Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1S-432-870/2026 Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00011-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.10; 2.1.16.2.12; 2.5.21(S)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, sekretoriaujant Ievai Norkienei,dalyvaujant prokurorui Donatui Blinstrubiui,nuteisto juridinio asmens UAB „A.“ atstovui advokatui Nedui Šilaikai,civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotajai atstovei Jurgitai Pocienei,viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Donato Blinstrubio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. nutarties, kuria iš dalies panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-557/2023 taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteisto juridinio asmens UAB „A.“ turtui,n u s t a t ė :I. Nagrinėjamo klausimo esmėKlaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi, UAB „A.“ nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 1 dalį 1 000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu civilinės ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš UAB „A.“ 5 230 959,42 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo valstybei, priteistą žalos atlyginimą pervedant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą.Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistam juridiniam asmeniui UAB „A.“ laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo, uždraudžiant šį turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, turto saugotoja paliekant UAB „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo nukreiptas į šį turtą: 1) pastatą – valymo įrenginių pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 8 990 Eur; 2) kitus inžinerinius statinius – valymo įrenginius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 75 700 Eur; 3) vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 7 290 Eur; 4) nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 25 800 Eur; 5) kelią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 99 000 Eur; 6) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (įsteigta kitos paskirties pastato savininkų bendrija), daiktas: 1/1, daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 207 6580 Eur; 7) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 34 5000 Eur; 8) butą / patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 31 569 Eur; 9) pastatą – šiluminį mazgą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 37 940 Eur; 10) pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 200 127 Eur; 11) pastatą – kompresorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 101 000 Eur; 12) pastatą – buitinio aptarnavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 197 000 Eur; 13) pastatą – pramoninį–gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 157 000 Eur; 14) transporto priemonę „Mercedes-Benz“, 1.00 vnt., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), vertė: 20 000 Eur; 15) transporto priemonę „Volkswagen Transporter“, 1.00 vnt., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), vertė: 15 000 Eur; 16) transporto priemonę „Volkswagen Touran“, 1.00 vnt. , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), vertė: 20 000 Eur; 17) transporto priemonę „Volkswagen Transporter“, 1.00 vnt., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), vertė: 15 000 Eur; 18) transporto priemonę „Ford Tourneo Connect“, 1.00 vnt. , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), vertė: 12 000 Eur; 19) transporto priemonę „Ford Tourneo Custom“, 1.00 vnt., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), vertė: 30 000 Eur; 20) transporto priemonę „Arctic Cat 550 H1 EFI TRV“, 1.00 vnt., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), vertė: 5 000 Eur; 21) krautuvą – markė, modelis: „Way Industry LOCUST-752“, 1.00 vnt., Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 25 000 Eur; 22) krautuvą – markė, modelis: „Way Industry LOCUST-752“, 1.00 vnt., Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 25 000 Eur; 23) traktorių – markė, modelis: „MTZ Belarus-80“, 1.00 vnt., Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 8 000 Eur; 24) krautuvą – markė, modelis: PPS DETVA UN-053.1, 1.00 vnt., Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 20 000 Eur; 25) ratinį ekskavatorių – markė, modelis: „Komatsu WB 93R-5“, 1.00 vnt., Nr. 7623LI, vertė: 35 0000 Eur; 26) krautuvą – markė, modelis: „Way Industry LOCUST-752“, 1.00 vnt., Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 25 000 Eur; 27) ekskavatorių-krautuvą – markė, modelis: „Komatsu WB93S-5“, 1.00 vnt., Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 25 000 Eur; 28) krautuvą – markė, modelis: „Way Industry LOCUST-753“, 1.00 vnt., Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 25 000 Eur; 29) cisterninę priekabą – markė, modelis: savos gamybos, 1.00 vnt., Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 10 000 Eur; 30) traktorių – markė, modelis: „Yanmar EF475“, 1.00 vnt., Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 30 000 Eur; 31) savaeigę mašiną – markė, modelis: „Optimas HBB“, 1.00 vnt., Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 15 000 Eur. