- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-2034-587/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02216-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- E. A.
- Ieškovas
- T. A.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. A. patikslintą ieškinį atsakovui E. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės T. A. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui E. A. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašoma nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, išspręsti buvusių sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą, priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą E. A. gyventi skyriumi nuo ieškovės T. A. ir lankytis šeimos gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, jog byloje jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintos kaip perteklinės, kadangi tuo metu atsakovui galiojo ikiteisminiame tyrime taikyta kardomoji priemonė, kuri šiuo metu nebegalioja, nes ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas. Atsakovui nebėra teisinių kliūčių grįžti į namus. Po šeimoje 2024 m. balandžio 3 d. įvykusio konflikto šalių šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, o šis procesas buvo 2025 m. vasario 3 d. užbaigtas. Atvejo vadybos procesas buvo baigtas atsakovui 10 mėnesių nebegyvenant gyvenamajame name dėl jam taikytos kardomosios priemonės ikiteisminiame tyrime. Priimant sprendimą užbaigti atvejo vadybos procesą, buvo vertinama psichologo, teikusio paslaugas vaikams, pateikta informacija, kad labai svarbu vaikams užtikrinti emocinį saugumą ir stabilumą namuose. Teigė, jog atsakovui grįžus gyventi į namus, atsižvelgiant į šalių konfliktinių santykių pobūdį ir atsakovo asmenines savybes, jo buvusį elgesį su ieškove ir vaikais, jų emocinis saugumas ir stabilumas nebegalės būti užtikrinamas. Atsakovas tyčiojosi, įžeidinėjo vaikus, žemino, įžeidinėjo ieškovę vaikų akivaizdoje, demonstravo neapykantą dukrai J., galimai siekė ieškovę išnaudoti, nederamai liesdamas ją prieš jos valią ir tai darė matant vaikams. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidintų galimos žalos atsiradimo tikimybę, kiltų grėsmė kartu gyvenantiems asmenims, būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą E. A. gyventi skyrium, uždraudžiant jam lankytis ieškovės T. A. ir jų nepilnamečių vaikų J. A. ir R. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kitą prašymo dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad į bylą yra pateikta duomenų apie galimą grėsmę nepilnamečiams vaikams ir sutuoktinei, kurie teismui leidžia spręsti, jog, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė vaikų, sutuoktinės interesams. Todėl įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo galimai netinkamo elgesio vaikų ir jos atžvilgiu, galimą riziką dėl vaikų ir sutuoktinės emocinio stabilumo ir saugumo užtikrinimo, siekiant apsaugoti sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų interesus, atsakovą įpareigojo gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų, uždraudžiant atsakovui lankytis ieškovės T. A. ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) iki sprendimo priėmimo dienos (CPK 144, 178 straipsniai, CK 3.65 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas E. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės T. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nepagrįstą, neteisėtą ieškovės pakartotinį, analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo taisykles, būdamas šališkas padarė šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas, dėl kurių atsakovo, kaip turto savininko teisės yra apribotos ir dėl kurių jis patiria žalą.
5.2. Teismas pakartotinį ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesuteikęs galimybės atsakovui pateikti savo nuomonės dėl ieškovės prašymo, nesigilindamas į jau nustatytas faktines aplinkybes – kad atsakovas niekada nesmurtavo savo sutuoktinės ir/ar savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo atžvilgiu yra nutrauktas), kad ieškovė nuolat nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, jokie ikiteisminiai tyrimai atsakovo atžvilgiu dėl prašyme nurodytų aplinkybių (ieškovės persekiojimo, žeminimo, duomenų apie privatų ieškovės gyvenimą rinkimo, tyčiojimosi iš vaikų, psichologinio ir /ar fizinio smurto naudojimo, seksualinio priekabiavimo prie ieškovės nėra ir nebuvo pradėti.
5.3. Ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais darė ar daro realią žalą ieškovės ir/ar nepilnamečių vaikų interesams, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra teisinis pagrindas įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, uždrausti jam lankytis šeimos turte. Vien tai, kad 2024 m. balandžio 3 d. įvyko sutuoktinių konfliktas nesudaro pagrindo teigti, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir savaime neįrodo aplinkybių, kad dėl atsakovo veiksmų ar elgesio ieškovei ir nepilnamečiams vaikams, jiems gyvenant kartu, šiuo metu kiltų reali grėsmė turtiniams ar asmeniniams vaikų ar ieškovės interesams, t.y. savaime neįrodo ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, tuo labiau - nesudaro pagrindo teismui daryti tikėtiną išvadą, kad neva atsakovui grįžus gyventi į šeimos gyvenamąją vietą, nepilnamečių vaikų akivaizdoje vėl gali būti demonstruojamas fizinis ir psichologinis smurtas.
