- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-3269-871/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15809-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Atsakovas
- ATS1
- Ieškovas
- IES1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Suinteresuotas asmuo
- ŠEIMOS KREDITO UNIJA
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. ir 2026 m. liepos 8 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė IES1 (toliau – ir ieškovė) paduotu ieškiniu prašo:
nutraukti jos ir atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;
po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – „IES1“ bei atsakovui pavardę – „ATS1“;
priteisti jai iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
nustatyti šalių nepilnamečių vaikų VAI1 ir VAI2 (toliau kartu – ir vaikai, nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą kartu su ieškove;
priteisti iš atsakovo, nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, nepilnamečių vaikų išlaikymui po 423 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki kiekvienas iš vaikų sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą, paskiriant ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią:
tėvas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį (lyginėmis metų savaitėmis), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 19.30 val.;
tėvas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir pristato vaikus kitos dienos rytą į ugdymo įstaigą iki užsiėmimų pradžios. Dukrai dėl objektyvių priežasčių ugdymo įstaigos nelankant tėvas pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 16.00 iki 16.30 val. ir pristato vaikus kitą dieną nuo 10.00 iki 10.30 val. į gyvenamąją vietą;
bendravimo tvarka, nustatyta 1.6.1. ir 1.6.2. punktuose netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vaiko vasaros atostogų su tėvu/motina metu:
tėvas bendrauja su vaikais porinių metų: gruodžio 31 d., pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 16.30 val. ir grąžina vaikus sekančią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytą šventę vaikai praleidžia su motina;
tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) pasiimdamas vaikus šventinę dieną iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 10.30 val. iki 11.00 val. ir pristato vaikus tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą;
tėvas bendrauja su vaikais porinių metų: pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.30 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 19.30 val., taipogi tėvas bendrauja su vaikais 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos gruodžio 26-ąją nuo 10.30 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su motina;
tėvas bendrauja su vaikais neporinių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), antrąją Šv. Velykų dieną; gruodžio 24-ąją (Kūčių diena) ir 25-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas vaikus šventinę dieną nuo 10.30 val. iki 11 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. j vaikų gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina;
poriniais kalendoriniais metais tėvas turi teisę bendrauti su vaikais per jų gimtadienius nuo 17.00 val. iki 20.00 val., jeigu tai yra darbo diena, ar nuo 12.00 val. iki 20.00 val., jei tai yra ne darbo diena. Neporiniais kalendoriniais metais per vaikų gimtadienius tėvas turi teisę pasveikinti vaikus ir pabendrauti su jais 3 valandas, konkretų laiką suderinus su vaikų motina;
tėvas turi teisę su vaikais bendrauti jų vasaros atostogų metu 4 savaites, laikotarpiais ne ilgesniais kaip 2 savaitės ir ne trumpesniais nei 1 savaitė. Tarp kiekvienos šalies atostogų su vaikais laikotarpių turi būti bent vienos savaitės laiko tarpas, kurį vaikai bendrauja su kitu iš tėvų. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su motina suderina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 30 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikai paimami tėvo iš vaiko gyvenamosios vietos suderintu su motina laiku ir grąžinami atgal į vaikų gyvenamąją vietą atitinkamo atostogų laikotarpio paskutinę dieną tėvo suderintu su motina laiku.
ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę, tėvas apie tai prieš protingą terminą turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti motiną, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos šalies bendravimo laikotarpiu, išvykstanti į užsienį šalis turi raštu (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) suderinti kelionės datą su kita šalimi;
aukščiau nurodyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma motinai tenkančiomis šventinėmis dienomis, motinai tenkančiomis moksleivių atostogų dienomis, vaikų Kalėdų atostogų metu, motinos dieną, motinos gimimo dieną;
abi šalys įsipareigoja, dalyvauti nepilnamečių vaikų auklėjime, rūpintis jų ugdymu, fizine bei psichine sveikata, o taip pat bendradarbiauti nepilnamečių vaikų priežiūros ir laisvalaikio organizavimo klausimais
tuo atveju, jei šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės, stovyklos, būreliai ar pan., abu tėvai savo laiku privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose, būreliuose, stovyklose bei šventėse.