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. nutartimi iš dalies panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteisto juridinio asmens UAB „A.“ turtui: 1) pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) butui/patalpai – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastatui – šiluminiam mazgui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pastatui – garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) pastatui kompresorinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) pastatui – buitinio aptarnavimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) pastatui – pramoniniam-gamybiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) transporto priemonei „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); 10) transporto priemonei „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); 11) transporto priemonei „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); 12) transporto priemonei „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); 13) transporto priemonei „Ford Tourneo Connect“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); 14) transporto priemonei „Ford Tourneo Custom“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); 15) transporto priemonei „Arctic Cat 550 H1 EFI TRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); 16) krautuvui – markė, modelis: Way Industry Locust – 752, Nr. (duomenys neskelbtini); 17) krautuvui – markė, modelis Way Industry Locust – 752, Nr. (duomenys neskelbtini); 18) traktoriui – markė, modelis: MTZ Belarus-80, Nr. (duomenys neskelbtini); 19) krautuvui – markė, modelis: PPS Detuva UN-053.1, Nr. (duomenys neskelbtini); 20) ratiniam ekskavatoriui – markė, modelis: Komatsu WB 93R-5, Nr. (duomenys neskelbtini); 21) krautuvui – markė, modelis: Way Industry Locust-752, Nr. (duomenys neskelbtini); 22) ekskavatoriui – krautuvui – markė, modelis: Komatsu WB93S-5, Nr. (duomenys neskelbtini); 23) krautuvui – markė, modelis: Way Industry Locust-753, Nr. (duomenys neskelbtini); 24) cisterninei priekabai – markė, modelis: savos gamybos, Nr. (duomenys neskelbtini); 25) traktoriui – markė, modelis: Yanmar EF475, Nr. (duomenys neskelbtini); 26) savaeigei mašinai – markė, modelis: Optimas HBB, Nr. (duomenys neskelbtini). Apygardos teismas nurodė, kad vykdymo proceso metu antstolės 2024 m. lapkričio 6 d. patvarkymu Nr. S-24-177-44703 vykdomojoje byloje ir 2024 m. lapkričio 6 d. turto arešto aktu Nr. S-24-177-44701 buvo areštuotas UAB „A.“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, tame tarpe nekilnojamojo turto kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini) (2024 m. lapkričio 6 d. turto arešto akto 35–70 pozicijos). Išieškojimą vykdanti antstolė Asta Stanišauskaitė nustačiusi, kad nuteistam juridiniam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), (2024 m. lapkričio 6 d. turto arešto akto 35–70 pozicijos), rinkos kaina (7 773 500 Eur) yra daugiau nei pakankama likusiai neįvykdytai teismo nuosprendžio daliai padengti, 2026 m. birželio 12 d. patvarkymu Nr. S-26-177-22612, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0177/24/02274, nutarė panaikinti areštą nuteistam juridiniam asmeniui priklausančiam turtui, nurodytam antstolės turto arešto akte Nr. 2024029798, paliekant areštą tik nuteistam juridiniam asmeniui priklausančiam nekilnojamojo turto kompleksui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad daliai turto, esančiai (duomenys neskelbtini), patenkančiai į minėtą nekilnojamojo turto kompleksą, yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir pagal Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendį. Kadangi antstolė patvarkymu pripažino, jog sprendimo vykdymui yra pakankamas skolininko banko sąskaitų ir jam priklausančio nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), areštas, ir panaikinus areštą kitam turtui, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, tolesniam laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui į šį turtą taip pat nebelieka teisinio pagrindo. Todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas į skolininko turtą, išskyrus esantį (duomenys neskelbtini), skundžiama nutartimi buvo panaikintas.II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymaiSkunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras D. Blinstrubis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. nutartį, pareiškėjo prašymą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Skunde nurodoma, kad apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, neatsižvelgė į prokuroro atsiliepime pateiktus argumentus ir motyvus, dėl jų nepasisakė. Prokuroro manymu, pareiškėjo prašymas pakeisti laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą ir panaikinti šią procesinę prievartos priemonę didžiajai daliai jam priklausančio turto yra nepagrįstas. Šiuo metu naikinti laikino nuosavybės teisės apribojimo nėra pagrindo, todėl prašymas