Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 284 straipsnį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. B. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, K. B. pripažintas recidyvistu.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš K. B. priteista 1 653,93 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai penkiasdešimt trys eurai 93 ct) gydymo išlaidų.

Nukentėjusiojo V. F. (V. F.) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. V. F. iš nuteistojo K. B. priteista 1 227,69 Eur (tūkstantis du šimtai dvidešimt septyni eurai 69 ct) turtinei ir 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo K. B. V. F. išieškota 2 400 (du tūkstančiai keturi šimtai) Eur išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniame skunde nuteistojo K. B. gynėjas advokatas Edvardas Staponkus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: 1) K. B. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį bei paskirti ne didesnę kaip 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti 2 metų laikotarpiui; 2) pagal BK 284 straipsnį paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal BK 136 straipsnį paskirta bausme; 3) nepripažinti K. B. recidyvistu; 4) V. F. iš K. B. priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlygti; 5) atmetus apeliacinį skundą dėl K. B. veiksmų perkvalifikavimo, jam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirti ne didesnę kaip 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o V. F. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 40 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo K. B. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad priešingai, nei skunde nurodo nuteistojo K. B. gynėjas, pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė nuteistajam K. B. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai sprendė, kad nuteistojo K. B. veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnyje, sudėtis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajam V. F. iš nuteistojo K. B. priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad yra nuteistojo K. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, jog jis nusikalto būdamas recidyvistu, todėl ji iš skundžiamo nuosprendžio šalinama ir švelninamos K. B. paskirtos bausmės bei subendrinta galutinė bausmė (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktas).

Dėl K. B. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą

Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl K. B. nukentėjusiajam V. F. suduotų smūgių ir jam padarytų sužalojimų, tačiau tvirtinama, kad nuteistojo K. B. veiksmuose yra ne nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, o BK 136 straipsnyje, sudėtis. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Tokio pobūdžio bylose, net ir įžvelgiant atskirus BK 130 ar BK 136 straipsniuose numatytų veikų požymius, pavyzdžiui, nustačius nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus ir fizinį smurtą prieš kaltininką, ar greitą kaltininko atsaką į nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus, būtina nustatyto asmens didelį susijaudinimą, t. y. kaltininko fiziologinio afekto būseną – situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis K. B. pripažino, kad jis kumščiu kelis kartus smogė nukentėjusiajam V. F. į veidą, tačiau aiškino, jog taip pasielgė, nes buvo išprovokuotas, kadangi nukentėjusysis jį apspjovė (t. 3, b. l. 175). Toks nuteistojo aiškinimas vertinamas kaip jo gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti dėl jo nusikalstamų veiksmų kylančią atsakomybę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo argumentą, jog K. B. prieš nukentėjusįjį smurtavo dėl pastarojo itin įžeidžiančių veiksmų, sukėlusių didelį susijaudinimą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atvykęs į barą nuteistasis K. B. buvo nusiteikęs agresyviai ir pats ieškojo preteksto pradėti konfliktines situacijas. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis ir nukentėjusysis iki įvykio vienas kito nepažinojo, anksčiau jokių konfliktų neturėjo. Nuteistojo K. B. agresiją prieš V. F. iššaukė menkavertė dingstis, t. y. nukentėjusiojo atsisakymas nuteistąjį supažindinti su kartu su juo buvusiomis moterimis. Į minėtą situaciją K. B. reakcija buvo neadekvati, menkinanti elementarias moralės ir elgesio normas. Esant aptartiems duomenims, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatęs, jog nuteistojo paskatos prieš V. F. pasireiškė objektyviai neišprovokuota agresija, pagrįstai jam inkriminavo chuliganiškas paskatas kaip jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantį požymį.