padalinti santuokos metu įgyta bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausantį turtą tokiu būdu:
po šalių santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise prašoma priteisti šį santuokoje įgytą turtą: 0,0983 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 156.21 kv. m. pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šalių sutarimu vertė 550 000 Eur; pareigą grąžinti kreditą Šeimos kredito unijai, juridinio asmens kodas 302826202, pagal 2024 m. gegužės 3 d. būsto kredito sutartį Nr. KNT202405-000153, kredito likutis 196 427,78 Eur, pačios prievolės nemodifikuojant ir paliekant ją solidaria;
po šalių santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise prašoma priteisti šį santuokoje įgytą turtą: transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 10 000 Eur.
priteisti atsakovui iš ieškovės 171 786,11 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą, kompensacijos mokėjimą išdėstant 3 metų laikotarpiui, mokant ją 36 mėn., kas mėnesį lygiomis dalimis po 4 771,83 Eur, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
priteisti jai iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidu atlyginimą.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų laikinam išlaikymui po 423 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki kiekvienas iš vaikų sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą, paskiriant ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos iki teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad nors atsakovas tebegyvena kartu su ieškove, tačiau visiškai neprisideda prie vaikų poreikių tenkinimo. Pažymėjo, kad dėl nuolatinio fizinio bei psichologinio smurto iš atsakovo pusės, nekyla abejonės, jog tolesnis atsakovo gyvenimas šeimos name yra visiškai netoleruotinas, kelia grėsmę tiek vaikų, tiek ieškovės fizinei bei psichinei sveikatai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies:
priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui VAI2, mokamą periodinėmis išmokomis po 358 Eur kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui VAI1, mokamą periodinėmis išmokomis po 358 Eur kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;
įpareigojo atsakovą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo gyventi skyrium nuo ieškovės.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes (į tai, kad, ieškovės teigimu, atsakovas neteikia vaikams išlaikymo), siekdamas užtikrinti, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į konfliktinius šalių santykius, būtų teikiamas nenutrūkstamai, darė išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vaikų tėvo (atsakovo) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pažymėjo, kad, išreikalavus duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), nustatyta, jog atsakovas nedirba. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra. Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis, šalims nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovui priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini). VSDFV duomenimis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 6 000 Eur. Akcentavo, kad neturi išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir jo gaunamų pajamų dydį, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl vien aplinkybė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra išsamių duomenų apie jo gaunamas pajamas, savaime nepaneigia tėvo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus – teikti laikiną išlaikymą, užtikrinantį vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą iki byla bus išnagrinėta iš esmės. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismų praktiką priteistino išlaikymo, tenkančio vienam iš tėvų, dydžio klausimu, atskaičius vaiko universalią išmoką (129,50 Eur per mėnesį), ir turimus duomenis apie šalių turtinę padėtį, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 358 Eur kiekvienam vaikui, kuris atitinka teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį minimalų išlaikymo dydį.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl įpareigojimo gyventi skyrium nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) 2026 m. kovo 23 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimuose nustatyta, jog šeimoje tarp tėvų kyla konfliktai, kurie vyksta ir vaikų akivaizdoje, konfliktų metu tėvas kelia balsą, vartoja įžeidžiančius žodžius motinos atžvilgiu, dėl konfliktų buvo kviečiama policija ir taikytas smurto artimoje aplinkoje orderis. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui 2025 m. kovo 10 d., 2026 m. kovo 3 d. buvo skirti smurto artimoje aplinkoje orderiai. Skyriaus teigimu, nors vaikai palaiko gerus santykius su abiem tėvais, kompetentingos institucijos konstatavo būtinybę vertinti pagalbos vaikams ir šeimai poreikį bei rekomendavo užtikrinti vaikams saugią aplinką, konfliktus spręsti konstruktyviai ir ne vaikų akivaizdoje. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus 2026 m. birželio 18 d. pranešimo nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui). 2026 m. birželio 18 d. nutarimo pagrindu ieškovė pripažinta nukentėjusiąja (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nusprendė, kad pakanka duomenų konstatuoti, jog šiuo metu, siekiant užtikrinti šalių bei jų nepilnamečių vaikų saugumą, eliminuoti šalių konfliktų galimybę bei iki teismo sprendimo priėmimo laikinai sureguliuoti situaciją, byloje yra reikalinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 8 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą 2026 m. liepos 1 d. nutartyje – įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ne iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo dienos, o iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. ir 2026 m. liepos 8 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Taip pat prašo priimti pateiktus naujus įrodymus ir sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. ir 2026 m. liepos 8 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamais šiais pagrindiniais argumentais:
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamomis nutartimis ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė itin formaliai, prioritetą suteikdamas ne nepilnamečių vaikų, o pačios ieškovės interesams. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišsiaiškino prašymo nagrinėjimui svarbių aplinkybių, net minimaliai nepatikrino ieškinyje nurodytų aplinkybių atitikimo tikrovei, neįvertino nagrinėjamo klausimo sudėtingumo ir neatskleidė jo esmės. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neišklausęs atsakovo ir nepilnamečių šalių vaikų nuomonių, nesant Skyriaus išvados. Remdamasis Skyriaus 2026 m. kovo 23 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimais, pabrėžė, kad abu vaikai patvirtino, jog palaiko gerus santykius su abiem tėvais.
Pasisakydamas dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo pažymėjo, kad Skyrius Vaiko situacijos vertinimo sprendimuose nurodė, jog nepilnamečiai vaikai, 2026 m. kovo 6 d. bendraudami su Skyriaus atstovais, patvirtino, kad palaiko gerus santykius su abiem tėvais, mėgsta kartu leisti laiką. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovui 2026 m. kovo 3 d. skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis buvo susijęs išimtinai su šalių nepilnamečio vaiko VAI1 netinkamu elgesiu, t. y. vagyste iš prekybos vietos, ir kad šis smurto artimoje aplinkoje orderis buvo panaikintas – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 6 d. nutartimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo skundą, jį panaikino. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vertindamas 2026 m. kovo 3 d. smurto artimoje aplinkoje orderio paskyrimą, pabrėžė, jog atvykus pareigūnams, jokių smurtinių veiksmų nebuvo nustatyta, nebuvo nustatyta aplinkybių, kad ieškovei ar nepilnamečiams vaikams būtų kilusi grėsmė. Pažymėjo, kad jis santuoka tikėjo ir priešingai nei ieškovė, vėliausiai nuo 2025 m. rugsėjo 15 d., nesirengė santuokos nutraukimo procesui, nerinko visų išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl šiai dienai gali pateikti toli gražiu ne visus kvitus. Nepaisant to, teikia kvitus, kurie patvirtina jo rūpestį nepilnamečiais vaikais. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė akivaizdžiai klaidina teismą, teikdama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo, visiškai neprisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, neužtikrina jiems net būtinojo pragyvenimui minimumo, nesirūpina vaikais. Todėl šiai dienai nebuvo ir nėra absoliučiai jokio poreikio nustatyti laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kadangi nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, būtų buvę pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, neužtikrinti jų poreikiai. Priešingai, šiuo atveju labiau tikėtina situacija, kad atsakovas, mokėdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kurį uzufrukto teise valdys ieškovė, ir toliau turės papildomai išlaikyti nepilnamečius vaikus.