turi būti atmestas. Šiuo metu nėra išnykę BPK 151 straipsnyje įtvirtinti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai bei sąlygos. Minėta procesinė prievartos priemonė buvo pritaikyta siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Šis tikslas iki šiol nėra pasiektas, nes teismo nuosprendis nėra visiškai įvykdytas.Nors pareiškėjas savo prašyme nurodė, kad geranoriškai vykdo teismo sprendimą, tačiau prie prašymo pridėtame antstolės A. Stanišauskaitės 2026 m. birželio 12 d. patvarkyme dėl prašymo išnagrinėjimo Nr. S-26-177-22612 nurodyta, kad „<... jeigu skolininkas būtų ne deklaratyviai bendradarbiavęs vykdymo procese ir laiku parodęs objektus, kuriems skirtas vertinimas, šis išieškojimo procesas galėjo būti baigtas pardavus turtą iš varžytinių ir įmonei laisvai disponuojant visomis gautomis lėšomis. Pakartotinai išaiškinu, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsniu iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriumi. <...> Nors toks turto realizavimo būdas pasiūlius skolininkui savo pirkėją yra prioritetinis, tačiau skolininkas juo vis tiek nesinaudoja <...>. Šie duomenys rodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis geranoriškai vykdo teismo sprendimą, yra nepagrįsti. Teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs jau 2024 m. spalio 31 d., tačiau iki šiol nuosprendžio dalis dėl padarytos žalos atlyginimo nei geranoriškai, nei priverstiniu būdu dar neįvykdyta.“ Šių aplinkybių skundžiamą sprendimą priėmęs teismas neįvertino.Nors pagal byloje pateiktus dokumentus UAB „A.“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), (2024 m. lapkričio 6 d. turto arešto akto 35–70 pozicijos) rinkos kaina yra 7 773 500 Eur, tačiau vien tai, prokuroro vertinimu, šiuo metu nėra pagrindas naikinti nuosavybės teisės apribojimą kitam šioje byloje 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu areštuotam turtui. Tai, kad poilsio kompleksas buvo įvertintas 7 773 500 Eur suma, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog tokia suma bus faktiškai gauta šį turtą realizavus. Ekspertizės aktu nustatyta rinkos vertė yra orientacinio pobūdžio ir neatspindi kainos, už kurią turtas bus faktiškai parduotas. Turto realizavimo rezultatas priklauso nuo daugelio objektyvių aplinkybių, įskaitant nekilnojamojo turto rinkos situacijos, potencialių pirkėjų aktyvumo, turto specifikos, varžytinių eigos, pakartotinių varžytinių organizavimo būtinybės ir kitų veiksnių. Minėtas turtas, kuris yra įvertintas daugiau nei 7 milijonų eurų (2024 m. lapkričio 6 d. turto arešto akto 35–70 pozicijos) yra labai specifinės paskirties, pvz., kelias, fekalinė siurblinė, vandens gręžinys, kiemo statiniai, radijo ryšio bokštas, transformatorinė, rūsys–slėptuvė, nuotekų tinklai, vandentiekio tinklai, valymo įrenginiai ir kiti statiniai. Dėl šio turto specifikos, jo paskirties ir naudojimo galimybių yra reali tikimybė, kad varžtinėse gali neatsirasti norinčių įsigyti šį turtą už nustatytą rinkos ar vėliau nustatytą net ženkliai mažesnę vertę. Tokiu atveju teismo priteista žala ar jos dalis gali likti neatlyginta.Prie prašymo pridėtuose dokumentuose yra nurodyta, kad antstolė informavo, jog šio nekilnojamojo turto – komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), varžytinės bus skelbiamos 2026 m. birželio 10 d., tačiau nėra gauta jokių objektyvių duomenų, kad poilsio komplekso varžytinės būtų pasibaigusios turto pardavimu. Net jeigu varžytinės buvo paskelbtos, ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad jos faktiškai įvyko, jog turtas buvo parduotas, kokia kaina jis buvo realizuotas, ar kad iš realizavimo gautų lėšų bus visiškai padengtas civilinis ieškinys. Todėl pareiškėjo argumentai, jog vien poilsio komplekso arešto pakanka civilinio ieškinio įvykdymui užtikrinti, yra grindžiami prielaidomis, o ne nustatytomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Šių aplinkybių teismas taip pat neįvertino.Taip pat svarbu tai, kad pareiškėjo pateiktu prašymu yra siekiama, jog būtų panaikintas nuosavybės teisės apribojimas tokiam turtui kaip gyvenamajam namui ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini), bei butui, esančiam (duomenys neskelbtini), taip pat kitam nekilnojamajam turtui, esančiam Vilniaus mieste ir kt., kurių vertė tikėtina yra didelė ir šis turtas yra likvidus. Tačiau nėra pateikta jokių duomenų, kodėl nėra ir nebuvo iki šiol siekiama padarytos žalos atlyginimą išieškoti būtent iš šio turto. Pareiškėjas savo prašymą iš esmės grindžia aplinkybe, kad antstolis vykdymo procese 2026 m. birželio 12 d. patvarkymu Nr. S-26-177-22612, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0177/24/02274, nutarė panaikinti areštą UAB „A.