tam tikras priežastis įvertina pagal šį – svarbos – kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2004; 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2006; 2007 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2007).

Atsižvelgiant į nurodytą ir nustačius, kad apeliantui buvo suteiktos visos įstatyme įtvirtintos galimybės efektyviai dalyvauti rungimosi procese, apeliantui nenurodžius jokių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog, į teismo posėdį neatvykus apeliantui, buvo būtina atidėti bylos nagrinėjimą ir toks atidėjimas būtų pateisinamas. Buvusioje procesinėje situacijoje bylos nagrinėjimo atidėjimas būtų neatitikęs proceso operatyvumo ir koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų, o kartu ir pažeidęs ieškovės teisę į sąžiningą ir operatyvų civilinį procesą.

CPK 231 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, teismui pasinaudojus CPK jam suteikta teise spręsti dėl bylos nagrinėjimo pradžios, nereikia gauti šalių sutikimo tam, kad iš karto po parengiamojo teismo posėdžio teismas galėtų pradėti žodinį bylos nagrinėjimą. Tuo tikslu teismas tik turi įsitikinti, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi. Priėjęs prie tokios išvados teismas turi teisę iš karto pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės. Bylos šalis, dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį nustatytą dieną, prisiima riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jai nedalyvaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015). Taigi, tam, kad iš karto po parengiamojo teismo posėdžio teismas galėtų pradėti žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės, nereikia gauti šalių sutikimo, o tik nustatyti, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi.

Apie aptartą teisinį reglamentavimą ir apie tai, kad, atsakovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės, apeliantas buvo informuotas ir teismo šaukime, su kuriuo apeliantui išsiųsta teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartis (įteiktame apeliantui prieš 2026 m. sausio 6 d. ir 19 d. parengiamuosius teismo posėdžius, į kuriuos apeliantas atvyko), taip pat ir apeliantui išsiųstame ir tinkamai įteiktame teismo šaukime į 2026 m. kovo 3 d. parengiamąjį teismo posėdį.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ieškovei neprašant priimti sprendimo už akių ir ieškovės sutikimu, bylą išnagrinėjo iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją perėjęs 2026 m. kovo 3 d. parengiamajame teismo posėdyje, į kurį atsakovas neatvyko, nors, kaip nustatyta pirmiau, buvo tinkamai informuotas tiek apie teismo parengiamąjį posėdį, tiek apie proceso įstatymo nustatytą reglamentavimą, pagal kurį teismui suteikiama teisė iš parengiamojo teismo posėdžio pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą nagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles nedalyvaujant neatvykusiam atsakovui. Įvertinus pirmiau aptartas proceso aplinkybes, apelianto elgesį procese, CPK 246 straipsnio 2 dalyje, 231 straipsnio 5 dalyje nustatytą reglamentavimą, pripažintina, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės 2026 m. kovo 3 d. posėdyje pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir priėmęs teismo sprendimą, proceso įstatymo ir (ar) apelianto procesinių teisių nepažeidė.

Dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme

Apeliaciniame skunde atsakovas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas neišnagrinėjus bylos iš esmės, t. y., apelianto teigimu, teismas neištyrė įrodymų ir šalių paaiškinimų, neatliko bylos aplinkybių vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atmeta šiuos apelianto teiginius kaip nepagrįstus.

Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas; būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 31 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kvalifikavo ieškovės ieškinį apeliantui kaip ieškinį dėl žalos atlyginimo, reiškiamą atsakovui, kaip buvusiam juridinio asmens vadovui, neįvykdžiusiam įstatyme nustatytos pareigos perduoti bankrutuojančio juridinio asmens dokumentus ir turtą paskirtam jo nemokumo administratoriui po to, kai juridiniam asmeniui buvo iškelta bankroto byla (CK 6.246–6.249 straipsniai, JANĮ 13 straipsnio 1 dalis, 57 straipsnio 1 dalis). Teismas ištyrė bylos medžiagą ir nustatė, kad apeliantas buvo ilgalaikis ir paskutinis bendrovės vadovas. Teismas pažymėjo, jog apeliantas, nors atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pareigą perduoti turtą įvykdė, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, nenurodė ir neįrodė jokių aplinkybių, paneigiančių ieškinio argumentus dėl turto neperdavimo, nors turėjo tokią įrodinėjimo pareigą. Teismas įvertino ieškovės pateiktus duomenis apie bendrovės turtą, kurio apeliantas neperdavė paskirtam bendrovės nemokumo administratoriui. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės teiktus duomenis bei įrodymus ir (ar) pagrįstų apelianto teiginius dėl realaus turto bei dokumentų perdavimo. Taigi, apeliantas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame išdėstydamas nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentus, o pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo, dėl jų pasisakė bei įvertino visame byloje surinktų įrodymų kontekste. Atsižvelgdamas į įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad buvo įrodyti apelianto atlikti neteisėti veiksmai, kuriais ieškovei bei kreditoriams padaryta 207 011,01 Eur žala, priežastiniu ryšiu susijusi su apelianto neteisėtais veiksmais.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas nekvalifikavo ginčo teisinio santykio ir (ar) nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl nėra ir pagrindo sutikti su apeliantu, jog teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodo argumentų dėl neteisingo ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir (ar) netinkamo byloje esančių duomenų įvertinimo; deklaratyviais teiginiais grįsdamas teiginius dėl pažeistų procesinių teisių, apeliantas nepateikia ir nenurodo argumentų ir (ar) įrodymų dėl ginčo esmės, kurie galėtų kelti abejonių pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apibendrindama tai, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teisme jam buvo užtikrinta teisė ir galimybė į rungtynišką procesą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią procesinę situaciją ir pagrįstai bei teisėtai bylą išnagrinėjo iš esmės. Apeliantas teiginių dėl neteisingo ginčo išsprendimo neįrodė ir prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Apeliacinis skundas atmetamas, todėl apelianto (atsakovo) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovės išlaidų atlyginimas priteistinas jai iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (DOK-4107). Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus atlygintino tokio pobūdžio išlaidų dydžio (Rekomendacijų 8.11 papunktis), todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Elicon Baltic“ (juridinio asmens kodas 303025047) iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.