Pasisakydamas dėl įpareigojimo gyventi skyrium nurodė, kad faktiškai šios drastiškai atsakovo prigimtines teises ir esminius fiziologinius poreikius ribojančias laikinąsias apsaugos priemones priimtos remiantis tik 2026 m. birželio 18 d. pranešimu atsakovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau nuo pirmosios instancijos teismo buvo nuslėpta, kad tos pačios 2026 m. birželio 18 dienos įvykių pagrindu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas ir ieškovės atžvilgiu. O svarbiausia tai, kad 2026 m. liepos 7 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas. Prokuroras nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą akcentavo, kad nėra objektyvių galimybių patvirtinti galimo fizinio smurto faktą. Įpareigojimas gyventi skyrium yra intensyvi priemonė, kuri apribojo atsakovo naudojimąsi gyvenamuoju būstu ir gali būti taikoma tik esant pagrįstai būtinybei (pavojaus, smurto, realios grėsmės vaikui ar sutuoktiniui) ir laikantis proporcingumo bei minimalios intervencijos principų. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas gyventi skyrium neproporcingai apriboja ne tik atsakovo naudojimąsi gyvenamuoju bustu, tačiau ir darbo aplinką, kadangi šalių name, sutuoktinių bendru sutikimu, buvo įrengta atsakovo darbo vieta – jo įmonė (duomenys neskelbtini) yra registruota (duomenys neskelbtini), kur yra pagrindinis įmonės biuras. Kadangi šalys dėl vaikų gerovės priėmė sprendimą grįžti gyventi į Lietuvą, atsakovas savo darbo kambarį įsirengė šeimos name ir dirba nuotoliniu būdu, kitos darbo vietos Lietuvoje neturi. Pažymėjo, kad šiuo atveju nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl ko atsakovas negalėtų gyventi šeimos namuose, dirbti izoliuotame kambaryje bei iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo besąlygiškai rūpintis kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais. Akcentavo, kad šeimos namas yra pakankamai didelis, todėl šalys netrukdomai viena kitai galėtų gyventi, kaip gyveno iki skundžiamos nutarties priėmimo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir priimti pateiktus naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Nurodė, kad išankstinis atsakovo informavimas nėra imperatyvi kiekvieno prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo sąlyga. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimas nepranešus atsakovui buvo atliktas įstatyme aiškiai numatyta tvarka, o atsakovui buvo sudaryta reali galimybė pateikti savo poziciją apeliaciniame procese, kuria jis ir pasinaudojo.
Pažymėjo, kad CK 3.177 straipsnio nuostatos dėl vaiko išklausymo negali būti aiškinamos kaip nustatančios pareigą kiekvienu atveju apklausti vaiką prieš sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, pirmosios instancijos teismas disponavo Skyriaus surinkta informacija apie vaikų situaciją, jų santykius su abiem tėvais ir šeimos aplinką, todėl turėjo pakankamą faktinį pagrindą preliminariam situacijos įvertinimui.
Pasisakydama dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo pažymėjo, kad atskirojo skundo teikimo dienai jau visiškai akivaizdus faktas, kad atsakovas realiai vengia išlaikyti vaikus, kadangi nemoka priteistų vaikų pinigų. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, paneigiančių laikino išlaikymo būtinybę. Atskirajame skunde daug dėmesio skiriama teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, tačiau beveik nėra analizuojama esminė aplinkybė – nepilnamečių vaikų kasdieniai poreikiai. Skunde nėra nurodyta: kad vaikai išlaikymo nereikalauja; kad jų poreikiai buvo visiškai tenkinami kitu būdu; kad ieškovė nepagrįstai viena rūpinasi vaikų kasdieniais poreikiais. Iš esmės ginčijamas tik ieškovės teiginio pakankamumas, tačiau vien toks argumentas savaime nepaneigia laikino išlaikymo būtinybės.