“ priklausančiam turtui, nurodytam antstolės turto arešto akte Nr. 2024029798, paliekant areštą tik pareiškėjui priklausančiam nekilnojamojo turto kompleksui, esančiam (duomenys neskelbtini). Su tuo sutiko ir skundžiamą sprendimą priėmęs teismas. Tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo keisti baudžiamojoje byloje taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Turto areštas vykdymo procese ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas baudžiamajame procese yra savarankiški, skirtingus tikslus turintys teisiniai institutai. Antstolio sprendimai priimami vadovaujantis CPK nuostatomis ir yra susiję su priverstinio vykdymo proceso organizavimu, tuo tarpu laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas pagal BPK, siekiant užtikrinti tinkamą teismo nuosprendžio įvykdymą. Todėl vien tai, kad antstolis nusprendė panaikinti dalį turto arešto, nereiškia, jog išnyko baudžiamajame procese taikomos procesinės prievartos priemonės pagrindai.Esant šioms aplinkybėms, teismo argumentai priimant sprendimą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą daliai turto iš esmės motyvuojant tuo, kad antstolės patvarkymu buvo pripažinta, jog sprendimo vykdymui yra pakankamas skolininko banko sąskaitų ir jam priklausančio nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), areštas, yra nepagrįsti. Kaip jau minėta, nesant konkrečių duomenų apie varžytinių eigą ir jų rezultatus, šiuo metu egzistuoja reali tikimybė, kad teismo priteista žala ar jos dalis gali likti neatlyginta.Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra visiškai įvykdytas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendis, išlieka daugiau kaip 4 mln. Eur dydžio neatlygintos žalos suma, nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog vien poilsio komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimas neabejotinai užtikrins visišką civilinio ieškinio įvykdymą, o pareiškėjo argumentai grindžiami iš esmės prielaidomis dėl būsimos turto realizavimo kainos ir rezultatų, pagrįstai manytina, kad BPK 151 straipsnyje numatytos sąlygos pakeisti ar panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nėra susidariusios. Todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o pareiškėjo prašymas pakeisti laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą daliai turto turi būti atmestas.Nuteisto juridinio asmens UAB „A.“ atstovas advokatas N. Šilaika atsiliepime į skundą prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.Nuteistojo atstovas nesutinka su prokuratūros skundo argumentais, nes nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvus teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Tuo tarpu prokuratūra nepateikė jokių konkrečių faktinių duomenų, kurie pagristų BPK 151 straipsnio taikymo pagrindų egzistavimą.Prokuratūros skundo argumentai, kad teismo nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. spalio 31 d., tačiau civilinis ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo iki šiol nėra įvykdytas nei geranoriškai, nei priverstinio vykdymo būdu, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties. Ši aplinkybė pati savaime neįrodo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti paliktas galioti platesne apimtimi, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Sprendžiant dėl BPK straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo, esminę reikšmę turi ne tai, ar teismo nuosprendis yra visiškai įvykdytas, o tai, ar konkrečiu atveju ši priemonė yra reikalinga ir proporcinga jos paskirčiai – civilinio ieškinio, galimo turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo užtikrinimui. Pagal BPK 11 straipsnio 1 dalį procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamo proceso tikslo, o bet koks tokios priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai ji tampa nereikalinga. Analogiškai BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Taigi įstatyme įtvirtintas ne formalus teismo nuosprendžio neįvykdymo faktas, o tai, ar ribojimas yra proporcingas ir reikalingas konkrečiam procesiniam tikslui pasiekti – civilinio ieškinio reikalavimams įvykdyti.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad vykdymo procese jau yra taikomos realios išieškojimo priemonės (piniginės lėšos periodiškai nurašomos nuo nuteisto juridinio asmens sąskaitos), todėl išieškojimą vykdanti antstolė A. Stanišauskaitė 2026 m. birželio 12 d. patvarkymu Nr. S-26-177-22612, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0177/24/02274, panaikino areštus nuo viso kito nuteisto juridinio asmens priklausančio turto, išskyrus vieną nekilnojamojo turto kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio atliktas nekilnojamojo turto ekspertizės vertinimas visiškai padengia, ir netgi viršija, pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo dydį. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad civilinio ieškinio užtikrinimo tikslas yra pakankamai įgyvendinamas mažesnės apimties priemonėmis, todėl platesnis laikino nuosavybės teisės apribojimas neatitinka BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo reikalavimo. Kai civilinio ieškinio reikalavimas jau užtikrinamas nekilnojamojo turto ekspertizės metu įvertintu turtu ir vykdymo procese gaunamomis piniginėmis lėšomis, papildomai taikytinas laikinas nuosavybės teisės ribojimas į visą nuteisto juridinio asmens priklausantį turtą tampa perteklinis.Prokuratūros skundo argumentai, jog nuteistas juridinis asmuo geranoriškai nevykdo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio yra nepagrįsti. Teismo nuosprendis vykdomas geranoriškai iš nuteisto juridinio asmens vykdomos veiklos ir gaunamų pajamų, nepradedant jo priklausančio turto, būtino jos gamybinei komercinei veiklai, priverstinio realizavimo. Esminis nuteisto juridinio asmens interesas yra tęsti gamybinę komercinę veiklą, kas būtų neįmanoma realizavus įmonės gamybinėje veikloje naudojamą turtą (gamybos ir transporto priemones). Įmonės siekis užtikrinti veiklos tęstinumą, net ir vykdant teismo sprendimą, negali būti vertinamas nesąžiningu ar neteisėtu. Išieškojimas iš nuteisto juridinio asmens sąskaitų (iš veiklos gaunamų pajamų) vykdomas periodiškai ir sistemingai, tai patvirtina antstolės pateiktas 2026 m. liepos 29 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-26-177-27536, kuriuo iš UAB „A.“ išieškota 26 171,91 Eur suma, likusi neišieškota skolos dalis sudaro 4 167 745,74 Eur. Pagal antstolės pateiktus duomenis šiai dienai (nuo 2026 m. liepos 29 d. patvarkymo) papildomai išieškota (nurašyta), bet dar nepaskirstyta lėšų suma sudaro 41 287,51 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „A.“ turi realią galimybę vykdyti teismo nuosprendį iš gaunamų pajamų. Pagal antstolės A. Stanišauskaitės pateiktus papildomus dokumentus iš vykdomosios bylos matyti, jog išieškotojas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje) 2026 m. gegužės 29 d. pateikė antstolei prašymą atidėti UAB „A.“ priklausančio turto realizavimo veiksmus iki administracinės bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į šį prašymą, antstolė 2026 m. gegužės 29 d. patvarkymu Nr. S-26-177-2026 atidėjo nekilnojamojo turto, priklausančio UAB „A.“ nekilnojamojo turto realizavimo veiksmus. Taigi, kai pats išieškotojas (civilinis ieškovas) prašo atidėti varžytynes, nėra pagrindo teigti, kad nuteistas juridinis asmuo UAB „A.“ nevykdo nuosprendžio geranoriškai ar vengia žalos atlyginimo.Prokuratūra skunde nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog nekilnojamojo turto kompleksas ekspertizės akte įvertintas 7 773 500,00 Eur suma, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog tokia suma bus faktiškai gauta šį turtą realizavus. Prokuratūros teigimu, ekspertizės aktu nustatyta turto rinkos vertė yra tik orientacinio pobūdžio ir neatspindi kainos, už kurią turtas bus faktiškai parduotas. Su tokia prokuratūros pozicija nesutinkama. Laikino nuosavybės teisės apribojimo tikslas yra užtikrinti civilinio ieškinio reikalavimą, o ne garantuoti konkrečią turto realizavimo kainą. BPK 151 straipsnis nereikalauja absoliučios garantijos, kad įvertintas turtas bus realizuotas būtent už tą pačią vertinime nurodytą kainą. Todėl, vertinant nuosavybės teisės ribojimo būtinybę, svarbu nustatyti, ar turto vertė objektyviai leidžia daryti išvadą, kad jis pakankamas ieškinio reikalavimui užtikrinti, o ne ar jo pardavimo kaina ateityje bus identiška ekspertizės akte nurodytai sumai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas turi lyginti turto, kuriam taikomas apribojimas, vertę su priteistos žalos dydžiu ir spręsti, ar priemonės apimtis yra proporcinga; jei ji neadekvati – taikymas atitinkama dalimi nutraukiamas (panaikinamas). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018 konstatavo šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su laikinu nuosavybės teisės ribojimo panaikinimu (nutarties 15.7–15.8 papunkčiai).Prokuratūra skunde nenurodo jokių konkrečių argumentų bei įrodymų, kad teismo ekspertės – vertintojos Kristinos Vysockajos nekilnojamojo turto ekspertizės akte nurodyta turto kaina (7 773 500 Eur) yra nepagrista ir (ar) per didelė bei neatitinka rinkos kainų. Prokuratūros deklaratyvūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti samprotavimai apie tai, jog nėra aišku, ar ateityje turtas gali būti parduodamas už ekspertizės akte nurodytą sumą, nesudaro pagrindo taikyti UAB „A.“ perteklinę procesinę prievartos priemonę, ribojančią jo teisę valdyti, naudotis bei disponuoti jai priklausančia nuosavybe. Pažymėtina, jog išieškojimą vykdanti antstolė A. Stanišauskaitė, 2026 m. birželio 12 d. patvarkymu Nr. S-26-177-22612, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0177/24/02274, panaikinusi UAB „A.“ priklausančiam turtui, nurodytam turto arešto akte Nr. 2024029798, areštą ir palikdama areštą tik nekilnojamojo turto kompleksui adresu (duomenys neskelbtini), rėmėsi tuo pačiu ekspertizės aktu. Su UAB „A.“ prašymu pateikti įrodymai patvirtina, kad vykdymo procesas vyksta nuosekliai: piniginės lėšos periodiškai nurašomos nuo įmonės sąskaitos, o išieškojimą vykdanti antstolė, remdamasi teismo ekspertės atliktu nekilnojamojo turto vertinimu, nusprendė nuimti areštą nuo kito UAB „A.