5.4. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra ne būdas užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar ginčo situacijos sureguliavimas, bet siekis dar iki ginčo išsprendimo išspręsti sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo klausimą, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir nesant pagrindo, ypatingų aplinkybių, taikęs išskirtinę priemonę, padėjo ieškovei gauti norimą teisinį rezultatą.
Atsiliepimas
6. Ieškovė T. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
6.1. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos, nes atsakovas jau nuo 2024 m. balandžio mėn. negyvena adresu (duomenys neskelbtini), o gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini).
6.2. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog ieškovė teikia analogišką prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį jau buvo teikusi byloje ankščiau. Ieškovė išties šioje byloje, reikšdama 2024 m. spalio 24 d. patikslintą ieškinį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi, tačiau šis 2024 m. spalio 24 d. prašymas buvo grindžiamas visiškai kitomis faktinėmis aplinkybėmis: 2024 m. spalio 24 d. prašymas buvo grindžiamas 2024 m. balandžio 3 d. šalių šeimos gyvenamojoje aplinkoje vykusiu sutuoktinių konfliktu, peraugusiu į smurtinį konfliktą, tuo tarpu 2025 m. birželio 20 d. ieškovės pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra grindžiamas visiškai kitomis aplinkybėmis: atsakovo netinkamu (žeminančiu, grėsmingu) elgesiu su ieškove ir šalių vaikais, atsakovo vykdomu ieškovės persekiojimu, seksualiniu priekabiavimu, ko pasėkoje nebūtų užtikrinta šalių nepilnamečiams vaikams fiziškai ir emociškai saugi aplinka. Todėl atskirojo skundo argumentas dėl prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų motyvų ir įrodymų tapatumo yra visiškai nepagrįstas.
6.3. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo atmestini, nes ieškovė kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė visus jos prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus – tiek rašytinius įrodymus (dukros apklausos protokolą), tiek vaizdo medžiagą (su atsakovo grėsmingu elgesiu su dukra), tiek ir garso įrašą (kuriame užfiksuotas atsakovo seksualinis priekabiavimas ieškovės atžvilgiu). Priešingai nei nurodo atsakovas atskirajame skunde, ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neteisėtais nurodomi atsakovo veiksmai iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo vertinami baudžiamojo proceso tvarka, ką patvirtina ir paties atsakovo teismui 2025 m. liepos 4 d. pateiktas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK raštas DOK-40588.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
7. Atsakovas prie atskirojo skundo pridėjo: 2025 m. birželio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį; 2024 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį; Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos planą 2025 m. birželio 12 d. Nr. AV(55)-476(1.16); 2025 m. sausio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartį; 2025 m. vasario 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); fotonuotraukas (A. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini)); ieškovės bei A. K. susirašinėjimą; advokatės D. O. paklausimą Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui dėl E. A. atžvilgiu teiktų pareiškimų; 2025 m. liepos 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato trečiojo veiklos skyriaus raštą dėl E. A. atžvilgiu teiktų pareiškimų.
8. Ieškovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo 2025 m. rugpjūčio 12 d. psichologinio tyrimo išvadą, kurią prašo priimti. Teigia, jog minėta išvada patvirtina, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio su vaikais ir ieškove, šalių nepilnamečių vaikų ir atsakovo dvasinis ir emocinis ryšys yra nutrūkęs, o tarpusavio bendravimo atnaujinimas neatitiktų geriausių vaikų interesų.
9. 2025 m. spalio 20 d. byloje taip pat gauta atsakovo nuomonė dėl ieškovės prašymo dėl papildomų įrodymų pridėjimo, kurioje atsakovas nurodo, kad nėra jokio (nei teisinio, nei faktinio) pagrindo priimti ieškovės pateiktą naują įrodymą - psichologės J. Š. psichologinio tyrimo išvadą. Atsakovas prie pateiktos nuomonės papildomai teikia įrodymus: 2024 m. balandžio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadą Nr. G 380/2024(04); 2024 m. balandžio 5 d. liudytojo apklausos protokolą; 2025 m. rugsėjo 9 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą į skundą.
10. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo bei ieškovės pateiktais įrodymais, sprendžia, kad nėra pagrindo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktų 2025 m. birželio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties, 2024 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties bei 2025 m. sausio 28 d. Kauno apygardos teismo nutarties, kadangi apeliacinės instancijos teismas naudodamasis Lietuvos teismų informacine sistema Liteko, gali susipažinti su nurodytomis nutartimis bei jų turiniu. Taip pat nėra pagrindo priimti 2025 m. vasario 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 380/2024(04), 2024 m. balandžio 5 d. liudytojo apklausos protokolo, fotonuotraukų bei ieškovės susirašinėjimų, kadangi 2025 m. vasario 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimas, 2024 m. balandžio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 380/2024(04), 2024 m. balandžio 5 d. liudytojo apklausos protokolas, priimti dar prieš skundžiamos nutarties priėmimą, be to, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje yra sprendžiamas nebe pirmą kartą, o fotonuotraukos bei ieškovės susirašinėjimai nesusiję su ginčo esme. Tuo tarpu atsakovo pateikti Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos planas Nr. AV(55)-476(1.16), 2025 m. liepos 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato trečiojo veiklos skyriaus raštas dėl E. A. atžvilgiu teiktų pareiškimų, 2025 m. rugsėjo 9 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas į skundą bei ieškovės pateikta 2025 m. rugpjūčio 12 d. psichologinio tyrimo išvada, susiję su ginčo klausimu, todėl priimtini (CPK 314 straipsnis).
Dėl atsakovo atskirojo skundo
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium ir draudimo jam lankytis ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla tarp šalių T. A. ir E. A. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių taikymo. Šalys turi du nepilnamečius vaikus: J. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė T. A., inicijavusi skyrybų procesą, teismo prašė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą gyventi skyrium, uždraudžiant jam lankytis ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adresu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. 2025 m. birželio 23 d. ieškovė pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir lankytis ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adresu, nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą gyventi skyrium, uždraudžiant jam lankytis ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adresu.
18. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, 7 punkte – uždrausti vienam sutuoktiniui lankytis tam tikrose vietose. Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Nagrinėdamas prašymą dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaikų ar sutuoktinio interesams. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.
19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinai ginčo situacijai sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteikti nei vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti tokių priemonių taikymo būtinumą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų priešingos šalies argumentus.
20. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsakovas įpareigotas gyventi skyrium, uždraudžiant jam lankytis ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo priėmimo dienos, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina atsakovo netinkamo elgesio, atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje nėra galimas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovės netinkamu įvardintą atsakovo elgesį šeimoje, dėl kurio reikėtų taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo įtariamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – T. A., būtent: 2024 m. balandžio 3 d. apie 10:10 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė rankomis T. A. ir pargriovė į lovą taip sutrenkdamas jos kojas į lovos galo atlošą, užgulė ją savo kūnu, prispaudė ir rankomis ją laikė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai T. A. fizinį skausmą, ir padarydamas sužalojimus – nubrozdinimą ir kraujosruvą kairio kelio priekiniame paviršiuje, nubrozdinimą ir kraujosruvą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra įtariamas padaręs nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-12588-24 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. sausio 7 d. nutarimu nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje.
22. Taip pat byloje pateiktas 2025 m. rugsėjo 9 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas į skundą, iš kurio nustatyta, kad ieškovei, atsakovui bei jų nepilnamečiams vaikams nuo 2024 m. balandžio 23 d. buvo taikoma atvejo vadyba. 2025 m. vasario 5 d. ieškovei atvejo vadybos procesas nutrauktas, motyvuojant tuo, kad ieškovė pasinaudojo visa siūlyta specialistų pagalba ir rekomendacijomis, moteris yra motyvuota ir atsiradus poreikiui pati gebės užtikrinti savo šeimai reikalingų psichosocialinių paslaugų (pagalbos) suteikimą, bei užtikrina emociškai ir fiziškai saugią aplinką vaikams namuose. Tuo tarpu atsakovui atvejo vadybos procesas ir socialinės priežiūros šeimoms paslaugos tęsiamos iki šiol. Iš Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro 2025 m. birželio 12 d. Pagalbos plano 6 p. nurodytų išvadų matyti, kad šeimoje fiksuojamas ilgalaikis konfliktas tarp tėvų, turintis įtakos vaikų emocinei būklei ir santykiams su tėvu, vaikai atsisako bendrauti su tėvu, nors jis ieško galimybių atkurti ryšį, atvejo vadyba yra teikiama tėvui, o ne visai šeimai, reiktų atnaujinti paslaugų teikimą visai šeimai, vaikų motinai šiuo metu netaikoma atvejo vadyba, tačiau yra būtinas situacijos įvertinimas dėl vaikų interesų užtikrinimo.