Byloje nekyla abejonių dėl to, kad būtent dėl K. B. smurtinių veiksmų ne mažiau kaip 7 kartus smūgiuojant kumščiu nukentėjusiajam V. F. į veidą, pastarasis patyrė nustatytą kūno sužalojimą. Iš 2025 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 98/2025 (03) matyti, kad V. F. užfiksuotos muštinės žaizdos kairės akies aplinkoje, kairio smilkinio srityje, poodinė kraujosruva kairės akies aplinkoje, kiaurinis kairės akies skleros pažeidimas su rainelės įstrigimu ir kitais vidiniais akies obuolio audiniais, su kraujo susikaupimu priekinėje kameroje. Sužalojimai padaryti dėl bukabriaunio daikto trauminio kontaktinio smūginio poveikio. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu nustatytu ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotu laiku, t. y. 2025 m. sausio 1 d. apie 2.00 val. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais kontaktiniais smūginiais poveikiais. Sužalojimai dėl kairės akies regėjimo sutrikimo nuo 0,8 iki traumos iki 0 po traumos, V. F. neteko 35 proc. bendro darbingumo, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.11 punktu (t. 1, b. l. 139–141). Aptarti įrodymai, sujungus juos į vieningą loginę seką bei įvertinus kaip visumą, neabejotinai pagrindžia apygardos teismo išvadą, kad tarp K. B. smurtinių veiksmų – ne mažiau kaip 7 smūgių kumščiu V. F. ir kilusių padarinių – sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Akivaizdu, kad K. B., būdamas normalaus protinio išsivystymo žmogus, suprato, jog suduodamas stiprius smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veidą, kelia pavojų V. F. sveikatai, tačiau jam buvo nesvarbu, kokie padariniai gali kilti – jis šių padarinių nedetalizavo. Todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. B. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo K. B. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl K. B. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019, 8 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-697/2022, 7 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-495/2025, 15 punktas).

Nagrinėjamojoje byloje pasitvirtino, kad K. B. prieš nukentėjusįjį smurtavo bare, kurio lankytojai buvo susirinkę švęsti Naujųjų metų sutikimą. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad K. B. nukentėjusiajam smūgius sudavė patalpoje, kurioje aplink juos buvo daugiau žmonių. Baro lankytojai buvo nusiteikę šventiškai, šoko. Įvykį matė ne vienas liudytojas. K. B. savo smurtinių veiksmų nenutraukė ir po to, kai baro savininkas A. B. nukentėjusiajam V. F. dujomis papurškė į akis.

Iš vaizdo įrašų Nr. file0090.dat-1 clip-id_52979-sc-converted, Nr. file0090.dat-2_clip-id_52980-sc-converted matyti, kad dėl K. B. su V. F. įvykusio konflikto bare kilo sąmyšis, visi patalpoje šokę asmenys išsiskirstė, rankomis dengėsi burnas dėl dujų kvapo. Liudytoja L. F. patvirtino, kad jai buvo šokas, vyras labai kraujavo (t. 3, b. l. 131). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo K. B. elgesys, nesilaikant elementarių moralės elgesio normų bei smurtavimas prieš nukentėjusįjį be aiškios priežasties, matant kitiems asmenims, rodo, kad nuteistasis demonstravo jiems nepagarbą. Įvykį stebėję asmenys, matydami, kad nuteistasis nukentėjusiajam padarė stiprius sužalojimus, buvo sukrėsti, nutraukė savo veiksmus. Dėl K. B. chuliganiškų veiksmų buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Kaip jau minėta, nuteistasis K. B. nusikalto be aiškios asmeninės motyvacijos. Jis prieš nukentėjusįjį smurtavo be jokios priežasties. Aptartais įžūliais veiksmais nuteistasis K. B. ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis teisingai nustatė V. F. sužalojimo padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismui pakako byloje surinktų įrodymų daryti išvadą dėl K. B. tyčinės kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį. Tai, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankus K. B., nereiškia, jog apygardos teismo išvados dėl jo veiksmų yra nepagrįstos, o jo veiksmai kvalifikuoti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

Dėl paskirtos bausmės, K. B. pripažinimo recidyvistu ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą įstatymas nustato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, paskirdamas bausmę K. B., vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, išsamiai įvertino nuteistojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, jog nėra K. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat K. B. pripažino recidyvistu.