“ turto, palikdama areštą pakankamos vertės nekilnojamojo turto kompleksui, esančiam (duomenys neskelbtini). Prokuratūros skunde nurodyti pasvarstymai apie tai, jog nepateikti duomenys, kodėl nėra ir nebuvo iki šiol siekiama padarytos žalos atlyginimą išieškoti iš pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto Vilniuje (prokuratūros skundo 6 lape nurodyti objektai – gyvenamasis namas ir sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)), niekaip nėra susiję su nagrinėjama byla ir/ar su pareiškėjos prašymu pakeisti laikino nuosavybės teisės ribojimo mastą, tuo labiau, jog antstolis išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarką nustato laikydamasis imperatyvių teisės aktų reikalavimų (CPK 662 straipsnis).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo taikyti griežtesnį nuosavybės teisės ribojimą pagal BPK 151 straipsnį, kai tiek turto areštas vykdymo procese, tiek laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra grindžiami tuo pačiu faktiniu pagrindu – turto verte. Prokuratūra neginčija nekilnojamojo turto ekspertizės akto išvadų ir nepateikia jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių tikėtinai mažesnę turto kainą nei ta, kurią nustatė teismo ekspertė (turto vertintoja). Prokuratūros skunde taip pat nėra nurodyta, kad UAB „A.“ slepia turtą, jį perleidžia, vengia vykdyti įsiteisėjusi teismo nuosprendį ir/ar kitaip kelia realią grėsmę civilinio ieškinio reikalavimų įvykdymui.Prokuratūra prašymą panaikinti teismo nutartį skunde motyvuoja ir tuo, jog nėra duomenų apie tai, ar nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), varžytinės pasibaigė turto pardavimu. Tačiau tokia prokuratūros pozicija iš esmės reikštų, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas galėtų būti panaikintas tik tada, kai turtas parduotas varžytinėse ir išieškojimas yra galutinai užbaigtas. Vis dėlto toks aiškinimas prieštarauja BPK 11 straipsnio 1 daliai ir BPK 151 straipsnio 8 daliai, nes laikino nuosavybės teisės apribojimo paskirtis – užtikrinti civilinį ieškinį, o ne palikti asmens nuosavybės teises varžomas priemones iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo, realizavus pareiškėjai priklausantį turtą. BPK 151 straipsnyje nenumatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas tik tada, kai turtas yra realizuotas. Priešingai, BPK 151 straipsnio 8 dalis aiškiai nustato, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas, kai ši priemonė tampa nebereikalinga, o ne tada, kai visiškai įvykdomas teismo nuosprendis.Prokuratūros skundo argumentas, jog turto areštas vykdymo procese ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra savarankiški, skirtingus tikslus turintys institutai, pats savaime klaidingas, tačiau jis neatsako į klausimą, ar konkrečiu atveju šių abiejų institutų taikymas nėra perteklinis. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino ne formalų institutų skirtumą, o realų jų UAB „A.“ nuosavybės teisės apribojimui ir tai, jog paliktas apribojimas vienam nekilnojamojo turto kompleksui pakankamai užtikrina civilinio ieškinio įvykdymą. Prokuratūros skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti Klaipėdos apygardos teismo nutarties, nes apygardos teismas tinkamai įvertino taikytinos procesinės prievartos priemonės būtinybę, apimtį bei proporcingumą, tuo tarpu prokuratūros ginčijamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas tiek, kiek tai objektyviai būtina ir reikalinga civilinio ieškinio reikalavimui užtikrinti (BPK 11 straipsnis, 151 straipsnio 8 dalis).Aukštesniojo teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, nuteisto juridinio asmens atstovas ir civilinio ieškovo atstovė prašė skundą atmesti.III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvadosKlaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro D. Blinstrubio skundas atmetamas.BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. BPK 11 straipsnyje nurodyta, kad taikant procesines prievartos priemones turi būti laikomasi proporcingumo principo. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas ir ,,turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi, apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamą veiką, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nutrauktas (panaikintas) ir tuo atveju, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga civilinių ieškinių dydžiui. Tuo atveju, kai civilinis ieškinys tenkinamas, ir priteistai sumai ar konfiskuotino turto vertei esant iš esmės panašiai kaip ir turto, kuriam taikomas nuosavybės teisės apribojimas, teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paprastai pratęsia šios priemonės taikymą iki teismo sprendimo įvykdymo. Tuo atveju, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistų civilinių ieškinių dydžiui, tokios procesinės prievartos priemonės taikymas atitinkamoje dalyje turi būti nutrauktas (panaikintas). Tokios praktikos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas Džinić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 38359/13). Be kita ko, iš esmės analogiškos laikinosios apsaugos priemonės numatytos CPK 145 straipsnyje. CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teismai turi spręsti, ar turto, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, vertė yra