23. Įvertinus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas, tačiau yra pagrindo išvadai, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti ir šioms aplinkybėms pačios šalys neprieštarauja, kol šalys gyveno tame pačiame name, jų konfliktuose dalyvaudavo ir nepilnamečiai jų vaikai, o tai kėlė jiems psichologinę įtampą. Atsižvelgiant išimtinai į šalių nepilnamečių vaikų interesus, matyti, kad šalių konfliktai gali pakenkti vaikų psichologinei būsenai, gerai savijautai ir turėti įtakos jų socialinei raidai, taip pat gali pažeisti nepilnamečių vaikų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo, vertinama grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų interesams. Šeimos bylose, bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose, vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis), todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaikų teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nors oficialiai kito nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo gyvenamojo būsto apeliantas neturi, tačiau dėl nuolatinės įtampos ir kylančių naujų konfliktų šalims kartu gyventi viename name nėra galimybės, nes egzistuotų visos prielaidos kilti naujiems sutuoktinių konfliktams, o tokiu būdu kyla reali grėsmė nepilnamečių vaikų teisei gyventi ramioje, pastovioje ir saugioje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks atsakovo nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą suvaržymas (kol vyksta šalių ginčas) pateisinamas anksčiau minėtais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos motyvais, taip pat konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo finansinė padėtis būtų bloga, jog jis negalėtų susirasti kitą gyvenamąjį vietą, kol vyksta šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo. Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodė, kad atsakovas jau nuo 2024 m. balandžio mėn. negyvena adresu (duomenys neskelbtini), o gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini).
25. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo nepilnamečių vaikų bei ieškovės ir uždrausti lankytis ieškovės gyvenamosios vietos adresu, pagrįstai pirmenybę teikė vaikų interesų apsaugos principo įgyvendinimo užtikrinimui, o ne atsakovo nuosavybės teisės į ginčo namą įgyvendinimui. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju eliminuoja konfliktų tarp šalių kilimo jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje galimybę, tokiu būdu užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus gyventi ir augti saugioje bei ramioje aplinkoje.
26. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės pakartotinį, analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė, inicijavusi skyrybų procesą, teismo prašė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą gyventi skyrium, uždraudžiant jam lankytis ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adresu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartyje nurodė, kad ikiteisminiame tyrime atsakovui iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo įsiteisėjimo buvo paskirta ir iki šiol galioja kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, taigi teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė šiuo laikotarpiu, iki neįsiteisėjo ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu užbaigęs procesinis dokumentas, yra perteklinė. Kartu pažymėjo, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo nėra galutinė, ji neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus situacijai, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti sprendžiamas iš naujo.
27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos sprendžia, kad ieškovei teikiant byloje pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo situacija yra iš esmės pasikeitusi, kaip minėta aukščiau, ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. sausio 7 d. nutarimu nutrauktas bei panaikinta įtariamajam E. A. skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios. Minėtas nutarimas įsiteisėjo tik 2025 m. birželio 5 d., taigi atsakovui skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės, negalioja nuo 2025 m. birželio 5 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje į šias aplinkybes atsižvelgė, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo atskirajame skunde nurodomais argumentais.
28. Atskirajame skunde atsakovas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesuteikęs galimybės atsakovui pateikti savo nuomonės dėl ieškovės prašymo. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad CPK 147 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo tvarka - teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
29. Įvertinus ieškovės pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, preliminariai įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, nėra pagrindo daryti išvadą, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėti pirmiausia informavus atsakovą ir tik vėliau spręsti dėl ieškovės pateikto prašymo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu priešingai nei teigia atsakovas, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nedelsiant išnagrinėjęs ieškovės pateikto prašymo pagrįstumo klausimą užtikrino nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeidė procesą reglamentuojančių teisės normų.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atsakovą gyventi skyrium, uždraudžiant jam lankytis ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adresu, negali būti laikomos pagrindu riboti atsakovo ir jų nepilnamečių vaikų bendravimą. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atitinkamai vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.