Apeliaciniame skunde prašoma nepripažinti K. B. recidyvistu, motyvuojant tuo, kad jis nusikalto, veikdamas afektine tyčia, kurią iššaukė nukentėjusiojo provokuojantys veiksmai. Šis apeliacinio skundo argumentas, kaip jau minėta pirmiau, nepagrįstas. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad K. B., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, labai sunkų nusikaltimą kito žmogaus sveikatai padarė esant neišnykusiam teistumui už tyčinio apysunkio nusikaltimo žmogaus sveikatai ir tyčinio nesunkaus nusikaltimo viešajai tvarkai padarymą (t. 2, b. l. 113–127). K. B. praeityje buvo ne kartą teisiamas, jam buvo skiriamos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, taip pat ne kartą buvo taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau šios bausmės nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė. K. B. ir toliau atsisako rinktis teisėtais būdais ir priemonėmis grįstą gyvenimo kelią, savo elgesio nekeičia, daro smurtinius nusikaltimus. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas nuteistąjį K. B. pripažinti recidyvistu.

Vis dėlto, tais pačiais motyvais skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis K. B. buvo ne tik pripažintas recidyvistu, bet ir buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ši teismo išvada nepagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Taigi, atskiro sprendimo dėl asmens pripažinimo recidyvistu nereikėjo. Nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms (šios redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo taikomos ir skundžiamu nuosprendžiu), asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Naujausioje teismų praktikoje pripažįstama, kad sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026, 20 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis dėl nuteistajam K. B. taikytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, keičiamas, šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę panaikinant.

Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, jų kontekste įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, K. B. asmenybę, jo buvusius teistumus, ankstesniais nuosprendžiais jam skirtas bausmes, jų ignoravimą ir tolesnį nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegija, pašalinusi iš skundžiamo nuosprendžio K. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, neįžvelgia pagrindo nuteistajam švelninti skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtos 5 metų, pagal BK 284 straipsnį paskirtos 8 mėnesių ar paskirtos galutinės subendrintos 5 metų laisvės atėmimo bausmės. Kaip jau minėta, nuteistasis K. B., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) žmogaus sveikatai ir vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimą viešajai tvarkai. K. B. yra 11 klasių išsilavinimo, yra sukūręs šeimą, dirba. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų apie fizinį asmenį išrašas patvirtina, kad jis nusikalto būdamas ne kartą teistas. Pirmą kartą K. B. nusikalto būdamas nepilnametis. Be kitų nusikalstamų jis buvo teisiamas ir už smurtinių nusikaltimų padarymą bei viešosios tvarkos pažeidimą (t. 2, b. l. 113–127). K. B. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, be kita ko, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nežymiai sužalojo savo šeimos narį – kumščiu du kartus sudavė savo tėvui A. B. į galvą. Be to, jis sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą – nukentėjusiajai siuntė bauginančio pobūdžio žinutes: „sulaužysiu abiem tas kojas <...> sugriausiu tau visa gyvenimą <...> negyvensi daugiau <...> pagausiu pasmauksiu abudu“; „užmušiu“; „<...> negyvensi pažadu <...> tu lavonas“; „užmušiu aš tave sutikęs <...> pagausiu pasmauksiu <...> padegsiu tavo mašiną“. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu K. B. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas bendrai su kitu asmeniu, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį – kumščiais ne mažiau 21 kartą smogė bei ne mažiau 2 kartus spyrė nukentėjusiajam į viršutinę kūno dalį bei galvą ir už rūbų tempė nukentėjusįjį kelio grindiniu. Ankstesni K. B. teistumai leidžia jį charakterizuoti kaip ūmaus būdo, be jokios aiškios priežasties savitvardą prarandantį ir savo elgesio negebantį kontroliuoti asmenį. Nors nuteistajam ne kartą buvo skiriamos tiek su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tiek ir pati griežčiausia reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis buvo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, tačiau tai jam teigiamos įtakos neturėjo – K. B. išvadų nedaro ir nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, ignoruodamas dėl savo veiksmų kylančius skaudžius padarinius.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis K. B. po įvykdyto nusikaltimo iš įvykio vietos pasišalino. Nors jis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sakė, kad supranta, jog savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė sunkias pasekmes, norėjo su nukentėjusiuoju susitiki, atlyginti žalą, tačiau nukentėjusysis V. F. patvirtino, kad nuteistasis net nebandė jo atsiprašyti, neatlygino nei dalies padarytos žalos. Toks nuteistojo K. B. elgesys rodo, kad jis yra linkęs sumenkinti savo veiksmais sukeltų pasekmių rimtumą ir dėl padarytų nusikaltimų nejaučia nuoširdaus gailesčio.

Vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad naikinama K. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas jam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą bausmę sumažinti iki 4 metų 6 mėnesių, pagal BK 284 straipsnį paskirtą bausmę sumažinti iki 6 mėnesių. Įvertinus tai, kad šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir K. B. skiriama galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas nukentėjusiojo V. F. civilinis ieškinys dėl 1 348,35 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos, iš viso dėl 101 348,35 Eur žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 105–109). Apeliaciniame skunde neginčijama iš nuteistojo K. B. nukentėjusiajam priteista suma turtinei žalai atlyginti, tačiau teigiama, kad yra tikslinga V. F. priteistą neturtinės žalos sumą sumažinti iki 40 000 Eur.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl tyčinių smurtinių K. B. veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas: jis visam likusiam gyvenimui neteko vienos akies regėjimo ir prarado 35 proc. darbingumo. Regėjimo netekimas sukelia ne tik fizinius nepatogumus, bet ir stipriai veikia psichologinę būklę, šeiminius santykius bei profesines galimybes. Nukentėjusysis ketino teikti pavėžėjo paslaugas, tačiau dėl patirto sužalojimo tokią galimybę prarado. V. F. turi prisitaikyti prie naujos realybės – naudoti pagalbines priemones, lankyti reabilitaciją. Nukentėjusysis yra 42 metų vyras, turintis šeimą. Šis amžius siejamas su aktyvia profesine veikla, šeimos atsakomybėmis ir socialiniu gyvenimu. Negrįžtamos pasekmės paliečia ne tik nukentėjusįjį, bet ir artimuosius (t. 3, b. l. 105–109).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. F. paaiškino, kad po jam padaryto sužalojimo, jis negali matyti viena akimi, jo gyvenimas pablogėjo, sutriko koordinacija, prasidėjo galvos skausmai. Kadangi įvykio metu V. F. buvo neblaivus (0,45 prom.), jam nebuvo skirta nedarbingumo išmoka. Nukentėjusysis neturėjo pajamų, todėl negalėjo tęsti nedarbingumo. Dėl suprastėjusios regos turėjo išeiti iš darbo, nes negalėjo kokybiškai atlikti savo pareigų, jautė moralinį darbdavių spaudimą. Regėjimo neįmanoma atstatyti, jam skaudu žiūrėti kaip pergyvena du jo vaikai. Po traumos negali pilnavertiškai vairuoti automobilio, iš kairės pusės akis nemato, padarė avariją, šiuo metu automobilio nevairuoja. Planavo gauti papildomas pajamas, dirbti „Bolt“ firmoje Šiuo metu nukentėjusysis toli nuo šeimos dirba sunkų fizinį darbą statybose (t. 3, b. l. 133–135). Klaipėdos apygardos teisme L. F. (nukentėjusiojo žmona) paaiškino, kad akies atstatymas neįmanomas, nutrūkusios nervų galūnės, vyrui dažnai skauda galvą, geria vaistus. Akis buvo įmušta į galvą, akį ištraukė iš po nosies, įstatė, kad nebūtų duobės, trauma visam gyvenimui (t. 3, b. l. 131–133).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo K. B. priteista 50 000 Eur suma neturtinei žalai, padarytai nukentėjusiajam V. F., atlyginti atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra tik vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis. Teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos. Taip pat teismas turi atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (2025 m. balandžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-697/2025, 11 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs nukentėjusiajam dėl padarytų sužalojimų atsiradusius padarinius, liekamuosius reiškinius, nedarbingumo lygį, taip pat kaltininko amžių ir galimybę dirbti ir gauti pajamas ateityje, dar 2017 metais baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017, nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį padidino iki 40 000 Eur.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad itin svarbus, esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, turi būti įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Šiuo atveju nukentėjusysis V. F. neteko viena akimi regėjimo visam laikui, jaučia galvos skausmus, neteko darbo, taip pat ir galimybės papildomai užsidirbti ateityje vairuojant po darbo, žymiai sumažėjo jo galimybės susirasti darbą, kuriame reikalingas geras regėjimas, ateityje gali pablogėti ir kitos akies regėjimas, nes sveikai akiai tenka didesnis krūvis. Tai neabejotinai nukentėjusiajam sukelia didelius nepatogumus buityje ir reikšmingai apriboja V. F. profesines galimybes. Padaryti sužalojimai nukentėjusiajam ne tik sukėlė dideles fizines kančias, bet ir moralinius išgyvenimus dėl sumažėjusios gyvenimo kokybės, kuri paliečia ir kitus šeimos narius. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis K. B. prieš nukentėjusįjį smurtavo dėl menkavertės dingsties, būdamas iš anksto nusiteikęs agresyviai, ignoruodamas galinčius kilti skaudžius bei negrįžtamus padarinius.