proporcinga konfiskuotino turto vertei ir priteistos žalos dydžiui, t. y. ar jo (ne)pakanka priteistos žalos atlyginimui ir turto konfiskavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018, 15.5–15.6, 15.8 papunkčiai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-387/2024, 9 punktas).Nagrinėjamo klausimo kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžio dalis dėl priteisto civilinio ieškinio vykdoma pagal CPK nustatytas taisykles, o vykdymo veiksmus atlieka būtent antstolis. Tad visų pirma antstolis, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos, sprendžia su tokio sprendimo vykdymu susijusius klausimus, o jo veiksmai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą, spręsti dėl tokio arešto masto ir kitus su tuo susijusius klausimus. Tačiau tokiam vykdymo procese taikomam areštui taip pat keliamas proporcingumo reikalavimas. Teismų praktikoje pažymima, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-469/2025, 29–30 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, kai vykdymo proceso stadijoje pareiškėjo turto areštuota iš esmės daugiau, nei reikia išieškotinoms sumoms padengti, areštas laikytinas pertekliniu apribojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-1120/2026).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš UAB „A.“ 5 230 959,42 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo valstybei. Šiuo nuosprendžiu nuteistam juridiniam asmeniui UAB „A.“ laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo, uždraudžiant šį turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, turto saugotoja paliekant UAB „A.“. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „A.“ buvo skirtas, o vėliau tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 31 vnt. turto (pastatams, butui, žemės sklypams, automobiliams, traktoriams, ekskavatoriams, priekaboms, krautuvams, keliui, nuotekų šalinimo tinklui, vandentiekio tinklui ir kt.), žinant tik šio turto vidutines rinkos vertes pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis (t. 23, b. l. 80–81), t. y. nesant atliktų ekspertizių dėl konkretaus turto vertės. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio matyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pritaikytas taip pat nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) (t. 23, b. l. 80). Tuo tarpu iš antstolės A. Stanišauskaitės 2024 m. lapkričio 6 d. turto arešto akto matyti, kad antstolė areštavo daug didesnį UAB „A.“ turtą (82 vnt. turto), nei apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (31 vnt. turto), taip pat ir kitus nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), bei devynias banko sąskaitas ir kitą turtą (t. 26, b. l. 31–47). Taigi, antstolė taikė platesnį turto areštą nei nurodytas nuosprendyje, tačiau antstolė ir nėra įpareigota vykdyti išieškojimą tik iš to turto, kuriam būtent teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Antstolės A. Stanišauskaitės 2026 m. balandžio 2 d. patvarkyme dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo nurodyta, kad skolininkas UAB „A.“ prašė nukreipti išieškojimą į turto kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl antstolė paskyrė ekspertizę šio nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Teismo ekspertės 2026 m. balandžio 15 d.–2026 m. gegužės 16 d. ekspertizės akte Nr. NT26/04-04 nurodyta, kad viso nekilnojamojo turto komplekso rinkos vertė su PVM yra 7 773 500 Eur. Tas pačias aplinkybes antstolė nurodė ir 2026 m. gegužės 18 d. patvarkyme dėl ekspertizės išvados (t. 26, b. l. 48–50). Byloje nėra duomenų, kad skolininkas ar kreditorius (civilinė ieškovė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) reikštų prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ar prašytų skirti pakartotinę ekspertizę, taip pat jog antstolio veiksmai būtų apskųsti. Iš antstolės pateiktos informacijos matyti, kad šiuo metu (2026 m. rugpjūčio 4 d.) iš viso išieškota 1 063 213,72 Eur skolos, šiuo metu skola išieškoma iš įmonės lėšų banke, t. y. ne iš to turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Iš 2026 m. liepos 29 d. antstolės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad liko išieškoti skolos – 4 167 745,74 Eur, t. y. beveik dvigubai mažiau nei nustatyta areštuoto nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), vertė (7 773 500 Eur). Vadinasi nekilnojamojo turto komplekso vertė yra daugiau nei pakankama likusiai neįvykdytai teismo nuosprendžio daliai padengti. Atitinkamai antstolė, įvertinusi vykdymo procese nustatytą areštuoto turto kainą bei priteistos ir išieškomos žalos dydį, 2026 m. birželio 12 d. patvarkymu dėl prašymo išnagrinėjimo skolininko – UAB „A.“ atstovo prašymą tenkino iš dalies, panaikino areštą kitiems objektams, nurodytiems antstolės turto arešto akte, paliekant areštą tik nekilnojamojo turto kompleksui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei banko sąskaitoms ir jose esančioms piniginėms lėšoms (t. 26, b. l. 51–54).Nors, kaip nustatyta, antstolė pasirinko konkretų turtą, į kurį vykdomas išieškojimas, o kitam turtui panaikino turto areštą, tačiau UAB „A.