Pasisakydama dėl įpareigojimo gyventi skyrium nurodė, kad įpareigojimas vienam iš sutuoktinių laikinai gyventi skyrium neabejotinai riboja jo teisę pasirinkti gyvenamąją vietą ir tam tikrais atvejais naudojimąsi nuosavybe, tačiau toks ribojimas yra tiesiogiai numatytas šeimos teisinių santykių reguliavime ir gali būti taikomas, kai būtina apsaugoti kitas konstituciškai reikšmingas vertybes – žmogaus asmens neliečiamumą, orumą, nepilnamečių vaikų saugumą ir jų teisę augti stabilioje aplinkoje. Taikydamas šią priemonę, teismas turi įvertinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, priemonės būtinumą ir proporcingumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokį vertinimą atliko – nustatė, kad byloje yra ne vien ieškovės pareiškimas apie konfliktinius santykius, bet ir: du skirtingais laikotarpiais atsakovui skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai; kompetentingų institucijų rekomendacijos konfliktus spręsti ne vaikų akivaizdoje ir užtikrinti vaikams saugią aplinką; 2026 m. birželio 18 d. policijos duomenys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą; duomenys, kad ieškovė šiame tyrime pripažinta nukentėjusiąją. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė ne galutinę išvadą dėl atsakovo civilinės ar baudžiamosios atsakomybės, bet procesinę išvadą, kad egzistuoja pakankamas pagrindas laikinai sumažinti tolesnių konfliktų galimybę. Atsakovas skunde plačiai aiškina, kodėl, jo nuomone, policijos iškvietimai, orderiai ir kiti institucijų veiksmai turėtų būti interpretuojami kitaip, tačiau pats kitokios interpretacijos pateikimas nepanaikina šių objektyvių faktų: orderiai buvo priimti; policija reagavo į konfliktines situacijas; buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; į šeimos situaciją buvo įsitraukusios vaiko teisių apsaugos ir specializuotą pagalbą teikiančios institucijos; institucijos rekomendavo šalims konfliktus spręsti ne vaikų akivaizdoje. Suprantama, kad atsakovo paaiškinimai gali būti reikšmingi galutinai vertinant šių įvykių priežastis ir atsakomybę, tačiau jie neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pačių įvykių visumos laikyti reikšminga sprendžiant nagrinėjamą klausimą. Laikinųjų apsaugos priemonių stadijoje būtent objektyvus tęstinio konflikto buvimas, o ne galutinis kaltės paskirstymas ir yra reikšmingiausia aplinkybė. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas buvo izoliuotas nuo vaikų, tačiau šis teiginys nėra tikslus. Skundžiama 2026 m. liepos 1 d. nutartimi nebuvo: apribota tėvų valdžia; uždrausta atsakovui bendrauti su vaikais; panaikinta jo teisė palaikyti ryšį su vaikais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir prašymo sustabdyti skundžiamomis nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones
Tiek atsakovas kartu su atskiruoju skundu, tiek ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą bei kartu su atskiru prašymu dėl naujų įrodymų pateikimo pateikė naujus įrodymus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Įvertinus ginčo stadiją, tai, kad atsakovas neturėjo galimybės pirmosios instancijos teisme atsiliepti į ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei tai, kad prie ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą bei prie atskiro prašymo dėl naujų įrodymų pateikimo pridėtais priedais siekiama atsikirsti į atsakovo išdėstytus argumentus, spręstina, kad nauji įrodymai priimami. Pažymėtina, kad CPK 337 straipsnis nesuteikia apeliacinės instancijos teismui teisės sustabdyti apeliacijos objektu buvusios nutarties vykdymą, todėl atsakovo prašymas sustabdyti skundžiamomis nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje (CPK 384 straipsnio 5 dalis).
CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
Atsakovas atskirajame skunde pažymėjo, kad jam nebuvo suteikta procesinė teisė atsiliepti į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat nurodė, kad šis prašymas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, išklausant, be kita ko, vaikų nuomonę.
CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o Komercinio arbitražo įstatyme numatytais atvejais – Vilniaus apygardos teismas; kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą; teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos; išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos; kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
Taigi, įstatyme įtvirtinta teismo diskrecijos teisė spręsti apie būtinumą informuoti atsakovą apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavimą, o nepranešimas apie tokio prašymo nagrinėjimą, nevertintinas kaip pažeidžiantis proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1417-464/2015; 2016 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-196/2016; 2023 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-772-790/2023). Teisė būti išklausytiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, yra garantuojama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-826-464/2025). Nagrinėjamu atveju atsakovas šia teise pasinaudojo. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismui būtų kilusi pareiga informuoti atsakovą apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įvertinus tai, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų interesų, nuspręstina, kad pirmosios instancijos teismas, veikdamas operatyviai ir nepranešdamas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, proceso teisės normų nepažeidė.
Bylos duomenimis, šalys kartu susilaukė dukros VAI1, gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus VAI2, gim. (duomenys neskelbtini). CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. CPK 380 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas vaikų interesams užtikrinti. Civilinio proceso įstatymas nenustato pareigos išklausyti vaiką, kai sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, įvertinus proceso stadiją bei byloje surinktus įrodymus, dėl kurių pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dėl kurių bus pasisakyta žemiau, nenustatyta buvus pagrindą nuspęsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti žodinio proceso tvarka bei teismo posėdžio metu išklausyti šalių nepilnamečių vaikų nuomonę.
Dėl įpareigojimo gyventi skyrium ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Skundžiamomis nutartimis pritaikyta CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė, t. y. atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės.
Teismų praktikoje pasisakoma, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Be to, toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Šios apsaugos priemonės taikomos, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-114-779/2026, Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2034-587/2025, 2025 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-274-480/2025 ir kt.).
Skundžiamomis nutartimis pritaikyta ir CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams.
Bylos duomenimis, atsakovui 2025 m. kovo 10 d. surašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0725000004700 bei 2026 m. kovo 3 d. surašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0726000003561. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje 2-ajame skyriuje 2026 m. birželio 18 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui).
Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad ieškovė neatskleidė ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 6 d. nutartimi panaikino 2026 m. kovo 3 d. surašytą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. 0726000003561, o Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras 2026 m. liepos 7 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė. Taip pat, remdamasis Skyriaus 2026 m. kovo 23 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimais, pabrėžė, kad abu vaikai patvirtino, jog palaiko gerus santykius su abiem tėvais. Tuo vadovaudamasis pažymėjo, kad šiuo atveju nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl ko atsakovas negalėtų gyventi šeimos namuose, dirbti izoliuotame kambaryje bei iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo besąlygiškai rūpintis kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais. Akcentavo, kad šeimos namas yra pakankamai didelis, todėl šalys netrukdomai viena kitai galėtų gyventi, kaip gyveno iki skundžiamos nutarties priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad: tikslinant įvykio aplinkybes, pareigūnai pažymėjo, jog atvykus nurodytu adresu, pasitiko pavojų patiriantis asmuo (ieškovė), kuri paaiškino, kad grįžo iš darbo ir jos sutuoktinis jai nurodė, kad jiems trims, kartu su dukra, reikia pasikalbėti; pokalbio