Įvertinusi visumą aptartų duomenų, nukentėjusiojo V. F. dėl nuteistojo K. B. veiksmų patirtų praradimų dydį, K. B. galimybę dirbti ir atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, taip pat kasmet dėl infliacijos didėjantį gyvenimo lygį, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra pernelyg didelė ir todėl neteisinga.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kadangi nuteistasis K. B. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to, bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį K. B. ginti parinkta advokatė Daiva Dereškevičienė, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi paskirta šio nuteistojo gynėja. 2026 m. liepos 8 d. vykusio teismo posėdžio metu, Lietuvos apeliaciniame teisme gavus advokato Edvardo Staponkaus pranešimą apie sudarytą susitarimą dėl gynybos su nuteistuoju K. B., teisėjų kolegija atleido advokatę Daivą Dereškevičienę nuo tolimesnės nuteistojo K. B. gynybos.

2026 m. liepos 9 d. Lietuvos apeliaciniame teisme dėl patirtų išlaidų gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-07422. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo K. B. gynėjos advokatės Daivos Dereškevičienės prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Iš šių dokumentų matyti, kad iš nuteistojo K. B. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą (susipažinimą su bylos medžiaga) yra 191,67 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2019, 35 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-648/2021, 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-511/2025, 19 punktas), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-895/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-654/2023, 51 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021, 39 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-495/2022, 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-489/2022, 28 punktas).

Nors baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo K. B. gynėjo apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus šias aplinkybes bei iš nuteistojo K. B. priteistinos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga iš nuteistojo išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas 191,67 Eur dydžio išlaidas, susidariusias dėl gynėjos skirto laiko susipažinti su bylos medžiaga. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo K. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo, nuteistajam paskirtų bausmių ir jų subendrinimo.

Panaikinti nuteistajam K. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

K. B., pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirtą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių.

K. B., pripažintam kaltu pagal BK 284 straipsnį, paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir K. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą K. B. apeliacinės instancijos teisme netenkinti.