“ negali laisvai disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu dėl baudžiamojoje byloje pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo. Tokia situacija iš esmės susiklostė dėl to, kad pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Tokios nustatytos aplinkybės lėmė poreikį iš naujo įvertinti baudžiamojoje byloje nuosprendžiu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo proporcingumą. Šioje vietoje aukštesnysis teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, antstolio veiksmai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, tad tokių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas civilinio proceso įstatyme numatyta tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas iš esmės netikrina antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, o vertina, ar esant šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, prokuratūros skunde nurodytas prašymas ir toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą tokia apimtimi, kokia ji buvo nustatyta apkaltinamajame nuosprendyje, atitinka proporcingumo principą. Nagrinėjamu atveju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nuspręsta taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šiuo metu iš nuteisto juridinio asmens UAB „A.“ priteista žala dar nėra visiškai išieškota. Taigi sutiktina, kad sąlyga, su kurios buvimu siejama nuteistajam nuosprendžiu pritaikyta laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pabaiga – nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo, dar nėra įvykdyta. Todėl nėra pagrindo nuteistojo turtui taikomos procesinės prievartos priemonės laikyti visiškai nereikalinga. Tačiau, sprendžiant dėl šios savo pobūdžiu laikinos priemonės tolimesnio taikymo būtinumo, vis tik svarbu atsižvelgti į po nuosprendžio įsiteisėjimo įvykusius pokyčius bei jau pirmiau nustatytą situaciją vykdymo procese. Išieškojimą vykdanti antstolė A. Stanišauskaitė paliko turto areštą tik nuteisto juridinio asmens UAB „A.“ banko sąskaitoms ir jose esančioms piniginėms lėšoms bei priklausančiam nekilnojamojo turto kompleksui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio daliai – (duomenys neskelbtini), taip pat taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendį. Kaip matyti, antstolė vykdo skolos išieškojimą ne tik iš to turto, kuriam teismas pritaikė laikiną nuosavybės teisės apribojimą, bet ir iš kito nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose. Įvertinus tai, kad antstolė, esant skolininko sutikimui (jo prašymui), tam neprieštaraujant ir civiliniam ieškovui, pasirinko konkretų nekilnojamojo turto kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį bus vykdomas išieškojimas, ir kurio vertė (nustatyta teismo ekspertizės aktu) yra daugiau nei pakankama likusiai neįvykdytai teismo nuosprendžio daliai dėl civilinio ieškinio (priteistos žalos atlyginimo) padengti, t. y. beveik dvigubai didesnė nei likusi neišieškota suma, be to, išieškojimas periodiškai vykdomas ir iš skolininko piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šiuo metu likusios skolos išieškojimo užtikrinimui laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nuteisto juridinio asmens UAB „A.“ vardu registruotą visą kitą turtą būtų perteklinis ir neproporcingas. BPK 151 straipsnyje nustatyti tikslai gali būti pasiekti, taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą ne visam Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendyje nurodytam turtui, o tik jo daliai, kuri (bendrai su antstolės papildomai areštuotu turtu, t. y. bendra jų suma) yra proporcinga priteistos ir neišieškotos žalos dydžiui. Aukštesnysis teismas taip pat įvertina, kad šį klausimą nagrinėjant tiek žemesniajame, tiek ir aukštesniajame teismuose civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė prašė panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „A.“ atstovo prašyme nurodytam turtui, išskyrus nekilnojamojo turto kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 26, b. l. 58–61). Kaip jau ir pirmiau minėta, baudžiamojoje byloje priimto sprendimo priteisti civilinį ieškinį vykdymą atlieka antstolis, tad išieškojimą vykdanti antstolė vykdymo proceso metu, nustačiusi, kad nepakanka areštuoto (ir realizuoto) turto civilinio ieškinio įvykdymui (priteistos žalos atlyginimui), gali vėl areštuoti skolininko kitą turtą ir iš jo vykdyti išieškojimą. Be to, CPK 510 straipsnio nuostatos numato galimybę apskųsti antstolio veiksmus.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad žemesnysis teismas pagrįstai iš dalies panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į nuteisto juridinio asmens UAB „A.“ turtą, išskyrus esantį (duomenys neskelbtini). Todėl tenkinti prokuratūros skundą bei naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. nutartį nėra jokio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Donato Blinstrubio skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. liepos 22 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.