metu paaiškėjo, kad ATS1 kartu su dukra esant parduotuvėje, praėjus pro kasas, juos sulaikė apsaugos darbuotojas, kuris paprašė dukros atiduoti pavogtus daiktus, po ko dukra iš rankovės ištraukė plaukų gumytes; IES1 teigimu, jos sutuoktinis ankščiau yra minėjęs, kad yra vogęs iš parduotuvių, o ji, prisiminus šį faktą, jam pasakė: „o tu pamiršai kaip pats ankščiau vogdavai“; iškart po to tarp jų įvyko žodinis konfliktas; IES1 bandant nuraminti savo sutuoktinį, šis ir toliau konfliktavo, kėlė agresiją, kalbėjo pakeltu balso tonu, taip pat įsijungęs kamerą pradėjo ją filmuoti; ATS1 nurodė, kad jis su sutuoktine nekonfliktavo, tik bandė išdėstyti savo poziciją dėl vaiko auklėjimo, tačiau sutuoktinė jo nesiklausė ir jam teko pakelti balsą, jog ji jį išgirstų.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2026 m. liepos 7 d. nutarime, be kita ko, nurodyta, kad tarp šalių kilo buitinio pobūdžio konfliktas dėl tvarkos, tačiau minėtų proceso dalyvių parodymai dėl galimo fizinio smurto skiriasi: anot nukentėjusiosios, konflikto metu ATS1 sudavė jai ranka per jos dešinę plaštaką, o įtariamasis kategoriškai neigė sutuoktinės atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą bei nurodė, kad ši jam pačiam įdrėskė nagais į jo rankos pirštą, dėl ko jis pajuto fizini skausmą; IES1 nurodė, kad šį konfliktą girdėjo šalių dukra.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovas, šie duomenys sudaro pagrindą nuspręsti, kad sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavo, t. y. iš šių duomenų akivaizdžiai matyti, kad šalys, nepaisant to, kad gyvena erdviame būste, nuolatos konfliktuoja, yra kviečiami policijos pareigūnai, konfliktai vyksta ir vaikų akivaizdoje. Skyriaus 2026 m. liepos 20 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimuose pažymėta, kad situacija šeimoje yra nuolat kintanti ir blogėjanti; po paskutinio konflikto, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), šalių dukra Skyriaus specialistei nurodė, kad jautėsi liūdnai ir buvo šoke, jog taip atsitiko. Ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad net ir gyvendamos skyrium, šalys ir toliau konfliktuoja. Todėl vertintina, kad šalių gyvenimas viename būste daro žalą jų nepilnamečiams vaikams ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju buvo būtinas jų asmeniniams neturtiniams, taip pat turtiniams interesams užtikrinti. Tokios išvados nepaneigia tai, kad vaikų teigimu, jie palaiko gerus santykius su abiem tėvais.
Atsakovas taip pat teigia, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo apribotas jo naudojimasis darbo aplinka, kadangi šeimos būste, sutuoktinių bendru sutikimu, buvo įrengta atsakovo darbo vieta – jo įmonė (duomenys neskelbtini) yra registruota (duomenys neskelbtini), kur yra pagrindinis įmonės biuras. Iš atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovo darbo vieta – darbo stalas ir kompiuterinė įranga, todėl vertintina, be kita ko, atsižvelgus ir į tai, kad nepateikti duomenys, jog atsakovo finansinė padėtis neleidžia išsinuomoti kitos gyvenamosios vietos, jog jis turi galimybę apsigyventi ir savo darbą vietą įsirengti kitame būste. Taigi, atsakovo nurodyta aplinkybė, kuri iš esmės vertintina kaip sukelianti nepatogumus atsakovui, negali būti kliūtimi pirmiau aptartų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Atsakovas atskiruoju skundu neginčija iš jo priteistų laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams sumų dydžio, tačiau teigia, kad, priešingai nei nurodė ieškovė, jis aktyviai dalyvauja kasdienėje vaikų priežiūroje, prisideda prie visų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo, jais rūpinasi.
Laikinas išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas, nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Todėl, šalims gyvenant skyrium, ieškovei teigiant, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, vertintina, jog egzistavo pagrindas ir šios laikinosios apsaugos priemonės taikymui. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Teismas turės galimybę jas įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, bei nuspręsti dėl kiekvienos iš šalių reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrįstumo.
Dėl bylos procesinės baigties
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). Teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 3 dalimi, 331 straipsnio 1–5 dalimis, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
atsakovo ATS1 atskirąjį skundą atmesti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. ir 2026 m. liepos 8 d. nutartis nepakeistas. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.